Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir T. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir T. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Swedbank, M. G. ir G. V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Procesas atnaujintas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi tik dėl kreditorinių reikalavimų padalinimo. Šioje dalyje byla baigėsi nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo, todėl teismas privalėjo įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors procesas buvo atnaujintas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pagal kreditoriaus M. G. prašymą, tačiau teismo sprendimas jo naudai nebuvo priimtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikinus teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendrų sutuoktinių turtinių teisių bei pareigų padalinimo ir šioje dalyje jų prašymą palikus nenagrinėtą, iš pareiškėjų kreditoriaus naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjų (apeliantų) R. S. ir T. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patenkino, nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinto jų 2023 m. sausio 12 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, pareiškėjai pasidalino bendrą turtą ir numatė prievolių kreditoriams vykdymą. Pareiškėjų kreditorius M. G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, nurodydamas, kad jis yra pareiškėjų kreditorius, kurio jie apie santuokos nutraukimo bylą neinformavo ir į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neįtraukė. Kauno apylinkės teismas, patenkindamas kreditoriaus prašymą, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje dalyje dėl prievolių kreditoriams padalijimo ir įtraukė jį į bylą suinteresuotu asmeniu.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2025 m. gruodžio 2 d. įvykusio teismo posėdžio metu, teismo protokoline nutartimi pareiškėjams nustatytas 14 dienų terminas pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Vėliau bylą nagrinėjusio teisėjo rezoliucija terminas pratęstas iki 2026 m. sausio 16 d.. Pareiškėjams per teismo nustatytą terminą nepateikus patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalimi, skundžiama nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1172/2023 patvirtintos 2023 m. sausio 12 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8-18 punktus, kuriuose aptariamos turtinės teisės, ir šioje dalyje klausimą paliko nenagrinėtą, kreditoriui M. G. iš pareiškėjų priteisė lygiomis dalimis po 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nesutikdami su šios nutarties dalimi, kuria iš jų kreditoriaus naudai buvo priteista po 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai R. S. ir T. S. pateikė atskiruosius skundus. Abu pareiškėjai iš esmės nesutinka, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kreditoriaus naudai, o pareiškėja R. S. papildomai teigia, kad, nebūdama paskolos sutarčių šalimi, negali būti atsakinga už kreditoriaus bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Neginčytina, kad bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama ginčų sprendimo teisme dalis. Bylinėjimosi išlaidų taisyklės, įtvirtintos CPK VIII skyriuje, be kita ko, nustatančios su bylinėjimosi išlaidomis susijusias teismo pareigas, yra imperatyvaus pobūdžio. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, kokios teisės normos turi būti taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, patikrinti byloje dalyvaujančių asmenų patirtų ir (ar) prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį įstatymui, įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir gali būti atlyginamos, ir, laikydamasis CPK įtvirtintų taisyklių, jas paskirstyti, priimdamas sprendimą dėl bylos esmės arba baigdamas bylą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (pavyzdžiui, bylą nutraukiant ar ieškinį paliekant nenagrinėtą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).

Pažymėtina, kad po to, kai teismas atnaujina bylos, kurioje yra priimtas sprendimas ir jis yra įsiteisėjęs, nagrinėjimą, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

Nagrinėjamu atveju, minėta, kreditoriaus M. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagrindu, procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi dalyje dėl prievolių kreditoriams pasidalijimo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali įtakoti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje. Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas vieninteliu būdu: arba tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas (CPK 541 straipsnio 2 dalis), arba jos nepatvirtindamas, t. y. sutuoktinių prašymą atmesdamas. Egzistuoja ir trečia procesinė galimybė – kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-138-464/2010, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-48-58/2008).

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad sutuoktiniams per CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta terminą neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatyminio pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai. Iš esmės tokiu pasidalijimu išvengiama prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai kreditoriaus prašymu atnaujintos civilinės bylos dalyje dėl prievolių kreditoriams padalijimo, pareiškėjams per teismo nustatytą terminą nepateikus patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1172/2023 patvirtintos 2023 m. sausio 12 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8-18 punktus, kuriuose aptariamos turtinės teisės, ir šioje dalyje klausimą paliko nenagrinėtą. Taigi civilinė byla atnaujintoje dalyje buvo užbaigta nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditoriaus naudai iš pareiškėjų priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ir kyla ginčas.

Kadangi ši byla buvo pradėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas), visų pirma, yra aktualios CPK XXV skyriuje įtvirtintos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės. Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos byloje (CPK 442 straipsnio 6 punktas), kuri buvo nutraukta (šiuo atveju – pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo atnaujintoje bylos dalyje paliktas nenagrinėtu), t. y. užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, aktualios tiek CPK 443 straipsnio 6 dalies, tiek CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos (CPK 443 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022, 23 punktas).

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pažymėtina, kad pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditoriaus M. G. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas – jis nesutiko su pareiškėjų tam tikromis santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatomis, nurodydamas, kad pareiškėjai neinformavo jo apie ketinimą nutraukti santuoką, neįtraukė jo, kaip kreditoriaus, į santuokos nutraukimo bylą ir neišsprendė pareiškėjų prievolės jam vykdymo bei jos solidarumo, o teismo sprendimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje patvirtintas turto padalinimo būdas prieštarauja jo, kaip kreditoriaus, interesams, dėl ko, atnaujinus procesą civilinėje byloje, prašė nustatyti pareiškėjams terminą patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi šiuo atveju pripažintina kreditoriaus, turinčio skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme. Visgi, įvertinus tai, kad šiuo atveju byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatos nagrinėjamoje byloje aktualios ir taikytinos tik tiek, kiek yra susijusios su dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos dėl reikalavimo dalyko nustatymu (jų suinteresuotumo bylos baigtimi, interesų (ne)priešingumo įvertinimu) ir kartu pagrindo spręsti dėl kreditoriaus M. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvimu. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla (ar jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (kaip šiuo atveju), reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors anksčiau minimi kasacinio teismo išaiškinimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 94 straipsnį ir buvo pateikti civilinėse bylose, kurios baigėsi bylos nutraukimu, tačiau šie aiškinimai aktualūs ir kitais atvejais, kai byloje nėra priimamas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, taigi ir šiuo atveju – pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo atnaujintoje bylos dalyje palikus nenagrinėtą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminį procesą inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).

Nagrinėjamu atveju civilinį procesą dėl santuokos nutraukimo abiejų bendru sutikimu iniciavo pareiškėjai, pateikdami ir jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau tuo pačiu duomenų apie visus savo esamus kreditorius, kuriems būtų tinkamai pranešta apie bylos iškėlimą, nenurodė. Taigi kreditorius M. G. pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, jo prašymo pagrindu taip pat buvo atnaujinta civilinė byla, todėl pareiškėjams per nustatyta terminą nepateikus patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, teismo sprendimu patvirtinti pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8-18 punktai, kuriuose aptariamos turtinės teisės, buvo panaikinti ir šioje dalyje klausimas paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, iš esmės neneigia aptartų aplinkybių ir teismo procesinio sprendimo panaikinti dalį santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktų bei šioje dalyje bylą palikti nenagrinėtą neginčija. Nors teismas pareiškėjams buvo nustatęs terminą pateikti patikslintą santuokos nutraukimo sutartį, dėl ko buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, o vėliau jų prašymu šis terminas buvo pratęstas, pareiškėjai jiems nustatytos pareigos neįvykdė. Taigi neigiamos tokio procesinio neveikimo pasekmės tenka patiems pareiškėjams, nes prašymas dėl santuokos nutraukimo atnaujintoje bylos dalyje buvo paliktas nenagrinėtas dėl kreditoriaus pateiktuose prieštaravimuose nurodytų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumų, kurių pareiškėjai, nepaisydami teismo suteiktos galimybės, nustatytu terminu nepašalino.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju kreditorius M. G. bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl pareiškėjų inicijuoto ir vėliau jų pačių pasirinkimu – nepateikus patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, baigto teisminio proceso, siekdamas apginti galimai savo pažeistas teises – pareikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo bei prieštaravimus dėl teismo patvirtintos pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Pareiškėjai, nesutikdami su kreditoriaus dėstoma pozicija, turėjo galimybę šioje byloje ne tik teikti atsikirtimus į kreditoriaus prieštaravimus, bet ir pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, ko pasėkoje pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo atnaujintoje bylos dalyje buvo paliktas nenagrinėtu. Tuo tarpu, pareiškėjos R. S. atskirojo skundo argumentai, kad ji nežinojo apie buvusio sutuoktinio įsipareigojimus kreditoriui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nepaneigia fakto, jog po proceso civilinėje byloje atnaujinimo ji tapo informuota apie kreditoriaus reiškiamus reikalavimus ir prieštaravimus. Nepaisant to, abu pareiškėjai nepasinaudojo teismo suteikta galimybe pašalinti nustatytus sutarties trūkumus, todėl neigiamos tokio procesinio neveikimo pasekmės negali būti perkeltos kreditoriui. Esant tokiai procesinei situacijai, konstatuotina, kad kreditorius M. G., savo procesinėmis teisėmis naudojęsis tinkamai ir sąžiningai, įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 94 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjų.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą byloje, kurioje nebuvo priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, ir pagrįstai priteisė suinteresuoto asmens M. G. bylinėjimosi išlaidas iš abiejų pareiškėjų R. S. ir T. S.. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų R. S. ir T. S. atskirieji skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Pareiškėjų R. S. ir T. S. atskiruosius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu suinteresuotas asmuo M. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimų parengimas (reg. Nr. DOK-43971). Suinteresuotas asmuo G. V. V. taip pat prašo priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šių išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7, 8.11 punktais, sprendžia, kad suinteresuoto asmens M. G. prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. po 300 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo valstybei nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų R. S. ir T. S. atskiruosius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš pareiškėjo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti lygiomis dalimis po 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.