Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl nustatytos dalyvavimo nepilnamečius vaikus auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas atsižvelgia į tai, kad vaikams 2025 m. pabaigoje yra diagnozuota nepatikslinta sąkandžio problema, kuriai spręsti galimai reikės taikyti ortodontinį gydymą ir galimai ieškovė turės išlaidų. Ir dėl to laiko, kad jau egzistuoja pagrindas teismui peržiūrėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Su tokiu teismo argumentu negalima sutikti, nes ši faktinė aplinkybė negali būti pagrindu peržiūrėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo sumą, nes tai nėra ta liga, ar sužalojimas dėl kurių ieškovė patirtų nuolatinių priežiūros išlaidų, ir toks teismo argumentas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 2 dalies nuostatai.

Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, teismo sprendime nurodė, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra iš esmės vienoda (nors gaunamo darbo užmokesčio dydis skiriasi dvigubai), ji nėra nepasikeitusi, be to, nurodė, kad apeliantas (atsakovas) gali įdėti ir daugiau pastangų, kad pagerintų savo turtinę padėtį t. y. gautų tapatų atlyginimą kaip ieškovė. Toks teismo teiginys yra visiškai neteisingas ir prieštarauja teisingumo principui, nes šalių turtinė padėtis pagal byloje esančius įrodymus (gautas pažymas), yra akivaizdžiai nevienoda ir ją teismas turėjo vertinti ne pagal tai koks turtas yra registruotas kiekvieno iš šalių vardu, o pagal tai kokias pajamas realiai šalys gauna ir kokias būtinas išlaidas turi pragyvenimui. Apeliantas (atsakovas) vadovauja parduotuvei, jo darbo valandos yra 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, tai teismas negali teismo sprendime pasakyti, kad po darbo dar turi susirasti kitą darbą ir savo darbo pajamas padidinti iki 2 500 Eur į rankas.

Teismas, nustatydamas apelianto (atsakovo) turtinę padėtį, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad po santuokos nutraukimo jis turi mokėti paskolą bankui, nes gyvenamasis namas, kuris liko apeliantui (atsakovui) po santuokos nutraukimo, buvo pirktas iš paskolos. Apelianto (atsakovo) būtinos išlaidos, neskaičiuojant būtinųjų poreikių (maisto, higienos priemonių ir pan.) išlaidų, patenkinti sudaro 668,30 Eur. Teismas nustatė, kad vaikų išlaikymui apeliantas (atsakovas) kas mėnesį mokėti 601 Eur. Teismas iš apelianto (atsakovo) priteisė daugiau, negu objektyviai leidžia jo turtinė padėtis. 52,92 Eur (1 216,39 Eur – 601 Eur – 668,30 Eur) suma nėra pakankama savo būtiniems poreikiams (maistui ir pan.) patenkinti. Tam, kad apeliantas (atsakovas) padengtų tokias išlaidas vaikų išlaikymui ir dar turėtų lėšų pragyvenimui, jam reiktų savo gaunamas pajamas padidinti dvigubai, parduoti dalį turto, kas šiai dienai yra objektyviai nerealu ir neįgyvendinama.

Nustatant išlaikymo dydį teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, vaikai pas apeliantą (atsakovą) praleidžia apie 30 proc. savo laiko per mėnesį, o tai reiškia, kad tuo laikotarpiu, kai vaikai būna pas apeliantą (atsakovą), ieškovė patiria mažiau išlaidų, nes apeliantui (atsakovui) tenka iš savo asmeninių lėšų pirkti maistą, papildomai mokėti už vandenį, elektrą, tenka savo sąskaitą vežti vaikus į mokyklą, būrelius, ekskursijas (atostogų metu), tenka duoti ir kišenpinigius, pirkti įvairius daiktus, tačiau šios apelianto (atsakovo) patiriamos išlaidos nėra vertinamos ir jų jam niekas neatlygina.

Ieškovė, dar nepasibaigus bylos nagrinėjimui, 2026 m. kovo 19 d. įsigijo naują automobilį, kurio vertė pagal viešai prieinamą informaciją www.autoplius.lt sudaro nuo 21 700 Eur iki 34 500 Eur. Šis faktas paneigia ieškovės deklaruojamą sunkią finansinę padėtį ir negebėjimą tenkinti vaikų poreikių. Tai rodo, kad iš apelianto (atsakovo) gaunamo išlaikymo ieškovei pilnai užtenka vaikams, o „trūkumas“ yra dirbtinis, siekiant dar labiau pagerinti savo asmeninę, o ne vaikų turtinę padėtį.

Nustatant vaikų išlaikymo dydį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir į tai, kad tariantis dėl kompensacijos už turtą, papildomai ieškovei buvo duota 20 000 Eur suma, tam, kad ji turėtų piniginių lėšų vaikų išlaikymui, be tos pinigų sumos, kuri buvo susitarta mokėti kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė turėjo šią papildomai išmokėtą sumą 20 000 Eur turėjo įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau ji gavusi juos sąmoningai jos neįtraukė. Teismas nurodė, kad neva apelianto (atsakovo) argumentus dėl didesnės išlaikymo sumos paneigia ieškovės į bylą pateiktas susirašinėjimas e. paštu su mediatore. Teismas negalėjo ieškovės pateikto e. paštu susirašinėjimo laikyti juos įrodymais ir jais remtis, nes šis susirašinėjimas vyko tarp apelianto (atsakovo) ir mediatorės mediacijos metu.

Teismas nepagrįstai nusprendė ir tai, kad šiuo atveju didesnis išlaikymas priteistinas ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ar jo įsiteisėjimo dienos, bet nuo ieškovės ieškinio pateikimo dienos, nes priešingu atveju apeliantui (atsakovui) bus suteikta galimybė toliau bylinėtis, o ieškovė negautų būtinų išlaidų padengimo.

Teismas, po teismo sprendimo priėmimo dienos, sekančią dieną išdavė ieškovei vykdomąjį raštą. Teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto, nes vykdomasis raštas, kai dar teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, gali būti išduotas tik tuo atveju, jeigu yra pateiktas teismui išieškotojos rašytinis pareiškimas. Šiuo atveju ieškovė nėra teismui pateikusi prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Tai vykdomasis raštas turėtų būti grąžintas jį išdavusiam teismui, ir jis galėtų būti išduotas ieškovei tik tuo atveju, jeigu ji pateiktų teismui rašytinį pareiškimą.

Teismų praktikoje nurodyta, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams yra netgi mažesnė nei pusė MMA, kuri įprastai priteisiama iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), mininimalių, bazinių vaiko poreikių patenkinimui. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nepagrindžia, kuo remiantis pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo suma jo nepilnamečiams vaikams, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti dar labiau sumažinta. Todėl apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neva nepagrindė vaikų padidėjusių poreikių, yra nepagrįsti.

Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Apeliantas (atsakovas) yra jaunas, sveikas ir darbingas asmuo, kaip jis pats nurodo apeliaciniame skunde, užimantis (duomenys neskelbtini) pareigas, valdantis didelės apimties bei vertės nekilnojamąjį turtą, vairuojantis prabangų hibridinį visureigį Audi Q5, kurio pagal į bylą pateiktus duomenis vertė sudaro apie 27 850 Eur.

Vaikų poreikiai teismui tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo vertinami ir analizuojami, o vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Ieškovė, duodama paaiškinimus teisme, nurodė, kad tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pavargusi nuo apelianto (atsakovo) daromo spaudimo ir sutiko su sutarties nuostatomis dėl mažesnės vaikų išlaikymo sumos, vaikų poreikio dydžio šalys neanalizavo. Todėl apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentai neva kai buvo priimtas minėtas sprendimas į vaikams mokamą išlaikymo sumą buvo įskaičiuota maistas vaikams, pietūs mokykloje, vaikų mokamas mokslas, išlaidos drabužiams, batams, higienos priemonėms ir t. t. yra absoliučiai nepagrįsti bei klaidinantys.

Ieškovė į bylą pateikė savo ir apelianto (atsakovo) susirašinėjimą e. laiškais, vykusį dar 2022 m., prieš šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriame buvo aiškiai išdėstyta apelianto (atsakovo) pozicija, kad 40 000 Eur piniginė kompensacija ieškovei atitenka už tai, jog apeliantui (atsakovui) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šalių gyvenamasis namas. Siekdamas ir toliau manipuliuoti šia savo nesąžininga ir akivaizdžiai melaginga pozicija ir apeliacinės instancijos teisme, apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde teigia, neva pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šiuo įrodymu remtis byloje bei pageidautų, kad tas nebūtų daroma ir apeliacinės instancijos teisme. Kitaip tariant, apeliantas (atsakovas) siekia, kad teismai ignoruotų byloje esančius įrodymus, patvirtinančius objektyvią tiesą byloje bei tokiu būdu, būtų nepagrįstai sudarytos prielaidos atsakovo sąmoningam teismų klaidinimui bei faktų iškraipymui.

Apeliaciniame skunde apeliantas (atsakovas) akcentuoja tai, kad ieškovė neva neturi teisės į vaikų išlaikymo padidinimą dar ir dėl to, jog neva pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, vaikai pas jį praleidžia apie 30 procentų savo laiko per mėnesį, kuriuo jis tenkina visus vaikų poreikius. Tokie apelianto (atsakovo) argumentai visiškai nepagrįsti. Byloje buvo kilęs ginčas dar ir dėl to, jog vaikai pas tėtį vykti nenori, ko pasekoje ieškovė ieškiniu teismo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą dalyje dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nustatyti, jog apeliantas (atsakovas) su nepilnamečiais vaikais bendrauja tėvų tarpusavio sutarimu sutartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norą bei dienos režimą. Šalys šiuo klausimu byloje sudarė taikos sutartį. Tuo tarpu sūnus pas tėtį kategoriškai vykti atsisako nuo 2026 m. kovo 26 d. Byloje nėra duomenų, kiek konkrečiai dienų vaikai praleidžia pas apeliantą (atsakovą) ir kokias realias išlaidas jis dėl to patiria. Be to, vaikai nuolat gyvena su mama kuri užtikrina vaikams gyvenamąjį būstą – būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, kurio nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Apeliantas (atsakovas) tyčia po skundžiamo sprendimo priėmimo nutraukė sūnui mokamo draudimo sutartį (ją toliau dengia ieškovė), atsisakė apmokėti sūnaus telefono sąskaitą, jis nenorėjo dukros leisti į draugės gimtadienį, nes nenorėjo iš savo lėšų pirkti 30 Eur kainuojančios gimtadienio dovanos. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantas (atsakovas) klaidina teismą, teigdamas, jog jis dengia tiek minėtą sūnaus draudimą, tiek ir apmoka jo telefono sąskaitą ir akcentuoja, neva apeliacinės instancijos teismas turėtų šias aplinkybes įvertinti spręsdamas dėl jo vaikams teiktino išlaikymo dydžio, nors kaip minėta, apeliantas (atsakovas) šių išlaidų nebepatiria.

Tuo tarpu dėl apelianto (atsakovo) nurodytų išlaidų kitiems pirkiniams tokie kaip kompiuteris, spausdintuvas, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokie pirkiniai susiję ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, todėl šių išlaidų suma negali būti mažinamas vaiko išlaikymo dydis, kuris siejamas su būtinaisiais vaiko poreikiais.

Automobilį ieškovei padėjo įsigyti tėvai, kadangi jis naudojamas ir jos tėvų poreikių tenkinimui. Tokio automobilio įsigijimą atsakovas vertina kaip itin gerą ieškovės turtinę padėtį, tačiau savo prabangaus automobilio įsigijimo apeliantas (atsakovas) nevertina kaip jo galimybių teikti vaikams reikalingą išlaikymo dydį. Tokie apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad jis tuos pačius faktus ir aplinkybes vertina nevienodai – t. y. siekdamas, kad tų pačių įrodymų pagrindu, teismas padarytų skirtingas išvadas.

Apeliantas (atsakovas) vaikų išlaikymui skirtas lėšas už 2026 m. kovo mėn., ieškovei atnešė 5 Eur ir 10 Eur kupiūromis. Tuo tarpu, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, išlaikymą vaikams apeliantas (atsakovas) ieškovei atnešė metalinėmis dviejų eurų monetomis. Todėl siekiant tolimesniam atsakovo piktnaudžiavimui, prašo teismo sprendimą papildyti įpareigojimu apeliantui (atsakovui), nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą mokėti bankiniu pavedimu į ieškovės banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (13 m.), bei D. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (9 m., beveik 10 m.), yra ieškovės ir apelianto (atsakovo) nepilnamečiai vaikai.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15376-291/2022 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtina sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. birželio mėn. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 330 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, motyvuodama padidėjusiais vaikų poreikiais ir pagerėjusia tėvų turtine padėtimi. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, laikėsi pozicijos, kad išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, ieškovės gautą vienkartinę sumą – 20 000 Eur, ir kad atsakovas geranoriškai iš dalies dengia kitas išlaidas papildomiems vaikų poreikiams patenkinti yra pakankamas, racionalus, pagrįstas ir neturėtų būti keičiamas.

Ieškovė padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius detalizavo ieškinyje, nurodydama, kad sūnaus poreikių tenkinimui išlaidos yra padidėjusios iki 807 Eur per mėnesį: maistui – 350 Eur, pietums mokyklos valgykloje – 27 Eur, avalynei – 30 Eur, drabužiams – 40 Eur, higienos priemonėms – 35 Eur, komunaliniams mokesčiams – 50 Eur, ugdymo, lavinimo priemonėms – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, būreliams – 30 Eur, komunaliniams mokesčiams – 70 Eur, ekskursijoms, išvykoms su mokykla, edukacijoms, muziejams – 15 Eur, laisvalaikiui, pramogoms – 25 Eur, kurui (vežti į mokyklą, būrelius) – 15 Eur, dienpinigiams – 35 Eur, būrelių inventoriui – 30 Eur, atostogoms – 15 Eur, o dukters poreikių tenkinimui išlaidos yra padidėjusios iki apie 796 Eur per mėnesį: maistui – 350 Eur, pietums mokyklos valgykloje – 35 Eur, avalynei – 30 Eur, drabužiams – 40 Eur, mokesčiui už mokslą – 50 Eur, higienos priemonėms – 35 Eur, ugdymo, lavinimo priemonėms – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, būreliams – 15 Eur, komunaliniams mokesčiams – 70 Eur, ekskursijoms, išvykoms su mokykla, edukacijoms, muziejams – 15 Eur, laisvalaikiui, pramogoms – 25 Eur, kurui (vežti į mokyklą, būrelius) – 15 Eur, dienpinigiams – 35 Eur, atostogoms – 15 Eur, telefonui – 16 Eur.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas (atsakovas) kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. akcinės bendrovės „Regitra“ atsakymą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui atsakymo nebuvo galima pateikti, nes apie tai, kad ji nusipirko naują automobilį, apeliantas (atsakovas) sužinojo po to, kai teismas priėmė sprendimą, o ieškovė jį įsigijo tarpe, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti teismo sprendimo. Tuo tarpu ieškovė prašo priimti į bylą pateiktus įrodymus – ekrano nuotraukas iš „Messenger“ programėlės, kuriose nurodoma, kad ieškovė „ras 30 Eur“, kad šalių dukra galėtų eiti į gimtadienį, bei nuotrauką, kurioje matyti dėžė su maišeliu, kuriame 2 Eur monetos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi vertinant jų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą ir teismo sprendimo dėl išlaikymo vykdymo būdą (formą), priima tiek apelianto (atsakovo) pateiktą AB „Regitra“ atsakymą, tiek ieškovės pateiktas „Messenger“ susirašinėjimo ekrano nuotraukas ir nuotrauką, kurioje, ieškovės teigimu, užfiksuotas išlaikymo teikimas 2 Eur monetomis. Įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo priteisti šalių vaikams išlaikymą po 200 Eur. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteisto išlaikymo dydžiu, nes teismas išlaikymo sumą paskaičiavo ne pagal papildomai atsiradusius vaikų poreikius, juos pagrindžiančius įrodymus, bet iš esmės dėl kainų pasikeitimo, kurias savo ieškinyje be teisinio pagrindimo nurodė ieškovė, kas yra akivaizdžiai neteisinga. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas (atsakovas) pats prisideda prie vaikų išlaikymo sūnui (pirko naują kompiuterį, 3D spausdintuvą).

Nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pvz., pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau įrodinėjant didesnius poreikius, tokias išlaidas reikalinga pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. MMA – 1 153 Eur (atskaičius mokesčius – 847 Eur (½ – 423,50 Eur). Skundžiamu sprendimu iš apelianto (atsakovo) sūnui priteistas 295 Eur išlaikymas, o dukrai 306 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo reikalauti detalių kiekvienos vaiko išlaidos įrodymų, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pasikeitusius vaikų poreikius pagal ieškovės paaiškinimus ir byloje esančių įrodymų visumą (žr. sprendimo 5 ir 19-20 punktus). Apeliantas, nesutikdamas su ieškovės nurodytais vaikų išlaikymo poreikiais ir jų apskaičiavimu, turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Vien deklaratyvus nesutikimas ar paties apelianto (atsakovo) atlikti alternatyvūs paskaičiavimai, nepagrįsti objektyviais duomenimis ar įrodymais, nepaneigia ieškovės pateiktų duomenų apie vaikų poreikius. Todėl apelianto (atsakovo) argumentai, grindžiami vien jo paties subjektyviu išlaidų vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaikų išlaikymo poreikius.

Atmestini apelianto (atsakovo) argumentai, kad dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ieškovės išlaidos vaikų išlaikymui turėtų būti laikomos mažesnėmis. Apelianto (atsakovo) nurodomos aplinkybės, kad vaikų bendravimo su juo metu jis savo lėšomis apmoka maisto, transporto, laisvalaikio, kišenpinigių ir kitas kasdienes vaikų reikmes, savaime nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio. Šios išlaidos yra susijusios su apelianto (atsakovo) pareigos išlaikyti vaikus vykdymu jų buvimo pas jį metu. Tuo tarpu didžioji dalis su vaikų išlaikymu susijusių išlaidų yra nuolatinio pobūdžio ir nepriklauso nuo to, kuriuo metu vaikai faktiškai būna pas vieną ar kitą iš tėvų. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, būtent jai tenka pareiga užtikrinti vaikams nuolatinę gyvenamąją vietą, apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, aprūpinti vaikus drabužiais, avalyne, ugdymo, sveikatos priežiūros ir kitais nuolatiniais poreikiais bei organizuoti jų kasdienę priežiūrą. Todėl aplinkybė, kad apeliantas (atsakovas) vaikų bendravimo su jais metu patiria tam tikrų einamųjų išlaidų, nepaneigia ieškovės patiriamų nuolatinių išlaidų ir nesudaro pagrindo mažinti iš apelianto (atsakovo) priteisto išlaikymo dydžio, kuris ir taip yra mažesnis už teismų praktikoje orientaciniu laikomą minimalų vienam vaikui priteistino išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo dydžiui įtakos turi ne tik jų poreikiai, tačiau ir tėvų turtinė padėtis. Viena vertus, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutarties 27 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Kita vertus, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties 29 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-354-324/2024).

Bylos duomenys pagrindžia, kad tėvų turtinė padėtis nėra esmingai skirtinga, jie turi nekilnojamojo turto, automobilius, gauna pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pajamos sudaro 1 216,39 Eur į rankas, tuo tarpu ieškovės 2 500 Eur. Taigi skirtumas sudaro 1 284 Eur. Apeliantas (atsakovas) didesnių pajamų negali gauti, nes vadovauja parduotuvei, jo darbo valandos yra nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, todėl apelianto (atsakovo) teigimu, teismas negali sprendime pasakyti, kad po darbo dar turi susirasti kitą darbą ir savo darbo pajamas padidinti iki 2 500 Eur į rankas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantas (atsakovas) dirba nuo 8 iki 17 val., neleidžia daryti išvados, jog jis objektyviai neturi galimybių gauti didesnių pajamų. Apeliantas (atsakovas) nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės, kvalifikacijos, darbo rinkos sąlygų ar kitų objektyvių priežasčių jis neturi realių galimybių gauti didesnių pajamų. Todėl vien subjektyvūs apelianto (atsakovo) teiginiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu spręsti apie jo ribotas turtines galimybes vykdyti išlaikymo pareigą. Nepagrįstas ir apelianto (atsakovo) argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neva įpareigojo jį po pagrindinio darbo susirasti papildomą darbą ir padidinti pajamas iki 2 500 Eur per mėnesį. Skundžiamame sprendime tokios išvados nėra padaryta. Pirmosios instancijos teismas vertino apelianto (atsakovo) turtinę padėtį ir jo galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau nekonstatavo pareigos dirbti papildomą darbą. Todėl šie apelianto (atsakovo) argumentai grindžiami jo paties subjektyvia skundžiamo sprendimo interpretacija, o ne sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

Vien tai, kad po santuokos nutraukimo apeliantui (atsakovui) atitekęs gyvenamasis namas yra įsigytas kredito lėšomis ir jis privalo mokėti kredito įmokas, nesudaro pagrindo konstatuoti blogesnės jo turtinės padėties ar mažesnių galimybių teikti vaikams išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 32 punktas). Todėl vien aplinkybė, kad apeliantas (atsakovas) vykdo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir moka kredito įmokas už jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, nesudaro pagrindo spręsti, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė ar kad jis neturi galimybių tinkamai vykdyti pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, apelianto (atsakovo) prisiimti turtiniai įsipareigojimai negali būti vykdomi vaikų išlaikymo sąskaita, nes vaikų teisė į išlaikymą ir jų interesų apsauga turi prioritetą.

Nepagrįsti apelianto (atsakovo) argumentai, kad pirmosios instancijos teismas periodinio išlaikymo dydį nustatė įtraukdamas būsimas ortodontinio gydymo išlaidas. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, vertino visumą vaikų poreikių, įskaitant jų sveikatos būklę, o ne priteisė didesnį išlaikymą ir už konkrečias ortodontinio gydymo išlaidas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu vaikams ateityje atsirastų papildomų pagrįstų ortodontinio gydymo išlaidų, jos galėtų būti priteistos atskirai CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Todėl vien aplinkybė, kad vaikams gali būti reikalingas ortodontinis gydymas, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė periodinio išlaikymo dydį.

Dėl apelianto (atsakovo) nurodomos 20 000 Eur kompensacijos

Bylos duomenimis nustatyta, kad nutraukiant šalių santuoką Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu, 2.2. papunktyje šalys patvirtino, kad už apeliantui (atsakovui) tenkančią didesnę turto dalį, ieškovė yra gavusi 20 000 Eur piniginę kompensaciją. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) nurodo, kad ši suma buvo skirta vaikų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto (atsakovo) argumentus laiko nepagrįstais. Šalių sudarytoje sutartyje ši išmoka įvardyta kaip kompensacija, o ne išankstinis vaikų išlaikymas ar periodinio išlaikymo prievolės vykdymas. Todėl vien subjektyvus apelianto (atsakovo) aiškinimas negali pakeisti sutartyje aiškiai nustatytos išmokos teisinės paskirties. Be to, aplinkybė, kad ieškovė gavo kompensaciją pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį už apeliantui (atsakovui) tenkančią didesnę turto dalį, savaime nepaneigia abiejų tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir nesudaro pagrindo mažinti apelianto (atsakovo) išlaikymo prievolės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo šalių lygių galimybių išlaikyti savo vaikus, kuriems reikalingas atitinkamai 295 Eur ir 306 Eur išlaikymas iš kiekvieno iš tėvų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo momento ir vykdomojo rašto išdavimo

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde ginčija, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog išlaikymas priteistinas ne nuo teismo sprendimo priėmimo ar jo įsiteisėjimo dienos, o nuo ieškovės ieškinio pateikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto (atsakovo) argumentais.

Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, didesnio išlaikymo teikimo pradžios momentas yra ieškinio pateikimo diena.

Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto, nes sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti išduotas tik tuo atveju, jeigu yra pateiktas išieškotojos rašytinis pareiškimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto (atsakovo) argumentais.

CPK 282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, o aplinkybė, kad sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nesudarė kliūčių išduoti vykdomąjį raštą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apelianto (atsakovo) apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės prašymo priteistą išlaikymą mokėti bankiniais pavedimais į ieškovės banko sąskaitą.

Ieškovė atsiliepime nurodo, kad bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovas vaikų išlaikymui skirtas lėšas už 2026 m kovo mėn. ieškovei atnešė 5 Eur ir 10 Eur kupiūromis. Tuo tarpu, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, išlaikymą vaikams atsakovas ieškovei atnešė metalinėmis dviejų eurų monetomis.

Byloje pateikta nuotrauka ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) išlaikymą vaikams teikia monetomis, nors objektyvių kliūčių vykdyti prievolę įprastu būdu nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks prievolės vykdymo būdas akivaizdžiai apsunkina išlaikymo priėmimą ir negali būti vertinamas kaip sąžiningas prievolės vykdymas, atitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką turi būti vykdoma taip, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai, o ne sudaromos dirbtinės kliūtys kitam iš tėvų gauti vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti sklandų ir tinkamą teismo sprendimo vykdymą, pašalinti prielaidas tolesniam piktnaudžiavimui bei užtikrinti efektyvų vaikų teisės į išlaikymą įgyvendinimą, yra pagrindas sukonkretinti sprendimo vykdymo tvarką, nustatant, kad periodinis išlaikymas būtų mokamas banko pavedimu į ieškovės banko sąskaitą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Iš bylą pralaimėjusio apelianto (atsakovo) priešingai šaliai atsakovei priteisiamos 968 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, tačiau patikslinti sprendimo vykdymo tvarką periodinio išlaikymo dalyje:

„Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15376-291/2022 iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiam vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 295,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus 00 ct) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 22 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą mokėti bankiniais pavedimais į L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje „SEB bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Priteisti ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apelianto (atsakovo) D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.