- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-1646-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05777-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų (2026-05-28 CBP-6605) prašė pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, atsisakius priimti pranešimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir įpareigoti antstolę priimti pranešimą bei pateikti atsakymą įstatymo nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas darė išvadą, kad pateikdamas skundą teismui pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad nesutikdamas su antstolės procesiniais veiksmais, atliktais vykdymo proceso metu, jis juos gali apskųsti paduodamas skundą CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka. Duomenų, jog pareiškėjas nurodyta teise pasinaudojo, byloje nėra, kadangi kartu su skundu teismui pareiškėjas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad kreipėsi į antstolę V. D. su skundu dėl antstolės veiksmų.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu (2026-05-21 DOK-11826) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį (teismo pastaba: atskirajame skunde nurodoma skundžiamos nutarties data (2026-06-02) vertinama kaip rašymo apsirikimas) ir priimti naują nutartį. Nurodomi šie argumentai: Skundas tiesiogiai teismui buvo pateiktas, nes antstolė atsisako priimti procesinius dokumentus. Atvykus į antstolės kontorą pareiškėjas įžeidinėjamas ir šmeižiamas. Antstolė atvirai ir viešai piktnaudžiauja, nesilaiko teisės aktų, kurie reglamentuoja jos veiklą. Skunde pateiktos aplinkybės, pridėti rašytiniai įrodymai. Papildomai pridedamas 2026 m. gegužės 22 d. Nr. S-26-4-25182 vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Teismas be skundžiamos nutarties, jokių kitų dokumentų ar duomenų negrąžino. Todėl teismo įpareigojimas neįvykdytinas (grąžinti pareiškėjui dokumentus). Teismas konkrečiai nemotyvuoja sprendimo grąžinti skundą. Ydinga teismo pozicija nukreipta prieš pareiškėjo konstitucines teises. Antstolis turi priimti patvarkymą dėl savo pozicijos. Teismas turėtų grąžinti skundą antstolei, kad ši skundo pagrindu priimtų sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pareiškėjas kreipiasi tiesiogiai į teismą, nes antstolė nepagrįstai atsisakė priimti bei registruoti pareiškėjo teikiamus procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka.
Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti teisės norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuota CPK XXXI skyriuje. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
CPK įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų tiesiogiai teismui, nepateikdamas duomenų, kad tokį skundą teikė antstolei ir pastaroji neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, ir skundo motyvuose nenurodė esant tokių aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Kadangi apeliantas kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliantui išaiškinama, kad siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, pastarasis turi teisę naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto J. S. atskirojo skundo netenkinti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.