- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1891-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01678-2024-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Tomas Ridikas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- K. S.
- Išvadą teikia
- (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko, Jurgitos Sujetienės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininko bei pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui M. Š. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo M. Š. priešieškinį ieškovei K. S. dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, institucijos teikiančios išvadą byloje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama suteikti jai teisę be atsakovo M. Š. sutikimo vykdyti žemės sklypo, turinčio bendrą 4.6526 plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1), ir žemės sklypo, turinčio bendrą 4.7352 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2), pertvarkymą pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. parengtus formavimo ir pertvarkymo projektus, atidalijant žemės sklypus:
žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ieškovei paskirti žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais „1-1“ ir „1-2“, o atsakovui paskirti žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „1-3“;
žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ieškovei paskirti žemės sklypo dalis, projekte pažymėtais indeksais „1-1“ ir „1-2“, o atsakovui paskirti žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „1-3“;
suteikti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo VĮ Registrų centre registruoti žemės sklypų atidalijimą pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. parengtus formavimo ir pertvarkymo projektus;
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad šalys yra dviejų žemės sklypų bendraturčiai. Ieškovė siekia atsidalinti žemės sklypus, t. y. suformuoti atskirus žemės sklypus, pagal šalių turimos nuosavybės dalis. Abi šalys siekia pabaigti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau šalys nesutaria dėl atidalijimo būdo ir tvarkos. Kadangi ginčas vyksta dėl dviejų žemės sklypų, tai ieškovė siekia abiejuose žemės sklypuose suformuoti atskirus turtinius objektus, o atsakovas siekia atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išspręsti sukeičiant turimas žemės sklypo dalis taip, kad kiekvienas bendraturtis atskirai valdytų žemės sklypą, jo neskaidant į atskirus plotus. Ieškovė paaiškino, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir sodas. Turtas įgytas 1997 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2011 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovė, pagal parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekia suformuoti tris atskirus turtinius vienetus, atskirai žemės sklypo dalį išskiriant namų valdai, o kiti du atskiri žemės sklypai atitektų proporcingai pagal turimas dalis ieškovei ir atsakovui. Atsakovas šio žemės sklypo dalį naudoja žemės ūkio veiklai, tokį patį tikslą dėl naudojimo būdo turi ir ieškovė. Į atidalijamas žemės sklypo dalis kiekvienas turės galimybę patekti. Ieškovė iki ieškinio teismui pateikimo dienos buvo parengusi tris žemės sklypo projektus, tačiau atsakovas nei su vienu projektu nesutiko. Tuo tarpu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių nėra. Šio žemės sklypo dalį užima miškas. Šiame žemės sklype didesnė dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, nei atsakovui. Ieškovė, sudarydama 2023 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl šio turto, turėjo tikslą įsigyti pardavėjoms priklausančią miško dalį, kad po sandorio sudarymo žemės sklype esantis visas miškas priklausytų jai. Todėl iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuriame neginčijamai nurodytą, kad žemės sklypo dalis, kuriame yra miškas, atskirai tenka naudotis ieškovei. Naudojimosi tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ši naudojimosi tvarka galioja ir atsakovui, nes tai nurodyta atsakovo 2024 m. balandžio 9 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Š. su ieškinio reikalavimais nesutiko, pateikė priešieškinį kuriuo prašė: atidalinti ieškovės K. S. ir jo bendrąją dalinę nuosavybe valdomus žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,6526 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,7352 ha, esantį (duomenys neskelbtini) šia tvarka:
ieškovei asmeninės nuosavybės teise atidalinamas visas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,6526 ha, esantis (duomenys neskelbtini)
atsakovui asmeninės nuosavybės teise atidalinamas visas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plotas 4,7352 ha, esantis (duomenys neskelbtini)
iš atsakovo priteisti 3 771,47 Eur kompensaciją ieškovei už jam tenkančią didesnę atidalinamo turto dalį.
Nesant galimybės atidalinti turtą pirmame punkte nurodytu būdu – atidalinti turtą šia tvarka:
ieškovei asmeninės nuosavybės teise atidalinamas visas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,7352 ha, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,6526 ha, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, UAB „Geovitara“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta 1-1;
atsakovui asmeninės nuosavybės teise atidalinamas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,6526 ha, esančio (duomenys neskelbtini) dalys, UAB „Geovitara“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtos 1-2 (1.8263 ha ploto) ir 1-3 (2.2763 ha ploto);
iš ieškovės priteisti 808,09 Eur kompensaciją atsakovui už jai tenkančią didesnę atidalinamo turto dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jis nuo pat pradžių bendradarbiavo ir siekė turto atidalinimo klausimą spręsti derinant abiejų šalių interesus. Tuo tarpu ieškovė yra pasirinkusi atidalinimą siekiant išimtinai vien tik savo interesų užtikrinimo. Atsakovui ieškovės siūlomi projektai netiko, jis nurodė nesutikimo priežastis. Atsakovas negali sutikti su ieškovės siūlomu turto atidalinimo variantu, nes žemės sklypai yra suskaidomi į šešis žemės sklypus, o atsakovui yra siūlomos siauros, pailgos žemės sklypo dalys, kurios būtų nepatogios naudotis pagal paskirtį. Atsakovas siūlė žemės sklypų neskaidyti ir juos naudoti tokius, kokie jie yra, taip užtikrinant maksimalią naudą abiem bendraturčiams. Formuojant naujus ieškovės siūlomus žemės sklypus, dalis žemės būtų sunaudojama patekimo į atidalinamas žemės sklypo dalis formavimui, o tai yra neracionalus derlingo ir naudingo žemės ploto panaudojimas. Pagal atsakovo siūlymą būtų užtikrinamas viso žemės ploto naudingas panaudojimas visoje apimtyje, nes patekimui nereikėtų formuoti jokių žemės reikalaujančių sprendinių. Ieškovės siūlomos atidalinti žemės sklypo dalys yra nelygiavertės ir todėl pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Siūlydama atidalinti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė siūlo jį skaidyti į tris žemės sklypus: du žemės ūkio ir vieną miškų ūkio žemės sklypą. Ieškovė jai prašo atidalinti vieną žemės ūkio ir miškų ūkio žemės sklypą. Toks ieškovės prašymas yra nepagrįstas, kadangi ieškovė neturi išimtinių teisių į miško žemę šiame žemės sklype. Nors ieškovė teigė, kad ji yra įsigijusi neva šią miško žemę, tačiau jokie byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise yra įgijusi būtent mišką ir jo užimamą žemę. Abiejų šalių nuosavybės teisės yra idealiosios ir nesuteikiančios išimtinių teisių į kurią nors konkrečią žemės sklypo dalį. Ieškovė rėmėsi tuo, kad neva yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau naudojimosi daiktu tvarka nėra tolygi turto atidalinimui ir nuosavybės teisių į jo dalis nustatymui. Tai, kad bendraturtis naudojasi tam tikra žemės sklypo dalimi, rodo tik šalių sutarimą dėl naudojimosi turtu, tačiau nepatvirtina, kad bendraturčiai atsisakė savo nuosavybės teisių į šią bendro žemės sklypo dalį turto atidalinimo atveju. Prašydama atidalinti jai būtent miško žemės dalį, tačiau kartu neatsižvelgdama į šios žemės sklypo dalies vidutinę rinkos vertę, atidalinus turtą ieškovė gautų didesnės vertės bendro turto dalį, nei jai priklauso proporcingai pagal turimą nuosavybės teisės dalį. Tuo tarpu atsakovo siūlomas atidalinimo būdas yra grindžiamas būtent atidalinamo turto vidutine rinkos verte, kas leidžia užtikrinti, kad kiekvienam bendraturčiui tenkanti turto dalis savo vertingomis savybėmis bus lygiavertė.
Institucija teikianti išvadą byloje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nurodė, kad negali nagrinėti projekto, kol nesibaigs iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu.
Institucija teikianti išvadą byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – NŽT) nurodė, kad pagrįstai organizatorius savivaldybė turėjo teisinį pagrindą nederinti projekto sprendinių, nes dėl žemės sklypų yra iškelta civilinė byla.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė: ieškovei suteikė teisę be atsakovo sutikimo vykdyti žemės sklypo, turinčio bendrą 4.6526 plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, turinčio bendrą 4.7352 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymą pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. parengtus formavimo ir pertvarkymo projektus, atidalijant žemės sklypus:
žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ieškovei paskirti žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais „1-1“ ir „1-2“, o atsakovui paskirti žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „1-3“;
žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ieškovei paskirti žemės sklypo dalis, projekte pažymėtais indeksais „1-1“ ir „1-2“, o atsakovui paskirti žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „1-3“;
suteikti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo VĮ Registrų centre registruoti žemės sklypų atidalijimą pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. parengtus formavimo ir pertvarkymo projektus.
Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 613 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovės žemės sklypų atidalijimo projektai yra suderinti su tokią kompetenciją turinčiomis institucijomis – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir NŽT, ginčo projektams yra pritarta, konstatavus, kad, pagal juos gali būti vykdomas žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, tačiau tam reikalingas žemės sklypo bendraturčio (atsakovo) sutikimas. Tai reiškia, kad į bylą pateikti žemės sklypų atidalijimo projektai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismui teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl žemės sklypo Nr. 1 atidalijimo reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ieškovei šiame žemės sklype yra priklausančių statinių, t. y. yra sodyba, kurioje ji gyvena. Ieškovė nurodė, kad šioje sodyboje gimė augo ir gyvena. Šią sodybą sudaro statiniai, sodas, kūdra, todėl nori suformuoti atskirą žemės sklypą, būtent apie šią sodybą. Pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. parengtą žemės sklypo Nr. 1 projektą, sodybai išskirta žemės sklypo dalis sudarytų 0,5500 ha (projekte pažymėta indeksu 1-1). Atsakovas, nors nesutikdamas su šiuo ieškovės pasiūlyti žemės sklypo Nr. 1 atidalijimo projektu dėl sodybai išskirtos žemės sklypo dalies, jos dydžio, konfigūracijos ar pan. nesutikimo motyvų nenurodė. Priešingai, priešieškiniu, kaip vienas iš atidalijimo variantų, taip pat nurodoma, kad UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. žemės sklypo Nr. 1 projekte indeksu 1-1 pažymėta žemės sklypo dalis atitektų ieškovei. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei būtina žemės sklypo Nr. 1 dalis, kuris būtų skirtas sodybai.
Teismas nurodė, kad faktinė daikto naudojimo tvarka atidalijant daiktą yra svarbi ir reikšminga tais atvejais, kai dėl naudojimosi tvarkos buvo sutarę, naudojimosi tvarka faktiškai susiformavo tarp daikto savininkų. Šiuo atveju atsakovas nurodė, kad su ieškove dėl žemės sklypo Nr. 1 naudojimosi nekalbėjo, tarėsi tik su šio žemės sklypo nuomininku. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negalėjo pripažinti, kad atsakovo ir nuomininko susitarimas dėl daikto faktinio naudojimosi galėtų sukurti teisines pasekmes daikto savininkui, t. y. šiuo atveju ieškovei.
Teismas taip pat nurodė, kad atidalijami žemės sklypai turi turėti įvažiavimus ir susisiekimą su keliu, todėl ta aplinkybė, kad įvažiavimui skirta žemės sklypo dalis bus nenaudinga, nes atsakovas negalės joje vykdyti veiklos, nelaikytina pakankamu pagrindu vertinti, kad šis ieškovės pasiūlytas žemės sklypo Nr. 1, variantas yra netinkamas. Atsakovas kitokio projektinio pasiūlymo teismui nepateikė.
Apibendrindamas žemės sklypo Nr. 1 atidalijimo formavimo ir pertvarkymo projektinius sprendinius pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. paruoštus sprendinius, teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas atidalijimo būdas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje esantys įrodymai leido daryti išvadą, kad ginčijamas projektas dėl žemė sklypo Nr. 1 yra techniškai ir realiai įgyvendinamas, o atsakovo argumentai apie atidalijamų sklypų nelygiavertiškumą grindžiami asmenine ir tinkamai šią aplinkybę nepagrįsta atsakovo nuomone. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas leistinais įrodymais nepagrindė, kuo ieškovės pasiūlytas žemė sklypo Nr. 1 atidalijimo projektas iš esmės pažeidžia jo, kaip bendraturčio interesus, taip pat nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančių kitokių projektinių pasiūlymų.
Teismas, spręsdamas dėl žemė sklypo Nr. 2 atidalijimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikė tai, kad tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi tvarka šiuo žemė sklypu. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2023 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė iš V. A. bei L. G. įsigijo 2951/23676 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šios pirkimo–pardavimo sutarties VII dalyje šalys susitarė dėl naudojimo tvarkos pagal 2023 m. kovo 9 d. UAB „Geovitara“ žemės sklypo planą. Atsakovas, įsigydamas iš V. A. bei L. G. dalį žemės sklypo Nr. 2, žinojo apie nustatytą naudojimosi tvarką. Atsakovas patvirtino, kad jis žinojo apie žemės sklypo Nr. 2, naudojimosi tvarką, pardavėjų ar bendraturtės ieškovės, nieko neklausė ir nesiteiravo dėl žemės sklypo Nr. 2 naudojimosi tvarkos, ar šio sklypo miško dalies ir kt., nes matė dokumentus ir jam klausimų nekilo. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal patvirtintą ginčo žemės sklypo Nr. 2, naudojimosi tvarką suprato, kad šio žemės sklypo dalimi, kuri apaugusi mišku naudosis ieškovė, tačiau jis nurodė, kad ir jam turėtų priklausyti miško dalis.
Teismas nurodė, kad minėtų sandorių nuostatomis buvo įtvirtinta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise kelių bendraturčių valdomu žemės sklypu tvarka, aiškiai išskiriant, identifikuojant, planuose / schemose apibrėžiant tas žemės sklypo dalis, kurios skirtinos asmeniniam vieno ar kito bendraturčio naudojimui, tuo pačiu įtvirtinant ir naujais bendraturčiais tapusių sklypo dalių įgijėjų įsipareigojimą laikytis tokios naudojimosi sklypu tvarkos. Be to, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovės pateiktas ir norimas pasiekti atidalijimo iš bendro žemės sklypo Nr. 2 projektas paruoštas UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. iš esmės atitinka aukščiau minėtais sandoriais nustatytą ir faktiškai susiformavusią, šalių realiai taikytą naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, t. y. ieškovė siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus (atskirus žemės sklypus) suformuoti būtent tas žemės sklypo Nr. 2 dalis, kuriomis patys faktiškai ir teisiškai naudojosi pagal nustatytą tvarką, t. y. ieškovė neprašo jai atidalinti faktiškai atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį ir pan. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė yra neabejotinai itin svarbi ir reikšminga sprendžiant dėl ieškovės siekiamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo tinkamumo.
Teismas nurodė, kad atsakovas įsigijo dalį žemė sklypo Nr. 2 su nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Jis su šia tvarka susipažino, pagal ją, šiuo ginčo žemės sklypu naudojosi. Atsakovas, nesutikdamas dėl ieškovės pasiūlyto atidalijimo sprendinio dėl žemės sklypo Nr. 2, aiškių ir pagrįstų motyvų nenurodė, išskyrus tai, kad ieškovei atitenka ekonomiškai vertingesnė sklypo dalis, nes ji apaugusi mišku. Teismas nurodė, kad nėra draudžiama perleisti dalį daikto ir nustatyti juo naudojimosi tvarką pagal naudingąsias tam tikro daikto savybes. Dėl to ieškovei įsigyjant dalį ginčo žemės sklypo Nr. 2, nebuvo draudžiama susitarti dėl tokios daikto kainos dalies, kuri atitiko būtent naudingąsias šios sklypo dalies savybes – mišku apaugusios žemės sklypo dalies. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas įsigydamas dalį žemės sklypo Nr. 2 galėjo turėti teisėtą lūkestį, kad jam turėtų priklausyti dalis žemės sklypo apaugusio mišku, kad jo sumokėta kaina galėjo būti didesnė būtent dėl to žemės sklypo dalies, kuri apaugusi medžiais. Ieškovė, įsigydama dalį žemės sklypo Nr. 2 ir sumokėjusi kainą už naudingesnę žemės klypo dalį pagal naudojimosi tvarką, turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį atsidalinti žemės sklypą Nr. 2 pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. paruoštus sprendimus, kurie atitinka šiuo metu tarp šalių egzistuojančią naudojimosi daiktu tvarką.
Teismas konstatavo, kad žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 atidalijimo projektai atitinka teisės aktų reikalavimus, bendraturčių dalis bendrame ginčo turte, iki šiol nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra fiziškai įgyvendinami ir nedaro neproporcingos žalos daiktui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir iš esmės atitinka ginčo šalių interesus. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovės projektiniais pasiūlymais, savarankiškų projektinių pasiūlymų pagal teisės aktų reikalavimus nepateikė, o jo nurodytas atidalijimo būdas priteisint kompensaciją nagrinėjamu atveju yra negalimas, o nesutikimo argumentai laikyti deklaratyviais, todėl atmesti, kaip neįrodyti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą reglamentuojančias teisės normas, neįvertino visų šalių pasiūlytų atidalijimo būdų, nepagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovo priešieškinyje pateiktus atidalijimo variantus ir neužtikrino teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo siūlomas atidalijimo būdas laikytinas išimtiniu atidalijimu išmokant piniginę kompensaciją, kuriam būtinas kito bendraturčio sutikimas. Atsakovas priešieškiniu siūlė žemės sklypus atidalyti natūra, kiekvienam bendraturčiui paskiriant po atskirą, neskaidomą žemės sklypą ir išmokant piniginę kompensaciją tik už atidalijamų turto dalių verčių skirtumą. Alternatyviai atsakovas siūlė ieškovei paskirti visą vieną žemės sklypą ir kitame sklype esančią jos sodybai reikalingą žemės dalį, o jam – likusią šio sklypo dalį. Toks atidalijimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atidalijimo natūra principą, nes nė vienam bendraturčiui nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą nėra pakeičiama vien pinigine kompensacija.
Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, klaidingai kvalifikavęs jo siūlomą atidalijimo būdą, iš esmės nenagrinėjo priešieškinio argumentų ir neatliko šalių pasiūlytų atidalijimo variantų palyginimo. Be to, neatsižvelgė į tai, kad abu ginčo žemės sklypai yra greta vienas kito, suformuoti padalijus tą pačią žemės valdą ir faktiškai sudaro vientisą teritoriją. Net ir pripažinus jo siūlomą atidalijimo būdą atidalijimu išmokant kompensaciją, vien ieškovės nesutikimas ar žemės sklypų dalumas savaime nesudarytų pagrindo tokį variantą atmesti, neįvertinus konkrečių bylos aplinkybių ir bendraturčių interesų. Atsakovo siūlomas atidalijimo būdas yra racionalesnis, nes leidžia išsaugoti esamą žemės sklypų vientisumą, jų ūkinę vertę ir tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu pagal ieškovės siūlomą variantą du žemės sklypai būtų suskaidyti į šešis atskirus sklypus, atsakovui paskiriant siauras, pailgas ir žemės ūkio veiklai nepatogias naudoti žemės dalis. Dėl būtinybės formuoti privažiavimo koridorius atsakovas netektų apie 4 arų dirbamos žemės, būtų apsunkintas žemės ūkio technikos manevravimas ir padidėtų ūkinės veiklos sąnaudos. Be to, toks atidalijimas padidintų bendraturčių sąlyčio taškų skaičių ir sudarytų prielaidas naujiems ginčams dėl sklypų ribų, privažiavimo bei priežiūros.
Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių faktinių interesų ir žemės naudojimo aplinkybių. Atsakovas aktyviai verčiasi žemės ūkio veikla, kuri yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl žemės sklypų konfigūracija, dirbamos žemės ploto sumažėjimas ir galimybė racionaliai naudoti žemės ūkio techniką jam turi tiesioginę ekonominę reikšmę. Tuo tarpu ieškovės ketinimas ūkininkauti yra tik deklaratyvus, nes jai priklausančią žemę faktiškai dirba tretieji asmenys. Šių aplinkybių teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino, ar ieškovės siūlomas atidalijimo būdas nesukelia atsakovui neproporcingų neigiamų padarinių. Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas neužtikrina bendraturčiams tenkančių turto dalių lygiavertiškumo, nes atidalijamos dalys vertinamos tik pagal jų plotą, neatsižvelgiant į skirtingas naudingąsias savybes ir ekonominę vertę. Viename iš ginčo žemės sklypų ieškovė prašo jai paskirti mišku apaugusią žemės dalį, kuri dėl joje esančio miško ir medynų yra vertingesnė už atsakovui siūlomą atidalyti žemę. Tačiau vien formalus atidalijamų plotų atitikimas bendraturčių idealiosioms nuosavybės teisės dalims nepatvirtina, kad atidalijimas yra proporcingas ir nepažeidžia atsakovo teisių.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypo dalį, įgijo teises būtent į mišku apaugusią žemę. 2023 m. kovo 21 d. notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas tik žemės ūkio paskirties žemės sklypo idealiosios dalies įsigijimas, tačiau nėra duomenų apie konkrečios miško žemės dalies, miško ar medynų įsigijimą. Mokėjimo nurodyme įrašyta paskirtis „už perkamą miško plotą“ taip pat nepatvirtina išimtinių ieškovės nuosavybės teisių į šią turto dalį. Tuo tarpu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nelemia bendraturčių nuosavybės teisių pasikeitimo ir negali būti prilyginama turto atidalijimui. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais apie jos ketinimą įsigyti būtent mišką ir už jį sumokėtą didesnę kainą, nors šių aplinkybių nepatvirtina notarinė sutartis ar kiti objektyvūs įrodymai. Priešingai, byloje pateiktų pirkimo–pardavimo sutarčių duomenys, rodo, kad ieškovės mokėta žemės vieneto kaina nebuvo didesnė už atsakovo mokėtą kainą. Todėl teismas nepagrįstai suteikė ieškovės paaiškinimams didesnę įrodomąją reikšmę nei oficialiesiems rašytiniams įrodymams ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes būtent ieškovė turėjo pagrįsti, kad jos siūlomas atidalijimo būdas nepažeidžia kito bendraturčio teisių. Ieškovės asmeninis suinteresuotumas naudotis mišku, ankstesnė naudojimosi žemės sklypu tvarka ar poreikis apsirūpinti malkomis savaime nesuteikia jai teisės atidalijimo metu gauti ekonomiškai vertingesnę turto dalį, nekompensuojant susidarančio verčių skirtumo. Todėl, siekdama būtent tokio atidalijimo, ieškovė turėjo atitinkamai pakeisti atidalijamų žemės sklypų dalių dydžius arba numatyti piniginę kompensaciją atsakovui. Kitame ginčo žemės sklype ieškovė atsakovui siūlo atidalyti pietinėje dalyje esančią užpelkėjusią žemę, kuriai naudoti pagal paskirtį reikalingos papildomos investicijos į melioracijos sistemų sutvarkymą. Taip atsakovui tektų ekonomiškai mažiau naudinga turto dalis ir su jos sutvarkymu susijusios išlaidos, nors iki atidalijimo pareiga prisidėti prie bendro turto priežiūros ir remonto tenka abiem bendraturčiams. Atsakovas nurodo anksčiau siūlęs žemės sklypą dalyti rytų–vakarų kryptimi, išsaugant faktinę naudojimosi tvarką ir išvengiant papildomų privažiavimo koridorių formavimo, tačiau ieškovė šio pasiūlymo nepriėmė.
Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs žemės sklypų naudingųjų savybių, jų ekonominės vertės, faktinio naudojimo aplinkybių ir atsakovo siūlomų alternatyvų, nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės interesams. Dėl to teismo sprendimas neatitinka CK 1.5 ir 4.80 straipsniuose įtvirtintų principų bei CPK 270 straipsnio reikalavimų, nes nėra tinkamai motyvuota, kodėl ieškovės siūlomas atidalijimo būdas laikytas priimtinesniu už atsakovo pateiktus variantus.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pagal kurį iš atsakovo ieškovei priteista 3 613 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo prašymas atlyginti jo patirtas 4 210,80 Eur išlaidas atmestas. Atsakovas teigia, kad, net ir pripažinus teismo sprendimą dėl ginčo esmės pagrįstu, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.
Atsakovas nurodo, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2024 m. spalio 8 d., nors tuo metu jos nurodyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai dar nebuvo parengti teisės aktų nustatyta tvarka. Nebuvo užbaigtos projektų rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros, taip pat nebuvo NŽT išvadų dėl projektų tinkamumo tvirtinti. Šiomis aplinkybėmis ieškovė dar neturėjo teisės reikalauti leisti vykdyti žemės sklypų pertvarkymą pagal konkrečius projektus be atsakovo sutikimo, todėl atsakovo nesutikimas su ieškinio reikalavimais buvo pagrįstas. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, bendraturčio sutikimo nebuvimas savaime neužkirto kelio atlikti projektų rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūrų. Tačiau ieškovei inicijavus teisminį ginčą, projektų rengimo procedūros negalėjo būti užbaigtos. NŽT 2025 m. spalio 21 d. išvadoje patvirtino, kad projektai tebėra rengimo stadijoje. Dėl to ieškovė, per anksti kreipdamasi į teismą, pati sudarė kliūtis užbaigti administracines procedūras, todėl dėl šių aplinkybių užsitęsęs bylos nagrinėjimas negali būti laikomas atsakovo procesinio elgesio padariniu.
Tik pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir pirmosios instancijos teismui 2025 m. gruodžio 23 d. atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovei atsirado galimybė užbaigti projektų rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūras. NŽT projektų patikrinimo aktai, kuriuose konstatuota galimybė tvirtinti projektus gavus bendraturčio sutikimą arba atitinkamą teismo sprendimą, į bylą pateikti tik 2026 m. kovo 20 d. Tai patvirtina, kad didžiąją bylos nagrinėjimo laikotarpio dalį ieškovės reikalavimai buvo pareikšti nesant būtinų jų tenkinimo prielaidų. Teismas nepagrįstai apsiribojo aplinkybe, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai nepasikeitė ir galiausiai buvo patenkinti, tačiau neįvertino faktinių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių. Didelė bylos nagrinėjimo dalis buvo susijusi būtent su projektų parengimo, jų teisėtumo ir galimybės juos tvirtinti klausimais, dėl kurių šalys teikė procesinius dokumentus, buvo apklausta liudytoja ir gautos kompetentingų institucijų išvados. Jeigu ieškovė būtų kreipusis į teismą tik užbaigusi būtinas administracines procedūras, bylos nagrinėjimas būtų buvęs gerokai trumpesnis, o šalių patirtos išlaidos – mažesnės.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir įvertinti ne tik galutinę bylos baigtį, bet ir šalių procesinio elgesio tinkamumą, jų atsakomybę už proceso inicijavimą bei bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo, neatsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimo trukmę ir apimtį iš esmės lėmė pačios ieškovės pasirinktas kreipimosi į teismą momentas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl, net ir nepanaikinus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti pakeista.
Atsiliepimas
Ieškovė K. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nusprendė ginčo žemės sklypus atidalyti pagal ieškovės pateiktus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir tenkinti jo priešieškinį. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu atidalijimo natūra prioriteto principu. Abu ginčo žemės sklypai pagal savo prigimtį yra dalūs, juose galima suformuoti savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, tinkamus naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad toks atidalijimas padarytų neproporcingą žalą žemės sklypams ar iš esmės apribotų galimybę juos naudoti pagal paskirtį. Vien aplinkybė, kad atidalijus žemės sklypus gali atsirasti tam tikrų naudojimosi jais nepatogumų, savaime nereiškia neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo siūlomus atidalijimo variantus. Atsakovas neinicijavo teisės aktuose nustatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrų, neparengė savarankiškų projektų, o priešieškinio reikalavimus grindė ieškovės iniciatyva parengtais projektiniais sprendiniais, juos savavališkai pakeisdamas. Be to, nagrinėjant bylą atsakovas pripažino, kad vienas iš jo alternatyvių reikalavimų negali būti patenkintas dėl tinkamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nebuvimo. Atsakovo siūlomi atidalijimo variantai neatitiko teisės aktų reikalavimų, o teismas pakankamai motyvavo jų atmetimą. Atsakovo siūlomas žemės sklypų paskirstymas iš esmės reikštų žemės sklypų dalių mainus ir faktinę jų konsolidaciją, nepagrįstai apribojant ieškovės nuosavybės teises.
Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų bendraturčių interesus ir pagrįstai pasirinko jos siūlomą atidalijimo būdą. Rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, atsakovui buvo siūlomi įvairūs alternatyvūs atidalijimo ir privažiavimo sprendiniai, tačiau jis juos atmetė, reikalaudamas žemės sklypų neskaidyti. Atsakovo vykdoma žemės ūkio veikla savaime nesuteikia jo interesams prioriteto prieš ieškovės interesus, nes ginčo žemės sklypai, juose esanti sodyba ir miškas jai turi didelę asmeninę bei moralinę reikšmę, be kita ko, dėl jų istorinės priklausomybės jos šeimai. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad pagal jos siūlomą atidalijimo būdą suformuojami neracionalios konfigūracijos žemės sklypai, apsunkinantys žemės ūkio veiklą. Pailgos formos žemės sklypų dalys tenka abiem bendraturčiams, o atsakovui atidalijama žemės sklypo dalis ribojasi su kitu jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl atsakovas turės galimybę šiuos sklypus sujungti ir naudoti kaip vientisą žemės plotą. Be to, atidalijimas iš esmės nepakeis iki tol buvusios faktinės naudojimosi žemės sklypais tvarkos. Atsakovo argumentai dėl privažiavimo koridorių formavimo, dirbamos žemės ploto sumažėjimo bei žemės ūkio technikos manevravimo apsunkinimo yra nepagrįsti, nes projektuose numatyti tinkami privažiavimo sprendiniai, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl jų negalėtų naudoti žemės pagal paskirtį ar patirtų reikšmingų ekonominių nuostolių. Atsakovas taip pat neginčija projektuose apskaičiuotų bendraturčiams tenkančių nuosavybės dalių dydžių. Iki ieškovei įsigyjant žemės sklypo dalį buvo nustatyta notarine tvarka patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią ieškovei buvo numatyta naudotis mišku apaugusia žemės dalimi. Atsakovas, vėliau įsigydamas šio žemės sklypo dalį, apie nustatytą naudojimosi tvarką žinojo, nes ji buvo nurodyta ir jo sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje. Nors naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra tapati turto atidalijimui, ji yra reikšminga sprendžiant dėl konkretaus atidalijimo būdo ir vertinant bendraturčių teisėtus lūkesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ji, sudarydama žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, siekė įsigyti būtent mišku apaugusią žemės dalį. Nors notarinėje sutartyje ši aplinkybė tiesiogiai neįvardyta, ją patvirtina iki sandorio sudarymo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, mokėjimo dokumentuose nurodyta atsiskaitymo už perkamą miško plotą paskirtis ir kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovė nesutinka su atsakovo atliktais žemės sklypų įsigijimo kainų palyginimais, nes jos įsigyto turto kaina buvo nustatyta atsižvelgiant ir į asmeninius santykius su pardavėja bei anksčiau jai suteiktą materialinę ir nematerialinę pagalbą. Tuo tarpu atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomą komercinę miško vertę, todėl nėra pagrindo reikalauti papildomos kompensacijos už ieškovei atidalijamą mišku apaugusią žemės dalį, kurią ji siekė įsigyti pagal ankstesnį susitarimą su pardavėja.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka ir su atsakovo argumentais, kad jam atidalijama ekonomiškai mažiau naudinga užpelkėjusi žemės sklypo dalis, kurios naudojimas pareikalautų papildomų investicijų į melioracijos sistemų sutvarkymą. Dėl pažeistų melioracijos įrenginių užpelkėjusios žemės dalys tenka abiem bendraturčiams, todėl nė vienam iš jų nesuteikiamas nepagrįstas ekonominis pranašumas. Atsakovas nepateikė įrodymų apie būtinas melioracijos sistemų remonto išlaidas, be to, tokiems darbams gali būti skiriama valstybės parama. Žemės užpelkėjimas savaime nereiškia, kad jos negalima naudoti pagal paskirtį ar atidalyti natūra, o atsakovo siūlomas alternatyvus atidalijimo būdas taip pat nėra pagrįstas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu projektu.
Ieškovė pažymi, kad jos iniciatyva parengtiems žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams 2026 m. sausio 16 d. pritarė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, o 2026 m. kovo 20 d. NŽT atliko projektų patikrinimą ir parengė patikrinimo aktus. Kompetentingos institucijos patvirtino projektų sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nenustatė projektų rengimo, viešinimo ar derinimo procedūrų pažeidimų. Atsakovas savivaldybės administracijos sprendimų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Todėl nėra pagrindo abejoti projektų teisėtumu ar galimybe juos įgyvendinti įsiteisėjus teismo sprendimui ir patvirtinus projektus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir racionalaus turto naudojimo principus. Atidalijus žemės sklypus pagal pateiktus projektus, iš esmės bus išsaugota faktinė naudojimosi žeme tvarka, bendraturčiams priklausančios dalys taps savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, o aiškiai nustatytos jų ribos sumažins galimų ginčų ateityje tikimybę. Atsakovas neįrodė priešingų aplinkybių, todėl jo nesutikimas su teismo pasirinktu atidalijimo būdu savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovė ieškinį pareiškė siekdama apginti savo, kaip bendraturtės, teisę atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovui nesutikus su jos siūlomais žemės sklypų pertvarkymo sprendiniais, ginčą buvo būtina spręsti teisme. Pradinis ir patikslintas ieškiniai atitiko proceso teisės reikalavimus, buvo priimti nagrinėti, todėl vien jų pateikimas negali būti laikomas nesąžiningu procesiniu elgesiu ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjimo trukmę lėmė ne vien jos procesiniai veiksmai, bet ir byloje vykusi teisminė mediacija bei pasikeitęs žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo teisinis reglamentavimas. Pastarosios aplinkybės nepriklausė nuo ieškovės valios, o pasikeitus teisės aktams atsirado galimybė užbaigti pradėtas administracines procedūras. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ji nepagrįstai inicijavo teisminį procesą ar savo veiksmais nulėmė nereikalingų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Priešingai, atsakovas, reikšdamas priešieškinį dėl alternatyvaus žemės sklypų atidalijimo, nesilaikė teisės aktuose nustatytų projektų rengimo procedūrų ir nepateikė tinkamų jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, todėl toks jo procesinis elgesys nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą perkelti ieškovei.
Ieškovė taip pat nurodo, kad faktiškai patyrė 4 213 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas jai priteisė tik 3 613 Eur, galimai neįvertinęs papildomų advokato pagalbos išlaidų. Vis dėlto ieškovė pripažįsta, kad šios sprendimo dalies neapskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas negali jai papildomai priteisti nepriteistos išlaidų dalies. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo keisti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 4,6526 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) 23 763/46 526 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei K. S., šio žemės 22 763/46 526 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui M. Š.. Šiame žemės sklype yra ieškovei K. S. asmeninės nuosavybė teise priklausantys statiniai: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,7352 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) 2951/23676 ir ½ dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei K. S., atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklauso šio žemės sklypo 8887/23676 dalys.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bendraturčio teisės be vieno iš bendraturčio sutikimo įgyvendinti žemės sklypų atidalijimo projektą. Byloje pareikštu ieškiniu yra siekiama žemės sklypus padalyti į atskirus sklypus, pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. parengtus formavimo ir pertvarkymo projektus juos paskirstant tarp bendraturčių. Ieškiniu taip pat buvo prašoma suteikti teisę be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl kompleksinių bendraturčius siejančių ginčo teisinių santykių, apimančių bendraturčių teisę padalyti žemės sklypą ir padalytus žemės sklypus atidalyti pagal bendraturčio pasiūlytą projektą, atliekant kitus tokiems sprendiniams įgyvendinti reikiamus veiksmus. Tokie bendraturčių teisiniai santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (toliau – Žemės įstatymas) bei poįstatyminiais teisės aktais, taip pat CK normomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės žemės sklypų atidalijimo projektai yra suderinti su tokią kompetenciją turinčiomis institucijomis – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir NŽT, jog ginčo projektams yra pritarta, konstatavus, kad pagal juos gali būti vykdomas žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, tačiau tam reikalingas žemės sklypo bendraturčio (atsakovo) sutikimas, sprendė, kad pateikti žemės sklypų atidalijimo projektai atitinka teisės aktų reikalavimus bei nepažeidžia bendraturčio teisių. Ginčo sprendimu suteikta ieškovei teisė vykdyti ginčo žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 pertvarkymą pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. paruoštus žemės sklypų pertvarkymo projektus bei teisė be atsakovo sutikimo VĮ Registrų centre registruoti žemės sklypų atidalijimą pagal UAB „Geovitara“ 2024 m. spalio 2 d. parengtus formavimo ir pertvarkymo projektus.
Atsakovas (apeliantas) M. Š., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės siūloma žemės sklypų pertvarkymo tvarka yra neracionali, nes suformuotos siauros, pailgos ir žemės ūkio veiklai nepatogūs naudoti žemės sklypų dalys. Atsakovas nesutikdamas ir su parinkto atidalijimo būdu nurodo, kad dėl būtinybės formuoti privažiavimo koridorius atsakovas netektų apie 4 arų dirbamos žemės, būtų apsunkintas žemės ūkio technikos manevravimas ir padidėtų ūkinės veiklos sąnaudos. Be to, toks atidalijimas padidintų bendraturčių sąlyčio taškų skaičių ir sudarytų prielaidas naujiems ginčams dėl sklypų ribų, privažiavimo bei priežiūros.
Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų (Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi, tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis). Tokie veiksmai buvo atlikti ir dėl ginčo sklypų.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 16 d. raštu, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 58 punktu, nepritarta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams ir pateikta pastaba: vadovaujantis Taisyklių 66 punktu, parengtiems Projektams turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai); projekto sprendiniai nesuderinti su pertvarkomo žemės sklypo savininkais ir nepateikti projekto sudėtyje ŽPDRIS sistemoje. Be to, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2026 m. sausio 16 d. rašte „Dėl pritarimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams“ nurodoma, kad pritariama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams. Taip pat NŽT 2026 m. kovo 20 d. patvirtino Žemės valdos projekto patikrinimo aktus minėtų ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad į bylą pateikti žemės sklypų atidalijimo projektai atitinka teisės aktų reikalavimus, tikrino ir vertino, ar projektu siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo (jos pakeitimo) būdas racionalus, proporcingas ir teisingas. Tuo tarpu apeliantas savo projektinių pasiūlymų dėl žemės sklypų pertvarkymo nerengė, apsiribojęs nesutikimu tik dėl ieškovės siūlomo atidalijimo būdo. Apelianto vertinimu, yra tikslinga kiekvienam iš bendraturčių paskirti po atskirą, neskaidomą žemės sklypą, išmokant piniginę kompensaciją tik už atidalijamų turto dalių verčių skirtumą. Alternatyviai apeliantas siūlė ieškovei paskirti visą vieną žemės sklypą ir kitame sklype esančią jos sodybai reikalingą žemės dalį, o jam (atsakovui) likusią šio sklypo dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ginčas iš esmės yra kilęs tik dėl teismo parinkto atidalijimo būdo, nes apeliantas neginčija poreikio rengti bendraturčiams priklausančių žemės sklypų pertvarkymo projekto, taip pat ir nenurodo argumentų, jog ieškovės pateikti projektai neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Byloje pateikti ginčo žemės sklypus identifikuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad abu ginčo žemės sklypai pagal savo prigimtį yra dalūs, juose galima suformuoti savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, tinkamus naudoti pagal paskirtį, todėl įvertinus abiejų šalių poreikius natūra naudoti ginčo žemės sklypų dalis, nepagrįsti, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog bendraturčiui paskiriant po atskirą, neskaidomą žemės sklypą ir išmokant piniginę kompensaciją už atidalijamų turto dalių verčių skirtumą bus užtikrinta teisinga bei sąžininga bendraturčių interesų pusiausvyra.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Sprendžiant dėl atidalijimo turi būti įvertinta šio instituto specifika, palyginus su naudojimosi tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti įstatymų reikalavimus), bei atsižvelgta į aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
Sprendžiant dėl žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir atidalijimo nustatyta, kad šiame žemės sklype stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Apeliantas neginčija ieškovės poreikio ieškovei priskirti šio žemės sklypo 0,5500 ha dalį (projekte pažymėta indeksu 1-1). Spręsdamas dėl likusių šio žemės sklypo dalių atidalijimo pirmosios instancijos teismas vertino, kokia yra nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka, kokie yra šalių poreikiai naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, taip pat ar yra užtikrinamas priskirtinų nuosavybės teise žemės sklypų racionalus (patogus) ir efektyvus naudojimas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pagal ieškovės pateiktą atidalijimo variantą ieškovei priskirtina žemės sklypo dalis ribojasi su 0,5500 ha dalimi (projekte pažymėta indeksu 1-1), kurioje stovi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, tuo tarpu atsakovui priskiriama žemės sklypo dalis pažymėta 1-3 indeksu ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu. Akivaizdu, jog parinktas atidalijimo būdas yra racionalus, nes į atidalintus žemės sklypus šalys gali patekti iš savo nuosavybės teise valdomų sklypų, nekyla poreikis ir spręsti dėl teisės naudotis svetima nuosavybe, siekiant užtikrinti žemės sklypų naudojimą pagal paskirtį.
Apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog atidalintos žemės sklypo dalys nėra lygiavertės, taip pat dėl privažiavimo koridorių formavimo, dirbamos žemės ploto sumažėjimo bei žemės ūkio technikos manevravimo apsunkinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, nes projektuose numatyti tinkami privažiavimo sprendiniai, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl jų negalėtų naudoti žemės pagal paskirtį ar atidalintos žemės sklypų dalys neatitinka nuosavybės teisės dalių ar nėra lygiavertės. Taip pat nustatyta, kad prieš ieškovei nuosavybės teise įsigyjant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo žemės sklypo pardavėjai aptarė naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovei buvo paskirta naudotis miškinga žemės sklypo dalimi. Kadangi atsakovas, vėliau įsigydamas šio žemės sklypo dalį, apie nustatytą naudojimosi tvarką žinojo, nes ji buvo nurodyta ir jo sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra tapati turto atidalijimui, tačiau ji yra reikšminga sprendžiant dėl konkretaus atidalijimo būdo ir vertinant bendraturčių teisėtus lūkesčius. Ieškovė byloje įrodinėjo poreikį įsigyti būtent naudojamas žemės sklypo dalis, tik dėl lėšų stygiaus nusprendus neįsigyti likusios žemės sklypo dalies, pirkimo–pardavimo sandoriu ginčo žemės sklypų bendraturčiu tapo atsakovas. Byloje nėra įrodinėjama, kad situacija prieš ir po atidalinimo yra pakitusi, šalims naudojantis žemės sklypo dalimis, kaip ir buvo numatyta pirkimo–pardavimo sutartyse, atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad žemės sklypai nelygiaverčiai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas neišsprendė ginčo ar nevertino atsakovo argumentų dėl jo siūlomų atidalijimo variantų.
Atsakovas turi nevaržomą galimybę naudotis atidalintais žemės sklypais, parinkus atidalijimo būdą šalių interesų pusiausvyros principas nebus pažeistas. Atsakovas, be savo paaiškinimų, byloje nepateikė leistinų įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių, kad teismo nustatytas atidalijimo būdas padarytų neproporcingą žalą žemės sklypams ar iš esmės apribotų galimybę juos naudoti pagal paskirtį. Vien aplinkybė, kad atidalijus žemės sklypus gali atsirasti tam tikrų naudojimosi jais nepatogumų, savaime nereiškia neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertino bendraturčio valią išreiškiančio atidalijimo būdo pagrįstumą, t. y. ieškovės parengto ir suderinto projekto racionalumą ir atidalijamų sklypų lygiavertiškumą ir, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pasiūlytu žemės sklypų padalijimo projektu maksimaliai tiksliai išspręstas atidalijamų žemės sklypų suformavimas, jų vertės nustatymas, žemės sklypų naudojimo pagal paskirtį klausimas. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigė, ir ji, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje išdėstytus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kriterijus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija ir sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Apeliantas teigia, kad, net ir pripažinus teismo sprendimą dėl ginčo esmės pagrįstu, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi ieškovė į teismą kreipėsi neužbaigusi projektų rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūrų. Tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Be to, CPK 98 straipsnio 1 dalies numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 7 701/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo tarp bendraturčių dėl bendros nuosavybės atidalijimo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisei būdinga tai, kad įgyvendindami nuosavybės teisės turinį sudarančias teises bendraturčiai privalo suderinti savo valią, kas ne visada pasiseka padaryti, todėl įstatymuose (inter alia (liet. be kita ko)), CK 4.75 straipsnio 1 dalyje) nustatyta galimybė, esant nesutarimui, bet kuriam bendraturčiui kreiptis į teismą su ieškiniu prašant nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką.
Byloje nustatyta, kad bendraturčiai tiek dėl sklypų pertvarkymo, tiek ir dėl atidalijimo bendros valios nesuderino, iniciatyvą išspręsti šioje srityje egzistuojančius nesutarimus teismine tvarka ėmėsi ieškovė, kuri ir byloje parengė pertvarkymo projektus, kuriuos derinimui pateikė atsakovui, o šiam nesutikus kreipėsi į teismą. Ieškovės pradinis ir patikslintas ieškiniai buvo priimti nagrinėti, todėl sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad vien jų pateikimas negali būti laikomas nesąžiningu procesiniu elgesiu ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje sprendžiamas klausimas ne tik dėl bendros nuosavybės atidalijimo, bet ir dėl bendraturčio teisės be vieno iš bendraturčio sutikimo įgyvendinti žemės sklypų atidalijimo projektą. Atsakovui nederinus ieškovės užsakymu parengtų projektinių žemės sklypų pertvarkymo sprendinių, byloje kilo poreikis patikrinti ir įvertinti, ar projektu siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo (jos pakeitimo) būdas racionalus, proporcingas ir teisingas. Atsakovas, reikšdamas priešieškinį dėl alternatyvaus žemės sklypų atidalijimo, nerengė teisės aktuose nustatytų projektų bei neteikė jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, todėl toks jo procesinis elgesys nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą perkelti ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis arba kad mediacijos procesas neįvyko išimtinai dėl jos kaltės. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju būtent ieškovė yra atsakinga už atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, ko pasėkoje būtų pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principų, vertindamas ieškovės siūlomą atidalinimo būdą, atsižvelgė į tai, kad pagal pateiktą ginčo variantą, kiekvienam iš bendraturčių tenka po atskirus ir suformuotus žemės sklypus, kurie atitinka jų turimas nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje, taip pat naujai suformuotų žemės sklypų teritorinį išsidėstymą, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti, tinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o atsakovas apeliaciniu skundu motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Taigi, atsakovo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
Apelianto M. Š. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė K. S. prašo priteisti iš apelianto 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-85790).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7, 8.11 punktais, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš apelianto.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo valstybei nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.