- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- eAS-1010-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00722-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "HISK"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „HISK“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti, kad teisme yra vilkinamas bylų nagrinėjimas; 2) išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės „HISK“ dokumento formą, būtiną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją P. V.“ (toliau – ir 2026 m. sausio 30 d. sprendimas) ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Sodrą) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str.); 4) taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str. 3 d. 1–3 p.), užtikrinančias pareiškėjui teisę disponuoti atsakovo turimomis / sukauptomis lėšomis, pragyvenimui / išgyventi: pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti išankstinę pensiją; sustabdyti antstolio vykdomus, pagal vykdomuosius dokumentus, išieškojimų veiksmus; įpareigoti antstolį nedelsiant / skubiai priimti patvarkymą – skubiai padidinti vienkartinį (2026 m. vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų (pas atsakovą esančių / sukauptų) lėšų – 4 265,14 Eur dydžio, limitą; 5) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją (ABTĮ 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2026 m. kovo 31 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2026 m. kovo 27 d. pateikė patikslintą skundą (pareiškimą), kuriame prašė: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą; 2) panaikinti 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 (toliau – ir 2026 m. kovo 17 d. raštas) ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Sodrą) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 str.); 3) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, atėmusį teisę į Švedijos paskirtą pensiją; 4) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją (ABTĮ 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjui. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į VSDFV, kaip to reikalauja įstatymas. Tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats pareiškėjas, o kartu su skundu pateiktuose dokumentuose taip pat nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra būtų įvykdyta. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ši aplinkybė laikytina kliūtimi nagrinėti jo reikalavimą administraciniame teisme. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą, teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas vertino, kad prašomo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 17 d. rašto turinys yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 17 d. raštas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą yra išvestinis, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, tuo pačiu įstatymo pagrindu atsisakytina priimti ir išvestinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko ir norint įskaityti žyminį mokestį, nėra duomenų, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas už šį teismui pateiktą skundą, todėl pareiškėjui žyminis mokestis nėra grąžinamas.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str. 3 d. 1–3 p.), užtikrinančias pareiškėjui teisę disponuoti atsakovo varžomas disponuoti turimas / sukauptas lėšas, pragyvenimui / išgyventi. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).
Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą (VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją P. V.“), privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1089-520/2026; kt.). Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad, atsisakius priimti skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo, atsisakytina priimti išvestinius skundo (pareiškimo) reikalavimus – pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 17 d. rašto turinys yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl reikalavimą dėl šio rašto panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas jau yra teikęs skundus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 17 d. rašto Nr. (10.2E) DV_S-20386 panaikinimo ir šis reikalavimas buvo atsisakytas priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, t. y. kai pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026; 2026 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1119-492/2026; 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1022-662/2026; kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamai situacijai (dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 17 d. raštą) yra aktualus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas skundo atsisakymo pagrindas, t. y. kai pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas skundo atsisakymo pagrindas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) keistinas – šią pareiškėjo skundo dalį atsisakant priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė dėl pareiškėjo patikslinto skundo (pareiškimo) reikalavimo panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, atėmusį teisę į Švedijos paskirtą pensiją, tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio pobūdžio dokumentas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, todėl nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026; 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1075-492/2026; 2026 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1119-492/2026; 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1115-815/2026; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1164-662/2026; kt.). Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad šis dokumentas yra administracinis aktas, kuris galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui.
Pareiškėjas patikslintame skunde (pareiškime) yra nurodęs reikalavimą priteisti iš atsakovo (Sodros) kompensaciją (ABTĮ 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1148-575/2026), šis reikalavimas yra išvestinis iš skundo (pareiškimo) reikalavimo, susijusio su VSDFV (Sodros) teritorinio skyriaus priimtu sprendimu. Šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjo patikslintame skunde (pareiškime) ir atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad šis reikalavimas yra pareikštas kaip savarankiškas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1056-492/2026; 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1022-662/2026; 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-961-821/2026; kt.).
Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas po skundo priėmimo. Šiuo atveju pareiškėjo skundas (pareiškimas) atsisakytas priimti, todėl nėra pagrindo spręsti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors nurodė netinkamą skundo atsisakymo pagrindą dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 17 d. raštą, tačiau iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.