Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Privalomuoju nurodymu iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. nurodyta išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti perstatytą prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo aukšto patalpos Nr. 1-4 dalimi įrengtą rūsio patalpą, kurios išmatavimai (apie 2,10 m pločio ir 4,90 m ilgio, gylis apie 2,00 m) ir išardyti ties pamato apačia išbetonuotą sustiprinimą, pagal 1999 m. gruodžio 23 d. Nekilnojamojo kadastro registro bylos duomenis išardyti balkonus (2 vnt.), kurių matmenys (apie 1,3 m pločio ir apie 2,6 m ilgio) esančius vidinio kiemo fasade ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) buvo informuotas, kad turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau kartu – Tarnyba) pritarimą, nes vienas iš įrengtų pastato balkonų yra už žemės sklypo ribų, t. y. virš šalia žemės sklypo esančios nesuformuotos valstybinės žemės, taip pat privalo gauti visų pastato bendrasavininkų sutikimus dėl atliktų pastato rekonstrukcijos darbų, kadangi daugumos pastato butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo neužtenka.

Pastato bendraturčiai R. Š. ir S. Š. nesutiko geranoriškai duoti sutikimo pastato rekonstrukcijos darbams, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. gegužės 16 d. pareiškėjas pareiškė ieškinį dėl atliktų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbų įteisinimo be bendraturčių sutikimo. Negavęs Tarnybos pritarimo, jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, be kita ko, prašydamas pripažinti pareiškėjo teisę įteisinti savavališkos rekonstrukcijos darbus be Tarnybos pritarimo.

Pareiškėjas kreipėsi su paklausimu į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno teritorinį skyrių, kuris 2025 m. sausio 28 d. rašte Nr. (1.29-K E)2K-154 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad Kauno senamiesčio kvartale stovintis pastatas (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kuriose saugojamas istoriškai susiklostęs perimetrinis Kauno senamiesčio užstatymas. Pareiškėjas mano, kad tokiu atveju pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.3.1.– 9.3.2. papunkčių nuostatas rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi.

Tretieji suinteresuotieji asmenys Kauno miesto savivaldybė ir Administracija dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjui ne vieną kartą buvo pratęstas terminas, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgiama į teismo sprendimą priimtą Byloje Nr. 2.

Pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališką statybą ir taip įvykdyti Privalomąjį nurodymą, 2021 m. parengė projektinius pasiūlymus ir 2021 m. liepos 29 d. bei 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė tvirtinti Administracijai, kuri projektiniams pasiūlymams nepritarė, be kita ko, nurodydama, kad nepateikti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir kitų bendraturčių sutikimai rekonstruoti statinį – įrengiant naujas konstrukcijas.

Byloje Nr. 1 pareiškėjas teismo prašė be pastato-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių atsakovų R. Š. ir S. Š. sutikimo įteisinti (gauti statybą leidžiantį dokumentą) Savavališkos statybos akte ir projektiniuose pasiūlymuose nurodytus statinio statybos (rekonstrukcijos) darbus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad šį teisminį ginčą pareiškėjas iniciavo (kreipėsi į teismą) 2022 m. gegužės 17 d., t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams po Administracijos nepritarimo projektiniams pasiūlymams ir praėjus 2 mėnesiams po RAAT 2022 m. sprendimo priėmimo. Byloje Nr. 1 teismo sprendimas nepriimtas – teismo posėdis paskirtas 2025 m. liepos 16 d.

Teismas vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus, pažymėjo, kad pareiškėjas siekdamas įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, iniciavo teisminius ginčus, tačiau po RAAT 2023 m. sprendimo priėmimo pareiškėjas neatliko jokių kitų veiksmų, susijusių su procedūromis (pvz., nebuvo rengiami kiti projektiniai pasiūlymai, kurių sprendiniai būtų priimtini visiems pastato bendraturčiams ir neprieštarautų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą, reikalavimams), kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos. Pareiškėjo inicijuojamas savavališkos statybos įteisinimo procesas nėra grindžiamas pagrįsta, reikalingų atlikti procedūrų seka, kaip ir nurodyta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įgyvendinant statytojo teises. Pareiškėjas siekia įteisinti savavališką statybą inicijuodamas teisminius ginčus, neatsižvelgdamas ir nesutikdamas su institucijų, kurios pagal kompetenciją priima sprendimus, susijusius su savavališkų statybų įteisinimu, išvadomis. Pareiškėjo pateiktas Departamento Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. sausio 28 d. raštas Nr. 1.29-K E)2K-154 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ neturi esminės reikšmės, kadangi niekaip nekeičia esamos situacijos vykdant Privalomojo nurodymo reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtos statybos padarinius siekia pašalinti pakankamai ilgą laiką (Privalomasis nurodymas surašytas 2021 m. vasario 26 d., pareiškėjas jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo). Nors teisės aktai nenumato, kiek kartų asmuo gali kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir kokiam terminui teismas gali pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tam, kad šis terminas būtų pratęstas, turi būti nustatytos įstatyme apibrėžtos svarbios priežastys, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir pateikti teismui šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Pagal Įstatymo nuostatas svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos (Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas per jau pratęstus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus iš esmės neatliko (nepateikė objektyvių įrodymų, kad atliko) jokių aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Pareiškėjo siekimas įteisinti savavališką statybą iš esmės grindžiamas hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. remiasi tuo, kad galbūt teismų sprendimai bus palankūs pareiškėjui. Visuma byloje surinktų įrodymų nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas savavališkos statybos įteisinimo, be to, pareiškėjas teismui nenurodė ir teismas nenustatė, jog iki nustatyto termino pabaigos pareiškėjas ėmėsi tam tikrų veiksmų (iniciavo tam tikras procedūras) įteisinti savavališką statybą, bet dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių šios procedūros užtruko. Šiuo atveju Privalomojo nurodymo pratęsimas dar ilgesniam laikui būtų nesuderinamas su Įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintu tikslu laiku ir nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Nenustačius faktinio ir teisinio pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir suformuota teismine praktika, teismas šiuo atveju turėjo vertinti, ar pareiškėjas atlieka veiksmus, kurie susiję / yra reikalingi savavališkos statybos įteisinimui. Byloje nebuvo jokio ginčo ir teismas skundžiamame sprendime taip pat nenustatė ir nenurodė, kad Byla Nr. 1 ir Byla Nr. 2 būtų nesusijusios su pareiškėjo siekiu įteisinti savavališką statybą (Pastato rekonstrukciją). Pareiškėjas nuo pat savavališkos statybos dokumentų jam surašymo iki pat šios dienos nuosekliai siekia įteisinti Pastato rekonstrukciją, o šiame etape jam reikalingi pastato bendraturčių R. Š. ir S. Š. sutikimai arba, bendraturčiams nesutinkant duoti sutikimo, teismo sprendimas, kuriuo būtų leista savavališkos statybos darbus įteisinti be bendraturčių R. Š. ir S. Š. sutikimo. Šis klausimas yra nagrinėjamas Byloje Nr. 1, kuri dar nėra išnagrinėta. Todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo pateikto prašymo (Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.).

Teismo sprendimo motyvai, kad, vykstant Bylai Nr. 1, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl teisės įteisinti Savavališkos statybos akte ir Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus statybos darbus be bendraturčių R. Š. ir S. Š. sutikimo, pareiškėjas turėjo koreguoti Projektinius pasiūlymus, yra absoliučiai nepagrįsti. Projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyti atlikti ir Savavališkos statybos akte užfiksuoti savavališkos statybos darbai. Pareiškėjas siekia juos įteisinti. Tad pareiškėjas šiai dienai neturi pagrindo koreguoti Projektinių pasiūlymų, kuriuose aprašyti ir atvaizduoti atlikti statybos darbai, sprendinių. Tuo tarpu tas klausimas, ar pagrįstai, ar nepagrįstai R. Š. ir S. Š. atsisako pritarti pastato rekonstrukcijoms darbams, nurodytiems Savavališkos statybos akte ir atitinkamai Projektiniuose pasiūlymuose, sudaro Bylos Nr. 1 nagrinėjimo dalyką. Tad teismas, spręsdamas tik Privalomojo nurodymo (ne)pratęsimo klausimą, negalėjo nurodyti, jog pareiškėjas turėtų pakoreguoti Projektinius pasiūlymus.

Teismo sprendimas pareiškėjui buvo absoliučiai siurprizinis. Pareiškėjas tais pačiais teisminiais procesais (t. y. Byla Nr. 1 ir Byla Nr. 2) jau anksčiau grindė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą papildomam laikotarpiui. Nurodyti procesai Regionų administracinio teismo yra pripažinti pagrindu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Dabar tos pačios instancijos teismas nutarė priešingai, t. y., jog Byla Nr. 1 ir Byla Nr. 2 (juose nagrinėjami / nagrinėti ginčai su bendraturčiais ir Tarnyba), nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą, kad pareiškėjas šiuo atveju turėjo imtis kažkokių kitų (papildomų) veiksmų (t. y. neįvardintu būdu koreguoti Projektinius pasiūlymus).

Pareiškėjas neturi jokių teisių į valstybinę žemę, todėl neturi ir teisės įteisinti savavališkai rekonstruoto pastato užimant valstybinės žemės dalį. Pareiškėjas nėra valstybinės žemės, kurioje formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), savininkas (bendraturtis) ar teisėtas naudotojas. Taigi, nagrinėjamu atveju jis negali įteisinti ginčo balkono, nes Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis imperatyviai tą draudžia.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2023 m. spalio 12 d. pareiškėjas nesiėmė pakankamų veiksmų savavališkos statybos padariniams įteisinti, negali būti vertinama atsietai nuo tuo metu vykusio civilinio proceso. Pareiškėjo pasirinkimas teismine tvarka spręsti bendraturčių nesutikimo klausimą negali būti vertinamas kaip neveikimas vien dėl to, kad civilinis procesas užtruko. Pareiškėjas siekė pašalinti kliūtį, kurios pats vienašališkai pašalinti negalėjo, o civilinio proceso rezultatas patvirtino jo teisę be bendraturčių sutikimo įteisinti nutartyje nurodytus darbus.

2026 m. birželio 8 d. buvo sudaryta projektavimo sutartis, kurios pagrindu vykdytojas įsipareigojo parengti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, skirtą savavališkos statybos padariniams įteisinti. Pagal sudarytą projektavimo sutartį šiuo metu vykdomi pastato rekonstravimo projekto rengimo darbai. Savavališkos statybos padarinius numatoma įteisinti remiantis 2021 m. vasario 26 d. Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-210226-00026, Projektiniais pasiūlymais (bylos žymuo 2019-04/01-SSPS-TDP-PP), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31-1085/2025 ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-873-603/2026.

Iki šių rašytinių paaiškinimų pateikimo dienos pagal sudarytą projektavimo sutartį jau yra atlikta dalis projektavimo darbų: gauti specialieji architektūros reikalavimai, gauti specialieji paveldosaugos reikalavimai ir dalinai parengta projektinė dokumentacija. Atsižvelgiant į gautus specialiuosius architektūros ir paveldosaugos reikalavimus, šiuo metu toliau rengiama projektinė dokumentacija, būtina tolesnėms savavališkos statybos padarinių įteisinimo procedūroms, įskaitant viešinimą ir statybą leidžiančio dokumento gavimą. Projektinę dokumentaciją numatyta parengti iki 2026 m. spalio 30 d., po jos parengimo numatoma vykdyti viešinimo procedūras, o jas užbaigus – pateikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Taigi, po apeliacinio skundo pateikimo pareiškėjo siekis pašalinti savavališkos statybos padarinius juos įteisinant tapo ne tik teisiškai galimu, bet ir konkrečiais veiksmais įgyvendinamu procesu. Pareiškėjas sudarė projektavimo sutartį, pagal ją pradėjo vykdyti rekonstravimo projekto rengimo darbus, gavo projektavimui reikalingus specialiuosius architektūros ir paveldosaugos reikalavimus bei dalinai parengė projektinę dokumentaciją. Toliau vykdomas projektinės dokumentacijos rengimas, po kurio numatytos viešinimo procedūros ir prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pateikimas.

Šios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, nes jos tiesiogiai susijusios su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl pareiškėjo pastangų pašalinti savavališkos statybos padarinius jų įteisinimo būdu. Jos taip pat patvirtina, kad pareiškėjo siekis įteisinti savavališkos statybos padarinius nėra deklaratyvus – po apeliacinio skundo pateikimo pareiškėjas ėmėsi konkrečių, nuoseklių ir faktiškai vykdomų veiksmų, būtinų rekonstravimo projektui parengti, viešinimo procedūroms atlikti ir vėliau kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.