- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- eAS-2637-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-04754-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą (skundą) atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) užskaityti anksčiau sumokėtą (žr. Kauno rūmų 2026-03-17 nutartis (eI2-10139-780/2026), 3 lapas) žyminį mokestį; 2) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV)) pašalinti padarytą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių, žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 str.) pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str.); 3) taikyti [skubiai] smurtautojo užkardymą, reikalavimų užtikrinimo (ABTĮ 70 str. 3 d, 1-3 p.) priemones, užtikrinančias jam (pareiškėjui) disponuoti pas atsakovą turimomis/sukauptomis lėšoms, pragyvenimui / išgyventi – pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą (Konstitucijos 52 str.).
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 skundą ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.
Dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti tam tikrus faktus, aplinkybes, teismas pažymėjo, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Administraciniame teisme ginčo dalyku gali būti tik toks subjekto, įgalioto atlikti viešąjį administravimą, priimtas administracinis sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) su prašymais dėl išankstinės pensijos skyrimo ir gavo keletą jo netenkinančių Sodros teritorinių skyrių atsakymų, tarp jų ir skundžiamus Sodros Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą
Nr. VUI_SP1E-1433, 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis tokio pobūdžio administraciniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, Sodros teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami Sodrai. Ši apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta ir skundžiamuose 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. administraciniuose sprendimuose. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, taip pat skunde nenurodė aplinkybių, kad nurodytus administracinius sprendimus būtų skundęs nurodyta privaloma išankstine ne teismo tvarka. Todėl teismas šią skundo dalį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija informaciją apie išduotą P1 dokumentą. Tai standartinės socialinės apsaugos teisių formą, kurioje pateikiama Europos Sąjungos įvairių įstaigų, kurioms asmuo pateikė senatvės, maitintojo netekimo ar invalidumo pensijos prašymus, priimtų sprendimų apžvalga. Formą išduoda pensijų įstaiga, kuriai asmuo pateikė pensijos prašymą, po to, kai gauna išsamią informaciją apie įvairių įstaigų, kurios nagrinėjo asmens prašymą, priimtus sprendimus. Įvertinęs išduotą P1 formą, jos išdavimą, teismas sprendė, kad tokia forma negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Iš pateiktos P1 formos matyti, kad joje yra pateikiama apžvalga asmens išnagrinėtų prašymų skirti panašias išmokas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose apdraustasis dirbo ar buvo apdraustas. Šiame dokumente pateikiama šių vertinimų rezultatų santrauka. Teismas darė išvadą, kad skundžiama P1 formoje pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes joje tik pateikta informacija kiekvienos įstaigos, kuri nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nurodomi priimti sprendimai dėl pensijos.
Skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją už sukurtą emocinį/moralinį diskomfortą teismas laikė nenagrinėtinu kaip savarankišką reikalavimą, nes jis laikytinas susijusiu su reikalavimais pripažinti neteisėtais ir panaikinti Sodros teritorinio skyriaus sprendimus, kuriuos atsisakoma priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai, jos pateiktos/išsiųstos informacijos kopiją. Pareiškėjas 2026 m. kovo 31 d. su tokiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą, o jau 2026 m. balandžio 7 d. į teismą. Taigi atsakovas dar nėra išnagrinėjęs 2026 m. kovo 31 d. pareiškėjo kreipimosi, todėl, teismo vertinimu, tarp šalių iš esmės nėra ginčo. Tik atsakovui atsisakius pateikti pareiškėjo prašoma informaciją, toks sprendimas/atsisakymas galėtų būti skundžiamas teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuotų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pvz. adm. b. Nr. eI2-14146-561/2026, eI2-14195-872/2026, eI2-14192-1114/2026, eI2-14159-811/2026), bei apskritai pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų kiekį, teikiamų skundų identiškumą, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, ir jam skyrė 200 Eur baudą.
III.
Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartį ta apimtimi, kuria jam skirta 200 Eur bauda. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas eiline, kartotine ir teisiškai nekorektiška nutartimi išsprendė pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, t. y. jį atsisakė priimti. Pareiškėjas pažymi, kad teismas / teisėjas eilinį kartą pasielgė teisiškai nekorektiškai – taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti, akivaizdžiai nenori matyti akivaizdžių faktų / aplinkybių (nurodytų pagrindų, dalyko). Teismas / teisėjas iškreiptai, dviveidiškai ir trumparegiškai vykdo savo – priedermę – asmenine priesaika (žr. Teisėjo etikos kodeksą) prisiimtus, bet sąmoninga tyčia pamirštus, įsipareigojimus – teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė 200 Eur baudą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė 200 Eur baudą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą bei nepagrįstai skyrė baudą.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos) yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Pagal šio straipsnio 14 dalį – Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) yra šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialieji ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Fondo biudžete ir yra naudojami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) suformulavo reikalavimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių (Konstitucijos 52 str.)) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Iš skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių ir kartu su skundu (pareiškimu) pateiktų duomenų matyti, kad į pareiškėjo 2026 m. sausio 21 d. prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo buvo atsakyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 10 d. raštu, o į 2026 m. vasario 10 d. prašymą ir 2026 m. vasario 11 d. skundą atsakyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 24 d. raštu. Tačiau pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad jis būtų pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skųsdamas šiuos VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimus VSDFV. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.). Tačiau pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių) nenurodė, kokį konkrečiai jo teiktą prašymą atsakovas atsisakė nagrinėti ar vilkino prašymo nagrinėjimą.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams – iki 300 Eur.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi į teismą su tapačiais skundais, t. y. inicijuoja naujus procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius įsakymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nuolatinis kreipimasis į teismą su skundais dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šias išvadas paneigtų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Apibendrindama teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.