Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio ir nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį – 400 MGL (15 200 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies, ir R. M. paskirta subendrinta 500 MGL (19 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta 530 MGL (20 140 Eur) dydžio bauda.

I. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 150 MGL (5 700 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniu skundu nesutinkama su apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistųjų atžvilgiu. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma taikyti konfiskavimą turtui, kuris yra nusikalstamos veikos rezultatas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliacinės instancijos teisme siekiant išsamiai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus ir patikslinti aplinkybes buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklaustas ekspertas Prof. Dr. S. M. taip pat buvo pateikti duomenys apie ginčijamų pastatų teisinę registraciją, išreikalauta medžiaga dėl R. M. atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų.

Dėl nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinio skundo.

Iš nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuteistųjų nuteisimu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra surinkta pakankamai R. M. ir I. M. kaltės įrodymų, kurie pagrindžia jiems pareikštus kaltinimus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad 2003 ar 2004 metais, dar būdamas nepilnametis išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) mieste statybose. Anglijoje dirbo iki 2008 metų. Į Lietuvą sugrįžo turėdamas santaupų. Lietuvoje dirbo nelegaliai, remontuodavo mašinas, dirbo statybose. Dokumentų apie savo darbinę veiklą Anglijoje ar Lietuvoje neturi. Tėvas turi namą prie (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau sugalvojo statyti dar vieną namą. Tėvas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Namo statybai sklypą pirko tėvas. Pagal tėvo išduotą įgaliojimą jis tvarkė namo leidimus, projektus. Į sklypą reikėjo papildomai privežti žemių, jas į sklypą vežė nelegaliai, dokumentų neturi. Namas buvo statomas nuo 2015 m., pilnai baigtas 2019 metais. Sklypas buvo įsigytas tėvo 2014 m., o 2015 m. pavasarį pats R. M. išliejo namo pamatus, buvo pastatytos mūro sienos ir uždengtas stogas, po to atlikti vidaus darbai. Mūrininką surado jis. Jis sumokėjo mūrininkui už darbą tėvo pinigais, nes tėvas tuo metu buvo išvažiavęs. Už statybines medžiagas mokėjo tėvas. Stogą dengė pats. Mediena buvo atsivežta iš nuosavo miško. Elektros instaliacijos darbams atlikti samdė žmogų. Vandentiekis iki namo patiestas miesto, o name pats suvedžiojo. Kanalizaciją taip pat pats suvedžiojo. Name įrengtas geoterminis šildymas, viduje - grindinis šildymas, kurį taip pat pats vienas įsirengė. Visus vidinės apdailos darbus - dažymo, grindų sudėjimo darė jis pats. Virtuvės įrangą, baldus, vonios įrangą pirko iš tėvo pinigų. Viskas, kas yra name, pirkta už tėvo pinigus. Jis neprisidėjo prie namo įrengimo savo lėšomis. Už savo darbą įrengiant namą nieko negavo. Dabar su šeima gyvena tame name. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje registruotas žmonos vardu. Žino, kad pinigų buto pirkimui sutuoktinė gavo iš močiutės, savo tėvų ir dar skolinosi. Butas pirktas suremontuotas su baldais ir buitine technika. Savo vardu jokio automobilio neturi. Automobilis „AUDI A6“ yra sutuoktinės tėvo K. B. Automobiliu naudojosi jis, sutuoktinė ir K. B. Automobilis įsigytas ne už jo pinigus. Automobilis „BMW 5 ER REIHE“ pirktas ir registruotas sutuoktinės motinos D. B. vardu. Tiek jis, tiek sutuoktinė šį automobilį galėdavo pasiimti, kai tik prireikdavo. Nežino už kokias lėšas D. B. įsigijo šį automobilį. Motociklą „HONDA CBR“ pirko brolis S. M. Jis turi motociklininko teises, todėl kartais juo pravažiuodavo. Motociklą brolis laikė namo garaže, nes (duomenys neskelbtini), kai tėvų nebūdavo, bijojo, kad jo kas nors nepavogtų. Nežino, kodėl motinos M. M. vardu registruotas motociklas. Kratos metu rasti 5475 Eur ir 1770 zlotai yra ne jo. Šiuos pinigus žmona I. M. rinko atiduoti skolą S.

Nuteistoji I. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad pradėjo dirbti sulaukusi 18 metų, nuo 2010 m. 2012 m. išėjo į dekretą, nes laukėsi, pagimdžiusi dirbo namuose – teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas. Verslo liudijimo neturėjo, jos veikla registruota niekur nebuvo. (duomenys neskelbtini) paslaugas teikia ir šiuo metu, turi verslo liudijimą. Be to, gauna pajamų iš buto nuomos. Iš pradžių verslo liudijimas buvo dėl buto nuomos, jis tikriausiai buvo išpirktas 2018 metais, o vėliau, apie 3-4 metus turi kitą patentą. Už patentą sumokėjo virš 300 Eur, dar papildomai moka socialinį draudimą. Patentą perka metams laiko. Iki 2019 m. turėjo verslo liudijimą dėl buto nuomos. 2018 metais, 2019 metais teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas, bet verslo liudijimo neturėjo. Pajamos priklauso nuo to, kiek klienčių per dieną aptarnauja, viena klientė mokėdavo apie 30 Eur už nagų darymą, per dieną būdavo 4-5 klientės, per mėnesį uždirbdavo apie 2 400 Eur. Be to, dar papildomai gaudavo pajamų už buto nuomą. Sutuoktinis R. M. turėjo pajamų ir santaupų iki santuokos sudarymo, nes buvo dirbęs užsienyje, 2010 m. grįžo iš Anglijos. Matė, kad sutuoktinis turi pinigų, tačiau kiek jų turi neskaičiavo. Sutuoktinis grįžęs iš užsienio užsiėmė statybomis, darydavo remontus, tvarkydavo mašinas. Prie gyvenamojo namo statybų ji neprisidėjo, ten uošvio (J. M.) pinigais statytas namas. Kadangi R. M. užsiima ir supranta tokius dalykus, padėjo tėvui, nes tėvas buvo užsienyje – dirbo, dažniausiai Lietuvoje nebūdavo. Pastatytame name gyvena nuo 2016 metų. Namas baigtas įrengti 2019 metais, bet gyventi galima buvo ir anksčiau, nors daug ko trūko. Už J. M. pinigus namas ne tik pastatytas, bet ir įrengtas. Kai kuriuos baldus name yra pirkusi ir pati. Gerai neprisimena, bet tai gali būti: komodos, lentynėlės, dar kai kurie dalykai. Butą (duomenys neskelbtini) pirko sau, nes turi du vaikus, norėjo kažkokių garantijų. Pinigus buto įsigijimui skolinosi viena be vyro pagalbos. Su R. M. sudarė ikivedybinę sutartį, norėdama, kad butas priklausytų tik jai. Butą įsigijo iš dovanotų ir skolintų pinigų, o likusi suma iš santaupų. Iš K. ir T. S. skolino 15 000 Eur, iš tėvų (K. ir D. B.) gavo dovanų 15 000 Eur ir iš močiutės (O. J.) gavo dovanų 20 000 Eur. Automobilis „AUDI A6“ yra tėvo K. B. Visi yra bendra šeima, todėl normalu, kad tėvas duodavo pasinaudoti automobiliu. Automobilis „BMW 5 ER REIHE“ pirktas ir registruotas motinos D. B. vardu. Neturėdama kuo važinėti naudojosi motinos automobiliu. Motociklą „HONDA CBR“ pirko sutuoktinio brolis S. M. S. M. motociklą prašė palaikyti garaže, nes dirbo užsienyje. Nežino kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių pinigų buvo įsigytas motociklas.

Liudytojas S. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su broliu R. M. santykiai geri. Motociklą „Honda“ pirko internetu asmeniškai iš savo gautų pajamų, nes dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo pajamų. Motociklą pirko Vilniuje ir deklaravo ant motinos, bet VĮ „Regitroje“ jo neregistravo. Motociklą paliko pas tėvą garaže, adresu: (duomenys neskelbtini). Motociklo nevarė į (duomenys neskelbtini), nes tėvas važinėja tolimais reisais ir bijojo, kad motociklo nepavogtų. Pirkdamas motociklą, pirkimo – pardavimo sutartį sudarė motinos M. M. vardu, nes turėjo ir turi skolų pas antstolius, todėl deklaravo motociklą motinos vardu, kad iš jo nepaimtų, kad antstoliai neareštuotų. Turėjo eismo įvykį ir skola pakankamai didelė. Kiek prisimena, motociklą susirado internetu Anglijoje per el. puslapį „(duomenys neskelbtini)“ ir grįžęs į Lietuvą pirko. Ieškiniai atsirado po eismo įvykio 2011 metais. Dirbo ir turėjo pinigų, buvo vykdomi išieškojimai, bet ne viską išieškodavo. Dirbo G. J. autoservise, (duomenys neskelbtini). Lėšos buvo iš sutaupyto atlyginimo. Antstoliai atskaitinėjo dalį atlyginimo. Negirdėjo, kad brolis pasistatė namą, tik žino, kad tėvas statė namą, pats padėjo tėvui statyti namą: su broliu atliko daug darbų, darė pamatus, stogą, suko gipsą. Jo žiniomis, namas priklauso tėvui. Nuo 2017 m. atvykęs į Angliją pradėjo dirbti ir gavo pajamas. Jeigu broliui reikia pinigų, paskolina, jeigu jam reikia, jis paskolina. Prieš penkis metus skolinosi pinigų vienas iš kito. Nieko nežino apie motociklą dabar. Paskutinį kartą motociklu važiavo 2017 metais. Nusipirko motociklą, nuvarė pas tėvą ir paliko. VĮ „Regitroje“ motociklo neįregistravo, nes motina su tėvu važinėjo tolimais reisais, o registravimui reikėjo motinos. Jis neturėjo įgaliojimo, nei motinos asmens dokumento. Patvirtino, kad motociklą pirko už 4900 Eur, atsiskaitė grynais pinigais.

Liudytojas J. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad R. M. yra jo sūnus. Su sūnum santykiai geri. Turi tris vaikus: R., S. ir A. S.ir A. gyvena Anglijoje, negalvoja grįžti į Lietuvą. Patvirtino, kad namas (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis finansavo, davė pinigus R. M., nes jis yra statybininkas, baigęs mokslus, daugiau už jį nusimanantis, todėl vadovavo jo finansais ir statė namą. Dėl turimų pajamų parodė, kad 1999 m. išvyko į Angliją, kur dirbo vairuotoju. Grįžo 2000 m. ir iš Anglijos parsivežė virš 10 000 svarų. Turėjo 20 000 dolerių santaupų iš anksčiau. Tokios buvo pradinės jo pajamos ir pagalvojo, kad galima pastatyti namą, nes viskas buvo pigiau, darbo jėga buvo pigi. Mąstė, kad reikia pasistatyti namą, kur senatvėje galėtų gyventi. Susitiko visa šeima, pasakė savo galimybes ir nusprendė, kad reikia statyti namą. Pradėjo namo statybą, atrodė, kad statyba kainuos pigiai, bet kai prasidėjo statybos, kainos išaugo. 2014 m. įsigijo sklypą už 50 000 litų, prie notaro sumokėjo pinigus sklypo savininkei, buvo atlikti notariniai veiksmai. Pats dalyvavo notariniame sandoryje, pats mokėjo pinigus. Nurodė, kad yra išdavęs įgaliojimus sūnui R. M., nes jis buvo vietoje ir juo labiau pasitikėjo, su juo bendravo šia tema. Banko sąskaitas valdyti taip pat buvo įgaliojęs R. M., nes jis pats yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl mažai būdavo Lietuvoje. Kai namas buvo statomas, buvo pasakyta jam suma, jis apžiūrėdavo, paskaičiuodavo kiek maždaug kas kainuoja, duodavo pinigus ir R. M. toliau vykdydavo darbus. Jis turi savo miško, todėl medienos nepirko, dalyvavo miško išpjovime ir padėjo jį išvežti. Betonavimo darbus atliko abu sūnūs, jie buvo pasiėmę maišyklę ir pamatus darė patys. Sūnūs darė vidaus apdailos darbus, dėjo gipsą. Plokštes panaudojo iš seno garažo. Statybinės medžiagos daugiausiai buvo perkamos iš Lenkijos, nes ten pigiau. R. M. jam pasakydavo kiek sumokėti, ir jis kompensuodavo. Namo statyba jam kainavo apie 100 000 Eur. Namas neįregistruotas, nes yra nukrypimų nuo projekto ir negali to namo įregistruoti. Reikia ištaisyti nukrypimus arba pataisyti projektą, nes papildomai buvo įrengtas prieškambaris. Patvirtino, kad turėjo pajamų, kurios nebuvo deklaruotos. Kai išvažiuodavo į reisą, buvo mokama už kilometrus, grįžus pateikiamas kelionės lapas ir apskaičiuodavo atlyginimą. Buhalterė pinigus suskaičiuodavo ir duodavo į rankas. Dirbo visoje Europoje, turėdavo papildomų pajamų. Paimdavo iš gatvės išmestų baldų, buitinės technikos, parsiveždavo ir Lietuvoje parduodavo. Iš Italijos marmuro plokščių parveždavo, parduodavo ir jos buvo panaudojamos antkapių gamybai. Taip uždirbdavo papildomai pinigų. Nurodė, kad turi dar palikimą (duomenys neskelbtini): namas ir žemės sklypas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, sodyboje, ji priklauso jam dar nuo senų laikų. Jo amžius toks, kad namų (duomenys neskelbtini) gali neišlaikyti. Su amžiumi jam gali prireikti pagalbos, todėl reikės prisiglausti prie vaiko, kuriam stengiasi kaip nors padėti, todėl nusprendė statyti namą su sąlyga, kad ir jis jame gyvens. Pažymėjo, kad namų kūrenimui reikalinga sveikata, o vėliau jis gali nepajėgti kūrenti ir prižiūrėti namų, o vaikai iš Anglijos neprivažinės kiekvieną dieną, todėl galvojo persikelti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Namą statė ilgus metus, nes neturėjo didelių lėšų. Patvirtino, kad namo statybą rėmė tik finansiškai, darbais praktiškai neprisidėjo, nes bloga sveikata, nepajėgia atlikti tų darbų. Nurodė, kad šiai dienai namas dar nėra visiškai įrengtas. Sūnui R, leido name gyventi, nes jis praktiškai atliko visus darbus, stengėsi dėl jo reikalų, padėjo. Bendrai sprendė su R. M. ir marčia, kokius baldus ir buitinę techniką pirkti. Kur bus miegamasis ar vaikų kambarys daugiausiai sprendė marti. Nežino, kur dirba jo sūnus R. M., tačiau žino, kad anksčiau jis dirbo Anglijoje, paskui grįžo ir dirbo prie statybų. Patvirtino, kad duodavo sūnui pinigų maistui ar kam nors nusipirkti, kai prašydavo, apie 2000 Eur per metus. Neketina sūnaus iš namo iškeldinti.

Liudytojas G. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis R. M. užsakymu mūrijo namą. Jo nepažinojo, jam draugai davė telefoną ir jis paskambino. Kai paskambino, susitarė ir sumūrijo namą. Darbus atliko (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš 6-7 metus. Kai buvo atvažiavęs pažiūrėti ir susitarti, matė kaip R. M. pats darė pamatus, gal su giminaičiais. Jis mūrijo tik išorines namo sienas, vėliau vidines sienas R. M. pats mūrijosi. Jis mūrijo, o R. M. jam padėjo: skiedinį ruošė, nešiojo ir atliko kitus pagalbinius darbus. Neprisimena kiek tiksliai gavo už darbą pinigų, gal 2000-3000 Eur. Projekte buvo nurodyta, kad namas yra R. M. tėvo, jis buvo nurodytas, kaip užsakovas, savininkas. Garažą mūrijo kitais metais – sumūrijo vieną eilutę aplinkui, apatinį vainiką, su juo buvo ir jo pagalbinis darbuotojas. Už darbą gal 200 Eur gavo. Pinigus mokėjo R. M. Jie išsikalbėjo, kad namo savininkas yra R. M. tėvas. R. M. tėvas nebuvo atvažiavęs prie statomo namo. R. M. pagalba buvo reikalinga, nes vienam viską padaryti sunku. R. M. jam padėjo, kad pigiau kainuotų, kad nereikėtų atskirai mokėti pagalbiniam darbininkui, dirbo kartu. Neprisimena ar kalbėjo kam priklauso žemės sklypas. Statybų aikštelėje dar buvo giminaitis, kuris kartais kažką padėjo: panešioti blokelius, skiedinį. Statybinių medžiagų buvo atvežta. Su kaltinamaisiais tik prasilenkdami pasisveikina, apie šią bylą nekalbėjo.

Liudytoja K. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad I.ir R. M. pažįsta, jie yra draugai. Kai I. M. paprašė paskolinti pinigų, jie po kažkiek laiko jai paskolino 15 000 Eur. Paskolą įformino per notarą. Pas notarą paskolos sutartis buvo įforminta 2018 m. sausio mėnesį. Kai pasirašė paskolos sutartį, tuo metu ir suteikė paskolą. Tuo metu turėjo pinigų, buvo susitaupę. Jie patys statėsi namą, tačiau pinigų namo statybai turėjo, nes buvo pardavę butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tuo metu buvo pasistatę tik namo sienas. Namą statė iš santaupų ir buvo kažkiek pinigų likę iš buto pardavimo. Vėliau namo statybai ėmė paskolą, nes negalvojo, kad taip greitai įsirenginės namo vidų. Gyveno pas jos motiną, tačiau kai mirė jos patėvis, jie nusprendė imti paskolą ir paspartinti namo statybą. Gyveno dviejų kambarių bute ir norėjo didesnio ploto, taip pat buvo mažas vaikas. Santaupų turėjo, nes tuo metu nereikėjo mokėti už nuomą. Prieš tai ji kartu su vyru dirbo užsienyje, vyras dirbo statybose. Namo statyboms jiems nereikėjo didelių lėšų. Pati dirbo nuo 16 metų kiekvieną vasarą ir susitaupė. Kadangi buvo susitaupę pinigų, jų paprašė paskolinti ir sutiko paskolinti pinigus. Pinigus skolino tik I. M. Ji nesakė, kam jai buvo reikalingi pinigai. Paimtos paskolos užteko baigti namo statybas, nes vyras - statybininkas ir pats daug darė. Jiems pinigų reikėjo baldams, dažams, laminatui ir panašiai. Name gyvena apie 3 metus. Namo vertė gal ir apie 120 000 – 130 000 Eur. I. M. jiems paskolos negrąžino. Dabar kaip tik ruošia dokumentus teismui dėl negrąžintos paskolos. Pinigai buvo perduoti notarės akivaizdoje 2018 metų sausio mėnesį. Pas notarę buvo ji, vyras, jų pirmagimė dukra ir I. M. Pinigus laikė namuose, spintoje miegamajame. Dėl priėmimo pas notarą susitarė I. M. Pinigus perdavė notarei matant, pasirašė sutartį. Vyras perdavė pinigus, prieš tai perskaičiavo. 2018 metais ji dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos pajamos buvo apie 800 Eur į rankas. Sutuoktinis dirba statybose su verslo liudijimu. Kiekvienais metais deklaruoja vyro metines pajamas.

Liudytojas T. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į juos kreipėsi I. M. dėl 15000 Eur paskolos. Pinigų paskolos sutartį įformino notariškai ir paskolino jai pinigų. Pinigus paskolino dviem metams. Ji nesakė, kam jai reikia pinigų. Su žmona apsvarstė prašymą paskolinti pinigus ir sutiko. Pinigų turėjo iš santaupų, nes buvo išvažiavęs dirbti į užsienį, grįžęs Lietuvoje visą laiką pradirbo su patentu, prieš dar įmonėse dirbo. Santaupos buvo bendros su žmona. Nurodė, kad jis nusipirko sklypą, pradėjo statybas ir dalis santaupų liko. Liko apie 20 000 Eur. Jie neskubėjo statyti namą, nes turėjo kur gyventi - gyveno pas uošvius bute, o tuo metu uošviai gyveno prie (duomenys neskelbtini), kur turėjo sodybą. Pinigus laikė namuose. Pinigus perdavė I. M. pas notarą grynais, kad matytų, jog tikrai paduoti pinigai. Vėliau savo namo pabaigimui ėmė 50 000 Eur paskolą, nes mirė uošvis ir uošvė grįžo gyventi į butą, o jie nenorėjo kartu gyventi. Pinigų pas I. M. grąžinti neprašė, nes buvo pasirašę paskolos sutartį dviem metams ir jiems užteko paskolos, kad pabaigti namo statybas. Jie I. M. pinigus paskolino tuomet, kai jiems dar nereikėjo pinigų. Jam nereikėjo, kad I. M. grąžintų pinigus, nes užteko pinigų, kuriuos davė bankas, o dėl palūkanų buvo susitarę, kad neprašys, todėl ir neprašė palūkanų iš I. M. Pajamas teisingai deklaruodavo. Jis buvo dirbęs užsienyje ir turėjo santaupų. Anglijoje yra dirbęs legaliai ir turi visus dokumentus apie pinigų išmokėjimus. Butas, kurį pardavė, priklausė jo močiutei, jis jam liko kaip palikimas. Pažymėjo, kad neteisingai nurodyta, jog jų namo vertė 160 000 Eur. Jo skaičiavimais išėjo 120 000 Eur namo statybai. Turėjo santaupų, kol statėsi, pats dirbo, turėjo pinigų iš banko ir pardavus butą. Namą pradėjo statyti, 2017 ar 2018 metų rudenį. Nuo statybų pradžios iki kol įėjo gyventi į namą praėjo daugiau nei du metai. Pinigai buvo laikomi namuose voke, įdėti spintoje prie drabužių lentynoje. Nuvažiavus pas notarą sutartį perskaitė, pasirašė, tada perskaičiavo pinigus ir notaro akivaizdoje perdavė I. M. Dėl paskolintų 15 000 Eur sprendžia kreiptis į teismą, ruošia dokumentus. Kai pradėjo kviesti į teismą, nusprendė dėl skolos kreiptis į teismą, kad nors kiek pinigų grąžintų. Kitokių pajamų neturėjo.

2019 m. gegužės 8 d. kratos protokolas patvirtina, kad krata atlikta adresu: (duomenys neskelbtini) pas J. M. Kratos metu buvo paimta J. M. projekto sklype (duomenys neskelbtini) dokumentai, kiti su statybinių medžiagų įsigijimu susiję dokumentai. Kratos metu M. M. nurodė, kad dalis dokumentų yra sūnaus R. M. statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai (1 t., b. l. 115-122).

2019 m. gegužės 8 d. kratos protokolas patvirtina, kad atlikus kratą adresu: (duomenys neskelbtini) pas R. ir I. M. Kratos metu paimta pinigai 5475 Eur, 1770 Lenkijos zlotų, šovinys 1 vienetas, juodos spalvos cilindras (1 t., b. l. 137-158).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 0,1719 ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigytas J. M. (4 t., b. l. 154-155).

2008 m. liepos 21 d. įgaliojimo turinys patvirtina, kad J. M. įgaliojo sūnų R. M. iki 2018 m. liepos 21 d. atlikti jo vardu visus teisinius veiksmus, susijusius su jo asmeninės, bendrosios dalinės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu (9 t., b. l. 5).

2013 m. spalio 30 d. įgaliojimo turinys patvirtina, kad M. M. įgaliojo sūnų R. M. iki 2033 m. spalio 30 d. valdyti, naudoti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas nupirkti jos vardu nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, valdyti ir disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis banko įstaigose ir kt. (9 t., b. l. 7).

2018 m. lapkričio 22 d. įgaliojimo turinys patvirtina, kad J. M. įgaliojo sūnų R. M. iki 2033 m. lapkričio 22 d. atstovauti jį įvairiose institucijose tvarkant visus reikalus ir dokumentus, susijusius su žemės sklypu, adresu: (duomenys neskelbtini), atstovauti atliekant naujai pastatytų pastatų inventorizaciją ir teisinę registraciją, gavus nuosavybės teisės dokumentus tvarkyti ir valdyti (be teisės pilnai disponuoti, t. y. parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti) aukščiau minėtą turtą (9 t., b. l. 6).

R. M., veikdamas suteikto įgaliojimo pagrindu, 2015 m. sausio 7 d. pateikė tėvo J. M. vardu prašymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl vieno buto gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini) statybą leidžiančio dokumento išdavimo (4 t., b. l. 144-147). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija prašymą tenkino ir 2015 m. vasario 2 d. išdavė leidimą statyti vieno buto gyvenamąjį namą (bendras plotas 166 kv. m.) ir garažą (bendras plotas 77 kv. m.) nurodytame žemės sklype (4 t., b. l. 142-143).

2017 m. rugpjūčio 7 d. ikivedybinės sutarties turinys patvirtina, kad R. M. ir I. M. (sutarties sudarymo metu B.), nustatė tokį (sutarties 2.1 p.) šalių turto teisinį režimą – šalys susitaria, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo ir santuokos metu yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė (8 t., b. l. 199-200; 9 t., b. l. 1-2).

Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad 2018 m. sausio 12 d. I. M. (pirkėjas) iš UAB „(A)“ (pardavėjas) už 56 000 Eur įsigijo 57,98 kv. m. bendro ploto butą, adresu: (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 78-82). Sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nurodyta, kad iki sutarties sudarymo 20 000 Eur pirkėjas sumokėjo pardavėjui pavedimu į pardavėjo sąskaitą, o likusią 36 000 Eur sumą pirkėjas sumokėjo pardavėjo atstovui grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo metu.

2017 m. gruodžio 12 d. pinigų dovanojimo sutartis patvirtina, kad O. J. dovanojo savo vaikaitei I. M. 20 000 Eur, kurie skiriami buto, adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimui (9 t, b. l. 85). Sutarties 3 p. punkte nurodyta, kad apdovanotoji pinigus iki sutarties sudarymo priėmė. Pinigai pervesti į apdovanotosios asmeninę sąskaitą.

2018 m. sausio 10 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos davėjai T. S. ir K. S. suteikė 15 000 Eur paskolą paskolos gavėjai I. M. (9 t., b. l. 83-84). Sutarties 4 p. nurodyta, jog paskolos gavėja pareiškė, kad suteiktą paskolos sumą 15 000 Eur ji gavo iki sutarties pasirašymo, 15 000 Eur paskolos davėjai jai perdavė grynais.

2018 m. sausio 19 d. pinigų dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanotojai D. B. ir K. B. dovanojo savo dukrai I. M. 15 000 Eur buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimui (9 t., b. l. 86). Sutarties 2 p. punkte nurodyta, kad apdovanotoji pinigus iki sutarties sudarymo priėmė grynais.

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. lapkričio 30 d. protokolo apie R. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono kontrolės metu nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. gautos informacijos su stenogramomis, nustatyta, kad R. M. tariasi dėl jo ir žmonos naudojamų automobilių remonto, balkono tvorelės įrengimo jo name, namų šildymo sistemos gedimo, su tėvais dėl įgaliojimo surašymo (6 t., b. l. 33-39).

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. lapkričio 30 d. protokolo apie I. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono kontrolės metu nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. gautos informacijos su stenogramomis, nustatyta, kad I. M. tariasi dėl plastinių operacijų kainos, baldų, kelionės, gyvūno įgijimo. Iš pokalbio su mama D. B. nustatyta, kad D. B. finansinė padėtis sudėtinga, gailisi, kad pirko baldus neišsimokėtinai, dabar išlaidoms turi taupyti, reikia tvarkyti dantis, I. M. nurodo, kad pinigų paskolins (6 t., b. l. 40-54).

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. sausio 29 d. protokolo apie R. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono kontrolės metu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. sausio 29 d. gautos informacijos, nustatyta, kad R. M. niekur nedirba, patiria įvairių išlaidų, remontavo automobilį BMV, įgijo voljerą šuniui už 950 Eur (6 t., b. l. 64-65).

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. vasario 21 d. protokolų su stenogramomis apie I. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono kontrolės metu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. vasario 21 d. gautą informaciją su stenogramomis, nustatyta, kad I. M. dėl plastinių operacijų patirtos išlaidos galėjo sudaryti apie 4500 Eur, iš įmonės įgijo vonios baldus, atliko kitas gydymo procedūras, savo anytai padovanojo veislinį katiną 300 Eur vertės, 2018 m. gruodžio mėn. išvyko į kelionę Dubajuje su vyru ir vaikais, prieš tai buvo kelionėse Graikijoje ir Turkijoje, 2018 m. gruodžio 28 d. įgijo veislinį šunį už 2000 Eur. Kalba, kad „R. tėvui nupirko mašiną“ (6 t., b. l. 66-89).

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. kovo 7 d. protokolo apie R. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono kontrolės metu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 22 d. gautos informacijos su stenogramomis, nustatyta, kad R. M. patiria įvairių išlaidų, su draudimo bendrove tariasi dėl automobilio „BMW“, registruoto A. vardu privalomojo draudimo, su pašnekovu aptaria namo šildymo ypatumus, perka termovizorių su priedais už 2152,15 Eur, nurodydamas, kad atsiskaitys grynais pinigais, tariasi dėl BMW remonto, nurodo, kad „jį pats iš Vokietijos varėsi“ (6 t., b. l. 99-114).

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. balandžio 19 d. protokolo apie R. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono kontrolės metu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. kovo 25 d. gautos informacijos su stenogramomis, nustatyta, kad R. M. tariasi dėl antiradarų, mobiliųjų telefonų pirkimo (6 t., b. l. 115-119).

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. balandžio 18 d. protokolo su stenograma apie I. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono kontrolės metu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. kovo 29 d. gautos informacijos su stenogramomis, nustatyta, kad I. M. dažniausiai už pirkinius ir paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, įneša į banko sąskaitą. Kartu su šeima bei motina ir tėvu birželio mėn. planuoja vykti atostogų į Turkiją ir atliko kelionės avansinį apmokėjimą. Patiria išlaidų susijusių su buto ir namo išlaikymu bei buitimi (6 t., b. l. 122-133).

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. liepos 8 d. protokolo su stenograma apie I. M. naudojamo mobilaus ryšio telefono kontrolės metu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. gautos informacijos su stenogramomis, nustatyta, kad I. M. tariasi dėl šiltnamio pirkimo, su motina D. B. kalbasi, kad sklypo paruošimui statybai reikėjo atvežti apie 70 automobilių žemės, su močiute O. J. kalbasi apie policijos apklausas, kratas, (6 t., b. l. 134-146).

Vertinimo akte, pateiktame eksperto daktaro D. K., kuriuo įvertintas objektas - vienbutis gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad pagal pateiktus dokumentus ir rinkoje galiojančiomis statybos darbų kainomis sudarytos atliktų statybos darbų sąmatos apskaičiuotos sąmatų sudarymo programa „ASTERA“ 2019 m. kovo mėn. galiojusiomis rinkos kainomis, vertinant, jog statiniai buvo statyti ūkio būdu, ekspertas įvertino, kad: 1) Gyvenamojo namo statybos darbų vertė, įskaitant inžinerines pastato sistemas ir atliekant šiuos darbus ūkio būdu, sudaro 125 383,55 Eur be PVM (151 714,10 Eur su PVM); 2) Garažo pastato statybos darbų vertė, įskaitant inžinerines pastato sistemas ir atliekant šiuos darbus ūkio būdu, sudaro 43 926,33 Eur (su PVM 53 150,86 Eur); 3) Gerbūvio sutvarkymo darbų vertė, įskaitant tvoros sklypo perimetru įrengimą ir atliekant šiuos darbus ūkio būdu, sudaro 24 967,19 Eur be PVM (Su PVM 30 210,30 Eur); Gyvenamojo namo ir garažo, trinkelių bei tvoros įrengimo ir statybos darbai sudaro 194 277,07 Eur be PVM (su PVM 235 075,26 Eur) (7 t., b. l. 1-19).

Ekspertas (specialistas) D. K. paaiškino, kad savo išvadoje jis nurodė, jog statiniai buvo statomi ūkio būdu. Skaičiuota „Sistela“ programa. Skaičiavo 2019 metais galiojusiomis rinkos kainomis. Programa nenumato mišraus statybos būdo, kaip atskiros opcijos. Programiškai yra skaičiuojami darbai atliekami ūkio būdu, jeigu yra kažkokie pakeitimai, jie gali būti įvesti rankiniu būdu, išbraukiant ar pridedant kažkokią poziciją. Jo išvada, kad statyba vyko ūkio būdu su galimybe samdyti patentininkus. Skaičiavo pagal vidurinę rinkos kainą - pasirinko tai, ką metė programa. Vertino pagal tą informaciją, kuri jam buvo pateikta. Namo gerbūvio sutvarkymo sąmatos kainą apskaičiavo pagal ūkio būdą. Jo vertinimo akte gyvenamojo namo ir garažo blokelių mūrijimas įvertintas su darbo užmokesčiu.

2021 m. rugpjūčio 12 d. konsultacinėje išvadoje, surašytoje atlikus tyrimą advokato Dainiaus Dargevičiaus užsakymu, konstatuojama, kad tyrimą atliko teismo ekspertai prof. dr. S. M. (tyrimo vadovas) ir dr. A. P. Ekspertai įvertino, kad: 1) Dr. D. K. vertinimo akte nurodytų Gyvenamojo namo ir Garažo statybos bei Gerbūvio sutvarkymo darbų vidutinė rinkos kaina, skaičiuojant 2015 m. spalio mėn. kainomis, darbus atliekant mišriu būdu yra 164 821,23 Eur su PVM. 2) Gyvenamojo namo ir Garažo statybos bei Gerbūvio sutvarkymo darbų vidutinė rinkos kaina, skaičiuojant 2015 m. spalio mėn. kainomis, darbus atliekant mišriu būdu, įvertinant apžiūros metu nustatytas aplinkybes yra 152 206,72 Eur su PVM.

Tyrimą atlikęs ekspertas (specialistas) S. M. paaiškino, kad jis buvo tame objekte, jį apžiūrėjo, savo išvadą tvirtina. Jo išvadoje ir specialisto D. K. išvadoje skiriasi suskaičiuota darbų kaina. Jis skaičiavo 2015 metų kainomis, o pas ekspertą D. K. buvo suskaičiuota 2019 metų kainomis. 2015 metais statybos darbų rinkos kainos buvo mažesnės nei 2019 metais. Tiek ekspertas D. K., tiek jis naudojosi tomis pačiomis kainų duomenų bazėmis, kurios Lietuvoje yra vienintelės, jos yra nustatomos rinkos kainų pagrindu, kitokios metodikos nustatyti kainoms tokiems objektams nėra. Pažymėjo, kad statybos organizavimo būdai yra du: ūkio būdas ir rangos būdas. Jie skaičiavo mišriu būdu, o D. K. paskaičiavimą atliko rangos būdu. „Sistelos“ įkainiai yra pritaikyti rangos būdu skaičiuoti, kurie priskaičiuoja viską, nes rangovas yra visos pridėtinės išlaidos, samdomi žmonės, darbo užmokestis, prisiskaičiuoja Sodros mokesčiai. Jeigu skaičiuoja ūkio būdu, tada darbo užmokestis nėra skaičiuojamas, nes pats daro viską. Kaip D. K., pakeisdami tik datą ir vietoje rangos būdo nurodydami mišrų būdą, jie suskaičiavo apie 164 000 Eur, įvertinant kiekius gavo apie 152 000 Eur. Kainos keičiasi kas pusmetį. Darbo užmokestis yra pati didžiausia dedamoji dalis.

2021 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje konstatuojama, kad I. M. ir R. M. negalėjo įsigyti turimo ir valdomo turto legaliai gautomis lėšomis. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad R. M. iki 2010 m. gruodžio 31 d. legalių pajamų nesukaupė, galimai turėjo kitų pajamų iš kurių pragyveno. R. M. per laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo gauti 4752,26 Eur teisėtų pajamų susijusių su darbo santykiais, ne darbo išmokomis, lėšomis gautomis už parduotus automobilius. Per laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. birželio 1 d. R. M. galėjo patirti 291 107 Eur išlaidų, iš jų namo statyboms 235 075 Eur. R. M. namo statyboms ir r kitoms išlaidoms turėjo neteisėtų pajamų viršijančių 500 MGL: 2015 m. - 54 438 Eur; 2016 m. – 65 598 Eur; 2017 m. – 59 989 Eur; 2018 m. – 68 675 Eur; 2019 m. 1 - 5 mėn. – 28 256 Eur. Po 2010 m. gruodžio 31 d. R. M. neturėjo teisėtų lėšų ne tik turtui įsigyti bet ir pragyvenimui. I. M. iki 2010 m. gruodžio 11 d. teisėtų pajamų neturėjo. I. M. per laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. birželio 1 d. galėjo gauti 58 227 Eur teisėtų pajamų, iš kurių su darbo santykiais susijusios pajamos - 5988 Eur; išmokos iš Sodros ir soc. rūpybos – 16 949 Eur; su Verslo liudijimu gautos pajamos - 11 050 Eur; dovanotos piniginės lėšos – 20 000 Eur. I. M. per laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo patirti 114 522 Eur išlaidų. I. M. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų įsigyti apartamentus 2018 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini), kadangi teisėtomis pajamomis pripažintina tik iš O. J. dovanojimu gauta paskola 20 000 Eur, o paskolos davėjų K. ir T. S. paskola bei pinigų dovanojimas iš D. ir K. B. viso 30 000 Eur nepripažintos I. M. pajamomis. Specialisto išvadoje nurodoma, kad T. S. gautos pajamos iki 2015 m. yra labai mažos, vos užtenka pragyvenimui. K. S. pajamos - deklaruojamos nuo 2009 m. taip pat labai mažos. 2015 m. T. ir K. S. įsigijo sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 2016 m. – 2019 m. pastatė namą, kurio statybinė vertė nurodoma 165 000 Eur. 2018 m. namo statybai paėmė 50 000 Eur paskolą banke. 2017 m. vasario 14 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini) mieste už 26 000 Eur. Apklausose T. ir K. S. nurodė, kad butą pardavė, nes reikėjo lėšų namo statybai. Atsižvelgiant į T. ir K. S. deklaruotas mažas pajamas iki 2017 metų, nekilnojamo ir kilnojamo turto įsigijimą/pardavimą, 2018 m. paimtą paskolą namo statybai, patyrė kitų išlaidų - pirko automobilius, vartojimo išlaidos, nuo 2017 m. turi išlaikytinį - vaiką, paskola suteikta ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, patys paskolos davėjai turi įsipareigojimus bankui, yra draugai su I. M., moka palūkanas, todėl konstatuojama, kad 2015 m. paskolos sutartis surašyta formaliai, tik tam kad I. M. galėtų įteisinti iš kitų šaltinių gautas neapmokestintas pajamas (8 t., b. l. 166 - 193).

2020 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje konstatuojama, kad K. B. ir D. B. negalėjo dovanoti I. M. 2018 m. sausio 12 d. 15 000 Eur iš teisėtų pajamų. Galėjo patirti 10 791 Eur išlaidų, kurios nepagrįstos asmenų teisėtomis pajamomis. D. B. taip pat negalėjo įsigyti 2018 m. birželio 15 d. iš teisėtų lėšų automobilio „BMW 5ER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 30-41).

2021 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad J. M. iki 2010 m. gruodžio 31 d. galėjo sukaupti 14 492 Eur teisėtų pajamų. J. M. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. gavo 11 5312 teisėtų pajamų, iš jų: su darbo santykiais susijusios pajamos – 29 905 Eur; ligos pašalpa – 5 060 Eur; komandiruotpinigiai/dienpinigiai – 57 707 Eur; senatvės pensija – 16 062 Eur. J. M. per laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo patirti 304 516 Eur išlaidų, jeigu vertinti, kad jo lėšomis buvo statomas namas, adresu: (duomenys neskelbtini) Nevertinant 235 075,26 Eur namo statybos išlaidų, galėjo patirti 69 441 Eur išlaidų. Jeigu vertinti, kad namas, adresu: (duomenys neskelbtini) buvo statomas J. M. lėšomis - išlaidų suma, kuri nepagrįsta teisėtomis pajamomis sudaro 170 633 Eur. Nepriskiriant namo (duomenys neskelbtini), statybų išlaidų, J. M. pajamos didesnės už išlaidas 64 442 Eur (8 t., b. l. 20-31).

Šiaulių apskrities VMI Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyresnioji specialistė E. N. paaiškino, jog susipažinusi su specialisto išvada nepastebėjo padarytų klaidų, netikslumų. Turtas buvo registruotas kitų asmenų vardu, bet tyrimo metu kriminalinė policija, kiti dokumentai įrodė, jog tuo turtu naudojosi, disponavo ir valdė R. M. ir I. M. Tokią išvadą kolegė tikriausiai padarė iš pareigūnų surinktos medžiagos. R. M. iki 2010 metų galimai turėjo kitų pajamų, iš kurių pragyveno. Tokia išvada padaryta, nes atliekant tyrimą yra atliekamas kiekvieno asmens pajamų – išlaidų balansas, nors ir nenustatoma pajamų. Kai iš banko duomenų neįmanoma nustatyti mokesčių mokėtojo pajamų ir išlaidų, tada vadovaujamasi statistiniais rodikliais, kurie ir pritaikomi. Iki 2010 metų R. M. turėjo išlaidas, o pajamų nebuvo nustatyta. Buvo nustatytas pragyvenimui būtinų išlaidų trūkumas: kurui, maistui, aprangai, medicinai ir kt. Egzistuoja atskiros statistinės eilutės ir pagal jas nustatomas trūkumas. Jeigu asmuo patyrė bent minimalias išlaidas, vadinasi jis iš kažko gyveno, kažkokių pinigų turėjo, kurie nebuvo deklaruoti ir teisiškai apmokestinti. D. K. pateiktas turto vertinimas nesukėlė įtarimo, namo vertė teisėta ir pagrįsta, nes vertinimą atliko specialistas. Specialistė namo statybos išlaidas priskyrė vienam R. M., ne šeimai, kadangi buvo sudaryta turto atsidalijimo sutartis. I. M. iš močiutės O. J. gautas lėšas 20 000 Eur specialistė užskaitė. Dėl K. ir T. S. paskolos - specialistė paskolos egzistavimo nepripažino, nes buvo atlikta pajamų ir išlaidų balansas ir surinkta pakankamai duomenų, kad S. statydami savo namą ir imdami paskolą iš banko neturėjo lėšų paskolinti 15000 Eur. Tai, kad tokia paskola įforminta pas notarą, nieko nepatvirtina, kadangi prie notarės pinigai nebuvo mokėti. Šie sandoriai nelaikomi tikrais, dėl to apgaulingi, įforminti tik dėl akių. Buvo atlikta I. M. močiutės pajamų ir išlaidų analizė ir nustatyta, kad močiutė dirbanti, banke turėjo pinigų, buvo pardavusi nekilnojamąjį turtą, jai užteko deklaruotų pinigų, oficialiai uždirbtų patirtoms išlaidoms. Padaryta išvada, kad ji galėjo per gyvenimą sukaupti tokią sumą ir padovanoti anūkei. Dėl D. B. ir K. B. paskolos – buvo atlikta jų išlaidų ir pajamų analizė ir nustatyta, kad I. M. tėvai neturėjo pakankamai pinigų, kurių jiems būtų užtekę ir pragyvenimui ir paskoloms suteikti. Dėl J. M. ūkinės finansinės veiklos tyrimo paaiškinti negali, nėra tam pasiruošusi.

Dėl I. M. kaltės.

Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189¹ straipsnyje, dalykas yra didesnės negu 900 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įtvirtinta kaip viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą. Nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, nors yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-75/2014, 2K-48-648/2026).

Taikant šią BK normą, teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo, o vien tik jo nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas pagrindas nustatyti kaltumą. Darant išvadą dėl kaltinamojo galimybės įgyti turimą turtą iš teisėtų pajamų, vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K- 75/2014, 2K-P-100-222/2015, 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016, 2K-87-719/2019, 2K-48-648/2026).

Byloje I. M. kaltinime inkriminuota, jog ji, veikdama kartu su sutuoktiniu su R. M. (bendrininkaudama) laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2019-06-01 įgijo ir turėjo nuosavybės teise didesnės nei 900 MGL (45 000 Eur) vertės turto žinodami, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (56 000 Eur butą; 164 821,23 gyvenamąjį namą ir garažą, trinkeles ir tvorą; 800 Eur automobilį „AUDI A6“; 4 900 Eur motociklą „HONDA CBR“; 5 200 Eur automobilį „BMW 5 ER REIHE“) viso įgijo turto už 231 721,23 Eur.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad I. M. ir R. M. veiksmuose nebuvo bendrininkavimo požymių. Nei nuteistiesiems suformuluotame kaltinime, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuose nėra nurodyta, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų veiksmai. R. M. ir I. M. taip pat nėra kaltinami ar nuteisti už tai, kad turtą įgijo iš jų atskirai ar bendrai padarytos nusikalstamos veikos gautomis lėšomis. 2021 m. gegužės 11 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas R. M. ir I. M. atžvilgiu nutrauktas, kadangi tyrimo metu nepavyko nustatyti iš kokios nusikalstamos veikos gautos lėšos nekilnojamam turtui įgyti, konstatuota, kad nepadaryta veika, numatyta BK 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, 1 t., b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, negalima spręsti, kad R. M. ir I. M. kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdami bendrai, todėl turi būti sprendžiama dėl kiekvieno iš jų kaltės atskirai. Gyvenimas santuokoje savaime nesuponuoja išvados, kad asmenys (sutuoktiniai) visas finansines ar susijusius su materialinių vertybių įsigijimu klausimus sprendė susitarę – bendrai, o tai tuo labiau neatleidžia nuo būtinybės įrodyti jų veiksmų išankstinį susitarimą ir bendrumą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad tokius sprendimus kiek tai liečia butų įgijimą I. M. sprendė savarankiškai, priimdama dovanas iš savo artimų giminaičių ir imdama paskolas ir tuo pačiu priimdama atsakomybę dėl jų grąžinimo.

Dėl buto įgijimo.

Apygardos teismas sprendžia, jog byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog I. M. butą, adresu (duomenys neskelbtini) įgijo turėdama didesnį negu 900 MGL (45 000 Eur) vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, todėl visos abejonės (in dubio pro reo) turi būti aiškinamos kaltinamosios naudai. Be to, byloje nenustatyta, jog prie buto įsigijimo kokiu nors būdu būtų prisidėjęs R. M.

Byloje nustatyta, kad I. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pirko sau, nes turi du vaikus, norėjo kažkokių garantijų. Pinigus buto įsigijimui skolinosi viena be vyro pagalbos. Su R. M. sudarė ikivedybinę sutartį, norėdama, kad butas priklausytų tik jai. Butą įsigijo iš dovanotų ir skolintų pinigų, o likusi suma iš santaupų. Iš K. ir T. S. skolino 15 000 Eur, iš tėvų (K. ir D. B.) gavo dovanų 15 000 Eur ir iš močiutės (O. J.) gavo dovanų 20 000 Eur. R. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje registruotas žmonos vardu. Žino, kad pinigų buto pirkimui sutuoktinė gavo iš močiutės, savo tėvų ir dar skolinosi. Butas pirktas suremontuotas su visais baldais ir buitine technika. Liudytoja K. S., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, I. M. paskolino 15 000 Eur. Paskolą įformino per notarą 2018 m. sausio mėnesį. Tuo metu turėjo pinigų, buvo susitaupę. Jie patys statėsi namą, tačiau pinigų namo statybai turėjo, nes buvo pardavę butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tuo metu buvo pasistatę tik namo sienas. Liudytojas T. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad I. M. paskolino 15 000 Eur. Pinigų paskolos sutartį įformino notariškai ir paskolino jai pinigus dviem metams. Pinigų turėjo iš santaupų, nes buvo išvažiavęs dirbti į užsienį, grįžęs Lietuvoje visą laiką pradirbo su patentu, prieš tai dar įmonėse dirbo. Santaupos buvo bendros su žmona. Nurodė, kad jis nusipirko sklypą, pradėjo statybas ir dalis santaupų liko. Liko apie 20 000 Eur. Jie neskubėjo statyti namą, nes turėjo kur gyventi - gyveno pas uošvius bute, o tuo metu uošviai gyveno prie (duomenys neskelbtini), kur turėjo sodybą. Pinigus laikė namuose. Pinigus perdavė I. M. pas notarą grynais, kad matytų, jog tikrai paduoti pinigai. Vėliau savo namo pabaigimui ėmė 50 000 Eur paskolą, nes mirė uošvis ir uošvė grįžo gyventi į butą, o jie nenorėjo kartu gyventi. 2017 m. gruodžio 12 d. pinigų dovanojimo sutartis patvirtina, kad O. J. dovanojo savo vaikaitei I. M. 20 000 Eur, kurie skiriami buto, adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimui (9 t., b. l. 85). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad apdovanotoji pinigus iki sutarties sudarymo priėmė. Pinigai pervesti į apdovanotosios asmeninę sąskaitą. 2018 m. sausio 10 d. notarinėje paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos davėjai T. S. ir K. S. suteikė 15 000 Eur paskolą paskolos gavėjai I. M. (9 t., b. l. 83-84). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad paskolos gavėja pareiškė, jog suteiktą paskolos sumą 15 000 Eur ji gavo iki sutarties pasirašymo, 15 000 Eur paskolos davėjai jai perdavė grynais. 2018 m. sausio 19 d. notarinėje pinigų dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanotojai D. B. ir K. B. dovanojo savo dukrai I. M. 15 000 Eur buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimui (9 t., b. l. 86). Sutarties 2 punkte teigiama, kad apdovanotoji pinigus iki sutarties sudarymo priėmė grynais.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (I. M. ūkinės – finansinės veiklos tyrimas) nustatyta, kad I. M. po 2010 m. gruodžio 11 d. nuosavybės teise turi vieną nekilnojamojo turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), įsigytą už 56 000 Eur, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes gyventoja tiek pajamų neuždirbo/negavo. I. M. norėdama pateisinti turto įsigijimo išlaidas, pateikė pinigų dovanojimo sutartis ir paskolos sutartį, iš viso 50 000 Eur sumai. Tyrimo metu pripažinta pajamomis tik iš O. J. dovanojimo būdu gauti 20 000 Eur. Įvertinus paskolos suteikimo aplinkybes (paskolos davėjai K. ir T. S.) bei pinigų dovanojimo (iš tėvų D. ir K. B.) aplinkybes, nepripažinta pajamomis 30 000 Eur (8 t., b. l. 192-193). Specialisto išvadoje nurodoma, kad T. S. gautos pajamos iki 2015 m. yra labai mažos, vos užtenka pragyvenimui. K. S. pajamos - deklaruojamos nuo 2009 m. taip pat labai mažos. 2015 m. T. ir K. S. įsigijo sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 2016 m. – 2019 m. pastatė namą, kurio statybinė vertė nurodoma 165 000 Eur. 2018 m. namo statybai paėmė 50 000 Eur paskolą banke. 2017 m. vasario 14 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini) mieste už 26 000 Eur. Apklausose T. ir K. S. nurodė, kad butą pardavė, nes reikėjo lėšų namo statybai. Atsižvelgiant į T. ir K. S. deklaruotas mažas pajamas iki 2017 metų, nekilnojamo ir kilnojamo turto įsigijimą/pardavimą, 2018 m. paimtą paskolą namo statybai, patyrė kitų išlaidų - pirko automobilius, vartojimo išlaidos, nuo 2017 m. turi išlaikytinį - vaiką, paskola suteikta ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, patys paskolos davėjai turi įsipareigojimus bankui, yra draugai su I. M., moka palūkanas, todėl konstatuojama, kad 2015 m. paskolos sutartis surašyta formaliai, tik tam kad I. M. galėtų įteisinti iš kitų šaltinių gautas neapmokestintas pajamas (8 t., b. l. 166 - 193).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažįsta nepagrįsta specialistės išvadą apie tai, kad K. ir T. S. negalėjo suteikti 15 000 Eur paskolos I. M. I. M. pajamoms pagrįsti pateikė paskolos sutartį, pagal kurią 2018 m. sausio 10 d. paskolos davėjai T. S. ir K. S. suteikė 15 000 Eur paskolą paskolos gavėjai I. M., paskolos sutartis patvirtinta notariškai (9 t., b. l. 83-84). T. ir K. S. paaiškino, kad paskolą suteikė, nes turėjo santaupų ir pinigų po buto pardavimo. Patys paskolą savo namo statybai ėmė vėliau, mirus artimam žmogui ir norėdami paspartinti namo statybas. Į bylą pateiktas paskolos grąžinimo grafikas, pasirašytas I. M. ir K. S. bei trys mokėjimo nurodymai, kurių turinys patvirtina, kad 2022 m. lapkričio – 2023 m. sausio mėn. I. M. pervedė K. S. 3000 Eur, mokėjimo paskirtis – skola (13 t., b. l. 51-54). Pažymėtina, jog, byloje esančių duomenų nepakanka paskolos faktui paneigti. T. ir K. S. 2017 m. vasario 14 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste už 26 000 Eur, taip pat nurodė turėję ir santaupų. Specialistas, darydamas išvadas, suteikė prioritetą tam faktui, kad 2018 metais T. ir K. S. ėmė paskolą banke namo statybai, tačiau nevertino to, kad paskola namo statybai buvo paimta vėliau, nei jie suteikė paskolą I. M. Paskolos sutartis buvo pasirašyta notarine forma. T. ir K. S. nurodė, kokių aplinkybių paskatinti jie ėmė banko paskolą. Taigi šių faktų visumos vertinimas nepaneigia, jog T. ir K. S. 2018 m. sausio 10 d. turėjo 15 000 Eur sumą ir galėjo ją paskolinti I. M. Apygardos teismas pažymi, kad abejonės dėl paskolos suteikimo byloje nebuvo pašalintos jokiais įrodymais, todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamosios I. M. naudai.

Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad K. ir D. B. neturėjo galimybių 2018 metų pradžioje padovanoti I. M. 15 000 Eur yra pagrįsta. 15 000 Eur negali būti laikoma pakankamai pagrįsta, nes kelia abejones. Nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2018 m. sutuoktiniai gavo 74 462 Eur pajamų. Tad specialisto tikrinimo metu nustačius tokio dydžio pajamas visiškai tikėtinas ir realus faktas, kad jie galėjo turėti dovanojamą sumą. Apklaustų K. ir D. B. parodymai, kad jie turėjo savų santaupų iš kurių dalį padovanojo savo dukrai I. M. atitinka ir rašytinius įrodymus (notarine tvarka patvirtinta dovanojimo sutartis). Todėl jais remiamasi. Specialisto išvada, kad toks sandoris buvo formalus, apsimestinis, nes kaltinamosios tėvai K. ir D. B. turėjo ir panašaus dydžio išlaidas (kaip gautas pajamas) tik leidžia daryti prielaidą, kad K. ir D. B. galėjo neturėti dovanojamos pinigų sumos. Minėti specialisto išvadoje teiginiai nepatvirtinami jokiais kitais įrodymais. Tuo labiau, vertinant pajamų gavimo šaltinį – prekybą automobiliais K. ir D. B. galėjo būti suinteresuoti oficialiai atvaizduoti kuo mažesnes gaunamas pajamas ir pelną, siekiant sumažinti mokėtiną valstybei pelno mokestį. Kadangi tokia neteisėta praktika Lietuvoje paplitusi. Būtent tai galėjo turėti įtakos specialisto padarytoms išvadoms apie pajamų ir išlaidų tarpusavio atitikimą. Tokios paaiškėjusios aplinkybės apie tikėtinai nuslėptas (nedeklaruotas) pajamas, kurias K. ir D. B. laikė santaupų pavidalu, jomis disponavo, atitinkamai suteikia pagrindą tokias pajamas apmokestinti ir VMI vykdyti jų išieškojimo procedūras.

Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis ir, kad būtent ši dalis viršija 900 MGL vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014). Nagrinėjamu atveju, jeigu ir pripažinus K. ir D. B. pinigų (15 000 Eur) dovanojimo sutartį apsimestine, I. M. teisėtomis pajamomis nepagrįsta suma nesiekia 900 MGL (45 000 Eur) dydžio, nes bylos duomenimis 41 000 Eur yra pateisintas. Todėl net ir įvertinus 15 000 Eur, kaip nepateisintą pinigų sumą, ši suma nesiekia BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog I. M. per (duomenys neskelbtini) svetainę ir kitais būdais klientams nuomojo apartamentus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti pažymėjimai patvirtina, kad I. M. įgijusi nagų dizaino meistrės specialybę (13 t., b. l. 67-72). PVM sąskaita faktūra, išrašyta mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, kad I. M. yra įsigijusi (duomenys neskelbtini). Pati nuteistoji parodė, kad klientėms darydavo (duomenys neskelbtini) namuose. Yra duomenų ir apie kitas nuteistosios darbovietes. Darytina išvada, kad I. M. turėjo pajamų, dalis iš jų galėjo būti neįtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl negalima kategoriškai vertinti, jog ji, sudėjus šias galimai neapskaitytas pajamas, bei dovanojimo (paskolos) pagrindu gautas lėšas negalėjo įsigyti ginčijamo buto, kurio vertė yra 56 000 Eur. Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, į galima daryti išvadą, kad kaltinimas, jog I. M. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL (45 000 Eur) vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nepasitvirtino. Todėl I. M. šioje dalyje (dėl neteisėto praturėjimo įgijus butą) išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš 2017 m. rugpjūčio 7 d. ikivedybinės sutarties matyti, kad, kad R. M. ir I. M. (sutarties sudarymo metu B.), nustatė tokį (sutarties 2.1 p.) šalių turto teisinį režimą – šalys susitaria, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo ir santuokos metu yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė (9 t., b. l. 1-2). Byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad ši sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Tokiu būdu teismas neįvertino aplinkybės, kad nuteistoji I. M. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise. Todėl iš kaltinimo R. M. šalintinas minėtas butas 56 000 Eur vertės, nes jis negali atsakyti už šio buto įgijimą galimai neteisėtomis pajamomis, kurių šaltinis byloje taip pat nenustatytas.

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, jog butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), registruotas I. M. vardu, yra jos asmeninė nuosavybė ir nebuvo įgytas padarant BK 189¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl šioje dalyje, prokuroro skundas, kuriuo prašoma šio buto atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl motociklo

Kaltinime nurodoma, jog R. M. ir I. M. 2018 m. sausio 17 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 4900 Eur įsigijo motociklą „HONDA CBR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. vardu, tačiau valstybinėje įmonėje „Regitra“ jo neregistravo.

R. M. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog Motociklą „HONDA CBR“ pirko brolis S. M. Jis turi motociklininko teises, todėl kartais juo pravažiuodavo. Motociklą brolis laikė namo garaže, nes (duomenys neskelbtini), kai tėvų nebūdavo, bijojo, kad jo kas nors nepavogtų. Nežino, kodėl motinos M. M. vardu registruotas motociklas. Kratos metu rasti 5475 Eur ir 1770 zlotai yra ne jo. Šiuos pinigus žmona I. M. rinko atiduoti skolą S.

I. M. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog Motociklą „HONDA CBR“ pirko sutuoktinio brolis S. M. S. M. motociklą prašė palaikyti garaže, nes dirbo užsienyje. Nežino kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių pinigų buvo įsigytas motociklas.

Liudytojas S. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su broliu R. M. santykiai geri. Motociklą „Honda“ pirko internetu asmeniškai iš savo gautų pajamų, nes dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo pajamų. Motociklą pirko Vilniuje ir deklaravo ant motinos, bet VĮ „Regitroje“ jo neregistravo. Motociklą paliko pas tėvą garaže, adresu: (duomenys neskelbtini). Motociklo nevarė į (duomenys neskelbtini), nes tėvas važinėja tolimais reisais ir bijojo, kad motociklo nepavogtų. Pirkdamas motociklą, pirkimo – pardavimo sutartį sudarė motinos M. M. vardu, nes turėjo ir turi skolų pas antstolius, todėl deklaravo motociklą motinos vardu, kad iš jo nepaimtų, kad antstoliai neareštuotų. Turėjo eismo įvykį ir skola pakankamai didelė, įsiskolinimas apie 50 000 Eur. Kiek prisimena, motociklą susirado internetu Anglijoje per el. puslapį „(duomenys neskelbtini)“ ir grįžęs į Lietuvą pirko. Ieškiniai atsirado po eismo įvykio 2011 metais. Dirbo ir turėjo pinigų, buvo vykdomi išieškojimai, bet ne viską išieškodavo. Dirbo G. J. autoservise, tai - G. J. individuali įmonė, (duomenys neskelbtini). Lėšos buvo iš sutaupyto atlyginimo. Antstoliai atskaitinėjo dalį atlyginimo. Negirdėjo, kad brolis pasistatė namą, tik žino, kad tėvas statė namą, pats padėjo tėvui statyti namą: su broliu atliko daug darbų, darė pamatus, stogą, suko gipsą. Jo žiniomis, namas priklauso tėvui. Nuo 2017 m. atvykęs į Angliją pradėjo dirbti ir gavo pajamas. Jeigu broliui reikia pinigų, paskolina, jeigu jam reikia, jis paskolina. Prieš penkis metus skolinosi pinigų vienas iš kito. Nieko nežino apie motociklą dabar. Paskutinį kartą motociklu važiavo 2017 metais. Nusipirko motociklą, nuvarė pas tėvą ir paliko. VĮ „Regitroje“ motociklo neįregistravo, nes motina su tėvu važinėjo tolimais reisais, o registravimui reikėjo motinos. Jis neturėjo įgaliojimo, nei motinos asmens dokumento. Patvirtino, kad motociklą pirko už 4900 Eur, atsiskaitė grynais pinigais.

Prokuroro iniciatyva buvo surinkti papildomi įrodymai tam, kad patikrinti liudytojo S. M. parodymus. Asmenų, kirtusių Lietuvos Respubliką duomenys patvirtina, kad S. M. 2018 m. sausio 12 d. atvyko į Lietuvą per Kauno oro uostą, išvyko iš Lietuvos 2018 m. sausio 19 d. per Kauno oro uostą. SODROS duomenimis S. M. nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. dirbo E. J. įmonėje, nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 31 d. - UAB „A.“, nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. birželio 28 d. – G. J. įmonėje (13 t., b. l. 97-98). Kaip matyti, motociklo „HONDA CBR“ pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2018 m. sausio 17 d. (9 t., b. l. 9). Taigi S. M. buvo Lietuvoje sandorio sudarymo metu, taip pat pasitvirtino jo parodymai apie tai, kad jis turėjo pajamų iš darbo santykių ir gyvendamas Lietuvoje.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje surinkti duomenys nepaneigia, jog motociklą įsigijo, užregistravo motinos vardu, faktiškai valdė nuosavybės teise S. M., šiam turtui įgyti turėjo pajamų ir tik jį laikė pas savo brolį, R. M. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad R. M. būtų savo pajamomis pridėjęs prie minėto motociklo įsigijimo, todėl kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino. Todėl motociklas „HONDA CBR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 900 Eur vertės), kaip nusikaltimo objektas iš kaltinimo šalintinas.

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, jog motociklas „HONDA CBR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra S. M. nuosavybė ir nebuvo įgytas padarant BK 189¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl šioje dalyje, prokuroro skundas, kuriuo prašoma šio motociklo atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl „Audi“ automobilio

R. M. ir I. M. nuteisti už tai, kad 2017 m. liepos 11 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 800 Eur įsigijo automobilį „AUDI A6“, kurį 2017 m. liepos 14 d. įregistravo K. B. vardu VĮ „Regitra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2020 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl K. B. ir D. B. ūkinės finansinės veiklos tyrimo) nurodoma, kad K. B. automobilį „AUDI A6“ įsigijo 2017 m. liepos 11 d. už 800 Eur, pardavė 2018 m. rugsėjo 19 d. už 1 000 Eur. Minėto automobilio pardavimo pajamas deklaravo 2018 m. metinėje pajamų deklaracijoje, nuo skirtumo 200 Eur į biudžetą sumokėjo gyventojų pajamų mokestį. Specialistas pažymėjo, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazę minėto automobilio valdytojas nuo pirkimo datos iki pardavimo datos nurodytas R. M. Specialistas tyrimo metu nekonstatavo, kad K. B. neturėjo teisėtų pajamų šiam automobiliui įsigyti.

R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinime nurodytas automobilis „AUDI A6“ yra sutuoktinės tėvo K. B. Automobiliu naudojosi jis, sutuoktinė ir K. B.

I. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobilis „AUDI A6“ yra tėvo K. B., apie jo įsigijimo aplinkybes reikia klausti tėvo, ji nieko nežino. Visi yra bendra šeima, todėl normalu, kad tėvas duodavo pasinaudoti automobiliu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje surinkti duomenys nepaneigia, jog minėtą automobilį įsigijo K. B., kurio ir veikla buvo susijusi su automobilių prekyba, nes jis jį pirko, įregistravo savo vardu, vėliau pardavė ir deklaravo pardavimo pajamas. Tokiu būdu, remiantis vien tuo, kad šio automobilio valdytoju buvo įregistruotas R. M., negalima pripažinti įrodyta, kad R. M. įgijo šį automobilį nuosavybės teise, nes kaip teisingai nurodė I. M., visuotinai priimta, kad šeimos nariai naudojasi vieni kitų turtu ir laikytina visiškai normalia praktika, kad minėto automobilio naudotoju buvo įrašytas ir R. M., kaip K. B. žentas. Todėl kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino. Todėl automobilis „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4 900 Eur vertės šalintinas iš kaltinimo R. M. ir V. M. ir jie šioje dalyje išteisintini.

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, jog automobilis „AUDI A6“, yra K. B. nuosavybė ir nebuvo įgytas padarant BK 189¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl šioje dalyje, prokuroro skundas, kuriuo prašoma šio automobilio atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl BMW automobilio.

R. M. ir V. M. buvo inkriminuota tai, kad jie 2018 m. birželio 15 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 5 200 Eur įsigijo automobilį „BMW 5 ER REIHE“, kurį 2018 m. liepos 20 d. įregistravo D. B. vardu VĮ „Regitra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina, jog šis automobilis yra registruotas D. B. (I. M. mamos) vardu, kaip šio automobilio naudotojas įregistruotas R. M. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu K. B. ir D. B. neturėjo lėšų šiam automobiliui įsigyti. Pokalbio telefonu metu R. M. kalba dėl dyzelinio „BMW 530, X-drive“, 2011 m. remonto (pokalbiai Nr. (duomenys neskelbtini), 6 t., b. l. 104-110) ir nurodo kad „iš Vokietijos aš jį pats, nu variausi“. Pokalbio turinį patvirtina VĮ „Regitra“ suteikti duomenys. Pateikti dokumentai patvirtina, kad šis automobilis yra pargabentas iš Vokietijos su vokiškais numerio ženklais ir pirmąkart buvo registruotas Lietuvos Respublikoje D. B. vardu, tuo pat metu registruojant R. M. transporto priemonės valdytoju (12 t., b. l. 24-32).

Apygardos teismas įvertina tai, kad R. M. šį automobilį parsigabeno, nuolat juo naudojosi, jį remontavo, todėl pripažintina, kad šis automobilis priklauso R. M. Be to, įvertinus tarp nuteistųjų sudarytą 2017 m. rugpjūčio 7 d. ikivedybinę sutartį, pagal kurią turtas įgytas iki santuokos sudarymo ir santuokos metu yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė, laikytina, kad šis automobilis R. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Todėl šioje dalyje I. M. išteisintina.

Byloje nėra duomenų, to nepatvirtina ir Specialisto išvada dėl R. M. ūkinės finansinės veiklos, kad šis automobilis galėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų. Todėl konstatuotina, kad ši kaltinimo dalis R. M. pasitvirtino, tačiau įvertinus automobilio vertę (5 200 Eur), konstatuotina, jog jo vertė yra kur kas mažesnė, nei BK 189¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta turto vertė, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (900 MGL). Be to, kaip jau minėta, butas asmeninės nuosavybės teise priklausė I. M. ir ji, bei R. M. šioje dalyje išteisinti, nenustačius bendrininkavimo požymių įgyjant minėtą butą, automobilis audi priklausė K. B., motociklas „HONDA CBR“ priklausė S. M. ir šiose dalyse tiek V. M. tiek R. M. išteisinti. Taip pat nenustačius bendrininkavimo požymių dėl namo, garažo ir tvoros statybos, bei trinkelių klojimo iki santuokos išteisinta I. M., o R. M. išteisintas nesant galimybės dėl minėtų statinių nustatyti tikslios panaudotų neteisėtų pajamų vertės (nes byloje nėra duomenų paneigiančių liudytojų nurodytas aplinkybes, dėl savo darbo ir pigesnių ir savo medžiagų, santaupų naudojimo). Taigi kaltinimas, jog R. M. ir V. M. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL (45 000 Eur) vertės turtą, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nepasitvirtino. Todėl tiek R. M., tiek V. M. dėl kaltinimų pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad R. M. ir V. M. išteisintini dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, visiškai atmestinas ir prokuroro skundas dėl turto konfiskavimo.

Dėl gyvenamojo namo, garažo, tvoros ir trinkelių

R. M. ir I. M. kaltinami, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. iš neteisėtai gautų pajamų, adresu: (duomenys neskelbtini), už 164 821,23 Eur pastatė gyvenamąjį namą ir garažą, sudėjo trinkeles ir pastatė tvorą.

Pirmos instancijos teismo nustatyta, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. M. ir I. M. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.

R. M. parodė, kad namo statybai sklypą pirko tėvas. Tėvas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, pagal tėvo išduotą įgaliojimą jis tvarkė namo leidimus, projektus. Viskas, kas yra name, pirkta už tėvo pinigus. Jis neprisidėjo prie namo įrengimo savo lėšomis. Už savo darbą įrengiant namą nieko negavo ir nieko neims. I. M. parodė, kad prie gyvenamojo namo statybų ji neprisidėjo, ten uošvio (J. M.) pinigais statytas namas. S. M. parodė negirdėjęs, kad brolis pasistatė namą, tik žino, kad tėvas statė namą, pats padėjo tėvui statyti namą: su broliu atliko daug darbų, darė pamatus, stogą, suko gipsą. J. M. parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis finansavo, davė pinigus R. M., nes sūnus yra statybininkas, baigęs mokslus, daugiau už jį nusimanantis, todėl vadovavo jo finansais ir statė namą. Buvo įgaliojęs R. M., nes jis pats yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl mažai būdavo Lietuvoje. Pamatus liejo pats, o visuotinai žinoma, kad pamatų liejimo darbų kaštai yra labai dideli, toliau nurodė, jog apdaila darė pats, vėlgi reikia atsižvelgti į labai didelius darbų apmokėjimo kaštus. O tokie duomenys byloje nebuvo nustatyti. J. M. nurodė, kad namą statė ilgai nes nebuvo lėšų, kas patvirtina, jog darbai buvo atliekami pačių M. rankomis ir darbu, o ne samdant brangiai kainuojančius darbuotojus, kad darbą atliktų greitai. Bylos duomenys patvirtina, jog R. M. turėjo statybų staliaus, apdailininko, mūrininko kvalifikaciją, kas dar kartą patvirtina, jog namo įrengimo darbus galėjo atlikti pats ir tik galį darbų, kaip nurodytas namo mūrijimas už 2000-3000 Eur, galėjo samdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog pats J. M. pripažino, jog galėjo turėti neapskaitytų pajamų, iš kurių finansavo namo statybas. R. M. nurodė, kad jis yra dirbęs Jungtinėje Karalystėje, todėl turėjo santaupų, Lietuvoje dirbo nelegaliai. I. M. yra nurodžiusi, kad teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas, neturėdama verslo liudijimo, taip pat nuomojo butą ne per (duomenys neskelbtini) sistemą. J. M. taip pat nurodė, kad stengdavosi užsidirbti papildomai dirbdamas vairuotoju. Be to, tiriamu laikotarpiu J. M. gaudavo daugiau dienpinigių nei darbo užmokesčio, kurie yra neįskaičiuojami į darbo užmokestį ir galėjo būti sutaupyti, o ne išleisti.

Liudytojas J. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad patvirtino, kad namą (duomenys neskelbtini) jis finansavo, davė pinigus R. M., nes jis yra statybininkas, baigęs mokslus, daugiau už jį nusimanantis, todėl vadovavo jo finansais ir statė namą. Dėl turimų pajamų parodė, kad 1999 m. išvyko į Angliją, kur dirbo vairuotoju. Grįžo 2000 m. ir iš Anglijos parsivežė virš 10 000 svarų. Turėjo 20 000 dolerių santaupų iš anksčiau. Tokios buvo pradinės jo pajamos ir pagalvojo, kad galima pastatyti namą, nes viskas buvo pigiau, darbo jėga buvo pigi. Mąstė, kad reikia pasistatyti namą, kur senatvėje galėtų gyventi. Susitiko visa šeima, pasakė savo galimybes ir nusprendė, kad reikia statyti namą. Pradėjo namo statybą, atrodė, kad statyba kainuos pigiai, bet kai prasidėjo statybos, kainos išaugo. 2014 m. įsigijo sklypą už 50 000 litų. Kai namas buvo statomas, buvo pasakyta jam suma, jis apžiūrėdavo, paskaičiuodavo kiek maždaug kas kainuoja, duodavo pinigus ir R. M. toliau vykdydavo darbus. Jis turi savo miško, todėl medienos nepirko, dalyvavo miško išpjovime ir padėjo jį išvežti. Betonavimo darbus atliko abu sūnūs, jie buvo pasiėmę maišyklę ir pamatus darė patys. Sūnūs darė vidaus apdailos darbus, dėjo gipsą. Plokštes panaudojo iš seno garažo. Statybinės medžiagos daugiausiai buvo perkamos iš Lenkijos, nes ten pigiau. R. M. jam pasakydavo kiek sumokėti, ir jis kompensuodavo. Namo statyba jam kainavo apie 100 000 Eur. Patvirtino, kad turėjo pajamų, kurios nebuvo deklaruotos. Kai išvažiuodavo į reisą, buvo mokama už kilometrus, grįžus pateikiamas kelionės lapas ir apskaičiuodavo atlyginimą. Buhalterė pinigus suskaičiuodavo ir duodavo į rankas. Dirbo visoje Europoje, turėdavo papildomų pajamų. Paimdavo iš gatvės išmestų baldų, buitinės technikos, parsiveždavo ir Lietuvoje parduodavo. Iš Italijos marmuro plokščių parveždavo, parduodavo ir jos buvo panaudojamos antkapių gamybai. Didelių pajamų nebuvo, bet uždirbdavo papildomai kokį tūkstantį litų. Namą statė ilgus metus, nes neturėjo didelių lėšų. Patvirtino, kad namo statybai padėjo tik finansiškai, praktiškai neprisidėjo, nes bloga sveikata, nepajėgia atlikti tų darbų. Nežino, kur dirba jo sūnus R. M., tačiau žino, kad anksčiau jis dirbo Anglijoje, paskui grįžo ir dirbo prie statybų. Patvirtino, kad duodavo sūnui pinigų maistui ar kam nors nusipirkti, kai prašydavo, apie 2000 Eur per metus.

Liudytojas G. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis R. M. mūrijo namą. Kai buvo atvažiavęs pažiūrėti ir susitarti, matė kaip R. M. pats darė pamatus, gal su giminaičiais. Jis mūrijo tik išorines namo sienas, vėliau vidines sienas R. M. pats mūrijosi. Jis mūrijo, o R. M. jam padėjo: skiedinį ruošė, nešiojo ir atliko kitus pagalbinius darbus. Neprisimena kiek tiksliai gavo už darbą pinigų, gal 2000-3000 Eur. Garažą mūrijo kitais metais – sumūrijo vieną eilutę aplinkui, apatinį vainiką, su juo buvo ir jo pagalbinis darbuotojas. Už darbą gal 200 Eur gavo. R. M. pagalba buvo reikalinga, nes vienam viską padaryti sunku. R. M. jam padėjo, kad pigiau kainuotų, kad nereikėtų atskirai mokėti pagalbiniam darbininkui, dirbo kartu. Statybų aikštelėje dar buvo giminaitis, kuris kartais kažką padėjo: panešioti blokelius, skiedinį. Statybinių medžiagų buvo atvežta.

Šioje byloje nustatyta, kad J. M. nuosavybės teise priklausančiame 0,1719 ha žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (2014 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 4 t., b. l. 154-155), yra pastatytas ginčijamas gyvenamasis namas su garažu ir kitais priklausiniais.

Byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. M. ir/ar I. M. Vien ta aplinkybė, kad minėtą namą statė, tai yra pats atliko statybinius darbus, organizavo atskirus statybos darbus, samdė atskirus darbams atlikti darbininkus, R. M., o vėliau tam pačiam name jis su šeima (sutuoktine I. M. ir mažamečiais vaikais) apsigyveno, neduoda pagrindo konstatuoti, kad minėtas namas su priklausiniais faktiškai priklauso ir nuosavybės teise valdomas kaltinamųjų.

Inkriminuojant asmeniui neteisėtą praturtėjimą turi būti akivaizdūs įrodymai, kad asmens nuosavybėje esantis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tačiau visų pirma būtina nustatyti, jog šis turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226/2014).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aplinkybė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. M. ir I. M. nustatyta remiantis prielaidomis. Byloje nustatyta, kad J. M. nuosavybės teise priklausančiame 0,1719 ha žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (2014 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 4 t., b. l. 154-155), yra pastatytas gyvenamasis namas su garažu. 2015 m. vasario 2 d. Druskininkų savivaldybės administracija, J. M. išdavė leidimą statyti vieno buto gyvenamąjį namą (bendras plotas 166 kv. m.) ir garažą (bendras plotas 77 kv. m.) nurodytame žemės sklype (4 t., b. l. 142-143). Prašymą pagal įgaliojimą pateikė R. M.

Kaip kaltinimą patvirtinantis įrodymas byloje buvo pateiktas Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 20 d. Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gyvenamas namas iki 2018 m. pradžios buvo pilnai pastatytas ir įrengtas, tačiau neįregistruotas per 3 metus, kaip to reikalauja Statybos įstatymas. Dėl šios priežasties 2018 m. birželio mėn. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė J. M., kurio vardu buvo išduotas statybos leidimas, tačiau ir toliau nesiimta jokių procedūrų pastatyto namo įregistravimui. Gi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas 2025 m. rugsėjo 8 d. VĮ Registrų centro duomenų išrašas, kad kaip ir žemės sklypas, taip ir gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), su priklausiniais nuosavybės teise įregistruotas J. M. vardu (14 t., b. l. 185-186), tad abejoti, kad J. M. vengė įregistruoti savo nuosavybės teisę, nėra jokio pagrindo. Jo pateiktas paaiškinimas, kad galutinai įregistruoti nuosavybės teisę trukdė įvairios kitos priežastys (statybos reglamentų pažeidimai ir pan.), visiškai atitinka įvykių eigą, nes pašalinus kliūtis nuosavybė įregistruota J. M. vardu.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kieno lėšomis buvo pastatytas minimas gyvenamasis namas su priklausiniais, nei kokia tų lėšų kilmė. 2021 m. gegužės 11 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas R. M. ir I. M. atžvilgiu nutrauktas, kadangi tyrimo metu nepavyko nustatyti iš kokios nusikalstamos veikos gautos lėšos nekilnojamam turtui įgyti, buvo konstatuota, kad nepadaryta veika, numatyta BK 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, 1 t., b. l. 14).

R. M. tvirtino, kad namo statybai sklypą pirko tėvas. Tėvas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, pagal tėvo išduotą įgaliojimą jis tvarkė namo leidimus, projektus. Viskas, kas yra name, pirkta už tėvo pinigus. Jis neprisidėjo prie namo įrengimo savo lėšomis. Už savo darbą įrengiant namą nieko negavo ir nieko neims. Dabar su šeima gyvena tame name. Šiuos teiginius patvirtino ir J. M., faktinis namo savininkas, kuris be kita ko pagrindė ir žemės sklypo, dar vieno gyvenamo namo statybos įsigijimo aplinkybes, davė logišką paaiškinimą, kad taip siekė pasirūpinti savo turtine gerove ir galimu sūnaus išlaikymu senatvėje.

R. M. (duomenys neskelbtini) metais baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (13 t., b. l. 41). Tai patvirtina, kad jis realiai turėjo galimybę (sugebėjimus) atlikti statybinius darbus. Tokias aplinkybes patvirtino ir I. M., kuri parodė, kad prie gyvenamojo namo statybų ji neprisidėjo, ten uošvio (J. M.) pinigais statytas namas. Kadangi R. M. užsiima ir supranta tokius dalykus, todėl padėjo tėvui. Tėvas dirbo užsienyje, dažniausiai Lietuvoje nebūdavo. J. M. taip pat nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis finansavo, davė pinigus R. M., nes sūnus yra statybininkas, baigęs mokslus, daugiau už jį nusimanantis, todėl vadovavo jo finansams ir statė namą. Buvo įgaliojęs R. M., nes jis pats yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl mažai būdavo Lietuvoje. Apie ginčijamo gyvenamojo namo įsigijimo aplinkybes patvirtino ir S. M., kuris parodė negirdėjęs, kad brolis pasistatė namą, tik žinojo, kad tėvas statė namą, pats padėjo tėvui statyti namą: su broliu atliko daug darbų, darė pamatus, stogą, suko gipsą. Jo turimomis žiniomis, namas priklauso tėvui.

2008 m. liepos 21 d. įgaliojimu J. M. įgaliojo sūnų R. M. iki 2018 m. liepos 21 d. atlikti jo vardu visus teisinius veiksmus, susijusius su jo asmeninės, bendrosios dalinės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu (9 t., b. l. 5). 2018 m. lapkričio 22 d. įgaliojimo turinys patvirtina, kad J. M. įgaliojo sūnų R. M. iki 2033 m. lapkričio 22 d. atstovauti jį įvairiose institucijose tvarkant visus reikalus ir dokumentus, susijusius su žemės sklypu, adresu: (duomenys neskelbtini), atstovauti atliekant naujai pastatytų pastatų inventorizaciją ir teisinę registraciją, gavus nuosavybės teisės dokumentus tvarkyti ir valdyti (be teisės pilnai disponuoti, t. y. parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti) aukščiau minėtą turtą (9 t., b. l. 6). Toks J. M. valios išreiškimas rašytiniame dokumente dar kartą patvirtina jo santykį, grįstą nuosavybės turėjimo teise, su minimu nekilnojamuoju turtu ir šios aplinkybės neleidžia teigti, kad įgaliojimai buvo išduoti tik turint išankstinį tikslą užmaskuoti tikrąjį gyvenamojo namo statytoją. Taigi nepaneigia J. M. ir kitų aukščiau paminėtų asmenų paaiškinimo, kad namas priklauso J. M.

Šiuo atveju, nustačius tikrąjį gyvenamojo namo su priklausiniais savininką (J. M.) esminės reikšmės 2021 m. kovo 31 d. specialisto išvados teiginys, kad I. M. ir R. M. negalėjo įsigyti turimo ir valdomo turto legaliai gautomis lėšomis, neturi.

Kaltinimas, kaip vieną iš įrodymų paneigiančių J. M. galimybę nuosavybės teise turėti gyvenamąjį namą su priklausiniais nurodė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (J. M. ūkinės – finansinės veiklos tyrimą). Tai yra, kad įvertinus namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybų išlaidas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. J. M. nustatytas piniginių lėšų, kurios nepagrįstos teisėtomis pajamomis, trūkumas. (8 t., b. l. 20-31). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo tikslinama namo statybų vertė ir padaryta išvada, kad ji sudaro 164 821,23 Eur (konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Kolegija sprendžia, kad tokia vertė nėra pagrįsta realiais faktiniais bylos duomenimis. Pagal teismo ekspertų A. P. ir Prof. Dr. S. M. pateiktą konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įvertinta ir anksčiau kito specialisto (D. K.) pateikta gyvenamojo namo, garažo, gerbūvio sutvarkymo darbų kaina, nustatyta, kad gyvenamojo namo ir garažo statybos bei gerbūvio sutvarkymo darbų vidutinė rinkos kaina darbus atliekant mišriu būdu sudarė152 206,72 Eur su PVM (teisėjų kolegija sprendžia, kad be PVM kaina sudarytų 125 790 Eur). Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas Prof. Dr. S. M., kuris paaiškino, kad atliekant skaičiavimus jis vadovavosi metodika, kad visi darbai atlikti proporcija 50% rangos būdu ir 50% ūkio būdu. Skaičiavimai buvo atlikti vidutinėmis rinkos kainomis, tokių aplinkybių, kad statybinės medžiagos (kaip nurodė J. M. ir R. M.) buvo pirktos ne Lietuvos Respublikoje, o kitose rinkose už mažesnę kainą, nevertino. Nevertino ir tokių aplinkybių, kad kai kurios medžiagos – statybinė mediena, buvo panaudota iš nuosavo miško. Ekspertas taip pat paaiškino, kad skaičiavo metodika (50% rangos būdu ir 50% ūkio būdu) jis pasirinko remdamasis anksčiau išnagrinėtomis bylomis.

Taigi vertinant šiuos gyvenamojo namo su priklausiniais statybos vertės nustatymo duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir nustatytoji statinių vertė 152 206 Eur negali būti vertinama kaip galutinė ir nekelianti abejonių. Atsižvelgus į tokius faktorius, kaip prekių įsigijimas kitose (pigesnėse) rinkose ar jau turimų statybinių medžiagų (iš nuosavo miško) panaudojimas, tik labai nedidelės darbų dalies panaudojimas iš išorės samdant privačius asmenius, o visus kitus darbus atliekant savarankiškai ūkio būdu (už juos neapmokant ir neapskaitant), atitinkamai ir nesant būtinybės apskaičiuoti PVM mokestį, jog pagal ekspertų paaiškinimus darbo užmokestis yra pati didžiausia dedamoji dalis, nes darbų kainos gali labai skirtis priklausomai nuo darbo, akivaizdu, kad reali statybos ir nustatyta nekilnojamojo turto vertė būtų žymiai mažesnė. Šiuo atveju nepaneigtos J. M. nurodytos aplinkybės apie jo finansinį pajėgumą (turėtas pajamas), nuosavų lėšų panaudojimą gyvenamojo namo ir priklausinių statybai.

Taigi, kaip jau aptarta 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvada patvirtina, kad J. M. iki 2010 m. gruodžio 31 d. galėjo sukaupti 14 492 Eur teisėtų pajamų. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. gavo 115 312 teisėtų pajamų, iš jų: su darbo santykiais susijusios pajamos – 29 905 Eur; ligos pašalpa – 5 060 Eur; komandiruotpinigiai/dienpinigiai – 57 707 Eur; senatvės pensija – 16 062 Eur. Taigi vertinant nustatytus duomenis apie J. M. gautas oficialias pajamas ir paties liudytoju apklausto J. M. parodymus apie jo nedeklaruotas pajamas iš šalutinės veiklos, oficialioje buhalterijoje nefiksuotus dienpinigius, bei vertinant gyvenamojo namo su priklausiniais vertę, kuri kaip minėta aukščiau yra žymiai mažesnė nei buvo nustatyta pateiktame kaltinime ir pateiktose specialistų išvadose, kurie kolegijos nuomone visumoje patvirtina, kad ginčijamų pastatų statybą turėjo galimybę už savo lėšas vykdyti ir vykdė ne kaltinamieji, bet šio turto savininku esantis J. M. O tai dar kartą rodo, kad kaltinimas I. ir R. M. dėl nekilnojamojo turto įgijimo (gyvenamojo namo su priklausiniais) nepagrįstas. Teisėjų kolegija neįžvelgė jokių kaltinamųjų įgijimą ir nuosavybę grindžiančių sąsajų su gyvenamuoju namu su priklausiniais, kas ir sudaro turto viršijančio 900 MGL esmę.

Kaltinime kaltinamųjų kaltė buvo grindžiama ir gauta informacija iš fiksuotų telefoninių pokalbių turinio. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai su stenogramomis nei patvirtina, nei paneigia kaltinime išdėstytas aplinkybes, nepatvirtina, jog kaltinamieji statė namą panaudodami savo lėšas. Nei vieno pokalbio metu nebuvo aptariamos konkrečios gyvenamojo namo statybos ar jam reikalingų medžiagų įsigijimo aplinkybės. Tuo tarpu atskiros iš fiksuotuose pokalbiuose panaudotos frazės, kuriomis grindžiamas kaltinimas (pvz. „namas priklauso sūnui“; ar frazė susijusi su panaudotomis lėšom terasos įrengimui, ar aptariamos įgaliojimų išdavimo aplinkybės ir pan.) neduoda pagrindo apibrėžti vieno ar kito asmens nuosavybės ribų į tam tikrą turtą. Tai galima apibūdinti, kaip tarp atskirų šeimos narių išsakytas mintis ir nuomones apie kasdienėje buityje kylančias, sprendžiamas problemas ar klausimus. Bet visiškai negalima jų išsakytų frazių susieti su turto įgijimu ar nuosavybės teise į jį.

2019 m. gegužės 8 d. buvo atliktos kratos tiek pas R. M., tiek pas J. M. Kratų protokolo turinys patvirtina, kad visi su namo statybomis susiję dokumentai (projektas, su statybinių medžiagų įsigijimu susiję dokumentai) buvo rasti J. M. gyvenamosiose patalpose (1 t., b. l. 115-122), o ne pas nuteistąjį R. M. Tai vėlgi nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina J. M. santykį su gyvenamuoju namu ir jo priklausomybe. Tik šio turto savininkui aktualu turėti namo statybos ir priklausomybę patvirtinančius dokumentus, kas faktiškai ir nustatyta.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamieji apsigyveno name dar jo statybos metu - 2016 metais ir kartu su vaikais gyvena iki šiol, J. M. gyvenamoji vieta faktiškai yra kitoje vietoje, kolegijos nuomone taipogi nepatvirtina aplinkybių apibrėžiančių nuosavybės teisę į minimą gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Teismo nuomone visiškai normalus reiškinys ir logiškai paaiškinamas reiškinys, kuris be kita ko atitinka ir Lietuvoje susiklosčiusias tradicijas, papročius, kad tėvai įgytu turtu leidžia naudotis savo vaikams, jų šeimoms, tokiu būdu tikėdamiesi užsitikrinti ir savo gerbūvį senatvėje (kaip paaiškino J. M.)

Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu kolegija daro išvadą, kad kaltinimo dalis R. M. ir I. M. neteisėtai praturtėjus - įgijus ir turėjus nuosavybės teise, tai yra iš neteisėtai gautų pajamų už 164 821,23 Eur pastačius gyvenamąjį namą ir garažą su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), nepasitvirtino.

Pažymėtina tai, kad tiriant įtariamas nusikalstamas veikas R. M. ir I. M. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Bet visi surinkti duomenys jau perdavus baudžiamąją bylą teismui 2023 m. balandžio 19 d. buvo sunaikinti. Toks ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikimas negali būti laikomas atsakingu ir padedančiu visapusiškai tinkamai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Todėl teismas neturi galimybės patikrinti kriminalinės žvalgybos būdu surinktos informacijos, ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo ir surinktos medžiagos reikšmės bylos aplinkybių nustatymui. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad jis iš nusikalstamų neteisėtų veikų gavo kokias nors neteisėtas pajamas. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, kai nebuvo išsaugota jokia pradinė informacija apie kaltinamųjų neteisėtą veiklą, neteisėtas pajamas ar informacija apie didelės vertės turto įgijimą, sutrukdė nustatyti šioje byloje objektyvią tiesą ir vertinti galimas konkrečių asmenų neteisėto praturtėjimo aplinkybes.

Apibendrinant pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas vertino visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, juos siejant į vientisą įrodymų vertinimo grandinę, atsižvelgė ne tik į kaltinamųjų parodymus neigiant kaltę, bet ir į liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, kurie juos patvirtino. Kategoriškai paneigiančių apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, įrodymų surinkta nebuvo. Sprendžiant šioje byloje analizuojamų pajamų ne/teisėtumo klausimą, teismas neturėjo jokių galimybių nustatyti kitų atskiruose sandoriuose dalyvavusių asmenų pajamų neteisėtą kilmę ar kokius nors faktus apie jų nusikalstamą veiką, nusikalstamus ryšius su kaltinamaisiais.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 253 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) atsakė tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 3-6 straipsniuose yra išvardyti ginklai, priskiriami A, B, C ir D kategorijoms. Ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys kategorijoms priskiriami pagal jų pavojingumą; pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalis).

Byloje nustatyta, kad R. M., neturėdamas leidimo, savo gyvenamajame name, neteisėtai laikė medžiokliniams 30 kalibro ginklams skirtą, pramoniniu būdu pagamintą duslintuvą „A-TEC SKANDINAVIA M14X1“ (Norvegija) bei 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x39) kalibro šovinį, skirtą šaudyti įvairių modelių medžiokliniams graižtviniams šautuvams, karabinams ir kitiems ginklams.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nusipirko žoliapjovę su kratos metu rastu duslintuvu. Duslintuvas ant žoliapjovės buvo uždėtas tam, kad būtų mažesnis garsas. Kai žoliapjovė sugedo, duslintuvą nuėmė. Išardęs žoliapjovę pasiliko dar tinkamas ir reikalingas dalis, o visa kita išmetė. Nesuprato, kad duslintuvas yra ginklas. Šovinį rado miškelyje prie namų.

2019 m. gegužės 8 d. kratos, atliktos adresu: (duomenys neskelbtini) pas R. ir I. M., metu, be kitų daiktų ir dokumentų, buvo paimta vienas šovinys ir juodos spalvos cilindras (1 t., b. l. 137-158).

2019 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimui pateiktas objektas yra cilindrinės formos. Objekto išorinis skersmuo - 48 mm, ilgis - 230 mm. Objektas yra pramoniniu būdu pagamintas duslintuvas „A-TEC SKANDINVIA M14X1“ (Norvegija) ir skirtas medžiokliniams 30 kalibro ginklams. Duslintuvas pagal Ginklų ir šaudmenų įstatymą yra A kategorijos ginklo priedėlis (2 t., b. l. 58-59).

2019 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro medžioklinis šovinys. Skirtas įvairių modelių medžiokliniams graižtviniams šautuvams, karabinams ir kitiems ginklams. Šis šovinys yra šaudmuo (2 t., b. l. 49-50).

Ekspertas A. Ž. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimas dėl duslintuvo buvo atliktas laikantis metodikos ir vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Išvadoje buvo apibrėžta, kad tai – pramoniniu būdu pagamintas duslintuvas „A-TEC“ ir skirtas medžiokliniams 30 kalibro ginklams. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą duslintuvas priskiriamas A kategorijos ginklo priedėliams. Ekspertas pažymėjo, kad šie A-TEC duslintuvai padaromi iš lengvų lydinių ir jie nėra skirti ilgoms šūvių serijoms. Eksperto žiniomis, yra gamintojo rekomendacijos, kad šiuos duslintuvus reikia saugoti nuo perkaitimo per ilgą laiką, nes jie padaryti iš lengvų lydinių ir gali pradėti irti konstrukcija. Eksperto nuomone, šio duslintuvo neįmanoma tvirtinti prie žoliapjovės, kadangi jam gaminti buvo panaudoti lengvi lydiniai, o nuo temperatūros konstrukcija galėtų suirti.

Išrašu iš licencijuojamos veiklos informacinės sistemos nustatyta, kad R. M. neturi teisės laikyti bet kokio šaunamojo ginklo (10 t., b. l. 167).

Apygardos teismas pažymi, kad pas R. M. rastas pramoniniu būdu pagamintas duslintuvas „A-TEC“ pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punktą, priskiriamas A kategorijos šaunamojo ginklo priedėliams. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad už A kategorijai priskirtino duslintuvo laikymą baudžiamoji atsakomybė numatyta. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog už A kategorijai priskirtino duslintuvo laikymą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 233 straipsnį (ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimas, laikymas ir naudojimas). Taigi šiuo atveju už ginklo priedėlio laikymą R. M. turėtų kilti administracinė atsakomybė, o ne baudžiamoji.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, padarytą nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu, jeigu veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-696/2018). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai).

Bylos duomenimis, taip pat, kratos metu buvo paimtas ir vienas šovinys, kuris, kaip nurodyta specialisto išvadoje, yra šaudmuo, o būtent, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro medžioklinis šovinys. Nuteistasis R. M. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltės ir paaiškino, jog šovinį rado miškelyje prie namų. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis byloje esančiais duomenis, galima daryti išvadą, jog R. M. būdamas normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamą gyvenimišką patirtį žmogus, suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. suprato, jog neteisėtai disponuoja šaudmeniu, – veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Nors nagrinėjamu atveju formaliai nuteistajam R. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (dėl šovinio), būtinieji požymiai yra nustatyti, t. y. nusikaltimo dalykas – šaudmuo; objektyvieji požymiai – neteisėtas (neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo) šaudmens įgijimas (rastas gyvenamajame name), nešiojimas (iš miško parsineštas į namus) ir laikymas (savo gyvenamoje vietoje); subjektyvusis požymis – kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis R. M. šaudmeniu disponavo. Tačiau, apygardos teismo nuomone, būtina įvertinti ir kaltinamajam inkriminuoto neteisėto disponavimo vienu šaudmeniu pavojingumą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nuteistojo R. M. padarytos veikos – neteisėto disponavimo vienu šaudmeniu – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo bei teisingumo vykdymo principų.

Apygardos teismas, priešingai, nei pirmos instancijos teismas, daro išvadą, jog šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis R. M. neteisėtai disponuodamas vienu šaudmeniu, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Pažymėtina ir tai, kad dėl aptariamos nuteistojo padarytos veikos jokių pavojingų realių padarinių nekilo ir nenustatyti R. M. ketinimai neteisėtai laikytą šaudmenį panaudoti nusikalstamiems tikslams ar apskritai jį naudoti. Taigi, pagal bylos aplinkybes nebuvo nustatytas realus pavojus žalos visuomenei atsiradimui, niekam nebuvo sukeltas pavojus, nekilo grėsmė, todėl ši R. M. veika pripažintina mažareikšme, ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jis atleidžiamas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla nutraukiama.

Dėl turto konfiskavimo

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, nenustačius kaltinamųjų nusikalstamų veikų (susijusių su aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto, daiktų įgijimu) požymių, negali būti taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Dėl daiktų.

pakete Nr. 2, esantis daiktas – pramoniniu būdu pagamintas duslintuvas „A-TEC SKANDINVIA M14X1“ (Norvegija) (A kategorijos ginklo priedėlis), kaip daiktas uždraustas apyvartoje, šis ginklo priedėlis yra konfiskuotinas ir perduotinas Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2019-05-08 kratos (duomenys neskelbtini) metu paimti pinigai 5475 Eurai ir 1770 Lenkijos zlotai, kurie tyrėjo 2019-07-09 nutarimu perduoti saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui grąžintini savininkei I. M.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų R. M. ir I. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą tenkinti:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. M. ir I. M. dėl kaltinimų pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti.

Pinigus - 5475 Eur ir 1770 Lenkijos zlotų, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžinti I. M.

Vadovaujantis BPK 74 straipsnio 2 dalimi ir 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pramoniniu būdu pagamintą duslintuvą „A-TEC SKANDINVIA M14X1“ (A kategorijos ginklo priedėlį) perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.