Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal

nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta arešto bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant. Prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmės dalį – 20 (dvidešimt) parų arešto, prieš tai arešto bausmę pakeičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir KAL1 skirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą KAL1 paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo gyvenamojoje vietoje laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus su vykimu į darbą ar į sveikatos priežiūros įstaigas susijusius atvejus. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą KAL1 paskirta pareiga tęsti darbą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas) ir pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Išaiškinta KAL1 , kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta KAL1 baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026 m. gegužės 7 dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta KAL1 baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) , kartu su jo užvedimo rakteliu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, paskirta KAL1 baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos, programoje, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Peugeot 307“, VIN: (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , paliktas galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš KAL1 nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam laidavimo instituto, prašo pakeisti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir panaikinti bausmių bendrinimą, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose.

Dėl laidavimo

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-114-628/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-7-266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-274-693/2018, 2K-307-689/2019, 2K-28-628/2023).

BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padaręs išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad KAL1 laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei konstatavęs, jog NSA1 nėra tinkama laiduotoja, laidavimo instituto nuteistajam KAL1 netaikė.

Šiuo atveju ginčo, jog KAL1 visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), byloje nėra. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, nustatė ir nuteistojo KAL1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tuo tarpu sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021, 2K-109-511/2024), todėl teisėjų kolegija su tuo sutikdama plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.

Antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, teisėjų kolegijos nuomone taip pat egzistuoja, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad žala nusikalstamais nuteistojo KAL1 veiksmais nebuvo padaryta.

Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio argumentus, vis tik sutinka su apylinkės teismo išvada, kad laidavimo institutas KAL1 negali būti taikomas, kadangi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų, t. y. pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to aukštesnysis teismas NSA1 taip pat šiuo atveju pripažįsta esant netinkama laiduotoja.

Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-121-719/2025).

Bylos duomenimis nustatyta, kad KAL1 praeityje teistas tris kartus ir jam visais atvejais buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės bei du kartus atidėtas arešto bausmės vykdymas (1 t., b. l. 96-101). Per trejų metų laikotarpį jis taip pat šešis kartus baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 94, 162-165). Nagrinėjamu atveju apeliantas pripažintas kaltu dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo, kurį padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuomet jam buvo taikoma intensyvi priežiūra. Ir nors Probacijos tarnyba priežiūros laikotarpiu KAL1 apibūdino palankiai, t. y. kad jis iki nusikaltimo padarymo nepažeidė jam nustatytų pareigų: būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat geranoriškai bendradarbiavo su jį prižiūrinčiais pareigūnais (1 t., b. l. 160), tačiau vien šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia nuteistojo KAL1 neteisėtų veiksmų vertinti, kaip atsitiktinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas ir neabejotinai savo veiksmais kėlė realią grėsmę paties bei kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi, KAL1 iš esmės padarė ne tik nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bet ir pažeidė ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Dalis administracinių nusižengimų taip pat buvo padaryti KAL1 būnant neblaiviam. Be to, po pirmojo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, KAL1 padarė praėjus vos keturiems mėnesiams, kuomet buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Būtent KAL1 baustumai ir teistumai 2024 m. kovo 7 d., 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2025 m. rugsėjo 10 d., taip pat 2026 m. gegužės 2 d. naujai padaryta nusikalstama veika neleidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad KAL1 ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, kurios konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018, 2K-18-976/2025). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę arba panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019).

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavęs, jog nuteistojo sugyventinė NSA1 nėra tinkama laiduotoja KAL1 , pažymėjo, kad nors jos prašyme ir nurodyta, kad ji yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir su KAL1 gyvena kaip šeima, jų tarpusavio santykiai yra artimi, pagrįsti pasitikėjimu ir pagarba, tačiau ji pati yra nukentėjusi nuo KAL1 nusikalstamos veikos – būtent prieš ją KAL1 yra panaudojęs smurtą, ko pasekoje nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to teisiamojo posėdžio metu NSA1 paaiškino, kad KAL1 iki šiol dar nėra susigrąžinęs jos pasitikėjimo. Dėl to apylinkės teismas sprendė, jog NSA1 2026 m. birželio 4 d. prašyme išdėstyti teiginiai, kad jos ir KAL1 tarpusavio santykiai pagrįsti pasitikėjimu ir pagarba, yra paneigti. Ir nors pirmosios instancijos teismas NSA1 asmenybę įvertino teigiamai, tačiau padarė išvadą, jog ji nėra autoritetas nuteistajam ir neturi galimybės daryti jam teigiamą įtaką.

Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 175, 180), su nuteistuoju augina bendrą mažametį vaiką (1 t., b. l. 155), tačiau KAL1 apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindžia, kad jo sugyventinė, kuri anksčiau yra nuo jo patyrusi smurtą, objektyviai pajėgų darytų teigiamą įtaką ir būtų autoritetu jam. Vien tai, kad laiduotoją ir nuteistąjį sieja artimi ryšiai, jie gyvena kartu bei veda bendrą ūkį, nesudaro pagrindo teigti, kad NSA1 gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką nuteistajam. Apklausiama apylinkės teisme NSA1 nurodė, kad nuteistajam teigiamą įtaką galėtų daryti, nes neleistų jam sėsti už vairo išgėrus, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje ji jokios reikšmingos įtakos KAL1 elgesiui nepadarė. Nuteistasis po darbo nuvyko pas draugus švęsti ir ten vartojo alkoholį, o ne grįžo į namus pas savo sugyventinę ir vaiką. Be to NSA1 teigimu šeimos galva yra KAL1 , nors jai pasakius, kad taip turi būti, jis klauso, tačiau su tuo turi susitaikyti. Patvirtino, kad po smurto artimoje aplinkoje KAL1 pasikeitė į gerąją pusę 40 procentų, tačiau pasitikėjimą po tokių įvykių reikia atgauti, nes jis šiek tiek dingo po teisių praradimo (1 t., b. l. 184-185). Būtent šios aplinkybės teisėjų kolegijos nuomone patvirtina, jog NSA1 neturi realių galimybių įgyvendinti savo kaip laiduotojos pareigų ir daryti realų teigiamą auklėjamąjį poveikį KAL1 . Pažymint, kad šias išvadas tik sustiprina aplinkybės, jog KAL1 du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus šeimos namuose įžeidžiančiais žodžiais pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. Taip pat melagingai buvo pranešęs bendrajam pagalbos centrui, kad jį muša sugyventinė. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog NSA1 nėra tinkama laiduotoja ir negali daryti realios teigiamos įtakos nuteistajam KAL1 , kuris yra pakankamai brandi ir susiformavusi asmenybė.

Taigi, teisėjų kolegija nustačiusi, jog nuteistasis KAL1 neatitinka visų BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų bei NSA1 nėra laikoma tinkama laiduotoja, nuteistojo prašymo taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti netenkina, toliau pasisakydama dėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriamos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam KAL1 bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Įvertino ir tas aplinkybes, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat pažymėjo, kad KAL1 administracine tvarka baustas eilę kartų, tame tarpe ir už šiurkščius administracinius nusižengimus. Nurodė, jog KAL1 nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. dirba UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“. Bei akcentavo, jog ankščiau jam skirta arešto bausmė nebuvo paveiki, nepaskatino KAL1 laikytis įstatymų, nemotyvavo nepažeisti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Todėl šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistajam KAL1 skirtina pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nustatydamas jos dydį apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog KAL1 ši bausmės rūšis skiriama pirmą kartą, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat vertino ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus 2026 m. gegužės 26 d. rašte pateiktą teigiamai nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą. Ko pasekoje nuteistajam KAL1 skyrė minimalaus dydžio, t. y. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažino vienu trečdaliu iki 2 mėnesių laisvės atėmimo bei subendrino bausmę dalinio sudėjimo būdu su neatlikta arešto bausmės dalimi, paskirdamas KAL1 galutinę subendrintą 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą apylinkės teismas vertino, kad nuteistasis KAL1 turi sugyventinę, dirba, yra saistomas pareigos išlaikyti mažametį sūnų bei dar kartą atsižvelgė į Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus 2026 m. gegužės 26 d. rašte pateiktą nuteistąjį teigiamai charakterizuojančią informaciją. Dėl ko padarė išvadą, jog KAL1 gali pavykti iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, atsisakant alkoholio vartojimo, laikantis įstatymų bei visuomenėje priimtinų elgesio normų, taikius BK 75 straipsnio nuostatas. Siekdamas užtikrinti nuteistojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus laisvės atėmimo bausmės vykdymą apylinkės teismas atidėjo vieneriems metams su intensyvia priežiūra, nustatydamas nuteistojo buvimo gyvenamojoje vietoje laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus su vykimu į darbą ar į sveikatos priežiūros įstaigas susijusius atvejus. Bei paskyrė pareigas: tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintos nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad KAL1 nagrinėjamu atveju nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos, ypač susijusių su alkoholio vartojimu. Ką iš esmės patvirtina ne tik jo ankstesni trys teistumai, bet ir administraciniai baustumai (1 t., b. l. 94, 96-101, 162-165). Be to, kaip jau minėta, šią teisei priešingą veiką apeliantas padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet jam buvo nustatyta pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir kai jo kontrolė buvo vykdoma su intensyvia priežiūra. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad apelianto prašomos, švelnesnio pobūdžio bausmės – baudos, paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo įgyvendinimo, kadangi iš esmės prilygtų nuteistojo nubaudimui administracine tvarka, nepaisant jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir aplinkybių, kad iki nagrinėjamo įvykio KAL1 probacijos sąlygas vykdė be pažeidimų. Akcentuotina, kad į visas apelianto nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (darbo turėjimą, prisipažinimą ir gailėjimąsi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą) jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį, todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, juo labiau, tuo pagrindu keisti nuteistajam pagrįstai paskirtos bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam KAL1 pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. O paskirtos pareigos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuteistąjį KAL1 drausmins, užtikrins teigiamus jo elgesio pokyčius bei stabilias pajamas šeimos išlaikymui. Todėl dar labiau švelninti apylinkės teismo paskirtą bausmę ir parinkti apelianto siūlomą bausmės rūšį – baudą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo

BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (3 dalis).

Bylos duomenimis, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, KAL1 padarė 2026 m. gegužės 2 d., t. y. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nauju nuosprendžiu ir ankstesniu 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsniu.

Nors nuteistasis KAL1 2026 m. birželio 26 d. ir buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui (2 t., b. l. 25), tačiau BK 64 straipsnio nuostatų taikymas yra siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-719/2020, 2K-207-788/2021). Pažymėtina, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje, t. y. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant. Prie griežtesnės 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 29 parų arešto bausmės dalį – 20 parų arešto, prieš tai šią arešto bausmę pakeičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir nuteistajam KAL1 paskirta galutinė subendrinta 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas.

Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstyta sprendžia, kad tiek sprendimas nuteistajam KAL1 netaikyti laidavimo instituto, tiek skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė bei taikytas bausmių subendrinimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra. Ko pasėkoje nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

2026 m. rugsėjo 21 d. byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam KAL1 , kurią sudaro 258,33 Eur (2 t., b. l. 35-37).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo KAL1 iniciatyva jo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam KAL1 gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija spendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo KAL1 nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 13 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistojo KAL1 valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos Kauno apygardos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.