Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Utenos apskrities VTAS atstovė G. Č. nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos, kuri yra pateikta ieškovės, neprieštarauja, bet norėtų, kad atsakovas ne tik savaitgaliais bendrautų su vaikais, bet ir per atostogas, šventes. Tačiau atsižvelgiant į šiuo metu esamą situaciją, kai vaikai yra išsakę nuomonę, kad nelabai nori bendrauti su tėvu, tai siūlytų, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį vaikai pasijaustų saugūs ir norėtų bendrauti su tėvu ilgiau. Dėl išlaikymo priteisimo, mano, kad abu tėvai dirba, atsakovas į rankas gauna 1 400 Eur, daugiau išlaikytinių neturi, abu yra sveiki ir darbingi, vaikai lanko daug būrelių, viskas kainuoja, todėl prašoma suma po 300 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, yra pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi vaikų poreikiai, bet ir būtų pakankamai jų saviraiškai, pomėgiams ir būtų užtikrintas vaikų lavinimas. Vaikų gyvenamoji vieta su mama šiuo metu užtikrina geriausius vaikų interesus ir atitiktų jų poreikius.

Utenos apylinkės teismas 2026 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovės IES1 patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo ATS1 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – B., atsakovui paliko jo pavardę – B.. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-805-786/2017 priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį vaikams ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas paskyrė ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos penktadienį iki 20 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 15 val. Teismas padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei žemės sklypą, 0,0647 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 28 600 Eur, žemės sklypą, 0,0140 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 2 000 Eur, lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), 2001 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Eur, priteisė atsakovui butą, 32,21 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (naujas adresas (duomenys neskelbtini)), už 83 400 Eur, priteisė iš atsakovo ieškovei 26 150 Eur kompensaciją. Teismas pripažino prievolę Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 12/05/11D po santuokos nutraukimo solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 2 310 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 1 175 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė trijų vaikų – V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), R. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusios (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad šalims nėra jokių galimybių išsaugoti šeimos. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi santuoka iširo dėl šalių tarpusavio nesutarimų. Šie duomenys rodo, kad bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, o santuoka iširo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apie šeimos iširimą, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis). Teismas nutraukus santuoką ieškovei paliko santuokinę pavardę – B., atsakovui jo prigimtinę pavardę – B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl teismas išlaikymo klausimo nesprendė (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai nuolat gyvena su ieškove, juos sieja stiprus emocinis ryšys, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, gali užtikrinti saugias sąlygas jiems augti, atsakovas dėl reikalavimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove neprieštaravo, išvadą teikianti institucija Utenos apskrities VTAS pritarė, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų V. B., R. B. ir E. B. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas retai bendrauja su vaikais, tačiau ji norėtų, kad vaikų ir tėvo ryšys nenutrūktų, todėl prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos penktadienį iki 20 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 15 val. Išvadą teikianti institucija Utenos apskrities VTAS neprieštarauja ieškovės siūlomai atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkai, tik pažymėjo, kad pirmiausiai būtina atkurti tėvo ir vaikų tarpusavio santykius, kurie po paskutinio vaikų ir tėčio susitikimo pašlijo dėl tėčio elgesiu vaikams galimai padarytos emocinės žalos, ir tik atkūrus vaikų ir tėčio santykius būtų galimybė tėčiui vaikus pasiimti su nakvyne. Kadangi vaikų tėvas nerodo noro intensyviai bendrauti su vaikais ir tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, teismas sprendė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Teismas nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-805-786/2017 buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punkte nurodoma, jog atsakovas įsipareigoja išlaikyti vaikus kas mėnesį pervesdamas po 100 Eur už kiekvieną vaiką. Šioje byloje ieškovė prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-805-786/2017 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė įrodinėjo vieną iš išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų – iš esmės pasikeitusius vaikų poreikius.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad po 2017 m. birželio 8 d. teismo nutarties, kuria šalys buvo susitarusios, jog atsakovas kiekvienam vaikui teiks išlaikymą po 100 Eur per mėnesį, praėjo daugiau nei septyneri metai, todėl natūralu, kad išaugo vaikų poreikiai, nes susitarimo metu šalių vaikai buvo mažamečiai, o šiuo metu visi vaikai lanko ugdymo įstaigas, todėl išaugo būtinybė lavinti jų gabumus, turi būti skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio ir saviraiškos pomėgiams, atsirado papildomos išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1 153 Eur (atskaičius mokesčius apie 846 Eur). Teismas konstatavo, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažiau kaip 846 Eur, t. y. kiekvienas iš tėvų, nenukrypstant nuo lygių dalių principo išlaikant vaikus, turi prisidėti ne mažiau nei 423 Eur. Ši suma skirtina tik minimalių vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė byloje prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, dėl išaugusių vaikų poreikių. Ieškovės teigimu, bendra visų trijų vaikų išlaikymo suma per mėnesį sudaro apie 1 800 Eur, arba 600 Eur vienam vaikui.

Teismas nurodė, kad šiuo metu atsakovas visiems trims vaikams moka 500 Eur per mėnesį (po 166 Eur kiekvienam vaikui). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių vaikų poreikių neginčijo, savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį vaikų išlaikymo dydį, į bylą neteikė, tačiau teigė, kad neturi finansinių galimybių teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kokio prašo ieškovė. Teismo vertinimu, 600 Eur išlaikymo suma vienam vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Taigi, vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 300 Eur kiekvienam vaikui, detaliai neįrodinėja būtinųjų kasdienių vaikų poreikių, kadangi jos prašoma priteisti suma yra mažesnė nei orientacinis MMA kriterijus tiek 2025 metais, tiek 2026 metais. Teismas nenustatė, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikams būtų nebūtinos ar perteklinės, įvertinus ir tai, jog ieškovė paaiškino aplinkybes dėl vaikų lankomų būrelių, poreikio lankytis pas gydytojus, poreikį kitoms išlaidoms, tokioms kaip vaikų laisvalaikis, kelionės, atostogos, vaikų draudimas ir kt., o atsakovas duomenų, pagrindžiančių, kad vaikų poreikiams patenkinti yra pakankama dar mažesnė suma nei minimali mėnesinė alga (iš viso 500 Eur visiems trims vaikams, kuriuos šiuo metu moka atsakovas), nepateikė, todėl teismas sprendė, jog 600 Eur išlaikymas vienam vaikui (po 300 Eur iš kiekvieno iš tėvų) užtikrintų vaikų poreikius bei atitiktų protingumo principą (CK 3.192 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, vertindamas šalių galimybes teikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą, atsižvelgė į tai, kad ieškovė dirba mokykloje, (duomenys neskelbtini) pareigose, jos gaunamas darbo užmokestis šiuo metu sudaro apie 2 000–2 500 Eur (priklausomai nuo to ar ieškovė turi pamokų kaip mokytoja, ar dalyvauja projektuose ir kt.). Taip pat ieškovė nurodė, kad ji su vaikais gyvena savo mamos namuose, todėl jai nereikia mokėti nuomos mokesčio, tačiau reikia mokėti už komunalinius patarnavimus. Taip pat savivaldybė vaikams moka „vaiko pinigus“ pagal išmokų vaikams įstatymą, kurių bendra suma trims vaikams sudaro apie 540 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose, jo darbo užmokestis yra apie 1 300–1 400 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jis moka banko paskolą už butą, mokesčius už butą, 500 Eur išlaikymą vaikams. Ieškovas daugiau išlaikytinių neturi, yra sveikas, jam nėra nustatytas dalyvumo lygis.

Teismas nurodė, kad atsakovo darbo užmokestis jo paaiškinimais yra apytiksliai 1 400 Eur, jis patiria išlaidas maistui, komunaliniams mokesčiams, moka paskolą, teikia išlaikymą vaikams, ir šiomis aplinkybėmis, o būtent tuo, jog jis neturi didesnių finansinių galimybių, atsakovas iš esmės grindžia negalėjimą teikti šalių vaikams ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą. Teismas kritiškai vertino tokią atsakovo poziciją, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra sveikas ir dirbantis darbingo amžiaus vyras. Priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo, byloje nėra. Taip pat dabartinėje darbo rinkoje yra sudarytos visos galimybės profesiniam tobulėjimui ar naujo amato įgijimui, todėl asmuo turi aktyviai domėtis, dėti pastangas ir stengtis būti paklausus darbo rinkoje. Teismas sprendė, kad nors ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, tačiau jai tenka didesnė vaikų kasdienės priežiūros našta, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, ir šalių vaikams reikalingas išlaikymas paskirstomas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, į poreikį užtikrinti vaikams papildomas galimybes lavintis, dalyvauti popamokinėse veiklose, būreliuose, gerinti vaikų sveikatos būklę, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas vaikams reikalingo išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas „vaiko pinigais“. Tėvų turtinė padėtis šiuo atveju leidžia tenkinti vaikų poreikius ir neatskaičius „vaiko pinigų“, todėl valstybės išmokos bus skirtos vaikų papildomų, nenumatytų poreikių tenkinimui.

Teismas sprendė, kad ieškovei pateikus pakankamai duomenų apie pasikeitusius vaikų poreikius, nurodžius aplinkybes, jog atsakovas su vaikais bendrauja retai, ką patvirtina ir institucijos išvada, yra pagrindas Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi priteistą išlaikymo dydį pakeisti ir iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. (pradinio ieškinio pateikimo dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas įpareigotinas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovės asmeninę sąskaitą, už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių buvo įgytas šis turtas: žemės sklypas, 0,0647 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 28 600 Eur, žemės sklypas, 0,0140 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 000 Eur, butas, 32,21 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 83 400 Eur, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 2001 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 500 Eur.

Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl turto vertės ir jo padalijimo. Ieškovė sutinka, kad jai natūra būtų priteistas žemės sklypas, 0,0647 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 28 600 Eur, žemės sklypas, 0,0140 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 000 Eur, bei lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 500 Eur. Atsakovas sutinka ir neprieštarauja, kad jam natūra būtų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nes atsakovas gyvena šiame bute. Kadangi atsakovui tenkančio turto vertė yra didesnė, ieškovė už jai tenkančią mažesnę turto dalį prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją, kurios dydis yra 26 150 Eur. Kaip minėta atsakovas šių ieškovės reikalavimų iš esmės neginčijo, ir sutiko, kad jis atsakovei mokės 26 150 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės turto dalį. Vertinant atsakovo galimybes sumokėti ieškovei kompensaciją, matyti, kad atsakovas dirba ir nors jo pajamos nėra didelės, tačiau pastovios. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų išsiaiškinti savo galimybes gauti paskolą iš banko kompensacijos sumokėjimui bei pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina, kad jam galės būti suteikta atitinkamo dydžio paskola. Teismas sprendė, kad atsakovas turės galimybę išmokėti kompensaciją pinigais. Be to, atsakovui priteisus butą ir jam geranoriškai nemokant kompensacijos, išieškojimas galės būti nukreiptas į šį turtą.

Teismas priteisė ieškovei žemės sklypą, 0,0647 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 28 600 Eur, žemės sklypą, 0,0140 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 000 Eur, bei lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 500 Eur, tai yra turto iš viso už 31 100 Eur, o atsakovui priteisė butą, 32,21 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 83 400 Eur. Už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą teismas ieškovei priteisė piniginę kompensaciją, kurios dydis 26 150 Eur (bendra turto vertė 114 500 Eur / 2 = 57 250 Eur; ieškovei tenka turto už 31 100 Eur; atsakovui tenka turto už 83 400 Eur; 83 400 Eur – 57 250 Eur = 26 150 Eur).

Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog šalys turi prievolę trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui grąžinti paskolą pagal 2012 m. gegužės 24 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. 12/05/11D. Šią prievolę po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti solidaria sutuoktinių prievole. Byloje nėra ginčo, kad paskola buvo paimta šalių šeimos poreikiams tenkinti – būstui įsigyti ir yra solidari šalių prievolė. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog prievolė po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo išliktų šalių solidaria prievole jos nemodifikuojant ir nekeičiant. Įvertinęs tai, teismas kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal kreditavimo sutartį Nr. 12/05/11D paliko solidaria šalių prievole.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis, vykusius teismo posėdžius (iš viso įvyko 6 teismo posėdžiai) bei susipažinęs su atstovės pateiktais prašymais bei nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, sprendė, kad ieškovės realiai patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl patenkinus patikslintą ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 510 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 800 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, iš viso 2 310 Eur. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio suma – 1 175 Eur, t. y. 243 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir žyminio mokesčio dalis (932 Eur), kurios dalies (562 Eur) mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

27.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto pajamos sudaro apie 1 400 Eur per mėnesį. Priteistas 900 Eur išlaikymas per mėnesį sudaro apie 60–65 proc. apelianto pajamų, todėl neatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų principų, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei nepalieka apeliantui galimybių patenkinti būtinųjų poreikių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pradžioje prašė apie 650 Eur visiems vaikams, vėliau – 700 Eur, galiausiai – 900 Eur. Tokie svyravimai rodo, kad realus vaikų poreikių dydis nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, o prašoma suma buvo didinama formaliai. Teismas nepagrįstai pasirinko maksimalų variantą.

27.2. Apeliantas siekia įvykdyti teismo sprendimą dėl turto padalijimo (kompensacijos sumokėjimo), todėl kreipėsi į kredito įstaigą. Jam buvo pateikti pasiūlymai: 340 Eur/mėn. (15 000 Eur paskola), 454 Eur/mėn. (20 000 Eur paskola). Tokiu atveju bendra finansinė našta sudarytų 1240 –1350 Eur per mėnesį, kai atsakovo pajamos sudaro 1400 Eur. Tai reiškia, kad apeliantas objektyviai negali vykdyti visų įsipareigojimų, negali gauti paskolos, todėl teismo sprendimas tampa faktiškai neįgyvendinamas.

27.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad nustatant išlaikymo dydį turi būti užtikrinamas proporcingumas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, išlaikymo dydis negali būti nustatytas taip, kad tėvas objektyviai negalėtų jo vykdyti, abiejų tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygiavertė, todėl finansinė našta turi būti paskirstyta proporcingai. Teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo dydis turi būti toks, kuris užtikrintų vaikų poreikius, tačiau kartu nepažeistų išlaikymą teikiančio asmens teisės į minimalias pragyvenimo sąlygas.

27.4. Teismas priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, tačiau neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, neįvertino proporcingumo principo, neatsižvelgė į apelianto patirtas 1 390,13 Eur išlaidas šioje skyrybų byloje. pažeidžia teisingumo, proporcingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būtina įvertinti: šalių turtinę padėtį, jų patirtas realias išlaidas, proporcingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių kriterijų tinkamai neįvertino.