- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-1170-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01216-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- PK2
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PK2 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PK2 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PK2 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 (toliau – ir 2026 m. sausio 30 d. sprendimas), 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 (toliau – ir 2026 m. kovo 17 d. raštas) ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 2) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, atėmusį teisę į Švedijos paskirtą pensiją ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai, jos pateiktos (išsiųstos) informacijos kopiją. Pareiškėjas taip pat prašė užskaityti anksčiau sumokėtą (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį Nr. eI2-10139-780/2026), 3 lapas) žyminį mokestį, pripažinti teisme esant trečius metus užšaldytiems apeliacinės pakopos procesams, išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Hisk“ dokumento formą, būtiną VSDFV dėl išankstinės pensijos dydžių (rodiklių) apskaičiavimo (perskaičiavimo), taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias teisę pareiškėjui disponuoti pas atsakovą turimomis (sukauptomis) lėšomis, pragyventi: pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti išankstinę pensiją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str.), sustabdyti antstolio vykdomus pagal vykdomuosius dokumentus išieškojimo veiksmus, įpareigoti antstolį nedelsiant (skubiai) priimti patvarkymą – skubiai padidinti vienkartinį (2026 m. vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų (pas atsakovą esančių / sukauptų) lėšų – 4 265,14 Eur dydžiu, limitą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją už neteisėta veika sukurtą emocinį (moralinį) diskomfortą ir patirtą moralinę (materialinę) žalą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis ir skundo (pareiškimo) dalį dėl reikalavimo pripažinti teisme esant trečius metus užšaldytiems apeliacinės pakopos procesams atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į VSDFV su prašymais dėl išankstinės pensijos skyrimo ir gavo keletą jo netenkinančių atsakymų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas nurodė, kad administraciniams ginčams dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėjas nėra pasinaudojęs, ir dėl to skundo dalį, kuria prašoma panaikinti 2026 m. sausio 30 d. sprendimą ir 2026 m. kovo 17 d. raštą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
Kadangi skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą yra išvestinis, teismas, atsisakęs priimti nagrinėti pagrindinį reikalavimą, tuo pačiu įstatymo pagrindu atsisakė priimti nagrinėti ir išvestinį reikalavimą.
Dėl ginčijamos 2026 m. kovo 25 d. informacijos apie išduotą P1 dokumentą, teismas nurodė, jog tai standartinė socialinės apsaugos teisių forma, kurioje pateikiama Europos Sąjungos įvairių įstaigų, kurioms asmuo pateikė senatvės, maitintojo netekimo ar invalidumo pensijos prašymus, priimtų sprendimų apžvalga. Įvertinęs išduotą P1 formą, jos išdavimą, teismas sprendė, kad tokia forma negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, P1 formoje pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Teismas sprendė, kad skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už sukeltą emocinį (moralinį) diskomfortą taip pat nenagrinėtinas kaip savarankiškas reikalavimas, nes jis laikytinas susijusiu su reikalavimais pripažinti neteisėtais ir panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus, kuriuos atsisakyta priimti.
Atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, teismas nesprendė klausimo dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dienos dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Regionų administraciniam teismui yra pateikęs daugiau nei 30 skundų, prie kurių pridėjo tą patį mokėjimo dokumentą. Nesant galimybės identifikuoti, kad žyminis mokestis yra sumokėtas už šio skundo padavimą, teismas šioje byloje nesprendė žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo klausimo.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026; ir kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl faktų pripažinimo (pripažinti teisme esant trečius metus užšaldytiems apeliacinės pakopos procesams) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskirta nagrinėti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų dokumentų, kuriais tik pateikiama informacija ir kurie patys savaime neturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-556/2021; ir kt.). Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2026 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1119-492/2026; ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs P1 dokumente nurodytą informaciją, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti informaciją apie išduotą P1 dokumentą taip pat nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes skundžiama P1 formoje pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, joje tik kiekvienos įstaigos, kuri nagrinėjo pareiškėjo prašymą, pateikta informacija ir nurodomi priimti sprendimai dėl pensijos. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad P1 dokumentas yra administracinis aktas, kuris skundžiamas administraciniam teismui, ir tai nėra informacinio pobūdžio dokumentas.
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai), o skundą padavęs asmuo, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų (2026 m. sausio 30 d. sprendimo, 2026 m. kovo 17 d. rašto) panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1112-520/2026; 2026 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1119-492/2026; ir kt.). Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad atsisakius priimti skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV sprendimų panaikinimo, atsisakytina priimti išvestinius skundo (pareiškimo) reikalavimus – pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Pareiškėjas skunde (pareiškime) taip pat yra nurodęs abstraktaus pobūdžio reikalavimą priteisti iš VSDFV kompensaciją (ABTĮ 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį (moralinį) diskomfortą ir patirtą moralinę (materialinę) žalą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš skundo (pareiškimo) reikalavimų, susijusių su VSDFV teritorinio skyriaus priimtais sprendimais. Tiek pareiškėjo skunde (pareiškime), tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti šia pirmosios instancijos teismo išvada ir spręsti, kad šis reikalavimas yra pareikštas kaip savarankiškas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PK2 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.