Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Algimanto Kukalio ir Tomo Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei N. L. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles spręsdamas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, konstatuodamas, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nepateikė nuorodų į bylos medžiagą, paaiškinimų, kaip pasireiškė atsakovo kaltė. Atsakovas teikė įrodymus, kurie pagrindė jo poziciją, kad ieškovė viešai gyrėsi tobula šeima, dėkojo sutuoktiniui už palaikymą, pripažino faktą, jog ieškovei niekada nieko netrūko finansiškai, todėl ieškovės staiga ir netikėtai, atsakovui būnant išvykus su vaikais lankyti senelių, atliktas išsikraustymas iš namų, buvo netikėtas ir nesuprantamas. Ieškovės 2024 m. spalio 13 d. veiksmai vertintini kaip neturintys racionalaus paaiškinimo, kas patvirtina, kad santuoka nutrūko išskirtinai dėl ieškovės veiksmų, jos priimto vienašališko sprendimo, ieškovė, teikdama ieškinį, buvo nesąžininga ir melavo teismui apie tikrąsias santuokos nutraukimo priežastis. Santuokos nutraukimą ieškovė planavo iš anksto, santuoka buvo nutraukta ieškovės iniciatyva. Teismas nesirėmė ieškovės teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, kurių metu ieškovė tai teigė, tai neigė ieškinyje nurodytas aplinkybės apie smurtą jos atžvilgiu, patvirtino, kad jai finansiškai nieko netrūko, teikdama paaiškinimus 2025 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas, nesuprasdamas, kas įvyko 2024 m. spalio 13 d., siūlė taikytis, bandė aiškintis priežastis, t. y. dėjo pastangas, kad išsaugotų šeimą. Ieškovės 2025 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai patvirtina faktą, kad ieškovė ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybės apie smurtą jos atžvilgiu, materialinį neaprūpinimą, trukdymą (ar ieškovės nepalaikymą) jai bandant kurti verslą. Ieškovės teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodytos išėjimo iš namų aplinkybės prieštarauja anksčiau ieškovės ikiteisminio tyrimo pareigūnams iš karto po 2024 m. spalio 13 d. įvykių pateiktiems parodymams, kad išėjimą iš namų ieškovė suplanavo seniai, niekas jos nevijo ir prieš tai nebuvo teismo posėdžio metu minėto konflikto. Byloje nėra įrodymų apie blogėjančius santuokinius santykius ir tarpusavio ryšio nutrūkimą iki 2024 m. spalio 13 d. Taip pat neaišku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad tarp šalių vyravo įtampa, nepasitikėjimas, emocinis atitolimas, konfliktai dėl finansinių ir buitinių klausimų, bendravimas buvo fragmentiškas ir formalaus pobūdžio, atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu buvo netinkamas. Atsakovui nesuprantama, kokių veiksmų ir kada, kaip nurodo teismas, turėjo imtis atsakovas santuokiniams santykiams gerinti, nes iki 2024 m. spalio 13 d. nebuvo užuominų apie tai, kad ieškovė ruošiasi skyryboms. Ieškovės 2025 m. balandžio 10 d. pirmą kartą nurodyta smurto prieš vaikus aplinkybė buvo sugalvota teikiant atsiliepimą (nuomonę) į atsakovo prašymą nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir neturi nieko bendro su realia santuokos nutraukimo priežastimi, kurios ieškovė nesugebėjo nurodyti. Ieškovė neįrodė savo teiginių dėl santuokos nutraukimo priežasčių, todėl darytina išvada, kad santuoka nutraukta ieškovės iniciatyva be objektyvios, logiškai paaiškinamos priežasties, t. y. dėl ieškovės kaltės.

Konstatavus, kad santuoka nutrūko ieškovės iniciatyva ir dėl ieškovės kaltės, įvertinus ieškovės neteisėtą elgesį iki santuokos nutraukimo ir teismo proceso dėl santuokos nutraukimo metu, t. y. vaikų pasitelkimą slapta filmuoti ir įrašinėti atsakovo pokalbius, slaptus naktinius ieškovės vizitus į atsakovo gyvenamąją vietą, bandant filmuoti atsakovą namuose, santuokos trukmę, turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė reikalauja kompleksinio visos bylos aplinkybių vertinimo, manytina, kad šis klausimas turėtų būti perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti pakartotinai.

Teismas padarė šiurkščią fakto klaidą, teigdamas, kad motorolerio vertė yra 3 229,80 Eur, kai ieškovė ieškiniu šį motorolerį kompensacijos skaičiavimo tikslu įvertino 2 206 Eur verte, o vertei pagrįsti pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašą su nurodyta į 2 670 Eur rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, kad motorolerio vertė naudojama (turėjo būti panaudota) galutinės kompensacijos dydžio apskaičiavimui, konstatuotina, kad teismas suklydo skaičiuodamas galutines priteistinos kompensacijos sumas, nepagrįstai remdamasis klaidinga motorolerio verte.

Teismas suklydo skaičiuodamas ir motyvuodamas išlaikymo vaikams dydį. Teismas nurodė, kad kiekvieno šalių vaiko poreikiai šiuo metu sudaro 1 600 Eur, šiam skaičiui pagrįsti rėmėsi lentele, tačiau sudėjus joje nurodytas išlaidas gaunama ne 3 200 Eur, o 2 700 Eur suma, kuri vienam vaikui sudaro 1 350 Eur. Be to, lentelėje remiamasi neegzistuojančiomis išlaidomis (būreliai ir lavinamieji užsiėmimai), nors lentelėje nurodoma, kad tų išlaidų dar nėra. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus objektyvius įrodymus, pagrindžiančius faktines privačių mokyklų išlaidas – 16 800 Eur per metus arba 1 400 Eur per mėnesį, t. y. lentelėje nurodytas išlaidų privačioms mokyklos dydis (1 500 Eur) yra neteisingas. Į lentelę įtrauktos ir tokios išlaidos, kaip 200 Eur būreliams (nors vaikų būreliai organizuojami privačiose mokyklose ir yra įtraukti į privalių ugdymo įstaigų kainą), 200 Eur nenumatytoms išlaidoms, šventėms ir dovanoms, 300 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 200 Eur transportui ir kurui (iš viso 900 Eur per mėn.), tačiau šios išlaidos nėra pagrįstos įrodymais, taip pat yra nesuderinamos su bendravimo su vaikais tvarka, kurios pagrindu atsakovas organizuoja iš viso 1 mėnesio trukmės vaikų atostogas užsienyje. Iš lentelės eliminavus įrodymais nepagrįstas ir su faktine tikrove nesuderinamas sumas, matyti, kad vaikų išlaikymui iš viso per mėnesį yra reikalinga 2 200 Eur suma, šalys turi teikti po 550 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Ieškovei sprendimu priteista 350 000 Eur piniginė kompensacija, ieškovė yra sveika, jauno amžiaus, dirbanti, nuosavą verslą turinti moteris, todėl nesuprantami ir logiškai nepaaiškinami yra teismo motyvai, kodėl turėtų būti nukrypta nuo lygios vaikų išlaikymo proporcijos. Neatsižvelgta ir į tai, kad kiekvienam iš vaikų yra skiriami Vilniaus miesto savivaldybės vaiko pinigai, kuriuos gauna ir administruoja ieškovė.

Sprendime nepasisakyta dėl atsakovo reikalavimo įskaityti (įtraukti) atsakovo po faktinio santuokos nutraukimo (2024 m. spalio 13 d.) atliktus mokėjimus teismo proceso metu už vaikų privačias mokyklas į iš atsakovo ieškovei priteistinos kompensacijos skaičiavimą, kas vertintina kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Nuo 2024 m. spalio 13 d. iki 2026 m. vasario 9 d. atsakovas už vaikų privačias mokyklas iš viso buvo sumokėjęs 20 766,18 Eur sumą. Atsakovo atlikti mokėjimai už vaikų mokyklas turėtų būti perskirstyti, pusę šių mokėjimų sumos (10 383,09 Eur) įskaitant kaip atsakovo dalinį piniginės kompensacijos ieškovei sumokėjimą, kadangi pripažintina, jog atsakovas, atlikdamas mokėjimus, kartu prisiėmė ir dalį ieškovei tenkančių išlaidų. Laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 10 d. iki 2026 m. balandžio 9 d. atsakovas papildomai patyrė 2 739,40 Eur išlaidų privačioms mokykloms, kurių pusė (1 369,70 Eur) turi būti išskaičiuota iš ieškovei priteistinos kompensacijos.

Nėra aišku, kaip teismas apskaičiavo ginklų vertes, kas vertintina kaip sprendimo dalis be motyvų.

Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai neįtraukė atsakovo tėvų atsakovui suteiktos pinigų sumos (140 000 Lt arba 40 546 Eur), skaičiuodamas ieškovei tenkančią kompensaciją už nekilnojamąjį turtą. Nėra aišku, kaip teismas nustatė, kad pinigai buvo skirti abiem sutuoktiniams. Pati ieškovė 2025 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad tai buvo atsakovo tėvų atsakovui padovanoti pinigai, sumokėti į atsakovo banko sąskaitą, kuriuos atsakovas panaudojo pirmam būstui įsigyti ir kuriuos ji sutinka grąžinti. Teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ši suma buvo dovanota jam asmeniškai, pinigai buvo skirti abiem sutuoktiniams būstui įsigyti, todėl laikytini bendrąja jungtine nuosavybe, yra nesuderinama ir su ieškovės 2025 m. vasario 7 d. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. birželio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teismas neteisingai apskaičiavo 353 905,19 Eur kompensacijos sumą, kadangi ji turėtų sudaryti 319 924,50 Eur (353 905,19 Eur – 2 825 Eur (neteisingai nustatyta ginklų vertės dalis, 50 proc.) + 1 150 Eur (tikroji ginklų vertės dalis, 50 proc.) – 20 273 Eur (50 proc. atsakovo tėvų būsto pirkimui suteiktos sumos) – 11 752,79 EUR (50 proc. atsakovo išlaidų vaikų privačioms mokykloms) – 1 614,90 Eur (neteisingai nustatyta motorolerio vertės dalis, 50 proc.) + 1 335 EUR (tikroji motorolerio vertės dalis, 50 proc.).

Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra panaši į tą, kurios prašė atsakovas, tačiau su klaidomis ir elementais, dėl kurių, kaip kenkiančių vaikams, pasisakė ir Tarnybos atstovė. Atsakovas prašė nustatyti, kad vaikai penktadieniais galėtų būti paimti ne konkrečią valandą, o po užsiėmimų ugdymo įstaigose pabaigos. Nepagrįstai nustatyta, kad vaikai paimami konkrečią valandą penktadienį, nors Tarnybos atstovė pažymėjo, o ir atsakovas prašė, kad būtų sudarytos patogesnės sąlygos vaikų paėmimui ne penktadienį vėlai vakare, o po pamokų, tam, kad savaitgalį šeima galėtų praleisti daugiau laiko. Tarnybos atstovė 2026 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikams kenktų tokia bendravimo per šventes tvarka, kai vidury švenčių, pvz. per šv. Kūčias, Naujųjų metų dieną ir pan., vaikai būtų vežiojami iš vieno Lietuvos galo į kitą, tačiau būtent taip nustatė teismas. Ieškovės ir jos atstovo 2025 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai patvirtina faktą, kad ieškinio reikalavimuose nurodyta prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka buvo neaktuali, Tarnybos atstovė 2026 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog prašyta nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra nepatogi ir nerekomenduotina vaikams. Visgi teismas nustatė šalims nepatogią ir patiems vaikams žalingą bendravimo tvarką, kurios neprašė nei viena iš šalių.

Teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimą išsprendė nepatikrinęs ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų turinio. Teismo nurodyta ieškovės turėtų 22 015,94 Eur išlaidų advokato paslaugoms suma buvo paimta iš ieškovės atstovo pateikto prašymo, teismas nepatikrino, kad į šią sumą yra įtraukta ir teismo pakartotinai nurodyta 403,34 Eur kitų išlaidų suma, ir 1 314,95 Eur žyminio mokestis, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 20 296,65 Eur. Į 20 296,65 Eur sumą įtraukta ir neegzistuojanti 2023 m. birželio 13 d. sąskaita (SV2023/11-8) 145,20 Eur sumai. Nors tokios sąskaitos nėra, teismas išlaidas pagal neegzistuojančią sąskaitą pripažino pagrįstomis. Teismas netikrino, kas sudaro 20 296,65 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 404,34 Eur kitas išlaidas. Į 20 296,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą įtrauktos išlaidos advokatams (Widen) pagal 2024 m. lapkričio 19 d. išrašytą sąskaitą, nors civilinė byla inicijuota tik 2025 m. vasario mėn., šie advokatai neatstovavo ieškovės procese, neruošė procesinių dokumentų, išlaidos susijusios su ikiteisminiais tyrimais ir veiksmais, neturinčiais ryšio su nagrinėjama byla. Daugiau nei pusė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra susijusios ne su civiliniu procesu, o su atstovavimu ikiteisminiuose tyrimuose, Tarnyboje arba išlaidos, kurios negali būti atlygintinos remiantis kasacinio teismo praktika. Taip pat prašoma priteisti 3 038,38 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už 21 val. teismo posėdžių, kai byloje teismo posėdžiai pagal faktą truko šiek tiek mažiau nei 9 val. Didžiąją dalį kitų išlaidų sudaro ieškovės sumokėtas 400 Eur avansas UAB „Butas Tau“ už turto vertinimą, kuris nebuvo atliktas ir nebuvo pateiktas į bylą. Su byla susijusiomis ir priimtinomis gali būti laikytinos tik 10 103,59 Eur išlaidos advokato pagalbai ir kitų išlaidų, todėl laikantis teismo nurodytos 70 proc. priteistinų išlaidų proporcinės dalies, ieškovei atlygintinų išlaidų suma neviršytų 7 072,51 Eur. Sprendžiant dėl galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamos ir santuokos nutraukimo priežastys, reali šalių ginčo apimtis, ieškovės procesinis elgesys. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos (priimtina jų dalis) negalėjo būti atlyginama daugiau nei 30 proc. (jeigu nebūtų keičiama santuokos nutraukimo priežastis).

Bylos medžiagoje yra ne abstraktūs ieškovės teiginiai apie atsakovo smurtą prieš nepilnametį sūnų M. L., o konkretūs vaikų M. L. ir M. L. nurodyti fizinio ir psichologinio smurto epizodai.

Išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas grindė įrodymų visuma. Atsakovas analizuoja ieškovės teismo posėdžiuose duotus paaiškinimus, tačiau juos vertina ne pagal tikrąjį jų turinį ir kontekstą, o pagal sau palankią subjektyvią interpretaciją. Atsakovo teiginiai apie ieškovės tikruosius motyvus, iš anksto suplanuotą išvykimą, savanaudiškus tikslus ar šeimos palikimą turi būti atmesti, nes teismas negalėjo jų patikrinti apklausdamas atsakovą, kadangi jis teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apeliacinis skundas negali pakeisti betarpiško įrodymų tyrimo teisme, tačiau šia teise atsakovas nesinaudojo.

Ieškovės išėjimas iš bendrų namų automatiškai nereiškia šeimos palikimo ir ieškovės kaltės CK 3.60 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų palikusi šeimą ar ja nesirūpintų. Ieškovė po išvykimo gyvena kartu su vaikais ir toliau jais rūpinasi, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė paliko šeimą ar nustojo rūpintis vaikais. Teismo išvada, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinka ir Tarnybos išvadą. Atsakovo akcentuojami socialinių tinklų įrašai ir šeimos nuotraukos nepaneigia teismo išvados dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi socialinių tinklų įrašai nėra objektyvus šeimos santykių būklės įrodymas, jie paprastai atspindi ne visą asmenų gyvenimo realybę, o tik tai, ką asmenys pasirenka parodyti viešai. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismui nepakako duomenų padaryti vienareikšmiškai atsakovo įrodinėjamai išvadai dėl ieškovės kaltės nutraukiant santuoką. Byloje ginčas kilo ne dėl vieno epizodo, o dėl ilgalaikio pasitikėjimo praradimo ir abiejų sutuoktinių nesugebėjimo išsaugoti santuokinių santykių. Ieškovės pozicija (įskaitant, bet neapsiribojant pareikštus reikalavimus dalinti turtą 50/50 principu) nesuderinama su atsakovo versija, kad ieškovės veiksmai buvo nulemti vien finansinės naudos siekio. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog tėvo elgesys neperžengė baudžiamojo įstatymo ribų, tai savaime nereikštų, kad toks elgesys vaiko atžvilgiu yra tinkamas ir nepažeidžia geriausių vaiko interesų. Atsakovo argumentai dėl ieškovės kaltės išeinant iš namų turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į šias Tarnybos išvadoje aprašytas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nepateikta savarankiškų argumentų dėl neturtinės žalos fakto, dydžio ar priežastinio ryšio. Atsakovas neįrodė nei neturtinės žalos fakto, nei jos dydžio. Reikalaujama 30 000 Eur suma nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Net jeigu būtų laikoma, kad teismo nurodyta motorolerio vertė tikslintina, tai būtų tik techninio pobūdžio klausimas dėl nedidelės kompensacijos dalies, o ne pagrindas naikinti ar iš esmės keisti sprendimą. Sprendime nurodyta 3 229,80 Eur vertė, todėl, net ir taikant atsakovo nurodomą 2 670 Eur vertę, skirtumas sudarytų 279,90 Eur kompensacijos dalį kiekvienam sutuoktiniui.

Nors atsakovas skunde dėsto argumentus dėl vaikų išlaikymo dydžio, tačiau apeliaciniame skunde nėra pareikštas su tuo susijęs materialinis skundo reikalavimas. Atsakovas išlaikymo klausimą nepagrįstai susiaurina iki aritmetinio lentelės patikrinimo, ignoruoja šalių turtinės padėties disproporciją ir realius vaikų poreikius. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos yra apie 700 Eur per mėnesį pagal darbo santykius ir apie 750 Eur per mėnesį iš individualios veiklos, o atsakovo draudžiamosios pajamos sudaro apie 17 600 Eur per mėnesį, todėl vaikų išlaikymo našta negali būti dalijama mechaniškai po lygiai. Tarnyba išvadoje nurodė, kad vaikams turėtų būti priteistas toks tėvo teikiamas išlaikymas, kuris būtų pakankamas vaikų realiems, o ne minimaliems poreikiams tenkinti, ir proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Vaikai yra įpratę prie prabangaus gyvenimo būdo, juos iki santuokos nutraukimo supo prabangi aplinka ir gyvenimo sąlygos. Vaikų gyvenimo sąlygos neturi drastiškai keistis tik dėl to, kad tėvai išsiskyrė. Sūnus M. L. turi specifinių poreikių – jam nustatytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) surikimas, kas reikalauja papildomų išlaidų. Abiejų vaikų mokslams privačioje mokykloje reikalinga apie 1 400 Eur per mėnesį suma, po teismo sprendimo priėmimo atsakovas pareikalavo, kad už mokslus būtų sumokėta iš teismo priteistos išlaikymo sumos, todėl kiekvienam vaikui faktiškai lieka 200 Eur per mėnesį kitiems poreikiams patenkinti. Išlaikymo vaikams dydis nustatomas ne vien pagal jau apmokėtas sąskaitas, bet ir pagal protingai numatomus, tipinius, vaikų amžių ir raidą atitinkančius poreikius. Valstybės mokama vaiko išmoka nepakeičia tėvų pareigos išlaikyti vaikus ir negali būti naudojama kaip pagrindas proporcingai mažinti išskirtinai dideles pajamas gaunančio tėvo išlaikymo pareigą. 800 Eur vienam vaikui suma, vertinant vaikų realius poreikius, privačių mokyklų lankymą, šeimos gyvenimo standartą, atsakovo mėnesines pajamas, yra pagrįsta ir proporcinga.

Atsakovas nepagrįstai siekia mokėjimus už vaikų privačias mokyklas įskaityti į ieškovei priteistiną turto kompensaciją. Vaikų ugdymo išlaidos yra vaikų išlaikymo dalis, o ne sutuoktinių dalintino turto ar tarpusavio kompensacijos elementas.

Atsakovas neįrodė, kad santuokos metu jo tėvų lėšos būtų suteiktos jam asmeniškai, o ne į bendrąją sutuoktinių nuosavybę. Atsakovas nepateikė jokio dokumento (sutarties ar kt.), nekvietė suinteresuotų asmenų į posėdį, kitaip neįrodinėjo, kad lėšos yra jo asmeninės, o ne bendros. Ieškovė neginčijo, kad tai buvo atsakovo tėvų suteiktos lėšos, tačiau savo reikalavimus yra išdėsčiusi raštu, jie buvo aiškūs ir suprantami, ieškovė neatsisakė savo reikalavimų, nepripažino atsakovo reikalavimų, todėl apeliaciniame skunde pateiktos interpretacijos dėl ieškovės žodžių teismo posėdžio metu nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Santuokinio turto padalijimo byloje teisiškai reikšminga ne apklausos metu pasakyta frazė, o įrodymai, patvirtinantys lėšų teisinį režimą. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

Atsakovas faktiškai su vaikais bendrauja labai mažai, epizodiškai juos paima atostogoms ar išvykoms, kasdiene jų priežiūra neužsiima. Kai atsakovas bendrauja su vaikais, tai dažnai daro netinkamai. Atsakovas namuose netinkamu būdu laiko ginklus, kurie yra prieinami vaikams. Atsakovo patogumas neturi būti prioritetas dėl to, kad jis faktiškai nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovo prašymas penktadieniais vaikus pasiimti nuo 14.00 val. iki 20.00 val. nėra pagrįstas vaikų interesais. Tokia plati paėmimo laiko amplitudė sukurtų ne aiškumą, o papildomą neapibrėžtumą ir konfliktų riziką. Sprendime nustatytas laikas yra aiškus, stabilus ir praktiškai įgyvendinamas. Teismas taip pat nustatė, kad švenčių laikotarpio bendravimo tvarka turi prioritetą prieš bendrą grafiką ir švenčių laikotarpiu vaikų bendravimas su tėvais nėra skaidomas. Dėl to atsakovo teiginys, kad teismo nustatyta tvarka verčia vaikus būti vežiojamus per švenčių vidurį, neatitinka sprendimo esmės. Šv. Kalėdų, šv. Velykų ir Naujųjų metų laikotarpiai sprendime nustatyti kaip vientisi atitinkamo tėvo bendravimo laikotarpiai. Tarnybos atstovės pasvarstymai dėl galimo vaikų patogumo nėra privaloma išvada, jog būtina nustatyti būtent atsakovo siūlomą tvarką. Apklausos teismo posėdyje metu buvo akivaizdu, kad Tarnybos atstovė nepritarė atsakovo atstovo pasiūlymams dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir jos įgyvendinimo būdų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik teisinės paslaugos, bet ir žyminis mokestis, kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. 2023 m. birželio 13 d. sąskaita Nr. SV2023/118 145,20 Eur sumai už pirminę teisinę konsultaciją skyrybų klausimu dėl techninės klaidos nebuvo pateikta į bylą. Bylinėjimosi išlaidos teismo pagrįstai įvertintos kaip visuma, atsižvelgiant tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Atsakovo siūlomas kiekvieno atskiro procesinio veiksmo vertinimas neatitiktų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paskirties. Atsakovas ginčija sąskaitas dėl atstovavimo teismo posėdyje, tačiau neįvertina, kad į jas įtrauktas ne tik atstovavimo posėdyje, bet pasirengimo posėdžiui laikas. Teismas pagrįstai įtraukė advokatų profesinės bendrijos WIDEN Legal suteiktas paslaugas į bendrą sumą. Nors ši advokatų profesinė bendrija atstovavo ieškovę tik ikiteismine tvarka, visos teisinės paslaugos buvo susijusios išimtinai su šiuo skyrybų procesu, dalis advokatų profesinės bendrijos WIDEN Legal surinktų įrodymų buvo panaudota įrodinėjant ieškinį. Atsakovas nereiškė su tuo susijusių pretenzijų teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu. Visos suteiktos teisinės paslaugos turi tiesioginį ryšį su byla. Atsakovas savo skundais Tarnybai ir teikiamais į bylą įrodymais apie ikiteisminius tyrimus sudarė poreikį ieškovei gintis, todėl buvo patirtos papildomos teisinės išlaidos. Atsakovas ignoruoja procesinę bylos baigtį, neteisingai skaičiuoja maksimalius išlaidų dydžius pagal Rekomendacijas. Faktas, kad buvo pagrindas išduoti teismo liudijimą, patvirtina, jog atsakovas vengė savanoriškai teikti duomenis apie savo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

Skundžiamu sprendimu buvo išspręsti šalių reikalavimai nutraukti jų santuoką, taip pat nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, turto padalijimo klausimai. Apeliacinį skundą byloje pateikė atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, ieškovei priteistos kompensacijos dydžio, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl būtent šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas patenka į apeliacijos ribas. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė ir nesutikimo su iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžiu argumentus, tačiau apeliaciniame skunde nesuformulavo su tuo susijusio reikalavimo, todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio.

Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – mokėjimus už privačias mokyklas, ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – atsakovo laišką ieškovei, kaip bus mokama už vaikų mokslus po sprendimo priėmimo, 2023 m. birželio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 2023/118 ir jos apmokėjimo kvitą.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), aplinkybes, jog šalys turėjo galimybę susipažinti su viena kitos pateiktais naujais įrodymais, pareikšti dėl jų savo nuomonę, pateikti įrodymai gali būti reikšmingi, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priima šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai nekonstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, o atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė paliko šeimą ir ja nesirūpina. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, nes vien išsikėlimas iš bendro šalių būsto nereiškia šeimos palikimo, tuo labiau, kad su ieškove gyvena šalių nepilnamečiai vaikai. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad iš socialinių tinklų matyti, jog ieškovė buvo laiminga gyvendama su atsakovu, dėl to jos išėjimas buvo netikėtas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad viešojoje erdvėje pateikiama informacija ne visada atspindi tikruosius asmeninius santykius. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad santuokos nutraukimą ieškovė planavo iš anksto, santuoka buvo nutraukta ieškovės iniciatyva ir tik ji kalta dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti šiam apeliacinio skundo argumentui, kadangi, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodomos aplinkybės atspindi jo subjektyvų įvykių vertinimą ir emocinį santykį su susiklosčiusia situacija, tačiau neįrodo ieškovės nesąžiningo ar neteisėto elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymais byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnis 1 dalis). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie blogėjančius santuokinius santykius ir tarpusavio ryšio nutrūkimą iki 2024 m. spalio 13 d., tačiau, remiantis ieškovės paaiškinimais, šalių santuokiniai santykiai nuosekliai blogėjo, o jų tarpusavio ryšys buvo iš esmės nutrūkęs dar iki ieškovei faktiškai išvykstant iš bendro būsto. Atsakovas apeliaciniame skunde neigia, kad tuo metu šalių santykiai buvo pablogėję, teigia, jog jam nesuprantama, kokių veiksmų ir kada jis turėjo imtis santuokiniams santykiams gerinti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių santuokos iširimo priežastis, nusprendė, kad abiejų šalių elgesys – tarpusavio pagarbos, lojalumo ir bendradarbiavimo stokojimas, nesugebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktų, emocinis nutolimas, bendro šeiminio gyvenimo faktiškas nutraukimas – lėmė tai, kad santuoka prarado savo esmę ir tikslą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo buvo įrodinėjama iš esmės vieninteliu argumentu – jos išsikraustymu iš bendrų šalių namų, daro išvadą, jog atsakovas aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, neįrodė, kadangi vien ieškovės išsikraustymas iš bendrų šalių namų nesudarė kliūčių atsakovui dėti pastangas šalių santuokai išsaugoti, tačiau tai, kad atsakovas nesiėmė veiksmų santuokiniams santykiams pagerinti ir šalių santuokai išsaugoti, pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis, kaip ir ieškovė, tokio tikslo neturėjo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos iširimo pagrindus, vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės išaiškinimus. Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti vienos ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, yra pagrįsta. Tai nustačius, nėra aktualūs kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis, neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Dėl kompensacijos už santuokoje įgytą turtą dydžio

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas šalių prašymu padalijo jį natūra, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl priteistinos kompensacijos už konkretų turtą dydžio.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, skaičiuodamas galutinę priteistinos kompensacijos sumą, nepagrįstai remdamasis klaidinga motorolerio verte. Teisėjų kolegija pritaria šiam apeliacinio skundo argumentui.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašu, motorolerį „Keeway Vieste 125“, kurį atsakovas prašė jam priteisti natūra, vertino 3 229,80 Eur suma. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo (ieškinio priedas Nr. 9) matyti, kad motorolerio „Keeway Vieste 125“ kaina su PVM yra 2 670 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, nurodydamas motorolerio „Keeway Vieste 125“ vertę, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą iš atsakovo ieškovei priteistą kompensacijos sumą sumažinti 279,90 Eur (3 229,80 Eur ÷ 2 − 2 670 Eur ÷ 2) suma.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas apskaičiavo ginklų vertes. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, nustato, jog graižtvinio šautuvo „Blaser R8“ vertė yra 4 800 Eur, o lygiavamzdžio šautuvo „Fabarm Elos Black Diamond“ – 850 Eur. 2025 m. spalio 18 d. patikslintame ieškinyje ieškovė prašė priteisti atsakovui jo vardu registruotus ginklus: graižtvinį šautuvą „Blaser R8“ ir lygiavamzdį šautuvą „Fabarm Elos Black Diamond“, nurodė, kad pirmojo ginklo vertė – 5 500 Eur, antrojo – 1 000 Eur, prie patikslinto ieškinio pridėjo skelbimus apie parduodamus tokio tipo ginklus (pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priedas Nr. 2). Atsakovas 2025 m. lapkričio 11 d. į bylą pateikė UAB „Devana“ 2025 m. lapkričio 11 d. ginklų vertinimo pažymą, kurioje nurodyta, kad graižtvinio šautuvo „Blaser R8“ vertė yra 1 900 Eur, lygiavamzdžio šautuvo „Fabarm Elos Black Diamond“ – 500 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip nustatė ginklų vertes, teisėjų kolegija, remdamasi ieškovės pateiktais skelbimais apie parduodamus tokio tipo ginklus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta ginklų vertė yra panaši į nurodytas skelbimuose, o atsakovo pateiktoje pažymoje nurodyta ginklų vertė yra ženkliai mažesnė už nurodytas skelbimuose. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovo pateikta pažyma turi didesnę įrodomąją galią, todėl ginklų vertės nustatymui pažymoje esančius duomenis vertina kaip vieną iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Kadangi šalys neprašė atlikti ginklų vertinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginklus vertino mažesne verte, nei prašė ieškovė, tačiau didesne, nei nurodė atsakovas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo įskaityti atsakovo po faktinio santuokos nutraukimo (2024 m. spalio 13 d.) atliktus mokėjimus už vaikų privačias mokyklas į iš atsakovo ieškovei priteistinos kompensacijos skaičiavimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, konstatavo, jog išlaidos privačioms ugdymo įstaigoms yra įtrauktos į vaikų poreikių lentelę, atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti, kad atsakovas privalo papildomai, atskirai nuo priteisto išlaikymo, dengti nepilnamečių vaikų privačių ugdymo įstaigų išlaidas, nurodydamas, jog papildomas priteisimas reikštų dvigubą tų pačių išlaidų kompensavimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo išlaidos privačioms ugdymo įstaigoms nuo 2024 m. spalio 13 d. yra reikšmingos vertinant išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams teikimo tinkamumą, o ne sprendžiant kompensacijos ieškovei priteisimo klausimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo nurodytų išlaidų paskirties, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo.

Atsakovas nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovei tenkančią kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai neįtraukė atsakovo tėvų atsakovui suteiktos pinigų sumos (140 000 Lt arba 40 546 Eur), kadangi pati ieškovė 2025 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog tai buvo atsakovo tėvų atsakovui padovanoti pinigai, sumokėti į atsakovo banko sąskaitą, kuriuos atsakovas panaudojo pirmam būstui įsigyti ir kuriuos ji sutinka grąžinti. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta.

Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2012 m. rugsėjo 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 14 d. mokėjimų pervedimų kopijas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4), iš kurių matyti, kad D. L. pervedė atsakovui 40 000 Lt (11 584,80 Eur) ir 100 000 Lt (28 962 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydama „sąskaitos papildymas“ ir „papildymas“. Tarp šalių kilo ginčas, ar šios lėšos buvo padovanotos asmeniškai atsakovui, ar abiem šalims bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamos sutuoktiniui dovanotos lėšos po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 42 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad lėšos atsakovui buvo pervestos nesudarius rašytinės sutarties. Taigi, atsakovo nurodomos aplinkybės, kad pinigai buvo pervesti jam asmeniškai, nėra pagrįstos akivaizdžiais įrodymais. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė patvirtino šį faktą, tačiau iš ieškovės parodymų matyti, jog šie pinigai buvo dovanoti ieškovės ir atsakovo šeimai, o ne asmeniškai atsakovui. Vien aplinkybė, kad lėšos buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Tarp šalių nėra ginčo, kad gautos lėšos šalių buvo panaudotos butui įsigyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje surinktos įrodymų visumos labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo tėvai pinigus padovanojo abiem sutuoktiniams, siekiant padėti sūnaus šeimai įsigyti būstą, o ne sūnui asmeniškai, nes sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tuo metu buvo gimęs jų pirmas vaikas. Paprastai sutuoktiniams gyvenant darnoje ir kuriant bendrą ateitį nėra renkami įrodymai, kam kas kiek ko davė, preziumuojant, kad visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui. Tai, kad šeima iširo, nėra pagrindas spręsti kitaip dėl atsakovo tėvų dovanotų lėšų ir jų ketinimų dovanojimo metu. Dėl to spręstina, kad atsakovo tėvų dovanotos lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti, jos nelaikytinos asmeninėmis atsakovo lėšomis, kurių dalį turi kompensuoti ieškovė. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ši suma buvo dovanota jam asmeniškai. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, jog atsakovas gali pasiimti šių lėšų dalį, nepaneigia šalims padovanotų lėšų pobūdžio ir jų teisinės kvalifikacijos, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas motorolerio „Keeway Vieste 125“ vertę, todėl pirmosios instancijos teismo po tarpusavio užskaitos apskaičiuota atsakovo ieškovei mokėtina kompensacijos suma mažintina iki 353 625,29 Eur (353 905,19 Eur − 279,90 Eur) sumos.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tinkamumo

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos 1, 3 ir 4 punktų, pagal kuriuos atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, taip pat per didžiąsias šventes, nustatymo tinkamumo. Atsakovo teigimu, nustatyta šalims nepatogi ir vaikams žalinga bendravimo tvarka, atsakovui turi būti sudarytos patogesnės sąlygos vaikams paimti ne vėlai vakare, o po pamokų, taip pat vaikai neturi būti vežiojami iš vieno Lietuvos galo į kitą vidury švenčių. Teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, jog abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytos ir atsakovo prašomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1, 3 ir 4 punktus, daro išvadą, kad, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, šiuose punktuose nustatyta ir atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka esmingai nesiskiria. Šiuo atveju pagrindinis pirmosios instancijos teismo nustatytos ir atsakovo prašomos nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1, 3 ir 4 punktų skirtumas yra tas, kad pirmosios instancijos teismo nustatytoje tvarkoje yra aiškiai ir konkrečiai nustatytas vaikų paėmimo (kas antrą savaitgalį vaikai paimami penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną – 11.00 val.; per didžiąsias šventes konkrečią dieną 10.00 val.) ir grąžinimo (kas antrą savaitgalį vaikai grąžinami sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną – nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; per didžiąsias šventes – konkrečią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) laiko tarpas, sudarantis ne daugiau kaip 1 val., o atsakovas siekia ilgesnio vaikų paėmimo (kas antrą savaitgalį vaikai būtų paimami penktadienį nuo 14.00 val. iki 20.00 val.; savaitgaliais, į kuriuos patenka tėvo diena ir atsakovo gimimo diena, – penktadienį nuo 14.00 val. iki 19.00 val.; per didžiąsias šventes – konkrečią dieną nuo 14.00 val. iki 19.00 val.) ir grąžinimo (kas antrą savaitgalį vaikai būtų grąžinami sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; savaitgaliais, į kuriuos patenka tėvo diena ir atsakovo gimimo diena, – sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; per didžiąsias šventes – konkrečią dieną iki 14.00 val.) termino. Nors atsakovas teigia, kad jam turi būti sudarytos patogesnės sąlygos vaikams paimti ne vėlai vakare, o po pamokų, tačiau pagal atsakovo prašomą tvarką vaikai gali būti paimami dar vėliau, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo tvarkoje, be to, atsakovo prašomas nustatyti vaikų paėmimo terminas apimtų nuo 5 iki 6 val. laiko intervalą, būtų itin nekonkretus, o vaikų grąžinimo terminas švenčių dienomis būtų iš esmės neapibrėžtas ir neaiškus, nustatant tik galutinį vaikų grąžinimo terminą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytoje tvarkoje numatyta galimybė tam tikromis dienomis pakeisti vaikų paėmimo laiką, atsižvelgiant į vaikų konkrečios dienos ugdymo programos pabaigos laiką.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktą vaikai būtų vežiojami iš vieno Lietuvos galo į kitą vidury švenčių, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais 4 punkto matyti, kad Kūčioms ir šv. Kalėdoms vaikai būtų paimami lyginiais metais gruodžio 24 d. ir grąžinami gruodžio 26 d. (kaip prašo ir atsakovas), šv. Velykoms vaikai būtų paimami nelyginiais metais Didįjį šeštadienį, t. y. dieną prieš šv. Velykas, ir grąžinami antrą šv. Velykų dieną (kaip prašo ir atsakovas), Naujųjų metų šventei vaikai būtų paimami nelyginiais metais gruodžio 31 d. (kaip prašo ir atsakovas) ir grąžinami sausio 1 d. (atsakovas prašo ne vėliau nei sausio 2 d., t. y. nepanaikinant galimybės grąžinti ir sausio 1 d.). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka per didžiąsias šventes atitinka tiek vaikų, tiek šalių interesus, o ją pakeisti dėl atsakovo siekio nustatyti jam patogesnę vaikų paėmimo ir grąžinimo tvarką nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kurios nė viena iš šalių neprašė, kuriai nepritarė Tarnybos atstovė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nurodė atsižvelgiantis į Tarnybos pastabas ir ją pakoregavo. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, šalims pačioms nesusitarus, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, geriausiai užtikrina vaikų interesus ir yra realiai vykdoma. Atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė šios pirmosios instancijos teismo išvados, todėl nėra pagrindo pakeisti nustatytą tvarką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl netinkamai išsprendė jų priteisimo klausimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2026 m. kovo 26 d. ieškovės atstovas į bylą pateikė prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo 20 296,65 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 1 314,95 Eur žyminį mokestį, 404,34 Eur kitas išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, jog ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi pirmiausia nustatyti, ar prašomos atlyginti išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); antra, teismas turi nustatyti pagal išvardytus reikalavimus jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); trečia, teismas turi paskirstyti nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

Kaip minėta, ieškovė prašė priteisti jai 20 296,65 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Grįsdama šias išlaidas, atsakovė pateikė teismui 2023 m. birželis 13 d. (su atsiliepimu į apeliacinį skundą), 2024 m. lapkričio 29 d., 2025 m. sausio 17 d., 2025 m. balandžio 18 d., 2025 m. birželio 26 d., 2025 m. spalio 10 d., 2026 m. vasario 8 d., 2026 m. kovo 25 d. sąskaitas, taip pat 2023 m. birželio 13 d. (su atsiliepimu į apeliacinį skundą), 2024 m. balandžio 26 d., 2024 m. birželio 4 d., 2025 m. sausio 29 d., 2025 m. rugsėjo 24 d., 2025 m. spalio 10 d., 2025 m. lapkričio 13 d., 2025 m. gruodžio 3 d., 2026 m. sausio 5 d., 2026 m. sausio 30 d., 2026 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad nurodytos sąskaitos buvo apmokėtos, taip pat 2026 m. kovo 25 d. susitarimą dėl advokato paslaugų apmokėjimo išdėstymo (2 976,60 Eur pagal 2026 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV2026/009, 1 597,20 Eur pagal 2026 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV2026/021).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2025 m. vasario 27 d., ieškovei šioje civilinėje byloje atstovavo advokatų kontoros Sankaitis, Vegys ir partneriai, Attornic advokatai Mindaugas Tamulis ir Šarūnas Vegys. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad advokatų profesinė bendrija WIDEN Legal ieškovei šioje civilinėje byloje neatstovavo, šios advokatų profesinės bendrijos 2024 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje 4 253,48 Eur sumai nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos ne šioje civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytas išlaidas vertino kaip pagrįstas ir priteistinas iš atsakovo, išskyrus 108,90 Eur (90 Eur + PVM) sumą už prašymo dėl ginčo sprendimo mediacijoje parengimą ir pateikimą, dėl kurios nėra ginčo.

2023 m. birželio 13 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Serija SV Nr. 2023/118 nurodytos suteiktos teisinės paslaugos: konsultacija šeimos teisės klausimais (120 Eur + PVM). Nurodytos išlaidos taip pat nėra patirtos nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovė nepagrįstai jas įtraukė į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų atlyginimą priteisė iš atsakovo.

2025 m. sausio 17 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. MT-2025-02 nurodytos suteiktos teisinės paslaugos: ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir teisinių pasekmių išsprendimo projekto parengimas (2 000 Eur). Atsakovas neginčija, kad ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą maksimalaus dydžio, todėl ši suma vertinama kaip pagrįsta.

2025 m. balandžio 18 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. MT-2025-25 nurodytos suteiktos teisinės paslaugos: 2024 m. vasario 24 d. susitikimas kontoroje (120 Eur); darbai ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini): bendradarbiavimas su tyrėja, prašymas dėl įrodymų pateikimo, paaiškinimai raštu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų; prašymas prokuratūrai dėl duomenų apie ikiteisminius tyrimus pateikimo (600 Eur); teismo įpareigotų pateikti dokumentų dėl ieškovės turtinės padėties (žyminio mokesčio atidėjimo klausimas) surinkimo organizavimas, dokumentų analizė, 2025 m. kovo 13 d. pareiškimo dėl ieškinio trūkumų pašalinimo projekto parengimas (360 Eur), žyminio mokesčio (neatidėtos dalies) sumokėjimo organizavimas, 2025 m. kovo 19 d. pareiškimo teismui dėl žyminio mokesčio sumokėjimo projekto parengimas (60 Eur); 2025 m. kovo 28 d. ir kt. konsultacijos raštu ir žodžiu dėl Tarnybos patikrinimo (120 Eur); 2025 m. balandžio 3 d. informacijos apie bylos eigą pateikimas, konsultacijos dėl bendravimo su vaikais tvarkos (senelių (tėvo pusės) ir tėvo daromas poveikis) (60 Eur); 2025 m. balandžio 4 d. prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti nustatymo (240 Eur); 2025 m. balandžio 8 d. pozicija dėl atsakovo prašymo nustatyti laikiną 50/50 bendravimo su vaikais tvarką (720 Eur); 2025 m. balandžio 14 d., 15 d. bendradarbiavimas su tyrėja, konsultacijos dėl bendravimo su vaikais tvarkos (30 Eur); 2025 m. balandžio 18 d. atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 21 d. nutarties (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) projekto parengimas (840 Eur).

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad nurodytoje sąskaitoje pagrįstomis pripažintinos tik ieškovės turėtos 720 Eur išlaidos už 2025 m. balandžio 8 d. pozicijos dėl atsakovo prašymo nustatyti laikiną 50/50 bendravimo su vaikais tvarką parengimą ir 840 Eur išlaidos už 2025 m. balandžio 18 d. atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 21 d. nutarties (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) projekto parengimą. Atsakovas neginčija, kad nurodytų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl šios sumos vertinamos kaip pagrįstos. Kitos 2025 m. balandžio 18 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. MT-2025-25 nurodytos paslaugos yra arba suteiktos kituose procesuose (ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)), arba poreikis rengti tam tikrus dokumentus kilo dėl nuo pačios ieškovės (jos atstovo) priklausančių aplinkybių (trūkumų šalinimas, termino nustatymas), arba jos laikytinos kitų paslaugų sudėtine dalimi ir atskirai neatlyginamos (susipažinimas, komunikavimas).

2025 m. birželio 26 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. MT-2025-38 nurodytos suteiktos teisinės paslaugos: susipažinimas su atsakovo atsiliepimu ir jo priedais, teismo nutartimi, tolesnės ginčo strategijos formavimas, konsultacijos (168 Eur); 2025 m. gegužės 12 d., 16 d. elektroninio susirašinėjimo ir atvejo vadybos dokumentų analizė, konsultacijos dėl akistatos (90 Eur); 2025 m. gegužės 19 d., 21 d., birželio 1 d., 2 d. konsultacijos, ginčo strategijos formavimas (vaikų perdavimas, sutuoktinio neištikimybė) (180 Eur); 2025 m. gegužės 20 d. konsultacijos dėl bendravimo su vaikais tvarkos (ne)vykdymo (24 Eur); 2025 m. gegužės 21 d. konsultacijos dėl bendravimo su vaikais tvarkos (18 Eur); 2025 m. birželio 4 d., 5 d. Tarnybos išvadų dėl ieškovo skundo analizė, konsultacijos dėl tolesnių veiksmų (180 Eur); 2025 m. birželio 6 d. susipažinimas su patikslintu atsiliepimu į ieškinį, priešieškiniu; tolesnės strategijos byloje formavimas; 2025 m. birželio 10 d. konsultacijos (150 Eur); 2025 m. birželio 13 d. susipažinimas su Tarnybos išvada; 2025 m. birželio 25 d. konsultacijos (60 Eur); atsiliepimo į priešieškinį parengimas (2 370 Eur).

Įvertinusi nurodytų paslaugų pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad jos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, išskyrus atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Atsakovas neginčija, kad ieškovės turėtų 2 370 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į priešieškinį parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą maksimalaus dydžio, todėl ši suma vertinama kaip pagrįsta.

2025 m. spalio 10 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Serija SV Nr. 2025/166 nurodytos suteiktos teisinės paslaugos: 2025 m. birželio 26 d., 27 d. naujai atsakovo pateiktų įrodymų analizė ir konsultacijos; prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (240 Eur + PVM); 2025 m. rugpjūčio 26 d. susitikimas advokato darbo vietoje, konsultacijos dėl tolesnės bylos eigos (120 Eur + PVM); pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje, įskaitant susipažinimą su Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateiktais sprendimais ir procesiniais prašymais teismui (600 Eur + PVM); 2025 m. rugsėjo 11 d. prašymas dėl teismo įpareigojimo įvykdymo ir papildomų duomenų pateikimo; 2025 m. rugsėjo 18 d. konsultacijos telefonu (160,80 Eur + PVM); 2025 m. rugsėjo 30 d. atsakovo pateiktų finansinių duomenų analizė, konsultacijos el. paštu ir telefonu (480 Eur + PVM); 2025 m. spalio 6 d., 7 d., 8 d. piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto balanso sudarymas, įrodymų apie kilnojamąjį turtą ir jo vertes rinkimas, pareiškimas dėl ieškinio tikslinimo ir patikslintas ieškinys (1 200 Eur + PVM); pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdyje (120 Eur + PVM).

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad negali būti atlyginamos įrodymų analizės, konsultacijų, susitikimų, taip pat prašymo atidėti bylos nagrinėjimą parengimo išlaidos, tačiau kaip pagrįstos vertinamos pasirengimo ir atstovavimo 2025 m. rugpjūčio 28 d. ir 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžiuose, patikslinto ieškinio parengimo išlaidos. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, gali būti atlyginamos ne tik atstovavimo teisme, bet ir pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto pasirengimo teismo posėdžiui laiko nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo, atsakovas neginčija, kad prašoma priteisti suma už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą (145,20 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyto priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą maksimalaus dydžio, todėl 726 Eur ir 145,20 sumos bylinėjimosi išlaidų sumos vertinamos kaip pagrįstos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.2 punktu, pagrįsta pripažįsta ir 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už patikslinto ieškinio parengimą.

2026 m. vasario 8 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Serija SV Nr. 2026/009 nurodytos suteiktos teisinės paslaugos: teismo liudijimas: atsakovo saugomų piniginių lėšų paieška; užklausos ir atsakymai VĮ Registrų centras, bankai; komunikacija su užklausų gavėjais dėl duomenų pateikimo; 2025 m. lapkričio 14 d. konsultacijos (420 Eur + PVM); 2025 m. gruodžio 15 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir susiję darbai (600 Eur + PVM); 2025 m. gruodžio 18 d. pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (600 Eur + PVM); 2026 m. sausio 16 d. prašymas teismui dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir susiję darbai; teisinės konsultacijos (240 Eur + PVM); 2026 m. vasario 9 d. pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (600 Eur + PVM).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei teigia atsakovas, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų už teismo liudijimo, prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo parengimą vertinti kaip nepagrįstų vien todėl, kad ne visi prašymai buvo patenkinti. Byloje nėra ginčo, kad teismo liudijimo (kartu su kitais veiksmais liudijimui parengti), prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo parengimo išlaidos (508,20 Eur, 726 Eur ir 290,40 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl 508,20 Eur, 726 Eur ir 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos vertinamos kaip pagrįstos. Taip pat teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta prašomą priteisti 1 452 Eur (2 × 726 Eur) sumą už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gruodžio 18 d. ir 2026 m. vasario 9 d. teismo posėdžiuose.

2026 m. kovo 25 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Serija SV Nr. 2026/021 nurodytos suteiktos teisinės paslaugos: 2026 m. kovo 25 d. baigiamoji kalba raštu (720 Eur + PVM), pasirengimas ir atstovavimas 2026 m. kovo 26 d. teismo posėdyje, susiję procesiniai prašymai (600 Eur + PVM).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašymas priteisti 726 Eur sumą už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. kovo 26 d. teismo posėdyje yra pagrįsta, tačiau ieškovės prašymas papildomai priteisti 871,20 Eur sumą už baigiamosios kalbos raštu parengimą negali būti pripažįstamas pagrįstu, įvertinus pasirengimo kiekvienam teismo posėdžiui laiką, už kurį apskaičiuotos išlaidos vertintos kaip pagrįstos, taip pat nesant prievolės šaliai atstovaujančiam asmeniui teikti tokį procesinį dokumentą.

Teisėjų kolegija taip pat pagrįstomis pripažįsta 4,34 Eur išlaidas VĮ Registrų centrui, kurias įrodo 2025 m. spalio 14 d. išankstinė sąskaita Nr. 45991342-1, nepagrįstomis pripažįsta 400 Eur išlaidas UAB „Butas Tau“, nesant duomenų, už kokias paslaugas sumokėta šiai įmonei.

Taigi, iš viso ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 12 064,70 Eur su atstovavimu susijusių pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų. Byloje nėra ginčo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 1 314,95 Еur žyminį mokestį, taip pat turėjo 4,34 Eur išlaidas VĮ Registrų centrui. Darytina išvada, kad pagrįstomis pripažįstamos ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos iš viso 13 383,99 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad buvo patenkinti 70 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė šio paskaičiavimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei pakeičiama, ieškovei iš atsakovo priteisiant 9 368,79 Eur (13 383,99 Eur × 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 3 339,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, atlyginimą. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 169 Eur žyminį mokestį, atsakovui atstovavęs advokatas į bylą pateikė prašymą priteisti atsakovui iš ieškovės 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų dėl apeliacinio skundo parengimo, atlyginimą. Ieškovės turėtos išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą maksimalų dydį už tokio pobūdžio teisinę paslaugą (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 284,84 Eur (2025 m. 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 526,8 Eur) × 1,3), todėl pagrįsta pripažintina 3 284,84 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovo turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą (pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 4 295,56 Eur (2 526,8 Eur × 1,7)).

Išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą, buvo patenkinta tik nedidelė atsakovo reikalavimų dėl ginčo esmės dalis, didesne apimtimi pakeista tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas išsprendė procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi išspręstų klausimų pobūdį, šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, skirtų materialiniams teisiniams reikalavimams pagrįsti santykį su argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo, nusprendžia, kad apeliaciniame procese šalių turėtos atstovavimo išlaidos skirstomos santykiu 90 proc. su 10 proc. ieškovės naudai. Nustačius, kad ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sudaro 3 284,84 Eur ir ji turi teisę gauti 90 proc. šios sumos, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 2 956,36 Eur (3 284,84 Eur × 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sudaro 4 799 Eur (1 169 Eur + 3 630 Eur), todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamas 479,90 Eur (4 799 Eur × 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Priešpriešines vienarūšes sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 2 476,46 Eur (2 956,36 Eur – 479,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimo dalis dėl ieškovei N. L. iš atsakovo A. L. priteistos kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 353 625,29 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų 29 ct) kompensaciją už prarastą turto dalį, 9 368,79 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 476,46 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.