- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- AS-1187-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00666-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Koordinacinė tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Koordinacinei tarybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimui, Regionų administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio; 2) išreikalauti iš atsakovų visų pareiškėjo skundų, pareiškimų ir prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 m. iki esamo laiko; 3) sujungti tiesiogiai tarpusavyje susijusius teisminius procesus arba bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagas, apsvarstyti bylų sujungimo klausimą (bent jau šiuo metu nagrinėjamų Regionų administraciniame teisme), kadangi tai yra svarbūs įrodymai ir šioje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos; 4) sprendžiant atsakovų dalyvavimo teisminiame procese teisėtumo klausimą, vadovaujantis lygybės prieš įstatymą principu, nepiktnaudžiauti teismo užimama padėtimi ir vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio nuostatomis; 5) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 6) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2026 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (8.28MR)ATP-T-2026-00011 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į esamą interesų konfliktą, faktinę sveikatos būklę, faktines pareiškėjo gaunamas pajamas (kurios yra žemiau oficialios skurdo ribos) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025; 7) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas, 5 000,00 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės (akivaizdu, kad valstybės institucijos nedirba eilinių piliečių labui); 8) kreiptis į Konstitucinį Teismą ar Europos žmogaus teisių teismą, Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komitetą dėl konkrečių išaiškinimų, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 3, 4, 5, 8, 11, 15–20 punktai, 10 dalis taip, kaip naudojama Tarnybos vedėjos S. Šmulaitės, tam, kad esant akivaizdžiam interesų konfliktui, tyčia nesuteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba bylose prieš valstybės institucijas, kurios įvardinamos atsakovais, neatima pareiškėjui teisės į nešališką teismo procesą, teisę nebūti persekiojamam už kritiką, nebūti diskriminuojamam dėl tautybės, pilietinių pažiūrų, lyties, turtinės padėties ir neįgalumo. Tai yra, ar atsakovų galimai koordinuoti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 6, 7, 19, 25, 28, 29, 30, 31 straipsnių nuostatas, ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 9, 10, 13, 14, 17, 18 straipsnių nuostatas, ar atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 2, 4, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 23, 29, 31, 33 straipsnių nuostatas. Atsižvelgęs į tai, jog skundas atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus, teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – patikslinti ginčo šalis, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, taip, kad priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje, pašalinti atsakovus, kurių veiklos administracinis teismas negali tirti pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, aiškiai nurodyti aplinkybes ir subjektus dėl patirtos neturtinės žalos, įvardinti neteisėtus atsakovo (-ų) veiksmus, nurodyti kaip aplinkybės ar veiksmai susiję su prašomos neturtinės žalos dydžiu, sumokėti 10,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį įrodymą. Regionų administraciniame teisme 2026 m. balandžio 17 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame suformuluoti tokie patys reikalavimai kaip ir skunde. Pareiškėjas nepatikslino ginčo šalių, atsakovų, nepateikė jokio įrodymo apie žyminio mokesčio sumokėjimą, nepatikslino ir skundo pagrindo, faktinių aplinkybių tiek prašant naikinti Tarnybos Sprendimą, tiek dėl žalos atlyginimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nepašalino visų teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, kurie laikytini esminiais. Pareiškėjo patikslinto skundo turinys iš esmės liko tapatus pirminiam skundui ir buvo papildytas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie teisėjų turimas specializacijas, galimai korumpuotą teisinę sistemą ir pareiškėjo teisinio išsilavinimo neturėjimą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neprieinamumą, subjektyviai vertinamą teisinio reguliavimo neteisėtumą bei nepasitikėjimą teismu ir valstybės institucijomis, tačiau pareiškėjas taip ir nenurodė, dėl kokių priežasčių skundžiamas Tarnybos Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais ir kieno neteisėtais veiksmais ar neveikimu jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių naujų ar papildomų įrodymų, leidžiančių teismui preliminariai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą. Kadangi pareiškėjo patikslintame skunde nebuvo pateikti jokie nauji duomenys, iš kurių galima būtų tinkamai identifikuoti konkretų ginčo dalyką ir pagrindą, atsakovą (-us), taip pat duomenys, leidžiantys aiškiai nustatyti ginčo ribas ir teismo kompetenciją nagrinėti pareikštus reikalavimus, už skundą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį ir įpareigoti teismą nedaryti pareiškėjui kliūčių įgyvendinti procesines teises bei nagrinėti bylą. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sujungiant ją su kitomis šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamomis bylomis bei bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją; 2) kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymais išaiškinti, ar Regionų administracinio teismo nutartis pagrįsta ABTĮ nuostatomis (18 str. 2 d., 24 str. 25 str., 36 str. 4 d., 44 str. 2 d. 3 p., 45 str.), nėra naudojama kaip tyčinė priemonė žlugdyti bylas (kai vykdoma diskriminacija, neišreikalaujami įrodymai) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 3, 4, 5, 8, 11, 15–20 punktai, 10 dalis atitinka Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos bei jos Fakultatyviojo protokolo nuostatas. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja yra asmeniškai suinteresuota, turi diskriminacinio pobūdžio nusistatymą dėl pareiškėjo procesinių teisių ir galimybių jas įgyvendinti, neturi tinkamo išsilavinimo bei specializacijos byloms, susijusioms su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ypatumais, nagrinėti. Pareiškėjo skunde paminėti dokumentai, asmenys, kurie tinkamai neatlieka savo pareigų, bei institucijos, kurios nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų arba jų priimti įstatymai, tikėtina, tyčia prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sukurti tam, kad žlugdytų pasitikėjimą valstybe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, jam nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl procesinių prašymų
Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atkreipia dėmesį, kad šis prašymas nėra grindžiamas jokiais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių būtiną poreikį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo šią bylą sujungti su kitomis nagrinėjamomis bylomis, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, ir nėra nagrinėjama byla iš esmės pagal pareiškėjo skundą. Bylų sujungimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 68 str.). Pareiškėjas taip pat prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo turinį, jame keliamo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas. Pasisakydama dėl prašymo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, formuluodamas atskirojo skundo reikalavimus, nenurodo, į kokias konkrečias institucijas ir kokiu teisiniu pagrindu su jo nurodytais paklausimais (prašymais) turėtų būti kreipiamasi tam, kad atskirasis skundas būtų išnagrinėtas teisingai. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas netenkinamas.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino esminių Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo šią teismo nutartį panaikinti.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistas teises asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.).
ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus.
Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1058-502/2025; ir kt.).
Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, skunde suformulavo du materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į interesų konflikto aplinkybę, faktinę sveikatos būklę, faktines gaunamas pajamas (kurios yra žemiau oficialios skurdo ribos) bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Pareiškėjas nurodė, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, kadangi tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi iš dalies atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo jį pašalinti skundo trūkumus: 1) sumokėti žyminio mokesčio dalį (10 Eur) ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą, bei 2) patikslinti skundo pagrindą ir dalyką, nurodant dėl kokių priežasčių Sprendimas turi būti panaikintas, motyvuojant jo neteisėtumą ir nepagrįstumą, aiškiai įvardinti kitų institucijų skundžiamus administracinius aktus, veiksmus, neveikimą, arba netraukti jų atsakovais, o taip pat detalizuoti aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos, įvardinti neteisėtus atsakovų veiksmus, pažeistus teisės aktus, kaip aplinkybės / veiksmai susiję su prašomos neturtinės žalos dydžiu, pridėti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, suformulavo du materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į interesų konflikto aplinkybę, faktinę sveikatos būklę, faktines gaunamas pajamas (kurios yra žemiau oficialios skurdo ribos) bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Pareiškėjas pakartotinai nurodė, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, kadangi tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas. Pareiškėjas taip pat pakartotinai prašė atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teiktų procesinių dokumentų turinį, pažymi, kad pareiškėjas aiškiai neįvardijo neteisėtų veiksmų (vilkinimu atlikti veiksmus, neveikimu), su kuriais sieja neturtinės žalos, kurią vertina 5 000 Eur suma, atsiradimą ir kokios neigiamos pasekmės, kurios galėtų būti laikomos neturtine žala, jam kilo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų, susijusių su skundo dalimi, kuria siekiama neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų. Šiuo aspektu administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad ši skundo dalis laikytina nepaduota ir grąžintina pareiškėjui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad teismo nustatyti skundo trūkumai (pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių Sprendimas turi būti panaikintas) netrukdė pradėti administracinės bylos teiseną, kadangi pareiškėjas procesiniuose dokumentuose pakankamai aiškiai suformulavo reikalavimą dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą, nurodė nesutikimo argumentus.
Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nepatenka į ABTĮ nustatytą neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl už jį turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi pagrįstai atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio už skundą sumokėjimo ir įpareigojo sumokėti dalį žyminio mokesčio (10 Eur). Pareiškėjas kartu su skundu (patikslintu skundu) nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą visiškai atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Kadangi pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio dalies ir nepateikė tai patvirtinančio žyminio mokesčio kvito, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino 2026 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodyto aptariamo trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio dalies už skundą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą negali būti priimtas nagrinėti. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė ir šią skundo (patikslinto skundo) dalį laikyti nepaduota.
Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo bei teisėjų šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025; ir kt.). Pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; ir kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Regionų administracinio teismo teisėja, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališka (patyrė įtaką iš teismo vadovybės arba kitų subjektų, siekė persekioti pareiškėją už kritiką ar pan.), todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais.
Apibendrindama teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.