Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Nordo Home“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1753-909/2026, iškeltoje pagal ieškovės IEŠ1 ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Nordo Home“ dėl skolos (negrąžinto avanso) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui, todėl pastarasis teismas byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2026 m. sausio 8 d. pateiktame dublike (reg. Nr. DOK-2982) papildomai nurodė, jog paskutinis, šalių pakoreguotas Projektas, buvo patvirtintas 2025 m. kovo 17 d. pasirašytu ginčo Susitarimu, o tai reškia, kad visi Sutarties sąlygas atitinkantys baldai privalėjo būti pagaminti per 50 darbo dienų, t. y. ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 28 d. Taigi, atsakovė Sutarties neįvykdė nei iki joje numatyto termino pabaigos (iki 2025 m. gegužės 28 d.), nei iki pranešimo apie vienašalį Sutarties nutraukimo pateikimo (iki 2025 m. rugpjūčio 6 d.). Todėl baldų pagaminimo termino praleidimą vertinant kartu su kitais atsakovės padarytais Sutarties pažeidimais, tai neabejotinai laikytina esminiu Sutarties pažeidimu. Pažymėjo, kad atsakovė pati pripažino, jog dalies baldų fasadai buvo pagaminti ne iš tos medžiagos, dėl kurios šalys susitarė (t. y. ne iš Sutartyje numatytos A klasės natūralaus ąžuolo lukštu dengtos plokštės, o iš rekonstruotos faneruotos MDF plokštės, dengtos rekonstruotu žmogaus kurtu medžio lukšto raštu), kaip kad pripažino ir tai, kad baldų karkasai buvo pagaminti ne iš tos medžiagos, dėl kurios šalys susitarė (t. y. ne iš švelniai pilkos spalvos plokštės „EGGERS U708 ST09“). Tai, kad klaidą dėl baldų gamybai panaudotų medžiagų padarė ne atsakovė, o jai medžiagas tiekęs subjektas (medžiagų tiekėjas), atsakovės atsakomybės prieš ieškovę niekaip nepašalina. Be to, atsakovė anksčiau nurodytą savo klaidą bandė slėpti – ant baldų užklijavo lipdukus su užrašu „U708 ST09“, nors realiai tokia medžiaga baldų karkasų gamybai panaudota nebuvo. Įvertinusi atsakovės sisteminius, ypač grubius, daugkartinius Sutarties pažeidimus, ieškovė, būdama vartotoja, turėjo teisę vienašališkai ją nutraukti, nedelsiant apie tai raštu pranešdama atsakovei, ką ir faktiškai padarė. Pačios atsakovės elgesys neleido tikėtis, kad ji galėtų kokybiškai ištaisyti padarytus esminius Sutarties pažeidimus. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodomas Sutarties 9.7 punktas, kuriuo vadovaudamasi ji negrąžina sumokėto avanso, nagrinėjamu atveju nėra taikomas, nes Sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovės kaltės, o atvirkščiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atliktus Sutarties pažeidimus laikė esminiais, nors dalis pagal Sutartį pagamintų baldų kokybės trūkumų (fasado plokščių neatitikimas) atsirado ne dėl atsakovės, bet dėl medžiagų tiekėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) kaltės, o kita dalis – dėl žmogiškos klaidos, gamybos procese dalį baldų karkaso pagaminant iš kitos medžiagos (iš plokštės „112 PE“, vietoje plokštės „EGGER U708 ST9“). Atsakovė siūlė ieškovei geranoriškai ištaisyti padarytus trūkumus, kurių ji niekada neneigė, tačiau ieškovė nepagrįstai atsisakė trūkumų taisymo ir neteisėtai vienašališkai Sutartį nutraukė. Atsakovės vertinimu, susidariusioje situacijoje, ieškovė galėjo atsisakyti bendradarbiauti su ieškove bei pasinaudoti vienašalio Sutarties nutraukimo teise tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų parodžiusi nenorą bendradarbiauti ir pasyvumą prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu, t. y. jai atsisakius pripažinti dalies baldų trūkumus, padarytas klaidas bei nesiūlant ištaisyti susidariusios padėties. Todėl ieškovė dėl formalių Sutarties pažeidimo aplinkybių nepagrįstai atsisakydama toliau bendradarbiauti su atsakove ir leisti operatyviai pašalinti visus baldų kokybės trūkumus, t. y. neegzistuojant jokiam esminiam Sutarties pažeidimui, neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai Sutartį nutraukė.

Ieškovei neteisėtai vienašališkai nutraukus ginčo Sutartį, tai padarius nesilaikant Sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų, t. y. ieškovei atsisakius toliau vykdyti Sutartį ne dėl atsakovės kaltės, bei įvertinus tai, kad atsakovė visus baldus buvo jau pagaminusi, atsakovė yra įsitikinusi, kad patyrė ženkliai didesnius nuostolius nei ieškovės sumokėta 50 proc. dydžio Sutarties kainos dalis (avansas). Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad pagrįstai pasinaudodama Sutarties 9.7 punkto nuostatomis negrąžino ieškovei 17 302,09 Eur sumos ir minėta suma iš jos negali būti priteista.

Atsakovė yra atsakinga prieš ieškovę tiek už savo darbuotojų, tiek ir už savo tiekėjų padarytas klaidas, susijusias su baldų fasadų pagaminimu iš kitos medžiagos nei šalys susitarė (vietoje sutartos A klasės natūralaus ąžuolo lukštu dengtos plokštės panaudojant faneruotą MDF plokštę, kuri dengta ne natūraliu medžiu, o dirbtine medžiaga), kadangi skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatyti baldų fasadų kokybės trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu, už kurį yra atsakinga būtent atsakovė ir kurie suteikė ieškovei teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsakovė taip pat yra atsakinga ir už klaidas, susijusias su baldų karkasų pagaminimu iš kitos medžiagos nei šalys susitarė (vietoje sutartos švelniai pilkos spalvos plokštės „EGGER U708 ST09“, panaudojant pilką karkasinę „apelsino žievelės“ tekstūros laminuotą medienos drožlių plokštę „112 PE“). Ieškovė (vartotoja), net nebūdama profesionale, pati identifikavo tiek medžiagų neatitiktį Sutarties esminėms sąlygoms, tiek ir atsakovės siekį šiuos savo nesąžiningus veiksmus nuslėpti ir suklaidinti ieškovę, ant baldų suklijuojant lipdukus, kuriuose nurodoma, kad jų gamybai, neva, naudojama Sutartyje aptarta „EGGER U708 ST09“ plokštė. Tokie rangovo (verslininko) nesąžiningi veiksmai vartotojos atžvilgiu yra esminis ginčo Sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą vartotojui ateityje nebepasitikėti tokiu rangovu ir nebetęsti su juo sutartinių santykių.

Ieškovės įsitikinimu, esminiai Sutarties pažeidimai netampa neesminiais vien dėl to, kad skolininkas pasiūlo padarytus pažeidimus gera valia ištaisyti.

Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė Sutarties įvykdymo terminą ir Sutarties neįvykdė nei per joje sutartą terminą (iki 2025 m. gegužės 28 d.), nei per papildomai suteiktą terminą (iki 2025 m. liepos mėnesio pab.). Dvigubas ginčo Sutarties termino viršijimas, kartu su nustatytais esminiais baldų kokybės trūkumais, sudaro visumą aplinkybių, leidžiančių ieškovei konstatuoti būtent esminį Sutarties pažeidimą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės teiginys, kad ieškovė derindama baldų montavimo datas, konkliudentiniais veiksmais sutiko pratęsti Sutarties vykdymo terminą, laikytinas nepagrįstu ir negali būti aiškinamas kaip atsisakymas teisės vienašališkai nutraukti Sutartį paaiškėjus rangovo nesąžiningumui dėl medžiagų kokybės.

Pirmosios instancijos teismo nustatyti atsakovės padaryti Sutarties pažeidimai (daugiau nei dvigubai praleistas Sutarties įvykdymo terminas, daugumos baldų pagaminimas iš kitos medžiagos nei šalys buvo sutarusios, dalies baldų nepagaminimas, nesąžiningas elgesys, nepripažįstant savo neteisėtų veiksmų ir klaidinant ieškovę) buvo esminiai, sisteminiai, tyčiniai. Todėl esminio Sutarties pažeidimo atveju ieškovė neturėjo pareigos nustatyti papildomą terminą Sutarčiai vykdyti ar iš anksto pranešti apie Sutarties nutraukimą. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad ginčo Sutartis buvo vienkartinio vykdymo (ne tęstinio pobūdžio), todėl nebuvo jokio poreikio atlikti jokių pasiruošimo Sutarties nutraukimui veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacijos objekto

Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškinys dėl skolos (negrąžinto avanso) priteisimo iš rangovo (verslininko), užsakovei (vartotojai) vienašališkai nutraukus ginčo Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

Ieškovė IEŠ1 (kaip užsakovas) ir atsakovė MB „Nordo Home“ (kaip gamintojas) 2024 m. rugpjūčio 6 d. sudarė ginčo Sutartį, t. y. Baldų gamybos ir montavimo sutartį Nr. 20240806. Sutartimi gamintojas (t. y. atsakovė) įsipareigojo Sutartyje bei jos prieduose nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagaminti, pristatyti, surinkti ir sumontuoti baldus pagal parengtą ir šalių suderintą baldų gamybos projektą arba užsakovo (t. y. ieškovės) pateiktą projektą, o užsakovas (t. y. ieškovė) įsipareigojo priimti baldus bei sumokėti Sutartyje nurodytą kainą Sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Bendra Sutarties kaina sudarė 32 900 Eur, jos mokėjimo tvarka buvo įtvirtinta Sutarties 6.2 punkte (16 450 Eur sumokama Sutarties pasirašymo dieną; 13 160 Eur sumokama viena darbo diena prieš baldų pristatymą ir montavimą; 3 290 Eur sumokama per penkias kalendorines dienas nuo baldų sumontavimo ir darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo).

Sutarties priede Nr. 1 (t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Baldų užsakyme) buvo itin detaliai aprašytos baldų charakteristikos ir jų gamybai naudotinos medžiagos. Iš nurodyto dokumento matyti, kad visų baldų fasadai bus gaminami iš A klasės ąžuolo lukšto, o visų baldų nematomi vidiniai karkasai bus gaminami iš plokštės „Light Grey U708 ST9“.

Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 48 sumokėjo atsakovei 16 450 Eur sumą (avansą).

Ieškovė IEŠ1 ir atsakovė MB „Nordo Home“ 2025 m. kovo 17 d. pasirašė ginčo Susitarimą (t. y. Susitarimą dėl baldų medžiagų pakeitimo ir papildomos furnitūros), kuriuo buvo pakeista dalis baldų gamyboje naudotinų medžiagų, taip pat sutarti papildomi darbai (bendra vertė – 852,09 Eur).

Ieškovė 2025 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 129 sumokėjo atsakovei papildomą 852,09 Eur sumą (avansą).

Byloje pateiktas tarp ginčo šalių vykęs susirašinėjimas (nuo 2025 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. liepos 22 d.) liudija tai, kad: ieškovė 2025 m. birželio mėnesį pradėjo aktyviai domėtis, kada bus montuojami pagaminti baldai, nes terminas jiems sumontuoti jau yra pasibaigęs (žr. 2025 m. birželio 19 d. 10:06 val. el. laiškas); atsakovė informavo, kad baldų montavimą pradės liepos 21 d. (žr. 2025 m. liepos 14 d. 10:01 val. el. laiškas); ieškovė su nurodyta data sutiko (žr. 2025 m. liepos 15 d. 13:53 val. el. laiškas); atsakovė domėjosi, ar buvo atliktas antrasis mokėjimas (žr. 2025 m. liepos 21 d. 10:10 val. el. laiškas); ieškovei kilo abejonės dėl baldų fasado gamybai panaudoto medžio lukšto ir jo kokybės (žr. 2025 m. liepos 21 d. 19:23 ir 19:45 val. el. laiškai); atsakovė pateikė paaiškinimus, taip pat nurodė, kad sieks, jog galutinis rezultatas būtų geras (žr. 2025 m. liepos 22 d. 08:44 val., 08:46 val. ir 16:04 val. el. laiškai).

Ieškovė 2025 m. liepos 22 d. pateikė rašytinę pretenzija atsakovei dėl baldų gamyboje panaudotų netinkamų medžiagų, t. y. kad baldai pagaminti naudojant ne natūralų A klasės ąžuolo lukštą, taip pat pranešė apie pastebėtus kitus nesumontuotų baldų trūkumus.

Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 6 d. pateikė dar vieną rašytinę pretenziją atsakovei dėl vienašalio Sutarties nutraukimo. Minėtoje pretenzijoje ieškovė pažymėjo, kad ne tik baldų fasadai pagaminti ne iš A klasės ąžuolo lukšto, tačiau ir visų baldų karkasai neatitinka sutartos medžiagos („EGGER U708 ST09“ plokštės), išreiškė abejones dėl atsakovės sąžiningumo (nustačiusi, kad ant kai kurių baldų buvo užklijuoti lipdukai, nurodantys „EGGER U708 ST09“ plokštę, tačiau realiai to neatitinkantys), pažymėjo, kad Sutartis nevykdoma tinkamai jau daugiau kaip 53 dienas. Taip pat ieškovė minėta pretenzija informavo atsakovę, kad Sutartį nutraukia dėl esminio jos pažeidimo iš tiekėjo (t. y. atsakovės) pusės, pareikalavo per tris darbo dienas grąžinti avansą (17 302,09 Eur) bei nurodė atsakovei išsivežti visus baldus.

Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 7 d. el. laišku pasiūlė ieškovei kuo operatyviau, atsižvelgiant į medžiagiškumą, perdaryti baldus, pakeisti netinkamas, specifikacijos neatitinkančias plokštes ir medžiagas per 30 dienų.

Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 7 d. el. laišku atsakė, kad nebemato galimybės tęsti bendradarbiavimą, neteko pasitikėjimo atsakove, buvo klaidinama dėl medžiagų kokybės, nors kokybė ir medžiagų ilgaamžiškumas jai buvo svarbiausia. Pažymėjo, kad nesitiki, jog net ir pakeitus medžiagas bus užtikrinta jų kokybė, dėl ko Sutartį nutraukia kaip pagrįstai pažeistą.

Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 12 d. pateikė rašytinį atsakymą į ieškovės rašytinę pretenziją dėl vienašalio Sutarties nutraukimo, kuriuo prašė: atšaukti 2025 m. rugpjūčio 6 d. atliktą Sutarties vienašalį nutraukimą; priimti pasiūlymą per 30 dienų perdaryti baldus pagal Sutartį; spręsti dėl Sutarties nutraukimo abiem šalims priimtu būdu.

Ieškovė 2025 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos (negrąžinto avanso) priteisimo.

Dėl ginčo esmės

Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudaryta ginčo Sutartis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuota kaip vartojimo rangos sutartis, nes pagal ją užsakovas (t. y. ieškovė IEŠ1) yra fizinis asmuo, Sutartimi užsakyto atlikti darbo rezultato (baldų gamybos, pristatymo, surinkimo ir sumontavimo) paskirtis – tenkinti ieškovės (jos šeimos) asmeninius (buitinius) poreikius, o rangovas (t. y. gamintojas – atsakovė MB „Nordo Home“) yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad tarp ieškovės ir atsakovės net ir nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad jų sudaryta Sutartis laikytina būtent vartojimo rangos sutartimi.

Remiantis jau anksčiau minėta CK 6.672 straipsnio 1 dalimi, vartojimo rangos sutartimi rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004). Be to, kaip teisingai pažymėjo atsiliepime į apeliacinį skundą ir ieškovė, skolininkas pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenims, atsakovo kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 straipsnis)

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos teisinių santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Todėl rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti, kad vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Nagrinėjamu atveju prioritetiškai taikytinos (žr. šios nutarties 35 punktas) specialiosios vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. konkrečiai CK 6.680 straipsnis, nustato užsakovo (vartotojo) teises vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra galutinio darbo rezultato (kartu, minėtas straipsnis nereglamentuoja užsakovo teisių, kai darbo rezultato trūkumai nustatomi jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). CK 6.680 straipsnyje yra įtvirtinta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Taigi, vartojimo rangos atveju užsakovo teisių gynimo būdai yra reglamentuoti specialiai nukreipiant ne į bendrąsias rangos nuostatas (CK 6.665 straipsnį), bet į teisių gynimo būdus, kurie taikomi netinkamos kokybės daiktą nusipirkusiam pirkėjui (CK 6.334 straipsnis).

CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: (1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; (2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; (3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; (4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo, kad 2025 m. liepos 21 d. atsakovei pradėjus montuoti pagal Sutartį pagamintus baldus paaiškėjo jų kokybės trūkumai, t. y. kad dalis baldų fasadų yra pagaminti ne iš A klasės natūralaus ąžuolo lukšto, o kiek vėliau paaiškėjo aplinkybė, kad ir vidiniai baldų karkasai yra pagaminti ne iš ieškovės pasirinktos plokštės „Light Grey U708 ST9“. Atsakovė tiek el. paštu komunikuodama su ieškove, tiek ir vėliau teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike, apeliaciniame skunde) padarytų baldų kokybės pažeidimų niekada neneigė ir juos pripažino, įvardijo jų padarymą sąlygojusias priežastis, t. y. jog dalies baldų fasadai buvo pagaminti ne iš ieškovės užsakytos medžiagos dėl medžiagų tiekėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) žmogiškosios klaidos, o baldų vidiniai karkasai buvo pagaminti iš kitos plokštės („112 PE“ (tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), vietoje „EGGER U708 ST09“ (tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“)), todėl, kad gamybos metu minėtos plokštės tiesiog buvo supainiotos.

Ginčo Sutarties 8.1 punktas numatė, kad baldai laikomi pagamintais kokybiškai, jeigu jie atitinka užsakyme bei projekte nurodytus matmenis ir specifikacijas. Bylos faktiniai duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pakankamai kategorišką išvadą, jog ieškovei tiek pačių baldų, tiek ir jų gamybai naudotinų medžiagų kokybė buvo itin reikšminga. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad: (1) ieškovė ilgai ir preciziškai derino Projektą (nors Sutartis buvo pasirašyta 2024 m. rugpjūčio 6 d., tačiau galutinai visos baldų gamybai naudotinos medžiagos bei papildomai darbai buvo suderinti tik 2025 m. kovo 17 d. pasirašytu Susitarimu); (2) pagal Sutarties priedą Nr. 1 („Baldų užsakymas“) iš esmės visų be išimties baldų fasadui ji pasirinko naudoti brangią medžiagą – A klasės natūralų ąžuolo lukštą, o vidiniams karkasams pasirinko naudoti „Light Grey U708 ST9“ plokštę; (3) pasirinktų medžiagų ieškovė nepakeitė ir 2025 m. kovo 17 d. papildomai pasirašytu Susitarimu; (4) dėl pasirinktų medžiagų, bendra baldų kaina siekė pakankamai didelę sumą, t. y. 33 752,09 Eur (32 900 Eur + 852,09 Eur).

Pažymėtina, kad vartotojas turi teisę įsigyti norimą nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, o pasinaudojimas būtent tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Taip pat, kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, jog nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pavyzdžiui, daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas). Dėl to vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldo trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti – tiek ir pastarajai paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).

Nagrinėjamu atveju pačioje baldų montavimo pradžioje (t. y. 2025 m. liepos 22 d.) ieškovei nustačius akivaizdžius jų kokybės trūkumus (kad jie neatitinka specifikacijos – sutartų baldų gamybai naudoti medžiagų), ji pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pažeistų teisų gynimo būdą, t. y. laikydama, kad atsakovės padaryti baldų kokybės pažeidimai yra esminiai, nutarė atsisakyti sutarties (vienašališkai ją nutraukė 2025 m. rugpjūčio 6 d. pateikta rašytine pretenzija) ir pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino ieškovės pasirinktą savo, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo būdą pagrįstu ir proporcingu užsakovės (atsakovės) padarytam Sutarties pažeidimui, todėl atsakovei nesutinkant grąžinti sumokėtos pagal Sutartį sumos (avanso) – 17 302,09 Eur, nurodytą sumą priteisė ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai sutinka, o atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentai priešingos išvados daryti neleidžia.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo, kad 2025 m. liepos 21 d. atsakovei pradėjus montuoti baldus paaiškėjo jų kokybės trūkumai, t. y. kad dalis baldų fasadų pagaminti ne iš A klasės ąžuolo lukšto, o dalis baldų vidinių karkasų pagaminti ne iš plokštės „Light Grey U708 ST9“. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike, apeliaciniame skunde) padarytų baldų kokybės pažeidimų neneigė, aiškiai įvardijo to priežastis, t. y. jog dalies baldų fasadai buvo pagaminti ne iš ieškovės užsakytos medžiagos dėl medžiagų tiekėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) žmogiškosios klaidos, o baldų karkasai buvo pagaminti iš kitos plokštės („112 PE“ (tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), vietoje „EGGER U708 ST09“ (tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“)), nes gamybos metu minėtos plokštės buvo supainiotos.

Pažeistos teisės gynimo būdą turi teisę pasirinkti išimtinai vartotojas. Įstatymas nenustato jokių apribojimų (įpareigojimų), kada ir koks pažeistų teisių gynimo būdas vartotojo turi būti pasirinktas, nes jau minėta CK 6.680 straipsnio dispozicija (sąlygos) pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą yra taikytina tuo atveju, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nagrinėjamu atveju ieškovė (vartotoja) pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pažeistų teisų gynimo būdą – atsisakyti sutarties ir grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – CK 6.218 straipsnis. Remiantis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi, CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama šį teismą, o apie tokį sutarties nutraukimą privaloma pranešti iš anksto kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų. Taigi, sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo atveju, joks papildomas terminas sutarties pažeidimams pašalinti nėra nustatomas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog ieškovė neva nesilaikė Sutarties 10.3 punkte nustatytos Sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų („Užsakovas, raštu įspėjęs gamintoją prieš 20 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį, jeigu gamintojas nevykdo arba netinkami vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų ir neištaiso pažeidimo per anksčiau nurodytą 20 kalendorinių dienų terminą.“). Įvertinęs Sutarties 10.3 punkto formuluotę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytas Sutarties punktas nėra siejamas su esminiu Sutarties pažeidimu, bet yra skirtas kitiems ginčo Sutarties nutraukimo atvejams, t. y. tiems atvejams, kai gamintojo (t. y. atsakovės) neveikimas ar padaryti kiti Sutarties pažeidimai negali būti laikomi (pripažįstami) esminiais. Tuo tarpu ieškovei laikant, kad baldų kokybės pažeidimai yra esminiai, ji turėjo teisę vienašališkai Sutartį nutraukti laikydamasi CK 6.218 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, t. y. nenustatydama atsakovei papildomo termino Sutarties tinkamam įvykdymui.

Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas jos padarytus Sutarties pažeidimus laikė esminiais, kadangi jie galėjo būti pašalinti per protingą terminą, ką atsakovė ir siūlė padaryti. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apeliantės argumentus taip pat laiko teisiškai nepagrįstais.

Ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, numatytas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, vienašalį sutarties nutraukimą sieja su esminiu jos pažeidimu. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar dar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024).

Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmiausia šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė, paskutinis argumentas) priemonę. Tačiau pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbumą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir jos elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis turi teisę pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės (kaip vartotojos) pasiriktas pažeistų teisių gynimo būdas yra visiškai proporcingas atsakovės (gamintojos) padarytam jos teisių pažeidimui. Ieškovė ginčo Sutartį sudarė dar 2024 m. rugpjūčio 6 d., o galutinai jai reikalingų baldų Projektą su atsakove suderino 2025 m. kovo 17 d. sudarytu Susitarimu. Sutarties 3.2 punktu, gamintojas (t. y. atsakovė) buvo įsipareigojęs pagaminti Projekte nurodytus baldus per 50 darbo dienų, skaičiuojamų nuo Projekto patvirtinimo dienos (jeigu po Projekto patvirtinimo Projektas koreguojamas – nuo pakoreguoto projekto patvirtinimo dienos). Taigi, atsakovė baldus turėjo pagaminti ir ieškovei pristatyti vėliausiai 2025 m. gegužės 28 d. Nors sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo teiginiais, kad pati ieškovė sutiko su ilgesniu baldų gamybos terminu, t. y. sutiko, kad baldai būtų pradėti montuoti tik 2025 m. liepos 21 d. (žr. ieškovės 2025 m. liepos 15 d. 13:53 val. el. laiškas), tačiau tai nepaneigia paties fakto, kad atsakovė pagal Sutartį ženkliai vėlavo pagaminti baldus. Pažymėtina, kad ilgas negalėjimas naudotis įsigytu daiktu, laikoma itin reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019). Atsakovei galiausiai pagaminus baldus ir juos 2025 m. liepos 21 d. pradėjus montuoti, iš karto (t. y. jau 2025 m. liepos 22 d.) paaiškėjo jų kokybės trūkumai, t. y. kad dalis baldų fasadų pagaminti ne iš A klasės ąžuolo lukšto, o dalis baldų vidinių karkasų pagaminti ne iš plokštės „Light Grey U708 ST9“. Nustatyti baldų kokybės trūkumai negali būti laikomi mažareikšmiais – pagal Sutarties priedą Nr. 1 („Baldų užsakymas“) iš esmės visų be išimties baldų fasadui ieškovė buvo pasirinkusi naudoti būtent A klasės natūralų ąžuolo lukštą, o visiems vidiniams baldų karkasams buvo pasirinkus naudoti būtent „Light Grey U708 ST9“ plokštę. Taigi, atsakovei baldus pagaminus ir pristačius su anksčiau nurodytais kokybės trūkumais – pagamintais ne iš tų medžiagų, kurios buvo sutartos Sutartimi, ieškovė negavo to, ko siekė sudarydama ginčo Sutartį – turėti geros kokybės (be kita ko – pakankamai brangius) baldus ir jais naudotis pagal paskirtį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pažadėtasis Sutarties vykdymas esmingai atsiliko nuo faktinio jos vykdymo, nes nustatyti baldų kokybės trūkumai neleido baldais naudotis net dalinai.

Akcentuotina, kad dėl gamybos metu padarytų baldų kokybės pažeidimų neabejotinai yra atsakinga tik atsakovė, kuri būdama verslininke (savo srities profesionale) tinkamo savo įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo negali pateisinti tomis priežastimis, kurias aiškiai įvardijo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike, apeliaciniame skunde), t. y. elementariu aplaidumu, baldų gamybos procese supainiojus baldų karkasų gamybai naudojama plokštes (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), ar prievolės vykdymui pasitelkto trečiojo asmens – medžiagų tiekėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) – žmogiškąja klaida, patiekiant medžiagas, netinkamas ieškovės užsakytų baldų gamybai (CK 6.257 straipsnis). Atsakovė byloje taip pat niekaip nepaneigė ir ieškovės pateiktame dublike nurodytų aplinkybių (kartu pateikiant tai liudijančias fotonuotraukas), kad atsakovė medžiagų neatitikimą ginčo Sutarčiai bandė slėpti, t. y. ant montavimui pristatytų baldų buvo užklijuoti lipdukai su užrašu „U708 ST09“, nors realiai baldų vidinių karkasų gamybai buvo panaudota kita medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors baldų pristatymo ieškovei termino praleidimas pats savaime negali būti pripažįstamas esminiu ginčo Sutarties pažeidimu (nes, kaip jau buvo minėta, ieškovė su kitu (ilgesniu) baldų pristatymo terminu sutiko (žr. ieškovės 2025 m. liepos 15 d. 13:53 val. el. laiškas)), tačiau sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, ši aplinkybė turi būti vertintina kartu su kitomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad baldus gamindama daug ilgiau nei buvo numatyta Sutartyje, atsakovė juos vis vien pagamino nekokybiškai, o padaryti baldų kokybės pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. šios nutarties 49 punktas), o tai, be kita ko, patvirtina ir pačios atsakovės pasiūlymas juos ištaisyti tik per pakankamai ilgą – 30 dienų – terminą (žr. atsakovės 2025 m. rugpjūčio 7 d. el. laiškas). Todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad dėl visų aptartų aplinkybių visumos (baldų pristatymo termino pažeidimo; baldų pagaminimo iš kitų medžiagų nei šalys buvo sutarusios; atsakovės bandymo suklaidinti ieškovę dėl baldų gamybai panaudotų medžiagų atitikimo Sutarčiai) ieškovė ne tik prarado pasitikėjimą atsakove, bet ir nebegalėjo tikėtis, kad atsakovė tinkamai (sąžiningai ir kokybiškai) įvykdys Sutartį ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, dublike, apeliaciniame skunde) dėstomi argumentai, jog baldai buvo pagaminti pagal individualų (specifinį) ieškovės užsakymą, dėl ko jų nebus galima parduoti kokiems nors kitiems asmenims (kitiems pirkėjams), todėl atsakovė, vadovaujantis Sutarties 9.7 punktu, turi teisę pasilikti ir ieškovei negrąžinti sumokėto 17 302,09 Eur dydžio avanso. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu pirmiausia pagrįstai konstatavęs, jog ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti ginčo Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, pirmosios instancijos teismas vėliau teisingai sprendė, kad atsakovė turi pareigą jai grąžinti visą sumokėtą 17 302,09 Eur avansą (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepagrįstai bando remtis Sutarties 9.7 punktu („Nutraukus Sutartį dėl užsakovo kaltės arba užsakovui atsisakius vykdyti Sutartį ne dėl gamintojo kaltės, užsakovo sumokėtos lėšos negrąžinamos ir įskaitomos, kaip dalinis gamintojo patirtų išlaidų atlyginimas“), nes nurodytas Sutarties punktas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu ginčo Sutartis būtų nutraukta dėl užsakovo (ieškovės) kaltės ar atsisakymo Sutartį vykdyti, o ne atvirkščiai. Tačiau šiuo gi atveju Sutartis buvo ieškovės vienašališkai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, kurį padarė gamintojas (t. y. atsakovė), todėl Sutarties 9.7 punkto taikymas nėra galimas. Aplinkybė, kad baldai buvo pagaminti pagal individualų (specifinį) ieškovės užsakymą, todėl negalės būti realizuoti kokiems nors kitiems asmenims (kitiems pirkėjams), nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė, įvykdžiusi esminį Sutarties pažeidimą, turi teisę negrąžinti ir pasilikti sau ieškovės sumokėtą avansą.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į pagrindinius (esminius) byloje pateikto atsakovės MB „Nordo Home“ apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta. Dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nėra ir neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Apibendrindamas visa tai, kas jau buvo išdėstyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Todėl atsakovės pateiktas apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus atsakovės MB „Nordo Home“ apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (389 Eur žyminis mokestis + 2 499,26 Eur teisinei pagalbai apmokėti) nėra atlyginamos.

Ieškovė apeliacinio proceso metu patyrė 1 052,70 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus byloje pateiktą apeliacinį skundą, nurodytos 1 52,70 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos ieškovei IEŠ1 priteistinos iš atsakovės MB „Nordo Home“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei IEŠ1 (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos „Nordo Home“ (juridinio asmens kodas: 306393798) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 052,70 (vieną tūkstantį penkiasdešimt du eurus ir 70 centų) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.