Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-14 · Administracinė byla Nr. eA-562-662/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
eA-562-662/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03691-2024-0
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
UAB "Lema"
Atsakovas
Valstybės įmonė Registrų centras
Trečiasis asmuo
P. Vileišio, P. Vileišio g. 18 pastato butų patalpų savininkų bendrija "Vileišio loftai"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-562-662/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03691-2024-0 Procesinio sprendimo kategorija 19.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lema“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lema“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (trečiasis suinteresuotas asmuo – P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrija „Vileišio loftai“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Šalies argumentai

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lema“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 21RE-507 (AG-402/02-2024) (toliau – ir 2024 m. birželio 19 d. sprendimas), valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2024 m. balandžio 12 d. administracinį sprendimą Nr. S-10638 (1.4 E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. kovo 14 d. prašymą Nr. S-04/24 „Dėl bendrijos „Vileišio loftai“ dokumentų“ (toliau – ir Prašymas) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2024 m. sausio 4 d. įvyko P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos „Vileišio loftai“ (toliau – ir Bendrija) visuotinis narių susirinkimas, kuriame inter alia buvo sprendžiami ir valdymo organų narių rinkimo klausimai. Susirinkimas įvyko nesilaikant teisės aktų nustatytos pranešimo apie šaukiamą susirinkimą tvarkos ir susirinkimo sušaukimo terminų. Nepaisant to, susirinkimo metu buvo priimti sprendimai, susiję su Bendrijos valdymo organų išrinkimu. Pareiškėjas kartu su kitais Bendrijos nariais 2024 m sausio 15 d. kreipėsi į registro tvarkytoją ir prašė nepriimti ir netvirtinti 2024 m. sausio 4 d. vykusio Bendrijos susirinkimo dokumentų. Registro tvarkytojas, 2024 m. vasario 8 d. atsakydamas pareiškėjui, nurodė, kad vertina visą pateiktą informaciją ir dokumentus visapusiškai, objektyviai ir nešališkai, bet kuri iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.68 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių suteikia pagrindą atsisakyti registruoti duomenis ir dokumentus registre. Nepaisant to, registro tvarkytojas 2024 m. vasario 27 d. Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. susirinkimo dokumentus ir duomenis apie šio susirinkimo metu išrinktus Bendrijos valdymo organus įregistravo Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR).

Šalies argumentai

Pareiškėjas Prašymu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas konkrečius teisės aktų pažeidimus, dėl kurių minėti duomenys negalėjo būti įregistruoti JAR (pažeista Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarka; informavimo apie susirinkimą tvarka; valdybos narių rinkimo tvarka) ir prašė atsakovo panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. susirinkimo dokumentų registraciją. VĮ Registrų centras Raštu netenkino Bendrovės prašymo. Pareiškėjas kreipėsi į LAGK ir prašė panaikinti Raštą bei įpareigoti atsakovą per LAGK nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. LAGK tinkamai neįvertino susiklosčiusios situacijos bei ginčo pobūdžio, todėl atmetė pareiškėjo skundą. LAGK neįvertino, kad administracinis sprendimas (Raštas) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, prieštarauja CK ir kitų teisės aktų nuostatoms, todėl turėjo būti panaikintas. LAGK 2024 m. birželio 19 d. sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Nesutiktina su atsakovo Rašto ir LAGK 2024 m. birželio 19 d. sprendimo teiginiais, jog teisės aktai nesuteikia teisės registro tvarkytojui pačiam keisti registro duomenis. VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tai paneigia. CK 2.69 straipsnio 1 dalis nustato, jog klaidos juridinių asmenų registre taisomos juridinio asmens arba asmens, kurio duomenys įrašyti į registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva. Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai), 222 punktas nustato, kad jeigu gavus suinteresuoto asmens prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus nustatoma, kad į registro duomenų bazę dėl registro tvarkytojo kaltės įrašyti klaidingi duomenys ar informacija, registro tvarkytojas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas klaidingus duomenis ar informaciją ištaisyti ir neatlygintinai apie tai raštu pranešti registro objektui ir duomenų subjektui, kurių duomenys ar informacija ištaisyti, taip pat asmenims, kuriems klaidingi duomenys perduoti, bei prašymą pateikusiam suinteresuotam asmeniui. VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3E) patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.1.4 papunktis nustato, kad klaidingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys ar informacija registre gali būti taisomi, kai klaidą pastebi registro tvarkytojas. Taisyklių 43.2 papunktis įtvirtina, kad registro tvarkytojo įgalioti darbuotojai, išnagrinėję prašymą ar pranešimą ir jame nurodytus faktus patvirtinančius dokumentus, nustato ar klaidingi registro duomenys ir (ar) informacija atitinka įrašus Registro objekto dokumentų byloje esančiuose dokumentuose. Taigi, šis reglamentavimas patvirtina, jog teisės aktai būtent atsakovui, kaip registro tvarkytojui, įtvirtina pareigą užtikrinti, kad registre būtų registruojami ir viešai pateikiami tik tikslūs, teisingi, neklaidingi, teisėti duomenys ir informacija. Ši pareiga itin svarbi, nes teisės aktai registro duomenims priskiria specialų teisinį statusą, numatantį jų teisingumo prezumpciją.

Atsakovas turėjo pareigą vertinti jam pateiktus duomenis ir dokumentus bei nustatyti, ar jie atitinka vieni kitus, ar yra aiškūs arba neklaidinantys. Atsakovui tos pareigos neįvykdžius, buvo pažeista CK 2.68 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata. Registro tvarkytojas, spręsdamas dėl registro duomenų keitimo pagrįstumo ir teisėtumo ir vertindamas, ar dokumentų turinys atitinka įstatymų reikalavimus, tikrina, ar pateikti sprendimai, kurių pagrindu prašoma įregistruoti duomenų pakeitimus registre, priimti laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų (pvz.; ar buvo susirinkimo kvorumas, ar sprendimai priimti esant pakankamai balsų daugumai ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-331-415/2024). Registro tvarkytojas, gavęs pareiškėjo Prašymą, įvertinęs jame pateiktas aplinkybes ir faktus, pirmiausia privalėjo dar kartą peržiūrėti Bendrijos pateiktus dokumentus, iš naujo patikrinti ir įvertinti dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams, t. y. įvertinti visą atsakovui pateiktą informaciją visapusiškai, objektyviai ir nešališkai, o ne atmesti pareiškėjo Prašymą formaliais pagrindais.

Kartu su skundu pateikti dokumentai patvirtina, jog apie šaukiamą Bendrijos narių susirinkimą buvo pranešta tik 2023 m. gruodžio 22 d., t. y. likus mažiau nei 14 dienų iki susirinkimo (vyko 2024 m. sausio 4 d.). Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) ir Bendrijos įstatuose numatyti reikalavimai. Kadangi 2024 m. sausio 4 d. susirinkime buvo renkami Bendrijos valdymo organai, todėl pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, Bendrijos įstatų 23 punktą apie tokį susirinkimą Bendrijos nariams reikėjo pranešti raštu (pranešta tik skelbimų lentoje ir elektroniniais laiškais). Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs jam Bendrijos pateiktus dokumentus, buvo nustatęs trūkumus ir nurodęs terminą šiems trūkumams pašalinti. Vienas iš nustatytų trūkumų buvo tai, kad pagal pateiktą protokolą valdybos nariu buvo išrinktas PKT1, kuris, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, negalėjo būti išrinktas valdybos nariu, nes neturi buto ar kitų patalpų pastate, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta Bendrija. Šis trūkumas buvo ištaisytas paprastai – tiesiog duomenų teikėjui ištrynus PKT1 duomenis iš Juridinių asmenų registrui teikiamų formų ir atsakovui vietoj 8 valdybos narių (be Bendrijos pirmininko), pateikus registruoti duomenis apie 7 (jau be PKT1). Registro tvarkytojas įregistravo nepilną valdybą, be vieno nario. Juridinių asmenų registro išrašas apie Bendriją patvirtina, kad Bendrija turi valdymo organą – valdybą, ją sudaro 9 nariai (Bendrijos įstatų 52 p.). Atsakovas pagal 2024 m. sausio 4 d. susirinkimo protokolą įregistravo tik 8 valdybos narius, tokiu būdu pažeisdamas Taisyklių 19.2 punktą – įregistruoti duomenys neatitinka dokumentų, yra klaidinantys.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

Pagal Nuostatų 2 punktą, registro paskirtis yra registruoti registro objektus ir registruoti, įrašyti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informaciją ir dokumentus apie juos. Registre yra įregistruota Bendrija, kurios vadovu nuo 2024 m. vasario 27 d. yra įregistruotas P1KT. Bendrijos vadovas pateikė registro tvarkytojui prašymą (Registrų centro paslaugų apskaitos sistemoje prašymas 2024 m. vasario 12 d. užregistruotas Nr. 38534986), kad Registre būtų įregistruoti pakeisti Bendrijos vadovo, valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenys. Registro tvarkytojas 2024 m. vasario 14 d. pranešimu „Dėl termino trūkumams pašalinti nustatymo“ nustatė dokumentų trūkumus ir terminą iki 2024 m. vasario 29 d. šiems trūkumams pašalinti. Bendrija, taisydama registro tvarkytojo 2024 m. vasario 14 d. pranešime nurodytus trūkumus, pateikė 2024 m. vasario 23 d. prašymą registruoti registre pakeistus duomenis (JAR-1-E forma) dėl Bendrijos pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenų pakeitimų. Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatė, kad registro tvarkytojui buvo pateikti visi valdymo organų duomenų pakeitimui reikalingi dokumentai, numatyti Nuostatų 139 punkte – nustatytos formos prašymas JAR-1-E, Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas su priedais. Registro tvarkytojas, nenustatęs CK 2.68 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pakeisti duomenys negalėtų būti įregistruoti, 2024 m. vasario 27 d. įregistravo pakeistus Bendrijos pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenis JAR.

Šalies argumentai

Pareiškėjas registro tvarkytojui pateikė 2024 m. kovo 14 d. prašymą Nr. S-04/24 „Dėl bendrijos „Vileišio loftai“ dokumentų“ (Prašymas 2024 m. kovo 15 d. užregistruotas Nr. G-13244 (1.4 Mr) „<...> panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. vykusio susirinkimo dokumentų registraciją“. Atsakovas Raštu nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymą, nes teisės aktai nesuteikia teisės registro tvarkytojui peržiūrėti ir panaikinti savo paties priimtų sprendimų dėl duomenų registravimo registre ir atitinkamai keisti registro duomenis. Bendrovė šioje byloje įrodinėja, kad Prašymas turėjo būti tenkintas ir registro tvarkytojas pats turėjo panaikinti 2024 m. vasario 27 d. sprendimą, kuriuo, išnagrinėjus Bendrijos prašymą, buvo įregistruoti pakeisti Bendrijos pirmininko ir valdybos narių duomenų pakeitimai, tačiau šis Bendrovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra netinkamas. Bendrovė, prašydama panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. susirinkimo dokumentų registraciją, iš esmės kvestionuoja registro tvarkytojo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą, kuris įformintas registro įrašu, tačiau neskundžia teismui paties sprendimo.

Nepagrįsta pareiškėjo pozicija dėl VAĮ 16 straipsnio 1 dalies. Aptarus CK 2.64 straipsnio 4 dalį, 2.68 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, Nuostatų 252 punktą, kuriame nurodyta, kad registro tvarkytojo veiksmai (ir tie sprendimai, kuriais registre buvo įregistruoti duomenys ir dokumentai) gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka (Regionų administraciniam teismui), o skundas dėl registro tvarkytojo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo teisėtumo teismui turėjo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, kad registro tvarkytojas neturi teisės peržiūrėti ir panaikinti savo paties priimto sprendimo, nes juos gali panaikinti išimtinai tik teismas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, kodėl registro tvarkytojas negalėjo 2024 m. vasario 27 d. įregistruoti pakeistų Bendrijos duomenų pagal Bendrijos pateiktus dokumentus. Šie argumentai neturėtų būti nagrinėjami šiame ginče, kadangi Bendrovė neginčija registro tvarkytojo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Bendrijos organų priimtais sprendimais, turi teisę juos skųsti bendrosios kompetencijos teismui (CK 2.82 str. 4 d.). Taip pat pareiškėjas skunde visiškai nepagrįstai dėsto savo nuomonę dėl klaidingų duomenų taisymo registre, kadangi iš pateikto Prašymo turinio akivaizdžiai matosi, jog nebuvo prašoma taisyti klaidas registre, o buvo prašoma panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. susirinkimo dokumentų registraciją. Be to, vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 3 dalimi, 2.67 straipsniu, Registro nuostatų 38.2 papunkčiu, 139 punkto nuostatomis, pasikeitus juridinio asmens registro duomenims pareiga pateikti atitinkamus dokumentus kyla dokumentų ir duomenų teikėjui, nagrinėjamu atveju Bendrijos pirmininkui, nes Bendrovė Nuostatų 38.2 papunkčio pagrindu nėra duomenų ir dokumentų teikėja, kurios prašymo pagrindu duomenys apie Bendriją būtų keičiami Registre.

Registro tvarkytojas, neturėdamas teisės panaikinti savo paties priimtų sprendimų, neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo „<...> panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. vykusio susirinkimo dokumentų registraciją“, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti LAGK 2024 m. birželio 19 d. sprendimą bei skundžiamą informacinio pobūdžio Raštą, kuriame buvo pateikta informacija ir paaiškinta Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. priimtų sprendimų apskundimo tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrija „Vileišio loftai“ nepateikė atsiliepimo į skundą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Bendrija 2024 m. vasario 12 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti vadovo, valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimus. VĮ Registrų centras 2024 m. vasario 27 d. įregistravo pakeistus Bendrijos pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenis. Pareiškėjas 2024 m. kovo 14 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. vykusio susirinkimo dokumentų registraciją. VĮ Registrų centras Rašte pareiškėjui nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti Bendrovės Prašymo panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. vykusio susirinkimo dokumentų registraciją. Rašte nurodyta, kad CK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės VĮ Registrų centrui pačiam peržiūrėti savo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl VĮ Registrų centras, registro tvarkytojas neturi teisinio pagrindo peržiūrėti ir panaikinti savo priimtų sprendimų dėl duomenų registravimo registre ir atitinkamai keisti registro duomenis. Rašte buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad nesutikdamas su Bendrijos organų priimtais sprendimais, jis turi teisę juos skųsti teismui.

Teismas vadovavosi CK, Bendrijų įstatymo, Nuostatų, Taisyklių normomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog viešojo administravimo subjektas (JAR tvarkytojas) neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą bei jas vertinti, nes jo pareiga – tik patikrinti, ar jam pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-602/2024).

Teismas nustatė, jog pagal registro tvarkytojui Bendrijos pateiktą prašymą ir kitus dokumentus, 2024 m. vasario 7 d. buvo įregistruoti pakeisti Bendrijos vadovo, valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenys. Įvertinęs pareiškėjo Prašymo ir atsakovo Rašto turinį, pažymėjęs, jog Nuostatų 38.2 punkto pagrindu Bendrovė nėra duomenų ir dokumentų teikėja, kurios prašymo pagrindu duomenys apie Bendriją būtų keičiami registre, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas neturėjo teisės pats peržiūrėti ir panaikinti savo priimto sprendimo. Registro tvarkytojas duomenis gali keisti duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus ir nėra numatyta jokių išimčių, leidžiančių registro tvarkytojui elgtis kitaip, tai yra keisti juridinio asmens duomenis kitais nei teisės aktuose numatytais pagrindais.

Teismas nustatė, kad Bendrovė neskundė registro tvarkytojo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo, kurio pagrindu duomenys buvo įregistruoti, tai yra sprendimas įformintas registro įrašu, todėl pritarė atsakovo pozicijai, jog ginčą dėl registro tvarkytojo sprendimo, kuris buvo įformintas 2024 m. vasario 27 d. registro įrašu ir apie kurį pareiškėjui buvo žinoma, galėtų spręsti tik teismas ir priimti atitinkamą sprendimą dėl registro tvarkytojo sprendimo, įforminto registro įrašu, teisėtumo. Aptaręs CK 2.82 straipsnio 4 dalį, teismas nurodė, kad pareiškėjui Rašte buvo išaiškinta jo teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, jei jis nesutinka su Bendrijos organų priimtais sprendimais.

Teismas pripažino, kad VĮ Registrų centro Raštas atitinka VAĮ reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo, o taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Teismas pripažino LAGK 2024 m. birželio 19 d. sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti, panaikinti LAGK 2024 m. birželio 19 d. sprendimą, VĮ Registrų centro Raštą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Teismų formuojamoje praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama teismo sprendimų motyvų svarba, tinkamas ir išsamus pareiškėjo pateiktų argumentų, įrodymų vertinimas, pabrėžiant, kad sprendimo motyvų stoka gali lemti proceso šalių nepasitikėjimą teisingumo vykdymu ir pažeisti jų teisę į teisingą procesą. Vienas iš pagrindinių ir esminių pareiškėjo skundo argumentų buvo tas, kad būtent dėl atsakovo kaltės, jam tinkamai neįvykdžius pareigos patikrinti jam pateiktų duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams, JAR buvo įrašyti (įregistruoti) klaidingi duomenys, kas prieštarauja ir paneigia įstatyme įtvirtintą registre įregistruotų duomenų teisingumo prezumpciją, prieštarauja geros moralės, teisinės valstybės principams, taip pat pažeidžia visuomenės viešą interesą būti užtikrintiems, kad viešame registre įregistruoti duomenys yra teisėti ir teisingi, ir šiais duomenimis jie gali pagrįstai remtis tolesniuose civiliniuose santykiuose (sudarant sandorius ir kt.). Tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, šio argumento neanalizavo, nevertino ir dėl jo nepasisakė. Teismas pažeidė bylos nagrinėjimui ir teismo sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, neužtikrino išsamaus ir teisingo bylos nagrinėjimo, tinkamai neišklausė pareiškėjo, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisingą sprendimą.

Teismas vadovavosi neaktualia nagrinėjamai situacijai (ratio decidendi nesutampa) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-140-602/2024), nes dėl atsakovo kaltės juridinių asmenų registre įregistruoti klaidingi duomenys turėtų būti ne keičiami, o ištaisomi vadovaujantis Nuostatų 222 punktu (jeigu gavus suinteresuoto asmens prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus nustatoma, kad į Registro duomenų bazę dėl registro tvarkytojo kaltės įrašyti klaidingi duomenys ar informacija, registro tvarkytojas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas klaidingus duomenis ar informaciją ištaisyti ir neatlygintinai apie tai raštu pranešti registro objektui ir duomenų subjektui, kurių duomenys ar informacija ištaisyti, taip pat asmenims, kuriems klaidingi duomenys perduoti, bei prašymą pateikusiam suinteresuotam asmeniui). VAĮ 16 straipsnio 1 dalis, Nuostatų normos aiškiai paneigia teismo išvadą, kad teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui panaikinti (pripažinti netekusiu galios) savo sprendimo.

Teismas visiškai nepagrįstai akcentavo juridinių asmenų duomenų keitimą, bet nieko neužsiminė apie atsakovo pareigą ištaisyti klaidingus duomenis. Registro tvarkytojas turi net ne teisę, o pareigą ištaisyti klaidingus duomenis, o juos ištaisyti jis privalo pagal suinteresuoto asmens prašymą. Esamoje situacijoje klaidingi duomenys registre buvo įregistruoti ne dėl kitų asmenų (pvz. notaro) klaidos, bet būtent dėl atsakovo, kaip registro tvarkytojo, klaidos. Todėl pareiškėjas, kaip Bendrijos narys, turėjo teisę kreiptis į atsakovą ir pareiškėjas turi būti vertinamas būtent kaip suinteresuotas asmuo, kurio prašymą ištaisyti klaidingus duomenis atsakovas privalėjo tenkinti ir duomenis ištaisyti, tačiau neteisėtai atsisakė tai padaryti.

Teismas, analizuodamas pareiškėjo Prašymą išimtinai tik formaliu aspektu, nepagrįstai suteikė didesnę reikšmę Prašyme paminėtai CK 2.68 straipsnio 1 dalies normai, o ne pareiškėjo Prašymo esmei ir turiniui. Vien tai, kad Prašyme buvo nurodyta CK 2.68 straipsnio 1 dalis, niekaip nepaneigia atsakovo pareigos, numatytos Nuostatų 222 punkte, suinteresuoto asmens (Bendrovės) prašymu ištaisyti klaidingus duomenis ar informaciją. Būtent to ir buvo prašoma, tačiau teismas tokį prašymą neteisingai įvertino, dėl to rėmėsi visiškai kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis visiškai kitokius klausimus (t. y. duomenų pakeitimo, o ne jų ištaisymo) ir dėl to priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Jokie teisės aktai nenumato pareigos pareiškėjui rinktis būtinai kažkurį vieną, konkretų jo pažeistų teisių gynybos būdą. Bendrovė yra laisva pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, ir, vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu, pati priima sprendimą kaip, kada ir kokiu konkrečiu būdu jai gintis. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas pasirinko ginti savo teises kitokiu būdu, nei nurodyta teismo, t. y. prašydamas panaikinti atsakovo Raštą bei įpareigoti registro tvarkytoją iš naujo išnagrinėti Prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą, negalėjo sudaryti pagrindo teismui netenkinti pareiškėjo skundo.

Teismas neteisingai įvertino Rašto atitiktį VAĮ reikalavimams. Atsakovo sprendimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ reikalavimų, viešojo administravimo išsamumo ir gero viešojo administravimo principų reikalavimų, todėl egzistuoja pagrindas tokį sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą dėl pareiškėjo pasirinkto netinkamo savo teisių gynimo būdo, dėl registro tvarkytojo veiksmų (sprendimų) apskundimo tvarkos, ir papildomai nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Aplinkybė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus pareiškėjui ar, kad jame nebuvo pritarta pareiškėjo motyvams, nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai. Teismas išsamiai analizavo aktualų teisinį reglamentavimą, bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė motyvuotą sprendimą. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad registro tvarkytojas neturėjo teisės pats peržiūrėti ir panaikinti 2024 m. vasario 27 d. priimto sprendimo (Nuostatų 134 p., Taisyklių 24 p.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai dėsto savo nuomonę dėl klaidingų duomenų taisymo registre, vadovaudamasis Nuostatų 222 punktu. Iš Prašymo turinio akivaizdžiai matosi, jog nebuvo prašoma taisyti klaidas registre, o buvo prašoma panaikinti 2024 m. sausio 4 d. Bendrijos vykusio susirinkimo dokumentų registraciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „klaidos“ reiškia tam tikrą nukrypimą nuo teisingos informacijos, pavyzdžiui, registruojant juridinio asmens valdymo organo narį, pavardėje padaryta gramatinė ar korektūros klaida, nurodant juridinio asmens kodą, neteisingai parašytas skaičius ir panašiai. Registre klaidingais duomenimis gali būti laikomos tik padarytos techninio pobūdžio klaidos, kurių ištaisymas nepakeičia duomenų ar informacijos, įrašytos registre, esmės, bei toks ištaisymas nepakeičia nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų, esančių įrašytų registre pagal padarytą registro tvarkytojo įrašą (sprendimą) (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-268-492/2021). Pareiškėjas siekia paneigti registro tvarkytojo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą, kuriuo buvo įregistruoti pakeisti Bendrijos pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenys registre, t. y. pareiškėjas siekia pakeisti (panaikinti) registro duomenis, kas nėra laikoma techninio pobūdžio klaidos taisymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. balandžio 12 d. rašto Nr. S-10638 (1.4 E) „Dėl informacijos pateikimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų su tuo susijusių reikalavimų pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lema“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reguliavimą bei tai, kad ginčijamas atsakovo Raštas atitinka VAĮ reikalavimus konstatavo, jog ginčijamas VĮ Registrų centro Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą.

Pareiškėjas su anksčiau minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. UAB „Lema“ skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas teismo priimtas sprendimas akivaizdžiai yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, neįvertinant ir nenagrinėjant pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, o kitus pareiškėjo skundo argumentus vertinant netinkamai, neteisingai kvalifikuojant ginčo klausimus ir dėl to netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl egzistuoja pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų ir VĮ Registrų centras generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3E) patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių nuostatos. Ginčui aktualios anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl šiame sprendime nebekartojamos.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 4 d. įvyko P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos „Vileišio loftai“ visuotinis narių susirinkimas, kuriame inter alia buvo sprendžiami ir bendrijos valdymo organų narių rinkimo klausimai. P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrija „Vileišio loftai“ 2024 m. vasario 12 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įregistruoti vadovo, valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimus. Pašalinus nustatytus trūkumus, atsakovas prašymą tenkino ir 2024 m. vasario 27 d. įregistravo pakeistus Bendrijos pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenis. UAB „Lema“ 2024 m. kovo 14 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą bei vadovaudamasi CK 2.68 straipsnio 1 dalimi prašė panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. vykusio susirinkimo dokumentų registraciją. VĮ Registrų centras ginčijamu Raštu atsisakė pareiškėjo Prašymą tenkinti, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. vykusio susirinkimo dokumentų registraciją.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo konkrečiu atveju registro tvarkytojui buvo pateikti visi Bendrijos valdymo organų duomenų pakeitimui būtini dokumentai, numatyti Nuostatų 139 punkte – nustatytos formos prašymas (JAR-1-E), Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas su priedais, juos pateikė tinkamas subjektas (Bendrijos pirmininkas) bei nenustatyti CK 2.68 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti pagrindai, dėl kurių pakeisti duomenys negalėtų būti įregistruoti.

Įvertinęs teisinį reguliavimą (CK 2.66–2.68 str., Nuostatų 38.2, 58, 129, 133, 134, 139, 252 p., Taisyklių 19 p.), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas neturėjo teisės pats peržiūrėti ir panaikinti savo priimto sprendimo (CK 2.68 str. 3 d., t. y. priskirtina teismo kompetencijai), registro tvarkytojas duomenis gali keisti duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus ir nėra numatyta jokių išimčių, leidžiančių registro tvarkytojui elgtis kitaip, t. y. keisti juridinio asmens duomenis kitais nei teisės aktuose numatytais pagrindais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad Juridinių asmenų registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus ir teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių JAR tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant minėtiems dokumentams ar pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus. Viešojo administravimo subjektas (JAR tvarkytojas) neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą bei jas vertinti, nes jo pareiga – tik patikrinti, ar jam pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus (žr., pvz., 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-602/2024).

Be kita ko, pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. VĮ Registrų centro Rašte buvo išaiškinta pareiškėjo teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tokiu atveju, jei jis nesutinka su Bendrijos organų priimtais sprendimais. Taip pat bylos duomenimis pareiškėjas teismui neskundė ir registro tvarkytojo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo, kurio pagrindu duomenys buvo įregistruoti.

Bendrovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo viešame registre įregistruota informacija yra klaidinga, nes nebuvo laikytasi informavimo apie visuotinį Bendrijos narių susirinkimą terminų (1), nebuvo laikytasi pranešimų apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą pateikimo Bendrijos nariams tvarkos (2) ir buvo įregistruota nepilnos sudėties Bendrijos valdyba, t. y. pagal įstatus Bendrijos valdybą sudarant 9 nariams, buvo įregistruoti tik 8, kas leidžia teigti, kad registre esanti informacija apie esminį Bendrijos valdymo organą ne tik yra klaidinga, bet ir prieštarauja kitiems pačio atsakovo įregistruotiems duomenims (pats atsakovas registro duomenyse apie Bendriją nurodo, kad Bendrijos valdybos narių skaičius yra 9, tačiau jam pateikus registruoti tik 8, jis neatsisako to padaryti, bet nepagrįstai ir neteisėtai įregistruoja tik 8 narius iš 9) (3).

Civilinio kodekso 2.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klaidos juridinių asmenų registre taisomos juridinio asmens arba asmens, kurio duomenys įrašyti į registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.

Nuostatų (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.) 218 punkte nustatyta, kad klaidingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys ar informacija (toliau – klaidingi duomenys ar informacija) Registre taisomi ar papildomi Registro duomenų, informacijos ir dokumentų teikėjo, gavėjo, asmens, kurio duomenys ar informacija įrašyta Registre (toliau – duomenų subjektas), arba susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ar klasifikatorių tvarkytojų (toliau kartu – suinteresuoti asmenys) prašymu, taip pat Registro tvarkytojo iniciatyva. Klaidingais laikomi Registre įregistruoti duomenys ar įrašyta informacija, neatitinkantys Registrui pateiktų dokumentų.

VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010); <...> viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012); <...> administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012).

CK 2.69 straipsnio 1 dalies, VAĮ 35 straipsnio 1 dalies ir Nuostatų 218 punkto sisteminis aiškinimas patvirtina, jog Juridinių asmenų registre klaidingais duomenimis gali būti laikomos tik padarytos techninio pobūdžio klaidos, kurių ištaisymas nepakeičia duomenų ar informacijos, įrašytos Juridinių asmenų registre, esmės, bei toks ištaisymas nepakeičia nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų, esančių įrašytų Juridinių asmenų registre pagal padarytą registro tvarkytojo įrašą (sprendimą). Juridinių asmenų registro tvarkytojas paprastai negali taisyti klaidų, jeigu tai yra klaidos, padarytos notaro jau patvirtintuose arba steigėjų ar dalyvių sudarytuose dokumentuose, t. y. dokumentuose, kuriais remiantis priimtas registro tvarkytojo sprendimas padaryti įrašą Juridinių asmenų registre, nes tai nėra registro tvarkytojo padarytos klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-132-602/2020).

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 14 d. Prašyme atsakovo ne prašė ištaisyti klaidas registre, o buvo prašoma panaikinti 2024 m. sausio 4 d. vykusio Bendrijos susirinkimo dokumentų registraciją. Taip pat iš anksčiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Bendrijos narių visuotinio susirinkimo netinkamu organizavimu ir valdybos narių rinkimo tvarka, tačiau nenurodo, kokie registre įrašyti duomenys ir kokių neatitinka dokumentų arba kokios techninio pobūdžio klaidos padarytos įrašant duomenis į registrą. Iš esmės pareiškėjas siekia panaikinti 2024 m. sausio 4 d. vykusio Bendrijos susirinkimo dokumentų registraciją, kas nėra laikoma techninio pobūdžio klaidos taisymu.

Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.).

UAB „Lema“ apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą (1 p.); teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo (2 p.). Aiškindamas VAĮ 16 straipsnio nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šis straipsnis yra bendrojo pobūdžio teisės norma, reglamentuojanti administracinių sprendimų pripažinimo netekusiais galios procedūrą, tačiau savaime nesukurianti savarankiško ir neriboto viešojo administravimo subjekto įgaliojimo peržiūrėti savo anksčiau priimtus individualius administracinius sprendimus. Todėl kiekvienu atveju būtina vertinti ir tai, ar ir kokia apimtimi atsakovui taikytinas specialusis teisinis reguliavimas nustato jo kompetenciją peržiūrėti ir panaikinti anksčiau priimtus sprendimus, taip pat ar VAĮ 16 straipsnio taikymas konkrečiu atveju neprieštarauja šio specialiojo reguliavimo tikslams ir sistemai. Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, bendroji teisės norma, suteikianti institucijai teisę keisti ar panaikinti savo sprendimus, neatleidžia nuo pareigos laikytis specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, sąlygų ir apribojimų (žr., pvz., 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-560/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau aptartą ginčo situacijos teisinį reguliavimą, nėra jokio pagrindo vadovautis ir tiesiogiai taikyti Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad ginčijamas atsakovo Raštas akivaizdžiai neatitinka VAĮ reikalavimų, viešojo administravimo išsamumo ir gero viešojo administravimo principų, todėl egzistuoja pagrindas tokį Raštą panaikinti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir patikrinusi, ar atsakovas tinkamai, išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą, vertina, kad VĮ Registrų centro Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas Rašte nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisės aktų nuostatas, Raštas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas dėl atsisakymo panaikinti Bendrijos 2024 m. sausio 4 d. vykusio susirinkimo dokumentų registraciją yra pakankamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo minėtą Raštą panaikinti. Taigi, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo priimtas Raštas neatitinka imperatyvių VAĮ nuostatų.

Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo ginčo situacijos teisinį reguliavimą, išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Todėl byloje konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas skundą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Taip pat LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų centro Rašto panaikinimo, 2024 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 21RE-507 (AG-402/02-2024) pagrįstai pareiškėjo UAB „Lema“ skundą atmetė.

Bendrovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lema“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRytis KrasauskasJolanta Malijauskienė