Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. (T. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui T. P. (T. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bei kitų su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Bendras finansavimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Artea lizingas“ (buvusi „SB lizingas“), AS BIGBANK, Lietuvoje veikianti per BIGBABK filialą, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Atsakovas atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną nelyginę metų savaitę pasiimdamas vaiką prieš tai einančios lyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18:30 val. iki 19:00 val. iš vaiko ir gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką nelyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18:30 val. iki 19:00 val. motinai , kuri atvažiuoja pasiimti vaiko į tėvo gyvenamąją vietą;

motina su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną lyginę metų savaitę pasiimdama vaiką prieš tai einančios nelyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18:30 val. iki 19:00 val. iš vaiko tėvo gyvenamosios vietos ir grąžindama vaiką lygininės metų savaitės sekmadienį nuo 18:30 val. iki 19:00 val. tėvui , kuris atvažiuoja pasiimti vaiko į motinos gyvenamąją vietą;

nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal šios bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p., Tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja neporinių metų šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse nuo 18:30 val. iki 19:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, jeigu tuo metu vaikas bendrauja su motina ir grąžindamas vaiką šv. Velykų pirmąją dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val. motinai, kuri atvažiuoja pasiimti vaiko į tėvo nurodytą vaiko buvimo vietą; porinių metų šv. Velykų pirmąją dieną nuo 18:30 val. iki 19:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, jeigu tuo metu vaikas bendrauja su motina ir grąžindamas vaiką šv. Velykų antrąją dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val. motinai, kuri atvažiuoja pasiimti vaiko į tėvo nurodytą vaiko buvimo vietą;

nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal šios bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p., Tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja porinių metų šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), nuo 10:00 val. iki 10:30 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, jeigu tuo metu vaikas bendrauja su Motina ir grąžindamas vaiką pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) nuo 18.00 val. iki 18.30 val. motinai, kuri atvažiuoja pasiimti vaiko į tėvo nurodytą vaiko buvimo vietą; neporinių metų pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10:00 val. iki 10:30 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, jeigu tuo metu vaikas bendrauja su Motina ir grąžindamas vaiką antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) nuo 18.00 val. iki 18.30 val. motinai, kuri atvažiuoja pasiimti vaiko į tėvo nurodytą vaiko buvimo vietą;

nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal šios bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p., tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja neporinių metų Naujųjų metų šventės dienomis (nuo gruodžio 31 d. iki Naujųjų metų sausio 1 d.) nuo 18:30 val. iki 19:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos palydinčių metų gruodžio 30 d, jeigu tuo metu vaikas bendrauja su motina ir grąžindamas vaiką Naujųjų metų sausio 1 d. nuo 18.00 val. iki 18.30 val. motinai, kuri atvažiuoja pasiimti vaiko į tėvo nurodytą vaiko buvimo vietą;

nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal šios bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p., tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną ir gimtadienio dieną (lapkričio 18 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, jeigu tuo metu vaikas bendrauja su motina, (atitinkamos šventės dieną, jeigu ta diena yra ne darbo diena - nuo 10.00 val. iki 10.30 val., o jeigu darbo diena, po vaiko ugdymo dienos pabaigos ugdymo įstaigoje, iš ugdymo įstaigos, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, jeigu tuo metu vaikas bendrauja su motina, tą pačią dieną, nuo 19:00 val. iki 19.30 val.;

nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal šios bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p., motina su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienų metų Motinos dieną ir gimtadienio dieną (gegužės 12 d.), pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos, jeigu tuo metu vaikas bendrauja su tėvu, atitinkamos šventės dieną, jeigu ta diena yra ne darbo diena - nuo 10.00 val. iki 10.30 val., o jeigu darbo diena, po vaiko ugdymo dienos pabaigos ugdymo įstaigoje iš ugdymo įstaigos, ir grąžindama vaiką į gyvenamąją vietą, jeigu tuo metu vaikas bendrauja su tėvu, tą pačią dieną, nuo 19:00 val. iki 19.30 val.;

nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal šios bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p., Tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja porinių metų vaiko gimtadienio dieną (rugpjūčio 14 d.). Jeigu ta diena yra ne darbo diena ir tuo metu vaikas bendrauja su motina, pasiimdamas vaiką nuo 10.00 val. iki 10.30 val., o jeigu darbo diena - po vaiko mokslų dienos pabaigos ugdymo įstaigoje, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:00 val. iki 19.30 val.;

nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal šios bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p., motina su nepilnamečiu vaiku bendrauja neporinių metų vaiko gimtadienio dieną (rugpjūčio 14 d.). Jeigu ta diena yra ne darbo diena ir tuo metu vaikas bendrauja su tėvu, pasiimdama vaiką nuo 10.00 val. iki 10.30 val., o jeigu darbo diena - po vaiko mokslų dienos pabaigos ugdymo įstaigoje, ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:00 val. iki 19.30 val.;

nepriklausomai nuo to kuriam iš tėvų tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal šios bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p., tėvas ir motina, kiekvienais metais užtikrina vienas kitam teisę pasveikinti nepilnametį vaiką per jo gimtadienį (rugpjūčio 14 d.) ir pabūti su nepilnamečiu vaiku nuo 1 val. iki 2 val.;

tėvas ir motina su nepilnamečiu vaiku atostogauja (Lietuvos Respublikoje ir/ar užsienyje) ugdymo įstaigos nustatytų mokinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu – ½ šių nustatytų atostogų dalį. Apie ketinimą atostogauti tėvai vienas kitą informuoja raštu (SMS žinute arba elektroniniu paštu) prieš vieną mėnesį, nurodydami kur ir kiek laiko bus atostogaujama (išvykstama) su vaiku. Šalių nepilnametį vaiką pasiimdami pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. (arba atsižvelgiant į skrydžio laiką) ir grąžindami paskutiniąją atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. (arba atsižvelgiant į skrydžio laiką). Atostogų laiko pasirinkimo prioritetas taikomas tam iš tėvų, kuris pirmas raštu (žinute) informuoja kitą tėvą;

nepilnamečio vaiko ligos atveju, nepilnametį vaiką slaugo tas iš tėvų, kuriam tą dieną tenka bendrauti su vaiku pagal šios bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p., o kitas tėvas tuo metu gali aplankyti vaiką ir bendrauti su vaiku slaugančio tėvo namuose;

tėvas ir motina privalo vienas kitam pateikti reikiamus nepilnamečio vaiko drabužius, dokumentus ir kitus daiktus reikalingus buvimui ar išvykimui su vienu iš tėvų;

tėvas ir motina privalo užtikrinti, kad buvimo su nepilnamečiu vaiku metu, nepilnametis vaikas kitam iš tėvų būtų pasiekiamas mobiliuoju telefonu;

tėvas ir motina apie negalėjimą dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių bendrauti su vaiku šioje bendravimo su vaiku tvarkoje numatytu laiku, motina/tėvas informuoja tėvą/motiną SMS (ar kitokio tipo) žinute ar elektroniniu paštu likus nemažiau kaip 24 val. iki tėvo/motinos bendravimo pradžios (bet kuriuo atveju, motina/tėvas apie šias negalėjimo bendrauti su vaiku priežastis privalo tėvą/motiną informuoti, kiek įmanoma anksčiau, kai tik paaiškėja tokios aplinkybės); tokiu atveju tėvas/motina atleidžiami nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku aukščiau nurodytu atitinkamu laiku, tačiau tėvas/motina įsipareigoja ne vėliau kaip per du mėnesius nuo aplinkybių, sukliudžiusių tėvo/motinos ir vaiko bendravimą, atsiradimo dienos kompensuoti prarastas bendravimo su vaiku dienas susiderindamas su vaikų tėvu/motina atitinkamas dienas bendravimui su vaiku. Kilus nesutarimui, dėl nelyginių savaičių (kuriais neįvyko bendravimas) prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių, dėl lyginių savaičių (kuriais neįvyko bendravimas) prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių;

nepilnamečio vaiko mokymosi įstaiga bus keičiama / pasirenkama tik šalių susitarimu, siekiant sukurti vienodas sąlygas atsižvelgiant į atstumus nuo šalių gyvenamosios vietos;

pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, elektroninio pašto adresui ar bet kuriam kitam kontaktiniam duomeniui, kuris naudojamas tėvui ir motinai įgyvendinant šią bendravimo tvarką, tėvai privalo nedelsdami (ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo kontaktinio duomens pasikeitimo) vieną kitą informuoti, pranešdami naujus kontaktinius duomenis.

priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 170 Eur laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

priteisti iš ieškovės išlaidas teisinei pagalbai už atskirojo skundo parengimą ir dokumentų vertimus; priimti teikiamus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas netinkamai įvertino šalių faktinius santykius, galimybę susitarti dėl bendravimo su vaiku, vaiko įprastą aplinką, mokyklos vietą, abiejų tėvų indėlį į jo išlaikymą ir atsakovo finansines galimybes. Ieškovė nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinybę nustatyti prašomą laikiną bendravimo tvarką bei priteisti 320 Eur mėnesinį laikiną išlaikymą.

Teismas nustatydamas ieškovės pasiūlytą laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, neįvertino faktinių šeimos aplinkybių, šalių gebėjimo susitarti ir nustatytos tvarkos proporcingumą vaiko interesų atžvilgiu.

Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenys savaime nepatvirtina, kad šiuo metu tarp šalių egzistuoja konfliktai, kuriems išspręsti būtina nustatyti itin ribotą bendravimo tvarką. Šalių susirašinėjimai, pateikiami kartu su atskiruoju skundu, patvirtina, kad šalys geba susitarti dėl vaiko poreikių bei bendravimo.

Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra pernelyg ribota, nes iš esmės leidžia kasdienį bendravimą pakeisti susitikimais kas antrą mėnesio savaitgalį, galimybe lankyti vaiką ugdymo įstaigoje, praleisti kartu Tėvo dieną, atsakovo gimtadienį ir dalį atostogų. Iki 2026 m. kovo mėnesio vaikas gyveno su atsakovu ir turėjo galimybę su juo bendrauti nuolat, todėl toks staigus bendravimo apribojimas, gali neatitikti vaiko interesų.

Nustatant bendravimo tvarką, turėjo būti atsižvelgta, kad nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki vaiko mokyklos kelionė trunka apie 8 minutes, o nuo ieškovės gyvenamosios vietos – apie 35 minutes. Šios aplinkybės turėtų būti įvertintos sprendžiant, kokia vaiko gyvenimo ir bendravimo su abiem tėvais tvarka užtikrintų didžiausią stabilumą, mažesnį kasdienį kelionių krūvį ir tinkamas poilsio sąlygas.

Vaiko išsakyta nuomonė dėl gyvenimo su motina ir bendravimo su tėvu tik kas antrą savaitgalį, turėjo būti įvertinta atsižvelgiant į vaiko amžių, emocinę būseną ir galimą lojalumo konfliktą. Būdamas su atsakovu vaikas yra išsakęs norą grįžti gyventi pas jį ir ilgesį atsakovui bei seneliams.

Apelianto nuomone, turi būti nustatyta tokia laikina bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas su kiekvienu iš tėvų praleistų apytikriai po 50 procentų laiko, jeigu toks modelis, įvertinus vaiko poreikius, nuomonę, mokymosi režimą ir abiejų tėvų galimybes, būtų pripažintas atitinkančiu geriausius vaiko interesus. Toks modelis sudarytų sąlygas abiem tėvams tiesiogiai rūpintis vaiku ir palaikyti pastovų tarpusavio ryšį.

Nesutiktina su laikino išlaikymo priteisimu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo. Iki 2026 m. kovo mėnesio vaikas gyveno su atsakovu, kuris pats užtikrino jo kasdienius poreikius. Atsakovas yra pervedęs ieškovei pinigines lėšas, skirtas vaiko poreikiams, apmokėjęs atskiras su vaiku susijusias išlaidas ir skyręs vaikui pinigų maistui mokykloje. Šias aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimai, banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuoti 2026 m. balandžio-gegužės mėnesiais atlikti pervedimai, ir kiti byloje esantys duomenys. Atsakovas dalį vaiko poreikių tenkino pirkdamas drabužius, avalynę, mokymuisi ir laisvalaikiui reikalingus daiktus.

Teismas nepakankamai išsamiai įvertino atsakovo turtinę padėtį, jau suteiktą išlaikymą ir galimą faktinį vaiko poreikių tenkinimą abiejų tėvų lėšomis. Išlaikymo dydis negali būti nustatomas neatsižvelgiant į realius vaiko poreikius ir abiejų tėvų galimybes juos tenkinti. Atsakovo su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai patvirtina, kad jo pajamos yra 2 000 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Atsakovas gauna vaiko išmoką. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankams ir kitoms kredito įstaigoms, kurių mėnesinės įmokos, sudaro reikšmingą pajamų dalį. Atsakovas patiria išlaidų būstui ir kasdieniams poreikiams, maistui, kurui, telefonui bei internetui.

Nustačius apytikriai lygiavertį vaiko gyvenimo su abiem tėvais modelį, kiekvienas iš jų tiesiogiai tenkintų didelę dalį kasdienių vaiko poreikių ir patirtų su tuo susijusių išlaidų. Atsakovas sutinka mokėti 170 Eur/mėn. laikiną išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymas šiuo proceso etapu būtų proporcingesnis, atsižvelgiant į atsakovo pajamas, finansinius įsipareigojimus ir faktiškai teikiamą paramą vaikui.

Apelianto argumentai nepaneigia teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas tinkamai įvertino vaiko interesus, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, ir pagrįstai priteisė 320 Eur dydžio laikiną išlaikymą.

Apelianto siūlomas vaiko perdavimo modelis nėra subalansuotas, gali sudaryti prielaidas papildomiems ginčams ir įtampai tarp šalių. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina reguliarų vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaro sąlygas jam dalyvauti vaiko auklėjime bei ugdyme ir kartu išsaugo vaiko kasdienės aplinkos stabilumą. Apelianto nesutikimas su nustatyta tvarka nėra pagrindas ją keisti.

Apelianto argumentai, kad jis tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, o 320 Eur laikinas išlaikymas yra nepagrįstai didelis, atmestini. Pavieniai apelianto daiktų pirkimai ar atskiri mokėjimai vaikui savaime neįrodo reguliaraus ir pakankamo išlaikymo teikimo.

Apelianto pateikti banko išrašai ir susirašinėjimas nepatvirtina sistemingo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo. Išrašuose nurodyti 129 Eur pervedimai yra valstybės mokama išmoka vaikui, todėl negali būti laikomi apelianto asmeniniu indėliu. Kiti mokėjimai buvo skirti pavienėms konkrečioms išlaidoms, įskaitant kompiuterio įsigijimą, kurį finansavo abu tėvai. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų apie jo nurodomas išlaidas grynaisiais pinigais, jų paskirtį, periodiškumą ir bendrą apimtį.

Apelianto siūlomas 170 Eur/mėn. išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių. 320 Eur/mėn. dydžio laikinas išlaikymas priteistas atsižvelgiant į orientacinį išlaikymo dydį ir būtinybę proporcingai paskirstyti vaiko išlaikymo naštą abiem tėvams, todėl negali būti laikomas nepagrįstai dideliu. Turimi apelianto įsipareigojimai kreditoriams savaime nepanaikina ir nesumažina imperatyvios tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, o byloje nėra duomenų apie objektyvias aplinkybes, ribojančias apelianto galimybes gauti pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovas prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus: šalių susirašinėjimus, atsakovo banko sąskaitos išrašą, pažymą apie atsakovui apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, mokėjimus atsakovo kreditoriams, mokėjimus už telefono ir interneto paslaugas. Atsakovas nurodė, kad nurodytų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu, nes neturėjo atstovo ir tinkamai nesuprato savo procesinių teisių.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl atsakovo pateiktų papildomų duomenų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, be to naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovė dėl pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovo pateikti įrodymai priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl atskirojo skundo dalyko ir naujų reikalavimų apeliaciniame procese

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi. Apeliantas nereikalauja pakeisti skundžiamą nutartį, tačiau reiškia savarankišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y., dėl jo pasiūlytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo ir laikino 170 Eur/mėn. dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad tokią laikiną bendravimo tvarką atsakovas būtų prašęs nustatyti pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovo prašymo turinio matyti, kad jame reiškiamas savarankiškas reikalavimas nustatyti konkrečias, naujai suformuluotas bendravimo sąlygas, įskaitant bendravimą kas antrą savaitę, švenčių ir gimtadienių paskirstymą, atostogų organizavimą, vaiko perdavimą, bendravimą ligos metu bei kitus tėvų tarpusavio įsipareigojimus.

Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis), todėl nurodytas draudimas taikytinas ir nagrinėjant atskiruosius skundus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas prašymu nustatyti konkrečią laikiną bendravimo tvarką siekia ne vien patikrinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir pirmą kartą apeliaciniame procese inicijuoti savarankiško klausimo dėl jo pageidaujamos laikinos bendravimo tvarkos nustatymo išsprendimą. Šio prašymo išsprendimas suponuotų poreikį įvertinti atskiras bendravimo tvarkos sąlygas, jų tarpusavio suderinamumą, praktinio įgyvendinimo galimybes ir atitiktį vaiko interesams.

Atsakovo prašymas nustatyti naują bendravimo tvarką nėra toks reikalavimas, kuris vien dėl savo sąsajos su šeimos ginču galėtų būti laikomas neatsiejamai susijusiu su pirmosios instancijos teisme pareikštu prašymu taip, kad jam būtų netaikomas CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas. Šio atsakovo prašymo nagrinėjimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas pirmą kartą spręstų klausimą dėl konkrečių bendravimo sąlygų, nesuteikęs pirmosios instancijos teismui galimybės šias sąlygas įvertinti ir dėl jų pasisakyti, o tai yra nesuderinama su įstatymo nustatyta apeliacinio proceso paskirtimi.

Pažymėtina, kad atsakovo teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą su savarankišku prašymu dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar pakeitimo nėra paneigiama. Toks prašymas gali būti pareikštas ir nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismui įvertinant aktualias faktines aplinkybes, vaiko interesus ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo atskirajame skunde pirmą kartą pareikšto savarankiško prašymo nustatyti jo pasiūlytą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nenagrinėja ir šio prašymo pagrįstumo iš esmės nevertina. Tačiau vertinami atskirojo skundo argumentai, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir priteisto laikino išlaikymo teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo

Šeimos bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas), priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020). Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka iš esmės grindžia tuo, kad vaikui būtų palankiau gyventi su tėvu, nes kelionė į ugdymo įstaigą iš tėvo gyvenamosios vietos esą truktų trumpiau, vaikas turėtų daugiau laiko poilsiui ir bendravimui su tėvu bei seneliais. Apeliantas teigia, kad vaiko išsakyta nuomonė dėl gyvenimo su motina neatspindi tikrosios jo valios, nes yra paveikta ieškovės įtakos.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vien kelionės į ugdymo įstaigą trukmė savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vaiko gyvenimas su motina neatitinka jo interesų arba kad būtina iš esmės pakeisti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl kelionės trukmės vaikas patiria tokį nuovargį ar kitokius neigiamus padarinius, dėl kurių būtų būtina keisti jo kasdienę aplinką. Vaiko interesai vertintini kompleksiškai, atsižvelgiant ne tik į atstumą iki ugdymo įstaigos, bet ir į vaiko emocinį saugumą, susiformavusią gyvenimo rutiną, ugdymo ir laisvalaikio galimybes, ryšius su abiem tėvais bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Apelianto abejonės dėl vaiko nuomonės patikimumo taip pat savaime nepaneigia vaiko išsakytos pozicijos. Iš bylos medžiagos, matyti, kad vaikas savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais išsakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams, nedalyvaujant ieškovei. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė darė vaikui spaudimą ar formavo jo nuomonę. Vien apelianto subjektyvus įsitikinimas, jog vaiko nuomonė neatspindi jo tikrosios valios, nėra pakankamas pagrindas paneigti vaiko specialistams išsakytą nuomonę. Vaiko nuomonė turi būti vertinama atsižvelgiant į jo amžių, brandą ir kitas bylos aplinkybes, tačiau ji neturi būti sutapatinama su vieno iš tėvų pateikiamu šios nuomonės aiškinimu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina atsakovo teisę palaikyti reguliarų tiesioginį ryšį su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Atsakovas nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ši tvarka pažeidžia vaiko teises ar teisėtus interesus arba kad ją būtina panaikinti siekiant išvengti konkrečios grėsmės vaiko gerovei. Nustatyta laikina bendravimo tvarka nedraudžia šalims pačioms susitarti dėl papildomo atsakovo bendravimo su vaiku laiko.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra galutinis ginčo išsprendimas. Jų paskirtis – iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti ginčo situaciją ir apsaugoti vaiko interesus. Galutinė bendravimo su vaiku tvarka nustatoma išnagrinėjus bylą iš esmės, visapusiškai įvertinus įrodymus ir šalių argumentus. Todėl vien atsakovo siekis nustatyti lygiavertį laiko su vaiku paskirstymą, savaime nepatvirtina būtinybės panaikinti šiuo metu galiojančią laikinąją tvarką.

Byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises ar neatitinka jo geriausių interesų. Ji užtikrina vaiko teisę palaikyti reguliarų ir tiesioginį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, kartu išsaugant vaiko kasdienio gyvenimo stabilumą iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnį abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui visapusiškai vystytis, todėl vertinant išlaikymo poreikį atsižvelgiama į vaiko išlaidas maistui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, sveikatos priežiūrai, ugdymui, transportui, laisvalaikiui ir kitiems būtiniesiems poreikiams. Laikinas išlaikymas skirtas užtikrinti vaiko poreikius bylos nagrinėjimo metu, kol galutiniu teismo sprendimu bus nustatyta nuolatinė išlaikymo prievolė.

Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, nes perka jam drabužius, avalynę ir kitus daiktus, taip pat tam tikrais atvejais perveda pinigines lėšas, savaime nepaneigia būtinybės priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą. Pareiga išlaikyti vaiką reiškia ne vien pavienių daiktų pirkimą ar atsitiktinius mokėjimus, bet nuolatinį ir pakankamą prisidėjimą prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo.

Prie atskirojo skundu pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ieškovei pervedė: 2025 m. rugsėjo 5 d. – 100 Eur, 10 Eur ir 50 Eur; 2025 m. rugsėjo 8 d. – 300 Eur; 2026 m. balandžio 9 d. – 129 Eur; 2026 m. balandžio 26 d. – 700 Eur; 2026 m. gegužės 11 d. – 129 Eur; 2026 m. gegužės 18 d. – 35 Eur. Mokėjimai atlikti nevienodais intervalais, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pervedimų faktas neleidžia daryti išvados, kad visos pervestos lėšos buvo skirtos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsakovo banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad atsakovas visą laikotarpį sistemingai mokėjo nustatyto ar kito pastovaus dydžio išlaikymą. Be to, išraše nenurodyta mokėjimų paskirtis, iš kurios būtų galima nustatyti, kokioms konkrečioms vaiko reikmėms lėšos buvo skirtos.

Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad jis gauna 129 Eur išmoką už nepilnametį vaiką, todėl 129 Eur dydžio pervedimai buvo susiję su vaikui skirta valstybės išmoka ir šios piniginės lėšos negali būti laikomos atsakovo asmeninėmis lėšomis, kuriomis jis savarankiškai vykdė pareigą išlaikyti vaiką. Vienkartinis didesnės sumos (700 Eur) pervedimas, nenustačius jo paskirties ir ryšio su konkrečiu laikotarpiu tenkintais vaiko poreikiais, savaime neįrodo, kad atsakovas nuolat vykdė išlaikymo prievolę. Ši suma galėtų būti reikšminga vertinant faktinį atsakovo prisidėjimą, jeigu būtų nustatyta, kad ji skirta būtent vaiko išlaikymui, tačiau tokios išvados vien iš pateikto išrašo padaryti negalima. Atskirojo skundo teiginiai, kad laikinas išlaikymas iš atsakovo apskritai neturėtų būti priteisiamas atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais vertina apelianto teiginius dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo jo turtinės padėties įvertinimo. Atsakovo gaunamų 2 000 Eur/mėn. pajamų pakanka mokėti 320 Eur/mėn. išlaikymui. Atsakovo nurodomi įsipareigojimai kreditoriams taip pat savaime nepanaikina jo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Sprendžiant dėl tėvų turtinės padėties vertinamos ne tik jų gaunamos pajamos ir turimi įsipareigojimai, bet ir realios galimybės gauti pajamas bei imtis priemonių, būtinų vaikui išlaikyti. Byloje nepateikta pakankamai objektyvių duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis ar kitos nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės neleistų jam vykdyti pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Nesutiktina su apeliantu dėl laikino išlaikymo sumažinimo iki 170 Eur/mėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl vaikui reikalingo išlaikymo yra minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai tenkina tik minimalius būtinus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi turi būti užtikrinamos ne tik minimalios materialinės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). 2026 metais MMA sudaro 1 153 Eur (arba 846 Eur atskaičius mokesčius). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas 320 Eur/mėn. yra mažesnis nei pusė MMA dydžio (423 Eur).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikino išlaikymo priteisimo būtinybės.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir priteisdamas laikiną išlaikymą iš atsakovo, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė CK 3.65 straipsnyje įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių institutą, atsižvelgė į CK 3.192 straipsnyje nustatytą abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir prioritetinį nepilnamečių vaikų interesų apsaugos principą. Apelianto nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Šalys pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliacine tvarka buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 22 punktas). Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje apeliacine tvarka pagal atskirąjį skundą nagrinėjamoje byloje nesprendžia. Šis klausimas spręstinas byloje priėmus baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, atsižvelgiant į galutinę procesinę bylos baigtį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo T. P. (T. P.) atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.