- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-934-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00708-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "HISK"
- Kategorijos
- 43.5.1.1Aktai ar veiksmai, dėl kurių negalima pateikti skundo administraciniam teismui
- 43.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „HISK“) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas (kalba netaisyta): 1) „pripažinti čia, teisme esant trečius metus užšaldytiems / įšaldytiems apeliacinės pakopos procesams. Abejingų antžmogių / kraugerių [visiškai / absoliučiai nesuprantančių žodžio lygūs / lygiateisiai prasmės / esmės] klikos man čia, surengtos fiestos, orgijų požymius – „darau / elgiuosi su kitu taip, kaip noriu“. Vien žo, čia, dabar aš, jau trečius metus, sąlyginai / neapribotai „atsėdžiu“ /laukiu, šaikos / šabašo man, be teismo, savavaldiškai jų, „įsūdytą sroką“ – laukti [jų, „gumos tempimo“ / vilkinimo / neveikimo čia, pabaigos...] čia, iki – „gyvos galvos““; 2) patenkinti pareiškimą ir išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės „HISK“ dokumento formą, būtiną Sodrai dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Sodros 2026 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433, įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (Sodrą) pašalinti padarytą [teisingai išnagrinėti prašymą] pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str.); 4) skubiai taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str. 3 d. 1–3 p.), užtikrinančias pareiškėjui disponuoti Sodroje turimomis (sukauptomis) lėšomis pragyvenimui / išgyvenimui <...>; 5) priteisti iš Sodros sumokėtą žyminį mokestį ir moralinę / materialinę žalą už neteisėtą veiką, patirtą emocinį / moralinį diskomfortą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarkos, be to, dalis skundo reikalavimų nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu reiškia teismui materialinį teisinį reikalavimą – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433, kuriuo atsisakyta jam skirti išankstinę pensiją. Iš pareiškėjo skundo ir pateiktos su skundu medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų paskirta išankstinė pensija bei kad jis tuo klausimu inicijavo atitinkamas administracines procedūras Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) , o vėliau inicijavo ginčą teisme. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos kategorijos ginčui teisės aktai nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, todėl prieš kreipdamasis į administracinį teismą pareiškėjas privalėjo byloje ginčijamą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą apskųsti VSDFV. Kadangi pareiškėjas šia privaloma tvarka nepasinaudojo, teismas konstatavo esant esminę procesinę kliūtį nagrinėti ginčą teisme ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti skundą. Tokiu pat pagrindu atsisakė priimti ir pareiškėjo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, nustatęs, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti teisme esant trečius metus užšaldytiems / įšaldytiems apeliacinės pakopos procesams, teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes juo siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo, o toks prašymas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti šią skundo dalį kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgęs į tai, kad skundas atsisakytinas priimti, teismas nebevertino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, taip pat pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą, nesilaikė privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai atitinkamai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka įstatyme nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą šia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).
Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka jau pasinaudojo ir gavo atsakymą, teismas pagrįstai skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-624/2026).
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš pirminio reikalavimo panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą. Kadangi minėtas reikalavimas atsisakomas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl ir išvestinis skundo reikalavimas atsisakomas priimti tuo pačiu pagrindu.
Pareiškėjas skunde prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą ABTĮ 33straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Dėl pareiškėjo procesinio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-378-789/2026, 2026 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-415/2026, 2026 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-566-822/2026 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėtas prašymas netenkinamas.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.