- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- AS-965-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00097-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- G. B., K. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovams G. B., K. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Regionų administraciniame teisme 2026 m. vasario 20 d. gautas pareiškėjo L. K. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartį.
Pareiškėjo atskirasis skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje keliamų reikalavimų, todėl teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2026 m. kovo 10 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino skundo formos ir turinio reikalavimus, įpareigojo nurodyti atskirojo skundo pagrindą (nutarties neteisėtumą pagrindžiančias aplinkybes), paduoti teismui atskirąjį skundą raštu (popierinį variantą) arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (skaitmeninį variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemį), taip pat nurodė, kad iš pateikto atskirojo skundo turinio nėra aišku, kada pareiškėjas gavo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 2 d. nutartį, todėl buvo siūlytina nurodyti, kada gavo skundžiamą nutartį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2026 m. vasario 24 d. teismui elektroniniu paštu pateikė procesinį dokumentą (DOK-9421), pavadintą „Patikslintu atskiruoju skundu“, kuriame nurodė, kad (nurodoma taip, kaip procesiniame dokumente) „Neatsakingų G. B. veiksmų pagrindu M. L. reketuoja 97.53 eurus, o pats, pažeisdamas LR MAĮ 35 str. ir LR MAĮ 36 str., pasisavino 95.23 eurus 2026-01-23 iš sąskaitos banke Citadele 2026-01-23 (LR BK 183 str.). G. B., kartu su R. G. ir M. L. per 2024 metus ir 2025 metus papildomai pavogė 299 eurus mano netekto darbingumo pensijos. Skundžiamą nutartį gavau 2026-02-17 Reikalauju įpareigoti G. B. atstatyti 895 eurų skriaudą, siekiančią 2001-12-03“.
Pareiškėjas 2026 m. vasario 24 d. teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė procesinį dokumentą (DOK-9427), pavadintą „Atskirasis skundas“, kuriame nurodė, kad (nurodoma taip, kaip procesiniame dokumente): „Skundžiu 2026-02-02 nutartį, kuri prieštarauja LR ANK 108 str. ir LR ANK 664 str. Neatsakingų G. B. veiksmų pagrindu M. L. reketuoja 97.53 eurus, o pats, pažeisdamas LR MAĮ 35 str. ir LR MAĮ 36 str., pasisavino 95.23 eurus 2026-01-23 iš sąskaitos banke Citadele 2026-01-23 (LR BK 183 str.). G. B., kartu su R. G. ir M. L. per 2024 metus ir 2025 metus papildomai pavogė 299 eurus mano netekto darbingumo pensijos. Skundžiamą nutartį gavau 2026-02-17 Reikalauju naikinti žemesnės instancijos nutartį ir įpareigoti ciniškus atsakovus G. B. su K. G. atstatyti 895 eurų skriaudą, siekiančią dar 2001-12-03 vagystę.“
Pareiškėjas 2026 m. vasario 26 d. teismui paštu pateikė procesinį dokumentą (DOK-10015), kuriame nurodo, kad (nurodoma taip, kaip procesiniame dokumente): „Skundžiu 2026-02-02 nutartį, kuri prieštarauja LR ANK 108 str. ir LR ANK 664 str. Neatsakingų G. B. veiksmų pagrindu M. L. reketuoja 97.53 eurus, o pats, pažeisdamas LR MAĮ 35 str. ir LR MAĮ 36 str., pasisavino 95.23 eurus 2026-01-23 iš sąskaitos banke Citadele 2026-01-23 (LR BK 183 str.). G. B., kartu su R. G. ir M. L. per 2024 metus ir 2025 metus papildomai pavogė 299 eurus mano netekto darbingumo pensijos. Skundžiamą nutartį gavau 2026-02-17 Reikalauju naikinti žemesnės instancijos nutartį ir įpareigoti ciniškus atsakovus G. B. su K. G. atstatyti 895 eurų skriaudą, siekiančią dar 2001-12-03 vagystę.“
II.
Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą nuspręsta laikyti nepaduotu. Teismas, atsižvelgęs į 2026 m. vasario 24 d. ir 2026 m. vasario 26 d. procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vertino, jog pareiškėjas neištaisė jam nurodytus skundo trūkumus, nenurodė jokių nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kada jam buvo įteikta 2026 m. vasario 2 d. nutartis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino atskirojo skundo trūkumų, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 138 str. 2 d.).
III.
Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde prašo naikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: priteisti 2001 m. spalio 5 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. įmokas VMI (6800) iš atsakovų. Pareiškėjas nurodo, kad teisėja A. V. nutartyje nesilaikė imperatyvios pareigos nebūti šališka. Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 ir 109 straipsniui. Pareiškėjas nurodė, prašantis grąžinti pavogtus žyminio mokesčio pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikė pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepašalino atskirojo skundo trūkumų per teismo nutartimi nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atskirųjų skundų teikimo ir nagrinėjimo taisykles reglamentuoja ABTĮ 151 straipsnio nuostatos. ABTĮ 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.
Apeliacinio skundo priėmimo sąlygas ir tvarką nustato ABTĮ 138 straipsnio nuostatos. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas klausimą dėl teismo nutarties, kuria teismas laiko apeliacinį skundą nepaduotu, pagrįstumo bei teisėtumo, kartu teismas tikrina bei vertina teismo nutarties, kuria teismas nustato terminą apeliantui pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-756/2022; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, teismas nustato terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus tik tais atvejais, kai atskirojo skundo turinio bei formos trūkumai trukdo pradėti apeliacinį procesą. Teismas, nustatydamas asmeniui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, turi asmeniui nurodyti, kokių reikalavimų atskirasis skundas neatitinka, ir kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo teismui priimti atskirąjį skundą. Teismas taip pat turi paaiškinti asmeniui, kaip pašalinti atskirojo skundo trūkumus, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Termino pašalinti atskirojo skundo trūkumus nustatymas yra atskirąjį skundą padavusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pašalinti asmeniui pateikto atskirojo skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti paduotą atskirąjį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-192-463/2023; kt.).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 134 straipsnio nuostatose įtvirtinti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui yra imperatyvūs – jų neatitinkantis ir (ar) turintis trūkumų apeliacinis skundas, jeigu teismo nustatytu terminu tokie trūkumai nebuvo pašalinti, nepriimamas – laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Įvertinusi administracinės bylos duomenis ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, teikdamas patikslintą atskirąjį skundą, nepašalino teismo nutartimi nustatytų esminių atskirojo skundo trūkumų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nustatyti pareiškėjui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, aiškiai nurodė, kokius atskirojo skundo trūkumus pareiškėjas turi pašalinti. Pareiškėjas, teikdamas teismui patikslintą atskirąjį skundą, nepašalino pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų esminių atskirojo skundo trūkumų – netikslino atskirojo skundo pagrindo ir faktinių aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjas ginčija teismo procesinio sprendimo ar jo dalies pagrįstumą bei (ar) teisėtumą. Tiek pirminis pareiškėjo atskirasis skundas, tiek patikslintas atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio nuostatose įtvirtintų reikalavimų – t. y. minėtuose atskiruosiuose skunduose nėra nurodyti ginčo klausimai, įstatymai ir administracinės bylos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia teismo procesinio sprendimo ar jo dalies nepagrįstumą ir (ar) neteisėtumą (apeliacinio skundo faktinis ir juridinis pagrindas).
Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu bei suinteresuotumu, yra grindžiami prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; kt.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai laikė pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.