Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio apeliacinį skundą ir nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo

NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, NUT1 paskirta sumažinta bausmė – 20 (dvidešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu NUT1 paskirtą 20 parų arešto bausmę subendrinus su 2025 m. kovo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, šias bausmes visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Nukentėjusiojo NKA1 civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinus visiškai, NKA1 naudai priteista iš NUT1 210 Eur (du šimtai dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

NUT1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Akcentuojama, kad BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta: „.Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.” BK 67 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės yra savarankiškos baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl bendrinant bausmes, teismas privalo išspręsti ir visų galiojančių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pagrįstumą (suderinamumą). Teismas, bendrindamas bausmes, privalo ne tik nustatyti galutinę bausmę, bet ir aiškiai pasisakyti dėl anksčiau paskirtų ir dar galiojančių baudžiamojo poveikio priemonių tolimesnio taikymo, jų pakeitimo ar panaikinimo. Teismas nepasisakydamas dėl galiojančios baudžiamojo poveikio priemonės sukuria teisinį neapibrėžtumą ir pažeidžia nuosprendžio aiškumo bei vykdytinumo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Trečiojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prokuroro skundo

Iš prokuroro apeliacinio skundo spręstina, kad skunde jis kelia baudžiamojo poveikio priemonių bendrinimo kartu su bausmėmis klausimą. Prokuroro vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę visiško sudėjimo būdu bendrindamas su ankstesniu NUT1 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu 2025 m. kovo 5 d. skirta bausme, nepagrįstai nepaliko galioti minėtu ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant 2025 m. balandžio 10 d. (2025 m. kovo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymo įsiteisėjimo dienos). Prokuroras nurodo, kad tokiu būdu žemesnis teismas pažeidė nuosprendžio aiškumo, vykdytinumo bei individualizavimo principus. Teisėjų kolegija su tokia prokuroro pozicija nesutinka.

Nustatyta, kad NUT1 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir, paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu bei pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, NUT1 skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu jam skirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter WILDFIRE“ konfiskavimas.

Taip pat nustatyta, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam NUT1 paskirta ir BK 64¹ straipsnio pagrindu vienu trečdaliu sumažinta 20 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, šias bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto bausmė. Baudžiamojo poveikio priemonių žemesnis teismas nebendrino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir yra vykdomos atskirai.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę bendrinant su ankstesniu procesiniu sprendimu jam skirta bausme, baudžiamojo poveikio priemonės kartu su bausmėmis NUT1 nebuvo subendrintos pagrįstai. Baudžiamojo poveikio priemonės, kaip matyti, yra vykdomos atskirai. Esant nurodytoms aplinkybėms prokuroro apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistajam NUT1 paskirtos bausmės, BK 75 straipsnio taikymo

Iš NUT1 apeliacinio skundo spręstina, kad nuteistasis iš esmės neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir neginčija savo kaltės, tačiau prašo skirti švelnesnę (rūšimi) bausmę. Papildomai apygardos teismui pateiktu prašymu nuteistasis prašo arešto bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad 2026 m. balandžio 25 d. buvo sunkiai sužalotas, dėl to jam diagnozuotas blužnies plyšimas ir atlikta operacija, jo imuninė sistema susilpnėjusi, jis turi padidėjusią riziką susirgti sunkiomis infekcijomis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam NUT1 skirtinos bausmės, sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs skundžiamame nuosprendyje aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, kurių aukštesnis teismas nebekartoja, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant griežčiausią BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant 30 parų dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę (teisiamas ketvirtą kartą, praeityje vieną kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, per pastaruosius vienerius metus yra baustas keturis kartus, iš kurių du kartus baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (sukčiavimas), nuobaudos galiojančios), ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam paskirtos tiek švelnesnės baudos, laisvės apribojimo, tiek su realiu laisvės ribojimu skirta arešto bausmė jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, naują tyčinį baudžiamąjį nusižengimą jis padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, nusikalstama veika padaryta turtinė žala nėra atlyginta, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, daro išvadą, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis (tuo metu) prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, NUT1 askirta 20 parų arešto bausmė. Taip pat pažymėtina, kad bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką NUT1 padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, NUT1 paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė.

Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad šiuo atveju egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y., nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo NUT1 atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas NUT1 yra negalimas.

Kaip jau minėta, nuteistajam NUT1 anksčiau taikytos bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas) jo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju naują tyčinį baudžiamąjį nusižengimą jis padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Byloje nustatytos aplinkybės aukštesniam teismui neleidžia spręsti, kad NUT1 yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo, o tuo tarpu ne kartą jam teismo parodyto pasitikėjimo tiek skiriant švelnesnes baudos ir laisvės apribojimo bausmes, tiek atidedant griežtesnės su realiu laisvės ribojimu susijusios arešto bausmės vykdymą, nuteistasis nepateisino. Nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro nusikalstamas veikas, kas sudaro pagrindą spręsti, jog teisei priešingas elgesys yra susiformavusio nuteistojo nusikalstamo elgesio dalis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Įvertinus pirmiau išdėstytą darytina išvada, kad nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tuo tarpu dėl nuteistojo papildomame prašyme nurodytų aplinkybių susijusių su jo sveikatos būkle, pažymėtina, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra bausmės atlikimo vietose yra užtikrina (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. APD-2026-05558 dėl nuteistajam NUT1 teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 102,08 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis NUT1 nuosprendžio priėmimo vykdė individualią veiklą (dirbo maisto išvežiotoju), tačiau iš nuteistojo apygardos teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistasis turėjo sveikatos problemų, skundžiamu nuosprendžiu iš jo yra priteista turtinė žala, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta su realiu laisvės ribojimu susijusi arešto bausmė. Įvertintina ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), tuo tarpu nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo NUT1 nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo NUT1 valstybei 102,08 Eur, patirtų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme, nepriteisit.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.