Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja ginčijo Tarnybos išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti reikalavimus A. D., nes ši nėra kalta dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo pareiškėjos gyvenamojoje vietoje. Pareiškėja pažymėjo, kad civilinėse bylose Nr. e2-3290-1103/2024 ir Nr. e2A-110-587/2025, kuriomis rėmėsi Tarnyba, buvo sprendžiami jos brolio B. P. reikalavimai. Šiuo atveju pati pareiškėja siekia ginti savo teises ir prisiteisti jos pačios patirtos neturtinės žalos atlyginimą, todėl ankstesni jos broliui nepalankūs teismų procesiniai sprendimai nepaneigia jos teisės savarankiškai pareikšti reikalavimus.

Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės jau buvo išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3290-1103/2024 atmetė B. P. ieškinį A. D., nustatęs, kad ji sąžiningai vykdė prievolę atsiskaityti už elektros energiją, atsižvelgdama į faktinį suvartojimą, ir sumokėjo skolą proporcingai savo turto daliai. Elektros energijos tiekimas nebuvo atnaujintas dėl to, kad pats B. P. nepadengė jam tenkančios įsiskolinimo dalies. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-110-587/2025 šį sprendimą paliko nepakeistą, pritaręs išvadai, kad neigiami padariniai yra susiję su paties B. P. sutartinių įsipareigojimų nevykdymu.

Atsakovas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.249 straipsnius civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį, o patirta žala bei negautos pajamos turi būti pagrįstos įrodymais. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nenustačius A. D. veiksmų neteisėtumo ir jų ryšio su nurodomais padariniais, nėra pagrindo tikėtis, kad pareiškėjos reikalavimas jai būtų patenkintas. Tarnyba šiuose įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais, reikšmingais ir pareiškėjai.

II.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. atmetė B. P. reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis siejo su A. D. neatsiskaitymu už elektrą, būtinybe įsigyti generatorių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais. Minėtoje byloje nebuvo nustatyta A. D. veiksmų, pažeidžiančių kitų bendraturčių teises, neteisėtumo ir jų priežastinio ryšio su B. P. išgyvenimais. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. šias išvadas patvirtino, pažymėjęs, kad poreikis įsigyti generatorių bei kiti nepatogumai atsirado ir dėl paties B. P. neapmokėtos skolos, o jo nurodomi išgyvenimai neperžengė įprastų kasdienių rūpesčių ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 2 d. atsisakė priimti B. P. kasacinį skundą.

Teismas akcentavo, kad teisė į antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, o šio instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą pagalbą asmenims, kuriems jos labiausiai reikia. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta, kad pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje neperspektyvus, o 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte tuo pačiu pagrindu nustatytas jau teikiamos pagalbos nutraukimas. Tačiau kiekvienu atveju Tarnyba privalo individualiai ištirti ir įvertinti visų reikšmingų aplinkybių visumą. Atstovavimo perspektyvumas turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumu, o ne su garantuotu asmens teisės apgynimu ar besąlygine bylos sėkme.

Vertindamas konkretų pareiškėjos ketinamą inicijuoti ginčą teismas pabrėžė, kad ankstesnėse civilinėse bylose buvo nagrinėjamas B. P., kaip namo bendraturčio, ieškinys kitai bendraturtei A. D.. Pareiškėja siekia žalos atlyginimo kaip šiame name faktiškai gyvenantis asmuo. Nors jos nurodoma žala iš dalies siejama su tuo pačiu neveikimu – įmokų už elektrą nesumokėjimu laiku, tai savaime nereiškia, kad ankstesnėse bylose jau buvo įvertintas A. D. veiksmų teisėtumas pareiškėjos atžvilgiu.

III.

Atsakovo vertinimu, teismas Sprendimo teisėtumą vertino remdamasis hipotetine galimybe pareiškėjai pasirinkti kitą atsakovą ar kitokį teisių gynimo būdą, o ne konkretaus reikalavimo A. D. perspektyva. Atsakovas pabrėžė, kad jis nesprendė, ar pareiškėja apskritai gali kreiptis į teismą ir ateityje naudotis teisine pagalba. Sprendime pareiškėjai buvo išaiškinta, kad dėl kito ginčo galima teikti naują prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Todėl galimybė ateityje pareikšti kitokius reikalavimus nepaneigia Sprendimo dėl šio konkretaus ginčo teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2025 m. spalio 17 d. sprendimo, kuriuo nutrauktas pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą Sprendimą, pripažinęs, kad Tarnybos nurodytos aplinkybės nesudarė pakankamo pagrindo pareiškėjos ketinamą inicijuoti ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti neperspektyviu.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ankstesnėse civilinėse bylose nustatytas A. D., į kurią yra nukreiptas pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo, civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas leidžia pripažinti neperspektyviu ir pareiškėjos reikalavimą, grindžiamą tuo pačiu elektros energijos tiekimo nutraukimu. Atsakovas neginčija pareiškėjos galimybės pateikti ieškinį A. D., tačiau mano, kad toks ginčas neturi teisinės perspektyvos, nes pasirinktas netinkamas atsakovas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1793-556/2025; kt.).

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus, o pagal 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą tuo pačiu pagrindu nutraukiamas jau pradėtas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta advokato pareiga pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias šiame straipsnyje nurodytas pagalbos nutraukimui reikšmingas aplinkybes. Sprendimą dėl pagalbos nutraukimo priima Tarnyba (Įstatymo 23 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiauti teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat atsižvelgdamas į būtinybę tokią pagalbą teikti asmenims, kuriems ji būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą paveda Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1389-520/2022; kt.).

Atstovavimo byloje neperspektyvumas yra vertinamojo pobūdžio sąvoka. Šį vertinimą Tarnyba turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (Įstatymo 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi realios teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymas siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikties įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. Tarnyba pagal savo kompetenciją turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017; kt.). Tačiau atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019; kt.).

Taigi Tarnyba turėjo teisę vertinti pareiškėjos ketinamo reikšti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo iš A. D. perspektyvumą. Todėl šioje administracinėje byloje tikrinama, ar Tarnybos Sprendime nurodytos aplinkybės ir jų vertinimas pakankamai pagrindžia išvadą dėl atstovavimo neperspektyvumo, nesprendžiant paties pareiškėjos civilinio reikalavimo pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia neturtinės žalos atlyginimo dėl jos gyvenamojoje vietoje 2023 m. balandžio 19 d. nutraukto elektros energijos tiekimo. Pareiškėja nurodo šiame name faktiškai gyvenusi, pinigus už elektros energiją perdavusi B. P., o nepatogumus ir kitus neigiamus padarinius sieja su A. D. neatsiskaitymu už suvartotą elektros energiją. Tarnybos išvada, kad reikalavimas šiam asmeniui (A. D.) neturi faktinio ir teisinio pagrindo, iš esmės grindžiama Advokato 2025 m. spalio 7 d. pranešimu bei jame aptartais Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3290-1103/2024 ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-110-587/2025.

Minėtoje civilinėje byloje B. P. (ieškovas) prašė priteisti iš A. D. (atsakovės) jo paties patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Šalys buvo nekilnojamojo turto bendraturčiai, o teismai vertino jų mokėjimus už elektrą, susidariusios skolos pasiskirstymą, paties B. P. prievolių vykdymą ir jo nurodytų nuostolių bei išgyvenimų pagrįstumą. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti jos asmeniškai patirtą žalą minėtoje byloje nebuvo nagrinėjamas.

Tarnyba ir Advokatas ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes laikė pareiškėjai privalomais prejudiciniais faktais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkte prejudicinė reikšmė siejama su aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba nepagrindė, kodėl B. P. individualaus reikalavimo atmetimas priskirtinas tokiai išimčiai ir turėtų saistyti ankstesnėje byloje nedalyvavusią pareiškėją. Šiuo atveju vien teiginys, kad ankstesnių sprendimų išvados reikšmingos būsimam ginčui, minėtos sąlygos nepatvirtina. Taip pat iš dalies sutampančios faktinės aplinkybės nėra pakankamas pagrindas sutapatinti ir B. P. bei pareiškėjos reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir jų teisinę perspektyvą.

Akcentuotina, kad nors pareiškėjos nedalyvavimas ankstesnėje civilinėje byloje nereiškia, jog toje byloje nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos sprendžiant dėl būsimos bylos perspektyvumo, tačiau ankstesnės bylos duomenys galėtų pagrįsti atstovavimo neperspektyvumą, tik jeigu šių duomenų visuma, įvertinta konkretaus pareiškėjos reikalavimo kontekste, leistų padaryti tokią išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba šios sąlygos nagrinėjamu atveju pakankamai nepagrindė.

Civilinių teismų procesiniuose sprendimuose iš tiesų nurodyta, kad A. D. mokėjo už elektros energiją atsižvelgdama į faktinį suvartojimą, padengė jos turto daliai proporcingą skolą, o pagrindo pripažinti jos veiksmus neteisėtais kitų bendraturčių atžvilgiu nenustatyta. Tačiau šių teiginių negalima vertinti atskirai nuo kitų tuose pačiuose sprendimuose nustatytų aplinkybių ir konkrečių B. P. reikalavimų atmetimo motyvų.

Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3290-1103/2024 nustatė, kad 2023 m. sausio 23 d. patikrinus elektros apskaitos prietaisą užfiksuotas neapmokėtas elektros energijos kiekis, o bendraturčiams laiku neatsiskaičius elektros tiekimas nutrauktas. A. D. jai tenkančią 103,78 Eur skolos dalį sumokėjo 2023 m. lapkričio 7 d., t. y. po elektros energijos tiekimo nutraukimo. Teismo sprendimo motyvuose dėl neturtinės žalos aiškiai nurodyta, kad objektas liko be elektros energijos dėl visų jo savininkų netinkamo prievolių elektros energijos tiekėjui vykdymo. Kartu teismas pažymėjo, kad B. P. jam tenkančios skolos nepadengė, todėl tiekimas nebuvo atnaujintas.

Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-110-587/2025 taip pat nurodė, kad objektas liko be elektros energijos dėl visų savininkų, tarp jų ir B. P., netinkamo prievolių vykdymo. Vertindamas išlaidas generatoriui ir kitus nuostolius, teismas pažymėjo, kad poreikis jas patirti atsirado ir dėl paties B. P. skolos neapmokėjimo. Atmesdamas jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, teismas pabrėžė paties ieškovo įsipareigojimų netinkamą vykdymą bei tai, kad jo nurodyti nepatogumai neperžengė įprastų kasdienių rūpesčių ribų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnių sprendimų turinys neleidžia be papildomo vertinimo daryti išvados, kad A. D. elgesys negalėjo turėti jokios reikšmės pareiškėjos nurodomiems padariniams (neturtinei žalai). Elektros energijos tiekimo nutraukimas ir vėlesnis jo neatnaujinimas yra susijusios aplinkybės, tačiau vertinant galimos atsakomybės prielaidas ne visais atžvilgiais šios aplinkybės yra tapačios. Aplinkybė, kad kitiems bendraturčiams padengus savo skolos dalis tiekimas nebuvo atnaujintas dėl likusios B. P. skolos, savaime neišsprendžia klausimo, kokią reikšmę tiekimo nutraukimui ir iki šių mokėjimų pareiškėjos galbūt patirtiems padariniams turėjo kiekvieno bendraturčio elgesys.

Pažymėtina, kad šiuo vertinimu nėra paneigiamos ankstesnių teismų išvados dėl B. P. reikalavimų ir nekonstatuojama, jog A. D. vėlesnis skolos sumokėjimas įrodo jos civilinę atsakomybę pareiškėjai. Bendrosios kompetencijos teismų sprendimų motyvai apie visų bendraturčių netinkamą prievolių vykdymą ir skolos padengimo laiką turėjo būti įvertinti kartu su Tarnybos nurodytais motyvais dėl reikalavimo A. D. neperspektyvumo. Neatlikus tokio vertinimo, ankstesnio B. P. ieškinio A. D. atmetimas nėra pakankamas pagrindas atmesti ir pareiškėjos reikalavimo teisinę perspektyvą.

Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėja ginčo name faktiškai gyveno ir teigė jai tenkančius mokėjimus atlikusi per brolį B. P.. Šių teiginių pagrįstumas ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo vertinamas ir nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos savarankiško reikalavimo atlyginti jos patirtą žalą. Todėl paties B. P. neįvykdytos prievolės ir su jo elgesiu susietas jo išgyvenimų vertinimas negali būti savaime priskiriami ir pačiai pareiškėjai. Tarnybos Sprendime nepakankamai paaiškinta, kodėl, įvertinus bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos individualią situaciją, jos ketinamas reikšti reikalavimas A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas neperspektyviu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aplinkybė, jog prie pareiškėjos nurodytų padarinių galėjo prisidėti ir kitas asmuo (B. P.), kuriam pareiškėja nereiškia reikalavimo, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti atstovavimą byloje pagal jos ketinamą reikšti reikalavimą A. D. neperspektyviu. Šioje byloje nėra pagrindo iš anksto spręsti, ar būtų taikoma kelių asmenų atsakomybė, ar ji būtų dalinė ar solidarioji, kokie asmenys turėtų dalyvauti civilinėje byloje ir už kokį laikotarpį galėtų būti atlyginama žala. Advokato nurodyta galimybė reikšti ieškinį B. P. nepakeičia pareigos pakankamai pagrįsti, kodėl neperspektyvus konkretus reikalavimas A. D..

Papildomai pažymėtina, kad civilinių teismų procesiniai sprendimai ir jais grindžiamas advokatų argumentas dėl atstovavimo neperspektyvumo Tarnybai buvo žinomi dar prieš suteikiant pareiškėjai teisinę pagalbą. Advokatas I. T. 2025 m. gegužės 19 d. išvadoje aptarė pareiškėjos ketinamo inicijuoti ginčo neperspektyvumą, tačiau, nepaisydama šios išvados, Tarnyba 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu nusprendė teikti pareiškėjai teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad šis sprendimas nedraudžia Tarnybai vėliau nutraukti teikiamą teisinę pagalbą, jeigu būtų nustatytas Įstatyme numatytas pagrindas, tačiau atsakovo teiginiai, jog ginčo neperspektyvumas paaiškėjo tik pagalbos teikimo metu išsamiau ištyrus bylą, šiuo atveju nėra pakankami. Vėlesniame vertinime turėjo būti aiškiai paaiškinta, kokie duomenys ir argumentai pagrindžia kitokią Tarnybos išvadą dėl atstovavimo perspektyvumo (Tarnybos pozicijos pasikeitimą). Išsamesnis Advokato susipažinimas su byla, teisėjų kolegijos vertinimu, nepanaikina pirmiau aptartų išvados ir Tarnybos Sprendimo argumentavimo trūkumų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos savarankiškas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turėjo būti įvertintas individualiai, neperkeliant jai civilinėje byloje Nr. e2-3290-1103/2024 dėl B. P. reikalavimų padarytų išvadų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl teisminio ginčo perspektyvumo, turėjo būti įvertinta aptartų aplinkybių visuma, ypač bendrosios kompetencijos teismų išvados dėl elektros energijos atjungimo priežasčių, mokėjimų laikas ir pareiškėjos faktinės ir procesinės padėties skirtumai. Tarnybos Sprendime pateiktas vertinimas, iš esmės grindžiamas ankstesnių teismų išvadų taikymu pareiškėjai ir iš jų kildinamu A. D. atsakomybės negalimumu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje nutartyje aptarti Tarnybos atlikto atstovavimo perspektyvumo vertinimo trūkumai yra reikšmingi Sprendimo rezultatui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Tarnybos Sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.