- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1617-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02435-2022-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kreditorius
- individualios įmonės „Aujama-credit“, Aujama-credit
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties išaiškinimo ir (ar) vykdymo tvarkos pakeitimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditorės individualios įmonės „Aujama-credit“ prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi išdavė teismo įsakymą, pagal kurį nutarė: išieškoti iš skolininkės V. K. kreditorės IĮ „Aujama-credit“ naudai 5 000 Eur skolą, 4 158,01 Eur negautų pajamų negautų pelno palūkanų forma, 810,48 Eur negautų pajamų negautų administravimo mokesčių forma, 61,72 Eur delspinigius, 56 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje ir nurodė, kad iš skolininkės kreditorės naudai yra išieškoma: 5 000 Eur skola, 4 158,01 Eur negautos pajamos negautų pelno palūkanų forma, po 368 Eur negautos pajamos negautų pelno palūkanų forma už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 20 d. iki visiško kredito grąžinimo, 810,48 Eur negautos pajamos negautų administravimo mokesčių forma, 61,72 Eur delspinigiai, 56 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties išaiškinimo / vykdymo tvarkos pakeitimo, kurį patikslinusi, prašė:
išaiškinti, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje vartojama formuluotė „iki visiško kredito grąžinimo“ reiškia laikotarpį iki tos dienos, kai išieškotojai vykdymo procese faktiškai buvo pervesta arba paskirstyta 5 000 Eur kredito sumą atitinkanti suma, o po šios dienos 368 Eur per mėnesį negauto pelno kompensacijos dalis nebegalėjo būti skaičiuojama, nepaisant to, kaip išieškotojas ar antstolis vidinėje apskaitoje paskirstė gautas lėšas pagal atskiras skolos eilutes;
jeigu tiksli 5 000 Eur ribos pasiekimo diena teismui iš pateiktų dokumentų nėra pakankamai aiški, išreikalauti iš antstolio vykdomosios bylos duomenis, nurodant konkrečią dieną, kada išieškotojui faktiškai pervestų arba paskirstytų lėšų suma pasiekė 5 000 Eur, taip pat ar po šios dienos buvo toliau skaičiuojama ir paskirstoma 368 Eur per mėnesį negauto pelno kompensacijos dalis; nustačius šią dieną, nurodyti antstoliui perskaičiuoti vykdomosios bylos likutį, eliminuojant visas po 5 000 Eur faktinio pervedimo arba paskirstymo išieškotojui dienos priskaičiuotas 368 Eur per mėnesį sumas, taip pat nuo jų susidariusias vykdymo išlaidas ir antstolio atlygio dalį; jeigu atlikus tokį perskaičiavimą paaiškėtų, kad pareiškėjos atžvilgiu pagal vykdomąją bylą yra susidariusi permoka, nurodyti antstoliui šią permoką apskaityti ir grąžinti pareiškėjai arba įskaityti į kitas vykdymo procese neginčijamas pareiškėjos prievoles, jeigu tokios lėšos dar yra antstolio žinioje; jeigu permoką sudarančios lėšos jau būtų pervestos išieškotojui, prašoma, kiek tai leidžia šio proceso ribos, išspręsti ir dėl išieškotojo pareigos grąžinti nepagrįstai gautą permoką, arba aiškiai nurodyti perskaičiuotą permokos dydį, kad pareiškėja galėtų dėl jos grąžinimo kreiptis įstatymų nustatyta tvarka;
tuo atveju, jei teismas manytų, kad tokio išaiškinimo negalima pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio tvarka, tuomet nustatyti tokią sprendimo vykdymo tvarką, pagal kurią 368 Eur per mėnesį negauto pelno kompensacijos dalis laikoma pasibaigusia nuo faktinio 5 000 Eur kredito sumos pervedimo arba paskirstymo išieškotojui dienos;
taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo priėmimo laikinai riboti arba sustabdyti naujai gautų lėšų paskirstymą tiek, kiek tai susiję su ginčijama 368 Eur per mėnesį negauto pelno kompensacijos dalimi ir nuo jos susidarančiomis vykdymo išlaidomis bei antstolio atlygiu.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad nėra aišku, kaip turi būti suprantama teismo nutartyje vartojama formuluotė „368 Eur už kiekvieną mėnesį iki visiško kredito grąžinimo“, t. y. kada 5 000 Eur kreditas laikytinas visiškai grąžintu, atsižvelgiant į sutartyje nustatytą mokėjimų įskaitymo eiliškumą ir išieškotojui faktiškai jau pervestas lėšas. Pareiškėja teigia, kad dabartinis vykdymo būdas lemia, jog 368 Eur suma toliau skaičiuojama nepaisant faktiškai išieškotų lėšų, todėl skola ne mažėja, o didėja, ir kyla abejonių, ar toks vykdymas neperžengia teismo procesiniu sprendimu nustatytos prievolės bei jos kompensacinės paskirties ribų.
Kreditorė IĮ „Aujama-credit“ prašė pareiškėjos prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo ir (ar) vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti. Kreditorė nurodė, kad nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, nes joje nustatytas tiek 368 Eur mėnesinių negautų pelno palūkanų skaičiavimo pradžios momentas, tiek jų mokėjimo pabaiga – iki visiško kredito grąžinimo, o tokia tvarka atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 2 dalį ir kredito sutarties 7.2 punktą. Įmokų įskaitymo tvarka nutartimi nebuvo sprendžiama, be to, jos įskaitymas pirmiausia netesyboms ir palūkanoms atitinka CK 6.54 straipsnį. Išieškotojos vertinimu, pareiškėja iš esmės siekia ne išaiškinti ar pakeisti nutarties vykdymo tvarką, bet pakeisti įsiteisėjusia nutartimi patenkinto materialiojo reikalavimo turinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties išaiškinimo / vykdymo tvarkos pakeitimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas vertino, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties rezoliucinė dalis nurodyta aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. nurodytos konkrečios sumos, mokėjimo pradžia bei mokėjimo pabaiga. Teismui priėmus procesinį sprendimą ir jam įsiteisėjus, visus su vykdymu susijusius klausimus sprendžia antstolis savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti tokią sprendimo vykdymo tvarką, pagal kurią 368 Eur per mėnesį negauto pelno kompensacijos dalis laikoma pasibaigusia nuo faktinio 5 000 Eur kredito sumos pervedimo arba paskirstymo išieškotojui dienos. Teismas vertino, kad tokiu prašymu pareiškėja prašo ne pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o pakeisti nutarties turinį, t. y. pakeisti patenkinto materialiojo reikalavimo turinį, o kaip minėta, teismas spręsdamas klausimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, negali keisti sprendimo esmės. Teismas išaiškino, kad, siekiant pakeisti atsiskaitymo su išieškotoju tvarką, pareiškėja turi teisę kreiptis į kreditorę ir tarpusavio nuolaidų būdu sudaryti taikos sutartį bei pateikti ją išieškojimą vykdančiam antstoliui. Esant abejonių dėl teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties teisėtumo ar pagrįstumo ir egzistuojant proceso atnaujinimo pagrindams, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Atmetus prašymą dėl nutarties išaiškinimo ir (ar) vykdymo tvarkos pakeitimo, teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-8046-887/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties išaiškinimo, išaiškinant, kad formuluotė „po 368,00 Eur negautų pajamų negautų pelno palūkanų forma už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 20 d. iki visiško kredito grąžinimo“ nėra tapati formuluotei „iki visiško išieškojimo“ ir turi būti siejama būtent su 5 000 Eur kredito sumos grąžinimu; taip pat išaiškinti, kad vykdymo procese turi būti nustatyta ir patikrinta, kaip mažėja būtent 5 000 Eur kredito sumos likutis ir nuo kurio momento pagal šią formuluotę turi būti stabdomas papildomos tęstinės 368 Eur per mėnesį negauto pelno dalies skaičiavimas; jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad klausimo negalima išspręsti šioje stadijoje iš esmės, panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinus skundžiamą nutartį, iš naujo išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminį prašymo klausimą – ką vykdymo procese reiškia formuluotė „iki visiško kredito grąžinimo“. Neaiškumas kyla ne dėl 368 Eur dydžio ar skaičiavimo pradžios, bet dėl šios tęstinės išmokos pabaigos momento: ar ji skaičiuojama iki 5 000 Eur kredito sumos grąžinimo, ar iki visų vykdomojoje byloje esančių sumų išieškojimo. Pareiškėja nesiekia pakeisti įsiteisėjusio procesinio sprendimo turinio. Ji neginčija nei 5 000 Eur kredito, nei pačios 368 Eur / mėn. išmokos priteisimo, o prašo išaiškinti jos vykdymo ribą, nes nutartyje ši išmoka susieta būtent su „kredito grąžinimu“, o ne su viso išieškojimo pabaiga.
Skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino konkrečių vykdymo duomenų, kuriais pareiškėja grindė realaus vykdymo neaiškumo egzistavimą. Pareiškėja nurodė, kad išieškotojai jau buvo paskirstytos sumos, viršijančios pačią 5 000 Eur kredito sumą, tačiau vykdymo apskaitoje nėra atskirai matyti, kaip mažėja būtent kredito suma, su kurios grąžinimu teismo nutartyje susieta 368 Eur mėnesinės išmokos pabaiga. Be to, nepaisant tolesnių reikšmingų išmokų išieškotojai, kredito likutį turinti atspindėti apskaitos eilutė nekito, o 368 Eur periodinė išmoka buvo toliau skaičiuojama ir augo greičiau, negu faktiškai buvo dengiama. Šios aplinkybės patvirtino ne teorinį, o realų neaiškumą, kada vykdymo procese laikytina, kad kreditas yra visiškai grąžintas ir turi būti nutrauktas 368 Eur mėnesinės išmokos skaičiavimas, tačiau teismas dėl šių argumentų iš esmės nepasisakė.
Vien nukreipimas į antstolio kompetenciją problemos neišsprendžia, nes antstolis negali pats nustatyti ar išplėsti teismo procesinio sprendimo ribų ir nuspręsti, ar „visiškas kredito grąžinimas“ reiškia 5 000 Eur kredito grąžinimą, ar visų vykdomojoje byloje esančių sumų išieškojimą. Pareiškėjos prašymas buvo pateiktas būtent dėl to, kad vykdymo procese reikalingas aiškus teismo išaiškinimas, nuo kurio momento turi sustoti papildomos tęstinės 368 Eur per mėnesį negauto pelno dalies skaičiavimas. Be tokio išaiškinimo antstolio atliekamas išieškojimas gali būti tęsiamas pagal platesnę logiką, negu nurodyta pačiame sprendime, t. y. faktiškai ne iki kredito sumos grąžinimo, o iki viso išieškojimo pabaigos.
Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su 2022 m. spalio 25 d. nutarties pobūdžiu kaip rašymo apsirikimo ištaisymu. Pareiškėja argumentavo, kad 2022 m. spalio 25 d. nutartimi buvo taisoma rašymo apsirikimo pobūdžio formuluotė, tačiau praktinės šio pataisymo pasekmės vykdymo procese pasirodė ne techninės, o esminės, nes būtent po šio pataisymo buvo pradėta taikyti tęstinė 368 Eur per mėnesį negautų pajamų negautų pelno palūkanų forma dalis, daranti reikšmingą įtaką bendrai išieškomai sumai, vykdymo išlaidoms, antstolio atlygiui ir faktinei atsiskaitymo trukmei. Skundžiamoje nutartyje į šį argumentą iš esmės neatsakyta ir neįvertinta, ar aiškinimo būtinybės nelemia būtent tai, kad techninio pobūdžio pataisymas praktiškai sukėlė reikšmingas vykdymo pasekmes.
Išieškotojos rėmimasis CK 6.872 straipsniu ir sutarties 7.2 punktu savaime nepašalina vykdymo neaiškumo. Kadangi 368 Eur / mėn. yra negautų pajamų kompensacija dėl negalėjimo naudotis kredito suma, reikšmingos ir kreditoriui faktiškai jau pervestos lėšos; be to, jau buvo atskirai priteista 4 158,01 Eur negautų pajamų suma, todėl kyla kompensacinių sumų dubliavimo rizika. Skundžiama nutartis šio argumento neįvertino ir neatsakė, ar sąvoka „iki visiško kredito grąžinimo“ vykdymo procese turi būti suprantama taip, lyg jokios ankstesnės išieškotojui pervestos sumos neturėtų jokios reikšmės. Tęstinės 368 Eur išmokos aiškinimas iki viso išieškojimo pabaigos gali neatitikti jos kompensacinės paskirties ir proporcingumo. Negautos pajamos turi kompensuoti negalėjimą naudotis negrąžinta kredito suma, o ne tapti nuo faktiškai atgautų lėšų atsietu, savaime augančiu mokėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas nepakankamai motyvuotai – pirmosios instancijos teismas jas atmetė vien dėl pagrindinio prašymo atmetimo, nors 368 Eur suma kiekvieną mėnesį toliau didėja kartu didindama ir vykdymo išlaidas.
Atsiliepimas
Kreditorė IĮ „Aujama-credit“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodytas tiek negautų pelno palūkanų po 368,00 Eur už kiekvieną mėnesį mokėjimo pradžios momentas (2024 m. vasario 20 d.), tiek terminas, iki kada negautos pelno palūkanos mokamos – iki visiško kredito grąžinimo. Būtent taip palūkanų, mokamų kas mėnesį, pabaigos terminą apibrėžia CK 6.872 straipsnio 2 dalis. Šalių sudarytos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punktas taip pat numatė, jog kreditoriui negautos pajamos (pelno palūkanos) priklauso iki kredito sumos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, nes joje nurodytos konkrečios sumos, mokėjimo pradžia bei mokėjimo pabaiga.
Pareiškėja iš esmės kelia klausimus ne dėl nutarties formuluotės neaiškumo, o dėl jos pagrįstumo, ar 368,00 Eur per mėnesį dalis buvo pagrįstai priteista, ar proporcinga, ar teisingas mokėjimų paskirstymo eiliškumas. Tokie klausimai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti sprendžiami teismo sprendimo išaiškinimo tvarka. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad esant abejonių dėl 2022 m. spalio 25 d. nutarties teisėtumo ar pagrįstumo, pareiškėja turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nurodydamas, kad CPK 284 straipsnyje įtvirtintas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Skolininkė prašė nustatyti, kad 368 Eur per mėnesį negauto pelno kompensacijos dalis laikoma pasibaigusia nuo faktinio 5 000 Eur kredito sumos pervedimo arba paskirstymo išieškotojui dienos. Toks prašymas iš esmės yra ne vykdymo tvarkos pakeitimas, o nutarties rezoliucinės dalies turinio pakeitimas, t. y. įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimas, kas yra nesuderinama su CPK 284 straipsnio instituto paskirtimi ir tikslu.
Pareiškėjos argumentai dėl mokėjimų paskirstymo eiliškumo, tariamo neproporcingumo ir skaičiavimų yra klausimai, kurių negalima spręsti nutarties išaiškinimo ir (ar) vykdymo tvarkos pakeitimo stadijoje po to, kai teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiuos argumentus pareiškėja gali pateikti antstoliui vykdymo procese, o ne jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Sumų, gautų vykdymo procese, paskirstymas nėra šios civilinės bylos dalykas.
Kadangi nei prašymas dėl nutarties išaiškinimo, nei prašymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo nėra pagrįsti, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be to, pareiškėjos prašymu iš esmės siekė sustabdyti teisėtą įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą, o tai prieštarautų teismo sprendimų privalomumo ir vykdytinumo principui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl teismo įsakymo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi kreditorei IĮ „Aujama-credit“ išdavė teismo įsakymą, pagal kurį nutarė: išieškoti iš skolininkės V. K. kreditorės naudai 5 000 Eur skolą, 4 158,01 Eur negautų pajamų negautų pelno palūkanų forma, 810,48 Eur negautų pajamų negautų administravimo mokesčių forma, 61,72 Eur delspinigius, 56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kreditorei pateikus prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, argumentuojant tuo, jog teismo įsakymu buvo išspręsti ne visi jos reikalavimai, t. y. nebuvo išspręstas reikalavimas dėl išieškojimo pajamų negautų pelno palūkanų forma (po 368,00 Eurų už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 20 d., iki visiško kredito grąžinimo (bendrųjų sąlygų 7.2 punktas), Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje ir nurodė, kad iš skolininkės kreditorės naudai yra išieškoma: 5 000 Eur skola, 4 158,01 Eur negautos pajamos negautų pelno palūkanų forma, po 368 Eur negautos pajamos negautų pelno palūkanų forma už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 20 d. iki visiško kredito grąžinimo, 810,48 Eur negautos pajamos negautų administravimo mokesčių forma, 61,72 Eur delspinigiai, 56 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Pareiškėja (apeliantė) V. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties išaiškinimo / vykdymo tvarkos pakeitimo, kurį patikslinusi, prašė išaiškinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje vartojamos formuluotės „iki visiško kredito grąžinimo“ reikšmę ir jos taikymo ribas, t. y. pareiškėja pareikštu prašymu iš esmės siekė, kad būtų išaiškinta, jog teismo nutartyje nurodytas 368 Eur mėnesinės negautos pajamos negautų pelno palūkanų forma skaičiavimas būtų siejamas būtent su 5 000 Eur kredito sumos grąžinimu, o ne su visų vykdomojoje byloje išieškomų sumų visišku padengimu, ir būtų nustatytas momentas, nuo kurio šios kompensacijos skaičiavimas turi būti nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nei nutarties išaiškinimo, nei jos vykdymo tvarkos pakeitimo pagrindų, skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė ir netaikė jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties išaiškinimo, o taip pat iš naujo išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tačiau pareiškėja atskirajame skunde neginčija skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo atmestas jos alternatyvus prašymas dėl nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, o tik apsiriboja skundžiamos nutarties dalimi dėl prašymo išaiškinti teismo nutartį atmetimo ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik atskirojo skundo ribose (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalis).
Aiškinant sprendimą neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 4 punktą ir jame nurodytą praktiką).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo procesiniu sprendimu iš pareiškėjos kreditorės naudai priteistų po 368 Eur negautų pajamų negautų pelno palūkanų forma už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 20 d. iki visiško kredito grąžinimo mokėjimo pabaigos momento, t. y. dėl teismo nutartyje vartojamos formuluotės „iki visiško kredito grąžinimo“ reikšmės. Pareiškėja byloje iš esmės teigia, kad iš teismo procesinio sprendimo turinio nėra aiški vartojamos formuluotės „iki visiško kredito grąžinimo“ reikšmė ir jos taikymo ribos priverstinio išieškojimo procese, t. y. iki kada turėtų būti skaičiuojama priteista 368 Eur per mėnesį papildoma negauto pelno dalis ir kaip ši suma turėtų būti išieškoma vykdomojoje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais dėl teismo procesinio sprendimo, konkrečiai – jo rezoliucinės dalies, neaiškumo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutarties turinį, taip pat pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus ir pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra sąlygų, įtvirtintų CPK 278 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant būtų pagrindas aiškinti teismo procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartis yra aiški, o jos rezoliucinė dalis yra suformuluota suprantamai, t. y. iš nutarties turinio galima aiškiai suprasti, kokios konkrečios iš pareiškėjos kreditorės naudai buvo priteistos sumos: 1) 5 000 Eur skola; 2) 4 158,01 Eur negautos pajamos negautų pelno palūkanų forma; 3) po 368 Eur negautos pajamos negautų pelno palūkanų forma už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 20 d. iki visiško kredito grąžinimo; 4) 810,48 Eur negautos pajamos negautų administravimo mokesčių forma; 5) 61,72 Eur delspinigiai; 6) 56 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taigi teismo nutartyje aiškiai nustatytas tiek periodinės išmokos dydis, tiek jos skaičiavimo pradžia, tiek pabaigą apibrėžianti sąlyga – visiškas kredito grąžinimas. Vien ta aplinkybė, kad iš pareiškėjos kreditorės naudai yra išieškomos ir kitos teismo įsakymu priteistos sumos, savaime nedaro teismo procesinio sprendimo rezoliucinės dalies neaiškios.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nutarties išaiškinimas pareiškėjos prašomu būdu iš esmės reikštų teismo nutarties turinio pakeitimą. Nors pareiškėja savo reikalavimą išaiškinti teismo nutarties rezoliucinę dalį argumentuoja siekiu pašalinti nutarties vykdymo neaiškumą, tačiau pareiškėjos prašomu išaiškinimu iš esmės būtų pakeista nutartimi nustatytos prievolės apimtis ir jos vykdymo sąlygos, o toks išaiškinimas peržengtų CPK 278 straipsnyje įtvirtinto teismo procesinio sprendimo išaiškinimo instituto ribas. Juolab, kad kaip patvirtinta Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, šiuo metu pareiškėja jau yra pasikreipusi į teismą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuris Alytaus apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi yra patenkintas ir procesas atnaujintas, kreditorei nustatant terminą pateikti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, kreditorei pateikus ieškinį, pareikštų reikalavimų teisėtumas pirmosios instancijos teisme bus sprendžiamas iš esmės.
Pareiškėja atskirajame skunde taip pat plačiai aprašo ir argumentus, susijusius su vykdymo procese taikomu išieškotų lėšų paskirstymu, faktiškai išieškotojai pervestomis sumomis ir jų reikšme nustatant kredito prievolės įvykdymo momentą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi šie argumentai yra susiję ne su teismo procesinio sprendimo turinio neaiškumu, bet su vykdymo procese gaunamų lėšų paskirstymu bei prievolės priverstinio išieškojimo vykdymu. Šie klausimai Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nebuvo sprendžiami, todėl jų išsprendimas CPK 278 straipsnio tvarka reikštų ne nutarties išaiškinimą, o jos turinio papildymą. Be to, pareiškėjos argumentai, susiję su vykdomosios bylos eiga, joje atliekamais antstolio priverstinio išieškojimo veiksmais, paskirstant lėšas, likusios prievolės dydžiu ir pan., gali būti reikšmingi vertinant konkrečius vykdymo veiksmus, o ne sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo turinio aiškumo CPK 278 straipsnio prasme.
Pareiškėja atskiruoju skundu taip pat kvestionuoja ir nutarties dalį, kuria nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėja teigia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas nepakankamai motyvuotai – pirmosios instancijos teismas jas atmetė vien dėl pagrindinio prašymo atmetimo, nors 368 Eur suma kiekvieną mėnesį toliau didėja kartu didindama ir vykdymo išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems pareiškėjos argumentams. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos būtent pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Šiuo atveju, atmetus pareiškėjos prašymus, teisme neliko pareikštų reikalavimų, kuriems užtikrinti būtų pagrindas taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Juolab, kad kaip patvirtinta Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, pareiškėjos prašymo pagrindu, šiuo metu galiojančia Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jau yra sustabdytas vykdomosios bylos dalyje dėl 368 Eur negautų pajamų negautų pelno palūkanų forma už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 20 d. iki visiško kredito grąžinimo vykdymas.
Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinių sprendimų išaiškinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos V. K. atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę jų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme taip pat nesusidaro, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.