- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-1949-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15986-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl įpareigojimo pateikti uždarosios akcinės bendrovės „Termohaus“ dokumentus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė prašo įpareigoti atsakovą ATS1 (toliau – ir atsakovas) per teismo nustatytą terminą pateikti ieškovui ir teismui: 1) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Termohaus“ (toliau – ir bendrovė) dokumentus ir duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d., reikalingus bendrovės finansinei padėčiai, apskaitai, turto sudėčiai ir piniginių lėšų judėjimui, mokestinėms prievolėms, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių istorijai nustatyti, įskaitant: metinių finansinių ataskaitų rinkinius, balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, aiškinamuosius raštus, vadovybės ataskaitas, o už ankstesnius laikotarpius – metinius pranešimus, jeigu tokie dokumentai buvo sudaryti ar pateikti, dokumentus, kuriais finansinių ataskaitų rinkiniai buvo tvirtinami, taip pat duomenis apie tai, už kuriuos finansinius metus šie dokumentai buvo sudaryti, pateikti ar nepateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui; didžiąsias knygas, sąskaitų planus, apyvartos žiniaraščius, sąskaitų likučių žiniaraščius, apskaitos registrus ir kitus dokumentus, iš kurių matomas judėjimas per buhalterines sąskaitas; visų bendrovės banko sąskaitų išrašus, duomenis apie bankus ir mokėjimo paslaugų teikėjus, kuriuose bendrovė turėjo sąskaitas, taip pat dokumentus, pagrindžiančius piniginių lėšų gavimą, pervedimą, išmokėjimą ar panaudojimą; kasos knygą, kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius ir kitus grynųjų pinigų operacijas patvirtinančius dokumentus, jeigu bendrovėje buvo vedama kasa arba vykdomos grynųjų pinigų operacijos, o jeigu kasa nebuvo vedama – tai patvirtinančius apskaitos duomenis arba rašytinį paaiškinimą; Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas deklaracijas, jų priedus, i.SAF, i.MAS ir kitus mokestinius ar apskaitos duomenis, kiek jie buvo teikiami, taip pat dokumentus, pagrindžiančius deklaruotų pajamų, sąnaudų, PVM, pelno mokesčio, GPM, su darbo santykiais susijusių išmokų ir mokestinių nepriemokų apskaitymą; ilgalaikio turto apskaitos korteles, ilgalaikio turto sąrašus, įsigijimo, perleidimo, nurašymo, nusidėvėjimo ir kitus ilgalaikio turto apskaitos dokumentus; dokumentus ir duomenis apie bendrovės vardu 2017–2024 m. laikotarpiu buvusį, įsigytą, valdytą, perleistą ar išregistruotą nekilnojamąjį turtą, įskaitant įgijimo, perleidimo, priėmimo-perdavimo, atsiskaitymo, vertinimo, notarinius ir apskaitos dokumentus; dokumentus ir duomenis apie bendrovės vardu 2017–2024 m. laikotarpiu registruotas, valdytas, nuosavybės teise deklaruotas, įsigytas, naudotas, perleistas, nurašytas ar išregistruotas transporto priemones, įskaitant įgijimo, registravimo, draudimo, remonto, naudojimo, nusidėvėjimo, perleidimo, nurašymo, išregistravimo, atsiskaitymo ir apskaitos dokumentus; visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, sprendimus, pranešimus akcininkams ir kitus dokumentus, susijusius su bendrovės finansinių ataskaitų tvirtinimu, turto perleidimu, bendrovės veiklos nutraukimu, likvidavimo inicijavimu, dokumentų perdavimu saugoti ar buhalterinės apskaitos tvarkymu; dokumentus, patvirtinančius, kas 2017–2024 m. laikotarpiu tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, įskaitant sutartis su buhalterinės apskaitos paslaugų teikėjais, buhalterių ar apskaitos įmonių duomenis, dokumentų perdavimo-priėmimo aktus ir duomenis apie apskaitos dokumentų saugojimo vietą; 2) jeigu atsakovas visų ar dalies minėtų dokumentų neturi, įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą raštu nurodyti, kokių konkrečių dokumentų neturi, dėl kokių priežasčių jų neturi, kada ir kam dokumentai buvo perduoti, kur jie šiuo metu yra saugomi, kas 2017–2024 m. laikotarpiu tvarkė bendrovės apskaitą, ar dokumentai buvo perduoti archyvui, buhalterinės apskaitos paslaugų teikėjui, valstybės institucijai ar kitam asmeniui, taip pat pateikti dokumentų perdavimą, praradimą, sunaikinimą ar saugojimo vietą patvirtinančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl įpareigojimo pateikti UAB „Termohaus“ dokumentus.
Teismas pažymėjo, kad akcininko teisė gauti informaciją ir dokumentus yra reglamentuota Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnyje. Ši teisė yra akcesorinio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijusi su akcininko dalyvavimu juridinio asmens valdyme ir bendrovės, kaip veikiančio subjekto, pareigomis. Kai bendrovė yra išregistruota, šis teisinio ryšio pagrindas išnyksta, todėl buvusiam akcininkui nebelieka teisinio pagrindo naudotis ABĮ nustatytu informacijos išreikalavimo mechanizmu.
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, jog dokumentai yra reikalingi tam, kad būtų galima patikrinti bendrovės veiklos, turto, apskaitos, finansinių srautų ir galimo nemokumo aplinkybes bei įvertinti ar dėl atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo ir kontroliuojančio akcininko veiksmų ar neveikimo ieškovui ar bendrovei galėjo būti padaryta žala. Teismo vertinimu, ieškovo reiškiamas reikalavimas yra susijęs su įrodymų rinkimu, todėl toks procesinio pobūdžio reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas. Tokio pobūdžio reikalavimas, koks yra suformuluotas ieškinyje, negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi pagal pareikšto ieškinio dalyką nesukurtų atsakovui prievolės, atitinkamai kreditoriaus reikalavimo teisės.
Teismas konstatavo, kad ieškovas pareikštu ieškiniu nesiekia jokių savarankiškų materialiųjų teisinių padarinių, tačiau siekia surinkti įrodymus galimai kitam civiliniam procesui dėl žalos atlyginimo ar kita, tačiau tai yra civiliniai procesiniai, bet ne materialieji teisiniai padariniai. Teismas padarė išvadą, kad tokį ieškinį priėmus nagrinėti ieškovo teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas per siaurai įvertino ieškinio dalyką ir apelianto teisinį suinteresuotumą. Apeliantas buvo UAB „Termohaus“ akcininkas, kuriam priklausė 49 procentai bendrovės akcijų, o atsakovas buvo bendrovės vadovas ir akcininkas, kuriam priklausė 51 procentas bendrovės akcijų. Bendrovė yra išregistruota, todėl apeliantas dėl dokumentų pateikimo gali kreiptis tik į asmenį, kuris bendrovės veiklos laikotarpiu buvo atsakingas už dokumentų tvarkymą, saugojimą ir perdavimą.
Teismas apelianto reikalavimą iš esmės susiejo su ABĮ 18 straipsnyje numatyta akcininko teise gauti informaciją iš bendrovės, tačiau toks vertinimas neatitinka ieškinio turinio. Apeliantas siekia ne formalios informacijos iš veikiančios bendrovės, o buvusio vadovo pareigų vykdymo patikrinimo ir konkretaus bendrovės turto likimo nustatymo. UAB „Termohaus“ išregistravimas savaime nepanaikina buvusio vadovo atsakomybės klausimo.
Ieškinio patenkinimas sukeltų konkrečius teisinius padarinius. Atsakovui būtų nustatyta pareiga pateikti dokumentus arba paaiškinti jų buvimo vietą ir perdavimo aplinkybes. Apeliantas įgytų galimybę patikrinti savo turtinių interesų pažeidimą ir pasirinkti tolimesnį teisių gynimo būdą. Tai yra savarankiškas neturtinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės įvertino būsimo ginčo pagrįstumą. Ieškinio priėmimo stadijoje turėjo būti vertinama, ar ginčas pagal savo pobūdį priskirtinas civilinio proceso tvarka nagrinėtiniems ginčams. Šiuo atveju ginčas kyla iš buvusio bendrovės vadovo pareigų, dokumentų saugojimo, turto apskaitos ir galimos civilinės atsakomybės. Tai yra civilinio pobūdžio ginčas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį
CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 1 punktas). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo, gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus). Ieškinyje gali būti suformuluota daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).
Teismas ieškinio priėmimo civilinio proceso stadijos metu nustato, ar: i) ieškinį paduodantis asmuo turi (neturi) teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra (nėra) teisės kreiptis į teismą prielaidos: ii) pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).
Pažymėtina, kad teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 33 punktas).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka) pagrindu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip buvęs UAB „Termohaus“ akcininkas (priklausė 49 procentai UAB „Termohaus“ akcijų), ieškiniu prašo išreikalauti iš atsakovo, kaip buvusio UAB „Termohaus“ vadovo ir akcininko (priklausė 51 procentai UAB „Termohaus“ akcijų), UAB „Termohaus“, kuri 2024 m. rugsėjo 6 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, įvairaus pobūdžio dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m sausio 1 d iki bendrovės išregistravimo, o jeigu atsakovas visų ar dalies šiame punkte nurodytų dokumentų neturi, įpareigoti atsakovą raštu nurodyti, kokių konkrečių dokumentų neturi, dėl kokių priežasčių jų neturi, kada ir kam dokumentai buvo perduoti, kur jie šiuo metu yra saugomi, kas 2017–2024 m. laikotarpiu tvarkė UAB „Termohaus“ apskaitą, ar dokumentai buvo perduoti archyvui, buhalterinės apskaitos paslaugų teikėjui, valstybės institucijai ar kitam asmeniui, taip pat pateikti dokumentų perdavimą, praradimą, sunaikinimą ar saugojimo vietą patvirtinančius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimas, koks yra suformuluotas ieškinyje, negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi pagal pareikšto ieškinio dalyką nesukurtų atsakovui prievolės, atitinkamai kreditoriaus reikalavimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, t. y. iš esmės motyvuodamas tuo, kad juridinis asmuo yra išregistruotas (pasibaigęs), todėl buvusiam akcininkui nebelieka teisinio pagrindo naudotis ABĮ nustatytu informacijos išreikalavimo mechanizmu.
Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas).
Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovo teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų, ir nuspręsti, ar jis turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Šiuo atveju ieškovas reikalauja jam pripažinti konkrečią teisę ir atitinkamą atsakovo pareigą, kartu sukeliant materialųjį teisinį efektą. Faktinės aplinkybės dėl ieškovo teisės gauti informaciją ir atsakovo pareigos pateikti ieškiniu reikalaujamą informaciją pagrįstumas nėra ieškinio priėmimo stadijoje spręstinas klausimas. Į šį klausimą teismas galėtų atsakyti priimdamas sprendimą, po materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, įvertinimo.
Apibendrinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką atsisakymo priimti ieškinį nagrinėti teisme klausimu ir dėl to pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį bei netinkamai taikė CPK 137 straipsnį.
Dėl bylos procesinės baigties
Atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo IES1 ieškinio atsakovui ATS1 dėl įpareigojimo pateikti uždarosios akcinės bendrovės „Termohaus“ dokumentus klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.