- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- eAS-2998-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05761-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- E. Š., L. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. Š. ir L. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Š. ir L. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai E. Š. ir L. Š. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2026 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. A51-123487/26 „Dėl prašymo pašalinti valstybinės žemės plotą iš rengiamo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2026 m. birželio 2 d. prašymą (pasiūlymą) dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, rengiamo teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis, sprendinių.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino jiems teisę dėl valstybinės žemės įsigijimo procedūrų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Taip pat teismas grąžino pareiškėjai E. Š. sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčija Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jų prašymą iš rengiamo maždaug 11,10 ha teritorijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių pašalinti 158 kv. m arba mažesnį valstybinės žemės plotą. Šiuo prašymu pareiškėjai siekė sudaryti sąlygas prie jiems nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir įsigyti jį ne aukciono būdu.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors pareiškėjai formaliai prašo panaikinti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus priimtą Sprendimą, tikrasis jų siekis – įsigyti valstybinės žemės plotą. Todėl ginčo esmė yra ne tik viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo patikrinimas, bet ir pareiškėjų galimybė įgyti nuosavybės teises į valstybinės žemės plotą.
Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, teismas nurodė, kad valstybinės žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant to, kad viena iš jų šalių yra valstybė ar savivaldybė, paprastai reguliuojami privatinės teisės normomis. Tokiuose santykiuose valstybė ir savivaldybė gali veikti kaip civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys savo turtines teises ir pareigas. Specialioji teisėjų kolegija taip pat yra išaiškinusi, kad ginčai dėl valstybinės žemės sklypo pripažinimo įsiterpusiu ir įpareigojimo jį parduoti nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, nes šiuose ginčuose vyrauja civiliniai teisiniai santykiai (teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-25, 2020 m. birželio 15 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-58/2020 ir 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-31/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs skundo turinį, jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes nagrinėjamu atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, susiję su valstybinės žemės ploto, kurį pareiškėjai siekia įsigyti kaip įsiterpusį žemės sklypą, suformavimu ir įsigijimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme.
III.
Pareiškėjai E. Š. ir L. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjai prašo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo.
Pareiškėjai akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas nagrinėjant jų prašymą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo ir įsigijimo Administracijos iniciatyva pradėtos maždaug 11,10 ha teritorijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros metu. Jų teigimu, Sprendimas yra susijęs su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūra, kuriai taikomos atitinkamos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės. Šiose taisyklėse numatyta galimybė tam tikrus sprendimus skųsti Nacionalinei žemės tarnybai, o šios tarnybos priimtus sprendimus – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui. Todėl pareiškėjai laikosi pozicijos, kad ir nagrinėjamoje procedūroje priimto Sprendimo teisėtumas turėtų būti vertinamas administraciniame teisme.
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, grindžiama Specialiosios teisėjų kolegijos praktika dėl valstybinės žemės sklypų pripažinimo įsiterpusiais, jų pardavimo, nuomos ir įpareigojimo juos parduoti. Pareiškėjų vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl šių materialinių teisinių santykių, bet dėl Administracijos priimto Sprendimo jos pačios inicijuotoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūroje teisėtumo. Pareiškėjų nuomone, šiuo atveju aktuali kita Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, pagal kurią ginčai, susiję su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu bei įgyvendinimu, priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Šią poziciją, pareiškėjų teigimu, patvirtina ir tai, kad pačiame Sprendime Administracija nurodė jo apskundimo administraciniam teismui galimybę.
Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, kilus pagrįstų abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, o ne savarankiškai atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjų vertinimu, toks procesinis sprendimas yra pernelyg formalus, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, neužtikrina veiksmingo ir operatyvaus teismo proceso bei sudaro prielaidas kilti ginčui dėl bylos teismingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad ginčas pagal savo pobūdį ir pareikštų reikalavimų esmę nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes jame vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, susiję su įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimu ir įsigijimu.
Pareiškėjai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad ginčas kilo dėl Administracijos skyriaus sprendimo, priimto vykdant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrą, todėl šio sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą (prašymą, pareiškimą) tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.
Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023 ir kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Tokiais atvejais laikytini, be kita ko, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2026 m. birželio 2 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami pakeisti rengiamo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, apimančio teritoriją ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis, sprendinius. Pareiškėjai siekė, kad iš projekto būtų pašalintas 158 kv. m ploto įsiterpęs valstybinės žemės plotas arba jis būtų sumažintas taip, kad pareiškėjai galėtų įsigyti 77 kv. m ploto teritoriją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2026 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. A51-123487/26 pareiškėjų prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad nėra teisinio pagrindo pašalinti prašomą valstybinės žemės plotą iš rengiamo projekto, nes tai neatitiktų įsiterpusio žemės ploto nustatymo kriterijų. Be to, toks pakeitimas reikštų nepagrįstą didesnio laisvos valstybinės žemės ploto padalijimą į mažesnes dalis.
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, bylos, susijusios su atitinkamų valstybinės žemės sklypų (ne) pripažinimu įsiterpusiais žemės sklypais ir įpareigojimu tuos valstybinės žemės sklypus parduoti (kaip įsiterpusius žemės sklypus), yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui, nes jose vyrauja (dominuoja) civiliniai teisiniai santykiai (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-58/2020, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2019 ir jose nurodytą praktiką). Tačiau kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan., juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės, taigi ir Viešojo administravimo įstatymo) reglamentuojamoje srityje (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024, 2024 m. gegužės 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2024).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų skunde ir atskirajame skunde nurodyti argumentai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, o dėl Administracijos skyriaus veiksmų Viešojo administravimo įstatymo reglamentuojamoje srityje, atsakant į pareiškėjų 2026 m. birželio 2 d. prašymą.
Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų keliamas ginčas nėra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Šia nutartimi pripažinus, jog remiantis, be kita ko, Specialiosios teisėjų kolegijos praktika byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai, nenustatytas pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą ir kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo teisinę prigimtį ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, dėl to ji panaikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų E. Š. ir L. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų E. Š. ir L. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.