Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-525-1195/2026, pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui O. M. (O. M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui O. M. (O. M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovės ir atsakovo dukra yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini)

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo pozicija toliau priverstinai versti ieškovę bendradarbiauti su VšĮ Taikos raktai nėra suprantama bei logiška. Tokia teismo pozicija niekaip neapgina vaiko interesų iki bus patvirtinta nuolatinė bendravimo tvarka, atsakovui matytis su dukra bylos nagrinėjimo metu. Susidaro įspūdis, kad skundžiama nutartimi ginami ne vaiko interesai, o pačios teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ignoruojant jų neefektyvumą.

Pagal VšĮ Taikos raktai pateiktą šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) tvarkos aprašą yra trys etapai, tačiau tėvo bendravimo su vaiku numatomas tik trečiame etape, po ilgų paruošiamųjų ir diagnostinių etapų. Be to, niekur apraše nenurodyta, kiek papildomai reikėtų susitikimų su vaiku įgyvendinimo etape, kad pasiekti šeimos rekonstrukcijos paslaugos galutinį tikslą. Akivaizdu, kad tokia tvarka nėra efektyvi ir visiškai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų – laikino tėvo bendravimo, kol teisminis ginčas bus išspręstas iš esmės.

Ši paslauga reikalauja aktyvaus ieškovės bei atsakovo įsitraukimo ir dalyvavimo. Tai negali būti daroma per prievartą. Siekiant nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, ieškovė negali būti per prievartą verčiama (dar ir savo sąskaita) pati dalyvauti tokioje šeimos rekonstrukcijos paslaugoje, kai tokia paslauga ieškovei nėra reikalinga (ieškovė neturi tokių keblumų bendraujant su dukra, kuriuos reikėtų spręsti su specialistų pagalba), o nurodytu paslaugų teikėju ieškovė nepasitiki.

Ieškovė turi turėti bent mažiausią pasitikėjimą šia įstaiga, kad galėtų su ja bendradarbiauti. Akivaizdu, kad šiuo atveju tokio pasitikėjimo nėra ir bendradarbiavimas yra neįmanomas. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar tai tik subjektyvi ieškovės nuomonė ar objektyvi realybė, nes bet kuriuo iš šių atvejų tai paneigia esamų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumą bei pagrindžia būtinybę įstaigą keisti.

Ieškovės nuomone, atsakovo pozicija dėl LAP keitimo yra nelogiška ir liudija tai, kad ne kuo greitesnis bendravimas su dukra yra jo pagrindinis tikslas (kaip minėta, VšĮ Taikos raktai siūloma paslauga greito bendravimo su dukra nenumato). Veikiau, atsakovas yra labiau suinteresuotas būtent VšĮ Taikos raktai kandidatūros išlaikymu (galimai turėdamas atskirus susitarimus su šia įstaiga) bei ieškovės tolimesniu kaltinimu dėl esamų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo.

Iš skundžiamos nutarties turinio lieka neaišku, kodėl konkrečiai teismas laikė esamas laikinąsias apsaugos priemones proporcingesnėmis nei siūlomas pakeitimas, kai VšĮ Taikos raktai kandidatūra nebuvo derinta su ieškove, ieškovė šia įstaiga nepasitiki, jų paslaugos per brangios, o kitos šiuo atveju netgi tinkamesnes paslaugas (ypač laiko prasme, t. y. greičiau sudarant galimybę tėvui bendrauti su dukra) teikiančios įstaigos, kurių ieškovė pasiūlė net tris, yra pigiau paslaugas teikiančios bei neturi esamų konfliktų su ginčo šalimis.

VšĮ „Taikos raktai“ teikiama šeimos rekonstrukcijos paslauga nėra paprastas susitikimų organizavimas. Tai yra struktūruotas procesas, kurio metu aiškinamasi, kodėl nutrūko vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšys, kokios kliūtys trukdo jam atkurti, koks yra abiejų tėvų elgesys, kaip vaikas įtraukiamas į konfliktą, ar egzistuoja lojalumo konfliktas, ir kokių veiksmų reikia tam, kad ryšys būtų atkuriamas saugiai bei tvariai. Būtent tokio proceso ieškovė akivaizdžiai vengia.

Ieškovė nutarčių dėl LAP taikymo nevykdė. Ji ne tik nesudarė sąlygų pradėti VšĮ „Taikos raktai“ šeimos rekonstrukcijos paslaugos, bet priešingai – nuo pat pradžių kėlė perteklinius reikalavimus, ginčijo paslaugos teikėją, ieškojo alternatyvų ir faktiškai blokavo teismo nustatytos priemonės įgyvendinimą. Tokiu būdu ieškovė pati sukūrė situaciją, kuria dabar remiasi kaip pagrindu pakeisti LAP. Tokia procesinė logika negali būti laikoma sąžininga.

Nagrinėjamoje situacijoje problema nėra vien tai, kad reikia „sudaryti vietą“ tėvui ir vaikui susitikti. Problema yra daugiau nei pusantrų metų trunkantis vaiko ir tėvo ryšio nutraukimas, kardinalus vaiko pozicijos pasikeitimas, vaiko lojalumo konfliktas ir reikšmingas suaugusiųjų poveikis vaikui. Tokiomis aplinkybėmis neparuoštas ir formalus susitikimų organizavimas gali ne spręsti problemą, o tik dar kartą sukurti pretekstą bendravimą nutraukti. VšĮ „Taikos raktai“ šeimos rekonstrukcijos paslauga būtent todėl ir pradedama nuo parengiamojo bei diagnostinio etapų. Pirmiausia turi būti įvertinama šeimos situacija, nustatomos bendravimo kliūtys, identifikuojamas tėvų elgesys, lemiantis konfliktą, įvertinami vaiko poreikiai ir tik tada pereinama prie praktinio bendravimo atkūrimo. Tai yra ne priemonės trūkumas, o jos stiprybė.

Šioje byloje ypatingą reikšmę turi 2026 m. balandžio 2 d. teisme gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išvada. Joje aiškiai konstatuota, kad A. M. dėl reikšmingų suaugusiųjų daromo poveikio negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės jai aktualiais klausimais. Toje pačioje išvadoje taip pat konstatuota, kad A. M. formuojamas motinos J. G. neigiamas požiūris į tėvą O. M.. Kai ekspertai konstatuoja reikšmingą suaugusiųjų poveikį vaikui, motinos formuojamą neigiamą požiūrį į tėvą, lojalumo konfliktą ir būtinybę tėvams mokytis bendradarbiauti, akivaizdu, kad vien formalūs stebimi susitikimai nėra pakankama priemonė. Tokiu atveju būtinas procesas, kuriame būtų dirbama su tėvų elgesiu, konflikto dinamika, vaiko įtraukimo į konfliktą pasekmių šalinimo mechanizmais – būtent tai ir yra VšĮ „Taikos raktai“ šeimos rekonstrukcijos paslaugos esmė.

Ieškovės siūlomos alternatyvos negali būti laikomos lygiavertėmis. Jos gali būti tinkamos tais atvejais, kai tėvai yra pakankamai geranoriški ir reikia tik neutralios erdvės ar tarpininkavimo. Tačiau jos nėra tinkamos aukšto konflikto situacijai, kurioje ekspertai konstatuoja lojalumo konfliktą, reikšmingą suaugusiųjų poveikį vaikui ir motinos formuojamą neigiamą požiūrį į tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2026 m. rugsėjo 20 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, kadangi, anot ieškovės, jie yra gauti po skundžiamos nutarties priėmimo ir patvirtina ieškovės atskirajame skunde nurodytus argumentus. Naujai pateiktais įrodymais ieškovė įrodinėja aplinkybę, kad šiuo metu asociacija „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ šalių nepilnametei dukrai teikia psichologinę pagalbą, todėl egzistuoja reali, jau veikianti ir vaikui pažįstama pagalbos struktūra, į kurią gali būti integruotas tėvo ir dukters bendravimo atkūrimas. Tuo tarpu VšĮ „Taikos raktai“ raštu informavo tarnybą, kad neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nevykdo medicinos psichologo, gydytojo psichiatro, psichoterapeuto ar kitos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos, o jos veikla yra susijusi su konfliktų sprendimu, mediacija, bendratėvystės konsultavimu, šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) procesu ir mokymais.

Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju šalių pateikti įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo ir yra tiesiogiai susiję su byloje kilusiu ginču – dėl laikinai nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, šalys su jais yra susipažinusios, todėl ieškovės prašymas priimti naujus įrodymus laikytinas pagrįstu (CPK 314 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliantė 2026 m. spalio 21 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir papildomus naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos (DOK-87598).

CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas. CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir (ar) faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio (atskirojo) skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2017; 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-63-798/2025, 68 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad rašytinių paaiškinimų pateikimas pagal bendrą taisyklę apeliacinėje instancijoje nėra galimas, o apeliantės naujai pateikti įrodymai galėtų būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį pareiškimą ir tenkinti jame nurodytus prašymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui O. M. (O. M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo ir nepilnametės A. M. bendravimo tvarką, įpareigodamas ieškovę du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnametę dukrą A. M. į VšĮ Taikos raktai pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su VšĮ Taikos raktai; ieškovė privalo kreiptis į VšĮ Taikos raktai dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ Taikos raktai siūlomą alternatyvų laiką; ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis apmoka su tarpininkavimo paslaugomis VšĮ Taikos raktai susijusias išlaidas. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 2 d., Vilniaus apygardos teismui palikus minėtą teismo nutartį nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi savo iniciatyva taikė dar vieną laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo ieškovę vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį, dalyvauti šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugoje pagal VšĮ Taikos raktai šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) tvarkos aprašą, patvirtintą direktorės 2025 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TR-2025-06/30 „Dėl VšĮ Taikos raktai šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 23 d., Vilniaus apygardos teismui palikus minėtą teismo nutartį nepakeistą.

Ieškovė 2026 m. balandžio 27 d. pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. ir 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant ieškovę du kartus per savaitę darbo dienomis, teismo pasirinkimu, pristatyti nepilnametę dukrą A. M. į asociaciją Dingusių žmonių šeimos paramos centrą arba į VšĮ SOTAS pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su šia įstaiga.

Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko.

Skundžiama nutartimi teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo nutartį panaikinti ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti.

Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami jautrūs ir socialiai reikšmingi klausimai (vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan.), be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas tik preliminariai vertina šalių nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, viena iš vaiko teisių – teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktas).

Šiuo atveju aktualios laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko bei jo tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nevertino aplinkybės, jog apeliantė nepasitiki VšĮ Taikos raktai įstaigos specialistais, kad jų apraše nustatyta bendravimo tvarka nėra efektyvi ir visiškai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų – laikino tėvo bendravimo, kol teisminis ginčas bus išspręstas iš esmės.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių bendravimas yra konfliktiškas, tai daro neigiamą įtaką vaiko interesams ir dėl to nukenčia tėvo ir vaiko tarpusavio bendravimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, siekiant užtikrinti vaiko interesus ir jo bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, abiem jo tėvams, kai jie negeba ginčijamo klausimo išspręsti bendru sutarimu, šiuo metu reikalinga specialisto pagalba, taip siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje ir apsaugoti ne tik šalių vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, bet ir užtikrinti atsakovo, gyvenančio skyrium nuo vaiko, teisę auklėti vaiką, juo rūpintis ir matytis su juo.

Iš atskirojo skundo argumentų spręstina, kad apeliantė poreikį byloje pakeisti tarpininką bendraujant tėvui su vaiku sieja su pačios įstaigos nustatyta vidaus tvarka, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantei yra netinkama.

Pažymėtina, jog VšĮ „Taikos raktai“ tinkamumas teikti paslaugas ne kartą buvo vertintas teismų. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2987-779/2025, 2026 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-649-852/2026, pažymėjo, jog „VšĮ „Taikos raktai“ buvo įsteigta buvusios mediacijos centro „In pace“ įkūrėjos, mediatorės ir bendratėvystės specialistės. Šios viešosios įstaigos specialistų daugetą sudaro ilgamečiai „In pace“ mediacijos centro bendratėvystės specialistai, psichologai bei kiti atitinkamos kvalifikacijos profesionalai“. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl organizacijos VšĮ „Taikos raktai“ tinkamumo nagrinėjamu atveju teikti šalims tarpininkavimo paslaugas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. ir 2025 m. gruodžio 22 d. nutartys buvo nukreiptos skubiam vykdymui, ieškovė jų net nebandė vykdyti, o iš karto ėmė kvestionuoti įstaigos vidaus tvarką vadovaudamasi savo subjektyvia ir kitais įrodymais nepatvirtinta nuomone. Tokie apeliantės veiksmais yra nesuderinami su vaiko interesais, nes vaiko ir tėvo ryšys, kuris iki šiol nebuvo labai artimas, dar labiau silpsta.

Pažymėtina, kad įstaigos vaidmuo yra organizacinis, kai šalių ginče, kuriame jos negali tinkamai įgyvendinti įstatyminės vaiko teisės ir tėvų pareigos, numatytų CK 3.161 ir 3.165 straipsniuose, ginčą nagrinėjantis teismas paskiria tarpininką (specialistą).

Iš VTAT 2026 m. gegužės 4 d. išvados matyti, kad atsakovė, kviečiama atvykti į VšĮ Taikos raktai atsisakė su įstaiga bendradarbiauti, motyvuodama organizacijos specialistų nekompetencija. Atsakovas su dukra nebendravo apie šešiolika mėnesių, kadangi, jo teigimu, sprendimą nebendrauti su tėvu priėmė vaiko motina savavališkai, o geranoriškai pasiekti susitarimą dėl bendravimo tvarkos nepavyko. Anot atsakovo, apeliantė turi iš anksto numatytą poziciją ir nesiekia konstruktyvaus dialogo.

Iš VšĮ „Taikos raktai“ rašto matyti, kad vaiko motina buvo kviečiam atvykti į įstaigą turtint tikslą aptarti teikiamas paslaugas ir pasirašyti sutikimą. Vaiko motinai paaiškinta, kad pradžioje bus darbas tik su tėvais, tam, kad būtų galima išsiaiškinti visas priežastis, kliudančias jiems bendradarbiauti tarpusavyje ir padėti nusistatyti bei įgyvendintini bendravimo su vaiku tvarką, išimtinai atitinkančią tiek vaiko raidą, tiek jo poreikius. Vaikas į procesą yra įtraukiamas tik įvykus pirminiam darbui su tėvais. Taigi, priešingai, nei mano apeliantė, minėtos įstaigos tikslai įvertinti situaciją ir tik po to siūlyti atitinkamą bendravimo planą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad VšĮ „Taikos raktai“ kandidatūra jai yra nepriimtina, neturi savarankiškos teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, nes tarpininkas šeimos byloje parenkamas ne pagal tai, kuris paslaugų teikėjas yra patogus vienai iš konflikto šalių, o pagal tai, kokia priemonė geriausiai užtikrina vaiko interesus ir realią galimybę atkurti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovės subjektyvus nepasitenkinimas įstaiga ar sutarties sąlygomis negali paneigti teismo jau įvertintos aplinkybės, kad būtent ši paslauga yra tinkama susiklosčiusiai situacijai spręsti.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog šioje proceso stadijoje sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.