Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad Varėnos miesto LDT Vykdomojo komiteto 1980 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 48 „Dėl žemės sklypo suteikimo“ garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas žemės sklypas garažų statybai. Varėnos rajono architekto garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ 1981 m. spalio 20 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 757-52/80 garažų statybai. Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 162, nuspręsta patvirtinti individualiųjų garažų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatus. Varėnos rajono garažų statybos kooperatyvo vardiniame sąraše pareiškėjos tėvas AV1įrašytas 11 numeriu. AV1ūkio būdu, savo lėšomis kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ pasistatė garažą, kurį valdė ir naudojosi iki savo mirties 2020 m. birželio 11 d. Pareiškėjos tėvai AV1ir JV2 2013 m. vasario 4 d. buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį po abiejų sutuoktinių mirties paliko dukrai – pareiškėjai. Nuo tėvo mirties pareiškėja naudojasi garažo boksu ir valdo jį iki šiol. 2026 metais buvo atlikti garažo, kadastriniai matavimai, tačiau nekilnojamojo turto registre garažas bei nuosavybės teisės į jį neįregistruotos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančios civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-176/2009, Nr. 3K-3-113/2010, Nr. 3K-7-67/2011). Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Nuo teismo sprendimo nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos asmuo gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvas AV1 buvo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narys, jam buvo priskirtas 1 numeriu pažymėtas garažo boksas, kurį jis ūkio būdu savo lėšomis pasistatė 1980 metais.

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2008, Nr. 3K-3-428/2010, Nr. 3K-3-35/2011, Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį jos tėvas 1980 metais savo lėšomis pastatė ir jį įsirengė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nariams pastačius garažus, kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė jokių priemonių, jog pastatyti garažai būtų pripažinti tinkamais naudotis, išduotas garažų statybos užbaigimo aktas ir garažai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reorganizuotas į garažų eksploatavimo kooperatyvą ar bendriją, iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo perregistruoti jo įstatai, toks juridinis asmuo šiuo metu juridinių asmenų registre nėra įregistruotas, jis neegzistuoja. Pareiškėja įgijusi garažo boksą neturėjo teisės jo įregistruoti savo vardu, todėl garažo bokso neįgijo nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnio nurodytu būdu, tačiau įgijusi garažo boksą ir savo asmeninėmis lėšomis jį tvarkiusi tapo teisėta jo valdytoja (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareiškėja vertintina kaip sąžininga ir teisėta garažo bokso įgijėja ir valdytoja, nes savo lėšomis pastačiusi garažą ji turėjo pagrindą vertinti, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į garažo boksą (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad pareiškėja garažo boksu naudojasi, jį valdo ir šiuo metu. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą. Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos tėvas nuo garažo pastatymo, o vėliau priėmusi jo palikimą paraiškėja, garažo boksą valdė atvirai, nepertraukiamai kaip savo daugiau nei 10 metų, o duomenų, kad kas nors kitas turėjo daugiau už ją teisių į minėtą garažo boksą, byloje nėra. Garažo boksai buvo statomi kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narių asmeninėmis lėšomis, todėl pareiškėjos šiuo metu valdomas garažas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas kitų asmenų vardu. Duomenų, kad per laikotarpį, kurį garažo bokso įgijėja valdė garažo boksą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, nėra, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai teismo tinklalapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tai reiškia, kad jis turi būti atsiradęs teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka. Garažas nėra įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tačiau aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti, jog šis nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas nesilaikant teisės norminių aktų reikalavimų, nenustatyta.

Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2011, Nr. 3K-7-67/2011).

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste garažo boksui gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančias nuosavybės teises ir užpildyti nuosavybės teisių įgijimo procedūrų spragas, todėl CK 4.68 – 4.71 straipsnio nuostatų netaikymas neatitiktų civilinėje teisėje taikomų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nustatytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose įtvirtintos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, nes pareiškėja nėra registruota garažo bokso savininke, bet sąžiningai jį įgijo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai kartu su tėvu valdė daugiau nei 10 metų kaip savo nuosavybę ir per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į garažo boksą, bet nė karto nepasinaudojo ta teise. Ginčo dėl garažo bokso valdymo ir naudojimosi tvarkos tarp kitų garažų savininkų nėra, tuo pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 41,44 m², žymėjimas plane 1, adresu (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 41,44 m², žymėjimas plane 1, adresu (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.