Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Dainos Lisaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nepasisakė dėl konkrečių vaiko poreikių, jiems patenkintų reikalingų piniginių lėšų, nepagrindė, kad 150 Eur suma pakankama bent minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Sūnaus išlaikymui reikia 1 140,05 Eur, tačiau teismas vertino, kad apeliantė (ieškovė) šios sumos neįrodinėjo. Tačiau akivaizdu, kad šios sumos sūnui reikia, jos net nereikia įrodinėti. Tuo tarpu atsakovas savo paskaičiavimų dėl mažesnių išlaikymo išlaidų neteikė, negalėjo nurodyti, kokias papildomas išlaikymo lėšas sūnui teikia, o tai įrodo, kad jo pajamos didesnės nei oficialios, jam nereikia jų skaičiuoti, planuoti ir pan. Teismas neatsižvelgė, kad po santuokos nutraukimo atsakovo įgyta transporto priemonė didesnės vertės nei apeliantės (ieškovės) įsigytas sodo namelis su sklypu. Teismas nevertino, kokią pinigų sumą turi skirti apeliantė (ieškovė), ar ji pajėgi ją skirti, kai ji išlaikymo dar vieną nepilnametį vaiką, turintį negalią.

Šalių sūnus turi sveikatos problemų, pagal gimnazijos ugdymo programą lanko šokių klasę, todėl reikalingos papildomos išlaidos rūbams, avalynei, išvykoms, konkursams, o lankyti privalo, jeigu nori tęsti mokslus šioje mokykloje. Šalių vaikas neturėdamas galimybės vykti į koncertus, konkursus patiria neigiamus išgyvenimus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vien tai, kad atsakovo naujoje šeimoje gimę vaikai turi raidos sutrikimų, turi teisę į didesnę išlaikymo sumą, nes atsakovas to neįrodinėjo, teismas rėmėsi tik prielaidomis. Neįgalumas šiems vaikams nėra nustatytas, yra rekomenduojama tai padaryti, tokiu atveju vaikams būtų suteikta valstybės pagalba. Teismas vertindamas apeliantės (ieškovės) pajamas įvertino, kad jos neįgaliai dukrai skiriama valstybės parama, tačiau nepagrįstai sprendė, jog papildomų išlaidų dėl to apeliantė (ieškovė) nepatiria.

Teismas neįvertino, kad apeliantės (ieškovės) gaunamos piniginės lėšos nėra kasmėnesinės, jos darbas yra sezoninis, todėl nuo gruodžio iki gegužės mėnesio ji būna registruota užimtumo tarnyboje kaip dirbantis asmuo, darbą susirasti sudėtinga, išmokų iš valstybės negauna. Dukra turi autizmo spektro sutrikimą, todėl reikalauja specialios priežiūros, kas apsunkina darbo susiradimą. Apeliantei (ieškovei) taip pat diagnozuotos lėtinės ligos, kas lemia papildomas išlaidas.

Nors atsakovas turi 40 proc. neįgalumą, gyvena iš 524,94 Eur neįgalumo pensijos, gauna vienišo žmogaus 46,46 Eur išmoką, tačiau jo darbingumas nėra visiškai apribotas. Jis turi specialybę, yra dailininkas/skulptorius, kas leidžia užsiimti individualia veikla, dirbti laisvu grafiku, tačiau nededa pastangų dirbti, nėra registruotas užimtumo tarnyboje. Apeliantei (ieškovei) gyvenant su atsakovu namuose jis įsirengė dirbtuves, įsigijo medžio apdirbimo stakles, dirbo įvairius medžio apdirbimo darbus, gamino baldus, jis ir iki šiol užsiima šiuo darbu, tik pajamų nedeklaruoja.

Ieškovė neteisi, kad sūnaus šokiams reikalingos papildomos išlaidos, nes jam šokti gydytojų uždrausta. Apeliantė (ieškovė) tik prašo pinigų, bet vaikų tėvu atsakovo nelaiko, jie gyvena su patėviu, nors tas yra slepiama. Atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, kurie tenkinasi padėvėtais rūbais, valgo atsakovo gamintą maistą.

Atsakovui 2002 m. spalio mėn. įtrūko aortos kraujagyslė, operacijos metu aorta protezuota, 2020 m. kovo mėn. širdis vėl operuota. Atsakovas gaminti baldų nebegali, maža žaizdelė ilgai kraujuoja, mėlynės labai didelės, ilgai neišsiskirsto. Po pirmos operacijos su baldais dirbo atsakovo tėvas, dabar patalpos paverstos sandėliuku.

Atsakovo turtas – motinos dovanotas gyvenamojo namo antras aukštas ir 6 a sklypas prie namo. Atsakovas gauna 529,94 Eur pensiją, automobilis įsigytas už 11 000 Eur, t. y. kiek kainavo apeliantės (ieškovės) namo pamatai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo

2015 m. liepos 17 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką iš atsakovo tuo metu 3,5 m. šalių vaikui (gim. (duomenys neskelbtini) priteistas 50 Eur išlaikymas per mėnesį. Šiuo metu šalių vaikas paauglys (beveik 15 m.), pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išlaikymą padidino iki 150 Eur. Apeliantė (ieškovė) su tokiu sprendimu nesutinka, išlaikymą prašo padidinti iki 570 Eur.

Nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pvz., pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau įrodinėjant didesnius poreikius, tokias išlaidas reikalinga pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. MMA – 1 153 Eur (atskaičius mokesčius – 847 Eur (½ – 423,50 Eur). Skundžiamu sprendimu iš atsakovo paaugliui vaikui priteistas 150 Eur išlaikymas. Apeliantės (ieškovės) nuomone, turėtų būti priteistas 570 Eur išlaikymas. Tokia išlaikymo suma 146,50 Eur (570 Eur – 423,50 Eur) viršija MMA kriterijų, todėl apeliantė (ieškovė) šį skirtumą privalėjo pagrįsti, tokių duomenų byloje nėra (pvz., kad šokių būrelis pagal mokyklos programą yra privalomas, kokios konkrečios išlaidos dėl to yra patiriamos, ar kokios papildomos išlaidos patiriamos dėl vaiko sveikatos problemų (CPK 178 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės kaip ir pirmosios instancijos teismas, pagrįsta suma išlaikymui vertina 847 Eur (½ – 423,50 Eur).

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo dydžiui įtakos turi ne tik jų poreikiai, tačiau ir tėvų turtinė padėtis. Viena vertus, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutarties 27 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Kita vertus, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties 29 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-354-324/2024).

Bylos duomenys pagrindžia, kad tėvų turtinė padėtis nėra esmingai skirtinga, jie turi savo nuosavus būstus, automobilius, gauna pajamas, kurios oficialiais duomenimis esmingai nesiskiria, ir turi kitų išlaikytinių. Viena vertus, beveik 54 m. (gim. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra 60 proc. nedarbingas, turi dailininko/skulptoriaus specialybę, gamina baldus. Kaip matyti iš Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (DOK-14299), atsakovas gali atlikti tam tikrus medžio apdirbimo ar baldų gamybos darbus, nes jam nedraudžiama dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma, taip pat nedraudžiami pasikartojantys rankų, pečių juostos ir pirštų judesiai. Taigi, atsakovas gali vykdyti jo sveikatos būklę atitinkančią, ribotos apimties individualią veiklą arba bent jau dėti pastangas gauti pajamas iš darbo, kuris atitinka išvadoje nurodytas sąlygas. Be to, atsakovo automobilio įsigijimas už 11 000 Eur sudaro pagrįstą prielaidą spręsti apie jo didesnes finansines galimybes nei 524,94 Eur neįgalumo pensijos ir vienišo žmogaus 46,46 Eur išmoka. Kita vertus, nepaisant to, kad beveik 44 m. (gim. (duomenys neskelbtini) apeliantė (ieškovė) yra visiškai darbinga, jos beveik 6 m. (gim. (duomenys neskelbtini) dukra turi autizmo spektro sutrikimą. Tai mažina jos finansines galimybes, nes tokio vaiko priežiūra susijusi ne tik su papildomomis išlaidomis, bet ir su ribotomis galimybėmis dirbti visą darbo laiką ar dirbti stabilų darbą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo šalių lygių galimybių išlaikyti savo vaiką, kuriam reikalingas 423,50 Eur išlaikymas iš kiekvieno iš tėvų, todėl atskaičius apeliantės (ieškovės) gaunamą 205,72 Eur išmoką už vaiką, iš atsakovo šalių vaikui priteisiamas 320,64 Eur (423,50 Eur – (205,72 Eur ÷ 2) 102,86) išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, taip pat į tai, kad jo dydis nustatomas ne vien aritmetiniu skaičiavimu, bet vertinant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties visumą, priteistina suma apvalintina iki sveikų eurų. Todėl vietoje apskaičiuotos 320,64 Eur sumos priteistinas 321 Eur mėnesinis išlaikymas. Toks apvalinimas yra minimalus, nekeičia išlaikymo prievolės esmės ir užtikrina aiškesnį teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas turėtų būti priteistas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2026 m. sausio 12 d.), o ne kaip pirmosios instancijos teismas nurodė „nuo bylos iškėlimo (2026 m. sausio 14 d.)“, iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali laisva valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas padidinant iš atsakovo priteistą 150 Eur išlaikymo sumą iki 321 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė byloje dėl išlaikymo priteisimo atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Šis atleidimas taikomas ir apeliaciniam skundui pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį. Be to, apeliantei (ieškovei) abejose instancijose buvo teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos, nuo kurių ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio daliai.

Už ieškinį apskaičiuotinas 126,9 Eur (470 Eur × 12 × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista. Ieškovė laimėjo 47,02 proc. (221 Eur / 470 × 100) bylos, tai pralaimėjo 52,98 proc.; atitinkamai atsakovas pralaimėjo 47,02 proc., o laimėjo 52,98 proc. Todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 59,67 Eur žyminis mokestis.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą sudaro 250 Eur, todėl iš atsakovo valstybei priteisiama 117,55 Eur šių išlaidų.

Be to, ieškovė patyrė 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 188,09 Eur.

Už apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą apskaičiuotinas 113,4 Eur (420 Eur (570 Eur – 150 Eur) × 12 × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis. Apeliantė (ieškovė) apeliacinis skundas patenkintas 40,71 Eur (171 / 420 × 100), todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 46,17 Eur (113,4 Eur × 40,71 proc.) žyminis mokestis; valstybė už antrinę teisinę pagalbą patyrė 250 Eur išlaidas, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 101,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atlikus tos pačios rūšies išlaidų susumavimą, valstybei iš atsakovo priteisiama 105,84 Eur (59,67 Eur + 46,17 Eur) žyminis mokestis ir 219,34 Eur (117,55 Eur + 101,79 Eur) išlaidos už antrinę teisinę pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

„Padidinti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą nuo 150 Eur iki 321 Eur (trijų šimtų dvidešimt vieno euro) per mėnesį, mokant nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2026 m. sausio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 188,09 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 09 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 105,84 Eur (vieno šimto penkių eurų 84 ct) žyminį mokestį (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 2222) ir 219,34 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų 34 ct) išlaidas už antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.