Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo A. C. pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-12444-588/2026 pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. C. dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys N. P. ir notaras G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pašto judėjimo duomenys savaime nepatvirtina, kad apeliantas (atsakovas) buvo realiai informuotas apie procesą ir sąmoningai vengė atsiimti dokumentus. Iš pateikto siuntos judėjimo matyti tik tai, kad siunta buvo priimta, perduota pristatymui, nepavyko įteikti, kviesta atvykti atsiimti ir vėliau grąžinta siuntėjui. Tačiau šie duomenys neatsako į klausimą, ar pranešimas buvo faktiškai paliktas, ar paliktas tinkamai, ar apeliantas (atsakovas) realiai galėjo apie siuntą sužinoti, ir ar pašto įstaiga tinkamai atliko visas įteikimo procedūras. Todėl teismo išvada, kad byla galėjo būti nagrinėjama sprendimo už akių tvarka, buvo padaryta nepakankamai ištyrus procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes. Tai yra savarankiškas CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto prasme reikšmingas pagrindas konstatuoti, kad byloje apskritai negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Apelianto (atsakovo) atskirajame skunde dėstomi argumentai apie jo rūpinimąsi palikėju, apie palikėjo sveikatos būklę, apie tariamą ieškovo motinos nesidomėjimą tėvu, apie šeimos santykių pobūdį, taip pat samprotavimai dėl moralinių pareigų, nėra nauji. Šios aplinkybės buvo nurodomos ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad jos nepaneigia ieškovo teisės kreiptis dėl termino atnaujinimo ir nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu.

Apelianto (atsakovo) argumentacija iš esmės apsiriboja nesutikimu su teismo atliktu byloje esančių aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei siekiu sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūrą paversti pakartotiniu ginčo nagrinėjimu iš esmės. Apeliantas (atsakovas) nepateikė naujų, objektyvių ir reikšmingų duomenų, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat neįrodė, kad byloje apskritai nebuvo sąlygų tokiam sprendimui priimti. Skunde kartojami argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir nesudaro jokio teisinio pagrindo jos panaikinimui.

Apelianto (atsakovo) argumentai dėl tariamai netinkamo informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo iš esmės yra grindžiami paties apelianto (atsakovo) sukurta procesine situacija, kai, turėdamas žinomą ir byloje nurodytą gyvenamosios vietos adresą, jis nepasinaudojo galimybe atsiimti jam siunčiamą oficialią teismo korespondenciją ir vėliau savo paties pasyvumą mėgina pateikti kaip esminį teismo proceso pažeidimą. Pripažinus apelianto (atsakovo) argumentų pagrįstumą, būtų sukurta ydinga situacija, kai proceso šalis galėtų išvengti jai tenkančių procesinių pareigų sąmoningai neatsiimdama teismo dokumentų, o vėliau tuo pačiu neveikimu remtis kaip pagrindu naikinti priimtus teismo sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ 2025 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismui grąžino apeliantui (atsakovui) ieškinyje nurodytu ir oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu siųstus procesinius dokumentus. Siuntos grąžinimo pažymoje nurodoma, kad adresatas „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Ieškovas nenurodė kitų jam žinomų apeliantui (atsakovui) procesiniams dokumentams įteikti adresų. Teismui patikrinus apelianto (atsakovo) duomenis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje, reikšmingos informacijos procesinių dokumentų įteikimui nenustatyta. Teismo turimais duomenimis iš VSDFV duomenų bazės, apeliantas (atsakovas) nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. užsiima individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties pagrindu procesiniai dokumentai (ieškovo ieškinio nuorašas bei teismo pranešimas) apeliantui (atsakovui) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje – www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, paskelbiant pranešimą.

Dėl ginčo esmės

CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenustatė nė vienos iš apelianto (atsakovo) įrodinėtų aplinkybių sprendimui už akių peržiūrėti egzistavimo, todėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas (atsakovas) buvo informuotas ir procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu, nesant kitų galimybių atsakovui įteikti procesinius dokumentus. Apeliantas (atsakovas) nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde argumentuoja, kad apie procesą realiai nebuvo informuotas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra galimas tuomet, kai, prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas imasi visų priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas). Nors CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama taikant įteikimo prezumpciją, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti atsakovą apie jam inicijuotą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį ir teismo pranešimą apeliantui (atsakovui) išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nurodytu ieškinyje. Kadangi apeliantas (atsakovas) procesinių dokumentų neatsiėmė, jie buvo grąžinti teismui su žyma, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ ir nenustatęs kitų procesinių dokumentų įteikimui reikšmingų duomenų, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nenurodė kitų apelianto (atsakovo) adresų, o Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybos duomenimis apeliantas (atsakovas) nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. vykdo individualią veiklą (kurios vykdymo vieta teismui nebuvo žinoma). Todėl teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo iš karto pereiti prie procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismui buvo žinomas apelianto (atsakovo) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, kuriuo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir iš kurio jie buvo grąžinti tik dėl to, kad nebuvo atsiimti per pašto siuntos saugojimo terminą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK nustatytą procesinių dokumentų įteikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu tvarką, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokia įteikimo tvarka veiksmingiau užtikrina proceso koncentracijos ir šalių teisės būti informuotoms apie vykstantį procesą tikslų įgyvendinimą nei iš karto taikomas įteikimas viešo paskelbimo būdu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas (atsakovas) vėliau atsiėmė jam tuo pačiu adresu siųstą 2026 m. vasario 20 d. sprendimą už akių, todėl akivaizdu, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo tinkamas procesiniams dokumentams įteikti. Tai patvirtina, kad įteikimo CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka taikymas nagrinėjamu atveju būtų sudaręs didesnę tikimybę, kad apeliantas (atsakovas) būtų laiku informuotas apie pradėtą teisminį procesą ir galėtų įgyvendinti savo teisę į gynybą. Įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) neužtikrino maksimalios galimybės atsakovui faktiškai sužinoti apie vykstantį procesą.

Apeliantas (atsakovas) ginčija, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantas (atsakovas) nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti 2026 m. vasario 20 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023, 19 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto (atsakovo) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, rėmėsi sprendime už akių nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovo sužinojimo apie palikėjo mirtį, paveldėjimo pagal įstatymą tvarkos bei ieškovo, kaip vienintelio antrosios eilės įpėdinio, teisės paveldėti ir padarė išvadą, kad atsakovo nurodyti argumentai šių išvadų nepaneigia. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartyje akcentavo, kad duomenų, jog apeliantas (atsakovas) kreipėsi į ieškovą ar jo mamą dėl pagalbos, reikalingos prižiūrint palikėją, o ši pagalba nebuvo suteikta, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė. Taip pat apeliantas (atsakovas) nepateikė duomenų apie tai, kad informavo ieškovą ar jo mamą apie palikėjo mirtį, kad prašė padengti/prisidėti prie laidotuvių išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad apeliantas (atsakovas) nesikreipė į ieškovą ar jo motiną dėl pagalbos prižiūrint palikėją, nepranešė jiems apie palikėjo mirtį ir neprašė prisidėti prie laidotuvių išlaidų, savaime nepatvirtina apelianto (atsakovo) sąmoningo nuslėpimo nuo savo artimųjų apie brolio (palikėjo) mirties faktą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023, 26 punktas). Kartu vertintina, kad ieškovas ir jo motina su palikėju nebendravo, jo būkle bei priežiūra nesidomėjo ir savo iniciatyva pagalbos nesiūlė. Apeliantas (atsakovas) palikėju rūpinosi savarankiškai, todėl, nesant objektyvaus pagalbos poreikio, neturėjo pagrindo kreiptis į ieškovą ar jo motiną tokios pagalbos prašyti.

Kasacinio teismo praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Pagal ją termino praleidimo priežasčių svarba vertinama ne formaliai, bet atsižvelgiant į konkrečių aplinkybių visumą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Taigi sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne apsiriboti formaliu jų vertinimu. Vien aplinkybė, kad įpėdinis nepranešė kitiems asmenims apie palikėjo mirtį, savaime neleidžia daryti išvados, jog jis sąmoningai nuslėpė palikimo atsiradimo faktą, todėl apelianto (atsakovo) nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apelianto (atsakovo) pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys duomenys gali turėti įtakos 2026 m. vasario 20 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, priimant sprendimą už akių nebuvo tinkamai užtikrinta apelianto (atsakovo) teisė į teisminę gynybą, nes pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė formalaus sprendimo už akių priėmimo pagrindo buvimui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas panaikinti 2026 m. vasario 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. C. dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys N. P. ir notaras G. B., nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.