Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centras dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sudaryta komisija 1990 m. balandžio 9 d. potvarkiu Nr. 88p, 1990 m. balandžio mėn. (be tikslesnės datos) sklypo parinkimo aktu, pasiūlė individualių garažų statybos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ sklypą individualių garažų statybai, kurį 1990 m. gegužės 30 d. patvirtino Varėnos rajono vykdomojo komiteto pirmininkas. 1990 m. liepos 4 d. Varėnos miesto savivaldybės tarybos sprendimu kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas 1 ha žemės sklypas garažų statybai. 1991 m. gegužės 2 d. kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ išduotas statybos leidimas 120 boksų kooperatinių garažų statybai, adresu (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono valdybos 1991 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 6-1 patvirtintas naujų kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašas, kuriame pareiškėjas įrašytas pirmu numeriu. 2026 m. atlikti garažo su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, tačiau nekilnojamojo turto registre garažas bei nuosavybės teisės į jį neįregistruotos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančios civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-176/2009, Nr. 3K-3-113/2010, Nr. 3K-7-67/2011). Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Nuo teismo sprendimo nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos asmuo gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Varėnos miesto savivaldybės tarybos 1990 m. liepos 4 d. sprendimu individualių garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas 1 ha žemės sklypas garažų statybai. 1991 m. gegužės 2 d. kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas statybos leidimas 120 boksų kooperatinių garažų statybai Laisvės gatvėje, Varėnos mieste, kurių statybos darbai 1991 m. buvo užbaigti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo Varėnos garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narys, jam buvo priskirtas garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įrengė ir pastatė savo lėšomis.

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2008, Nr. 3K-3-428/2010, Nr. 3K-3-35/2011, Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas nuo 2001 m. įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pastačius garažus, kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė jokių priemonių, jog pastatyti garažai būtų pripažinti tinkamu naudotis, išduotas garažų statybos užbaigimo aktas ir garažai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu, individualių garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nariai, kreiptis į atitinkamas institucijas kaip fiziniai asmenys neturi galimybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“ 1.5 punktas, iki 2003 m. lapkričio 27 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ 2 punktas). Kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reorganizuotas į garažų eksploatavimo kooperatyvą ar bendriją, iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo perregistruoti jo įstatai, toks juridinis asmuo šiuo metu juridinių asmenų registre nėra įregistruotas, jis neegzistuoja. Pareiškėjas pasistatęs garažo boksą su rūsiu negalėjo jo įregistruoti savo vardu, todėl laikytina, kad jis garažo bokso neįgijo nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnio nurodytu būdu, tačiau tapo teisėtu jo valdytoja (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareiškėjas vertintinas kaip sąžiningas ir teisėtas garažo bokso įgijėjas ir valdytojas, jis turėjo pagrindą vertinti, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad pareiškėjas garažo boksu su rūsiu naudojasi, jį valdo ir šiuo metu. Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas garažo boksą su rūsiu valdė atvirai, nepertraukiamai kaip savo daugiau nei 10 metų, o duomenų, kad kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į minėtą garažo boksą su rūsiu, byloje nėra. Garažo boksai buvo statomi kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narių asmeninėmis lėšomis, todėl pareiškėjo valdomas garažas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas kitų asmenų vardu. Duomenų, kad per laikotarpį, kurį garažo bokso su rūsiu įgijėjas valdė garažo boksą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, nėra, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai teismo tinklalapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tai reiškia, kad jis turi būti atsiradęs teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka. Garažas nėra įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tačiau aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti, jog šis nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas nesilaikant teisės norminių aktų reikalavimų, nenustatyta.

Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2011, Nr. 3K-7-67/2011).

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste garažo boksui su rūsiu gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančias nuosavybės teises ir užpildyti nuosavybės teisių įgijimo procedūrų spragas, todėl CK 4.68 – 4.71 straipsnio nuostatų netaikymas neatitiktų civilinėje teisėje taikomų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nustatytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose įtvirtintos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, nes pareiškėjas nėra registruotas garažo bokso su rūsiu savininku, bet sąžiningai jį įgijo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų kaip savo nuosavybę ir per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į garažo boksą, bet nė karto nepasinaudojo ta teise. Ginčo dėl garažo bokso su rūsiu valdymo ir naudojimosi tvarkos tarp kitų garažų savininkų nėra, tuo pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185, 533 straipsniai).

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas PRS , asmens kodas (duomenys neskelbtini) garažo boksą su rūsiu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.