Kauno apygardos teismo nutartis

Nuteistosios KAL2 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistoji KAL2 (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinta, kad ji nukentėjusiajam sudavė smūgius ir nustatytą smūgių skaičių. Skunde teigiama, kad byloje liko nepašalinta abejonė dėl nukentėjusiojo turimos (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis galėjo nematyti aplinkos, be to, teismas nepašalino abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo dėl jo neblaivumo, taip pat nevertino jo pirminių parodymų.

BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcijos principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-529/2013, 2K-41-648/2019, 2K-234-489/2022, 2K-78-1073/2023, 2K-149-648/2023). Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018, 2K-309-495/2019). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta teismui pareiga teismo baigiamąjį aktą priimti, tik išsamiai nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis byloje negali būti priimamas ar paliekamas galioti. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pripažindamas nuteistąją kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, juos pripažindamas objektyviais ir patikimais, kadangi juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, o būtent liudytojo LUD2 parodymai, liudytojo LUD1 parodymai bei rašytinė bylos medžiaga – daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, 2025 m. sausio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G xx/20xx (02), kurioje nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas, įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendė, kad jų visuma patvirtina būtent nukentėjusiojo, o ne nuteistosios nurodytą įvykio versiją.

Tuo tarpu apklaustas apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad 2025 m. sausio 3 d. jis iš Palemono kartu su LUD1 parvažiavo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis davė LUD1 išsimaudyti, išskalbė drabužius ir po to jie pijokavo. Kaltinamoji apie 2 ar 3 val. nakties jam skambinėjo, pokalbio metu įsiterpdavo KAL1 , ir jis, būdamas išgėręs, pavadino jį gaidžiu. Po kiek laiko, apie 4.00 val. jam paskambino į duris. KAL2 buvo priešais duris, o KAL1 buvo pasislėpęs. Kai pradarė duris, kaltinamieji įsiveržė ir prasidėjo muštynės. KAL1 griebė jam už „kalnieriaus“, sudavė apie šešis kartus rankomis į galvos sritį, tada nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos ir gavo vieną smūgį keliu į galvą. Sužalojimai buvo kairės akies paakyje, ant pakaušio, po smakru buvo gumbas. Tuo pačiu metu KAL2 kumščiu smūgiavo į nugarą ir krūtinę. Galėjo būti ir kitų smurtinių veiksmų, bet tiksliai neprisimena, nes tuo metu buvo išgėręs ir jau praėjo daug laiko. Skausmą juto galvos srityje. Viską matė ir LUD1 , kuris palaikė KAL1 , o jo neužstojo. Bandė kelis kartus ištrūkti, bet jį vis pagaudavo ir neleisdavo išeiti. Kažkuriuo momentu LUD1 pasakė eiti atnešti butelį, bet neturėjo pinigų, todėl jis kaltinamuosius paliko savo bute ir su LUD1 nuėjo pas LUD2 pasiskolinti pinigų. Pas LUD2 išbuvo gal valandą laiko. Po to, eidamas namo sutiko kaltinamuosius prie konteinerių, kažką pasakė ir grįžo į butą. Buvo paimti jo raktai, kortelė, pinigai, pasą rado pašto dėžutėje. Tada persirengė ir paskambino policijai. Policija bandė ieškoti kaltinamųjų, bet tuo metu jam pasidarė bloga, nukrito, todėl policija iškvietė greitąją ir jis buvo nuvežtas į skubios pagalbos skyrių. Ligoninėje prabuvo gal dvi ar tris valandas. Po šio įvykio nesigydė, tik išgerdavo „Ibuprom“ nuo skausmo ir vitaminų. Palaiko civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro „SEB“ banko kortelės keitimas, t. y. 10 eurų. Taip pat jam LUD2 pakeitė spynas, raktus, tai sumokėjo už jas, taip pat sumokėjo LUD2 už darbą, bet kvitų neturi. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris truko apie mėnesį laiko, jis nėjo į lauką, nes buvo sumuštas, nebuvo malonu prieš kaimynus. 2025 m. sausio 3 d. jis dar buvo santuokoje su kaltinamąja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. sausio 9 d. protokole-pareiškime pareiškėjas NKA1 parodė, kad 2025 m. sausio 3 d. apie 04:00 val., jam būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė sutuoktinė KAL2 ir jos sugyventinis KAL1 . KAL2 ir KAL1 atėjo prie jo buto durų, KAL2 pasibeldė į duris, o KAL1 slėpėsi už durų. Jam atidarius duris, iškart puolė KAL1 , jie pradėjo grumtis daugiabučio laiptinėje, KAL1 ir KAL2 abu jį mušė tiek kojomis, tiek rankomis, juto smūgius į veido kairės pusės žandą, smakrą, kairę akį, kaklą, kairės pusės šonkaulius, smūgių buvo apie 30. Tiksliai nepamena kaip jie pateko į jo butą, bet asmenys jį toliau mušė jo bute, grasino išmesti per balkoną, nupjauti galvą, pasisodino ant lovos, toliau mušė. Tuo metu bute su juo dar buvo LUD1 . LUD1 jo nemušė, tik viską stebėjo. Viskas vyko apie 3-4 val., kelis kartus bandė pabėgti iš buto, tačiau KAL1 jį vis pagaudavo, neleisdavo išeiti. Galiausiai jam pavyko su jais susitarti, jog nueis parnešti alkoholio. Jį išleido su LUD1 , KAL1 ir KAL2 liko jo bute. Prieš išeinant matė, jog raktų ryšulio nebebuvo ant lentynos, bandė juos surasti, tačiau nerado, galimai juos paėmė KAL1 ir KAL2 . Kartu su LUD1 nuėjo pas LUD2 , papasakojo kas nutiko, po kurio laiko išėjo namo, regis po valandos, prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), konteinerių sutiko KAL2 ir KAL1 , nesileido į žodinį kontaktą ir nuėjo į savo butą. Grįžęs į butą, iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, rengiantis pastebėjo, jog striukės vidinėje kišenėje nėra paso, troleibuso keleivio kortelės, SEB banko kortelės. Pasą KAL2 su KAL1 paliko jo pašto dėžutėje, apie tai jam KAL2 pranešė paskambinusi, kai gulėjo ligoninėje. Dėl KAL1 ir KAL2 atliktų veiksmų prieš jį prašo atlikti tyrimą ir nubausti asmenis numatyta tvarka (t., 1, b. l. 12-18).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 3 d. apie 04:00 val., jam būnant savo namuose jį sumušė sutuoktinė KAL2 ir jos draugas KAL1 . KAL2 ir KAL1 apie 04:00 val. atėjo prie jo buto durų, KAL2 pasibeldė į duris, o KAL1 už jų slėpėsi. Jam atidarius duris, iškart puolė KAL1 , jie pradėjo grumtis daugiabučio laiptinėje, KAL1 ir KAL2 abu jį mušė tiek kojomis, tiek rankomis, juto smūgius į veido kairės pusės žandą, smakrą, kairę akį, kaklą, kairės pusės šonkaulius, smūgių buvo apie 20-30. Daugiausiai smūgių atliko KAL1 , kuris daugiausiai kumščiais ir iš kelio, trankė į galvos sritį, smūgių buvo daugiau nei dešimt. KAL2 daugiausiai fizinį smurtą naudojo rankomis – kumščiais ir delnu, kiek ji tiksliai smūgių atliko negali pasakyti, tačiau daugiausiai trenkė į galvos sritį, bet ne mažiau penkių smūgių. Tiksliai nepamena kaip KAL1 ir KAL2 pateko į jo butą, bet jie toliau mušė bute, grasino išmesti per balkoną, nupjauti galvą, pasisodino ant lovos, toliau mušė. Viso konflikto metu KAL1 ir KAL2 jį stumdė, tampė, ko pasėkoje krito ant grindų. Tuo metu bute buvo dar LUD1 . LUD1 jo nemušė, tik viską stebėjo. Viskas vyko apie tris keturias valandas. Jis kelis kartus bandė pabėgti iš buto, tačiau KAL1 jį vis pagaudavo, neleisdavo išeiti. Galiausiai pavyko jam susitarti, jog nueis parnešti alkoholio, KAL1 ir KAL2 jį išleido. Jis su LUD1 išėjo, KAL1 ir KAL2 liko jo bute. Prieš išeinant matė, jog raktų ryšulio nebebuvo ant lentynos, bandė raktus rasti, tačiau nerado, galimai juos paėmė KAL1 ir KAL2 . Kartu su LUD1 nuėjo pas LUD2 , jam papasakojo, kas buvo. Po kurio laiko išėjo namo, regis po valandos, jam išėjus prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), konteinerių sutiko KAL2 ir KAL1 , nesileido į žodinį kontaktą ir nuėjo į savo butą. Grįžęs į butą, iškvietė policiją, atvykus policijos pareigūnams rengiantis pastebėjo, jog striukės vidinėje kišenėje nėra paso, troleibuso keleivio kortelės, SEB banko kortelės. Pasą KAL2 su KAL1 paliko jo pašto dėžutėje, apie tai jam KAL2 pranešė paskambinusi telefonu, kai gulėjo ligoninėje. Dėl KAL1 ir KAL2 atliktų veiksmų prieš jį prašo atlikti tyrimą ir nubausti asmenis numatyta tvarka. (t. 1, b. l. 30-33).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad 2025 m. sausio 3 d. paryčiais, tiksliai valandos nepasakys, nepamena, tai galėtų būti 4 valanda ryto, buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo pažįstamas LUD1 , kartu su juo vartojo alkoholį, vakarojo. Išgirdo, kad skambina į buto duris, pažiūrėjo per akutę ir pamatė, kad už durų stovi KAL2 . Per akutę matėsi tik ji. Tą vakarą jis kalbėjo su KAL2 telefonu, pokalbio metu susiginčijo su jos sugyventiniu KAL1 . Dėl ko tiksliai susiginčijo, neprisimena. Pamatęs per akutę, kad ten KAL2 , atrakino duris ir nusprendė ją įsileisti. Tik jam atrakinus duris, už durų rankenos griebė KAL1 , KAL2 sugyventinis. Pasirodo, KAL1 buvo palipęs laiptinės laiptais aukščiau, todėl per durų akutę jo nesimatė. Jeigu būtų matęs, kad jie kartu, būtų neatidaręs durų ir neįsileidęs. Taigi, KAL1 griebė už durų, jas atplėšė, ištempė į laiptinę ir pradėjo mušti. Mušė rankų kumščiais į galvos sritį, kaklą, šonus, ne mažiau kaip 20 kartų. Pagalbos nesišaukė, bandė gintis, išvengti smūgių. Ką tuo metu, kol jį KAL1 mušė, veikė KAL2 , jis nematė, bet gali būti, kad KAL2 jau buvo įlindusi į jo butą. Vėliau jų konfliktas persikėlė į namų prieškambarį. KAL1 ir toliau jį mušė kumščiais, kojomis, gavo ne daugiau kaip 20 smūgių. Jis bandė išvengti smūgių, gintis, atsitūpė ant žemės, užsidengė rankomis, nes jau matė, kad nebeapsigins. Tada dar pribėgo KAL2 , kuri jam iš kojos spyrė į šoną, ranką, koją, rankomis daužė į įvairias kūno vietas, suduodama ne daugiau kaip 10 smūgių. KAL1 pastūmė KAL2 į šoną, kad ji nesikištų. KAL1 visą laiką jam grasino, kad išmes jį iš balkono, papjaus, susidoros su juo. Jis galvoja, kad KAL1 grasinimai gali būti realūs, nes žino, kad jis yra daug kartų teistas, sėdėjęs kalėjime už smurtinius nusikaltimus. KAL1 yra visiškai neprognozuojamas, jo elgesys nenuspėjamas, jis elgiasi neadekvačiai. Vėliau konfliktas persikėlė į miegamąjį. Jis atsisėdo ant lovos, KAL1 šalia, jam vis grasino, kad susidoros, kad užmuš, vėl pradėjo mušti jį rankų kumščiais bei kojomis, ne daugiau kaip 20 kartų. KAL2 vis ateidavo suduoti po keletą smūgių ir išeidavo, tada vėl ateidavo, suduodavo kelis smūgius ir vėl išeidavo. Jis visą tą laiką, kol jį mušė, bandė gintis, slėptis, keliskart net bandė pabėgti iš buto, tačiau durys buvo užrakintos, o raktai nuo buto durų buvo paimti, todėl durų atsirakinti negalėjo. Kas tiksliai paėmė raktus ir užrakino duris, pasakyti negali, nes nematė. LUD1 konflikto metu buvo kitame kambaryje, jo nemušė, bet ir nepadėjo. Kiek žino, LUD1 su KAL1 kartu sėdėjo kalėjime, todėl LUD1 KAL1 ir nepadėjo, nes jie draugai. LUD1 taip pat yra gyvenęs su KAL2 , todėl pažįsta ir ją. Visas konfliktas jo namuose vyko apie 3-4 valandas. KAL1 ir KAL2 visą tą laiką šeimininkavo jo namuose. Kraustė spinteles, valgė maistą, gėrė gėrimus, tada vėl jį mušdavo, grįždavo prie stalo, išgerdavo, vėl grįždavo su grasinimais ir smūgiais. Vėliau, kai KAL1 su KAL2 jau buvo daugiau išgėrę, jie aprimo, nustojo jį mušti ir jam grasint. Jis išdrįso išlįst iš miegamojo, atėjo į virtuvę, kur sėdėjo KAL2 , KAL1 ir LUD1 . Pamatė, kad butelis jau baiginėjasi ir gėrimų namuose nebėra. Pagalvojo, kad reikia juos užkalbinti kažkaip, kad atrakintų jam buto duris, nes reikėjo išsikviesti pagalbą. Pasisiūlė nueiti nupirkti butelį, nors jo tikslas buvo išeiti iš namų ir išsikviesti pagalbą. Jam atrakino duris ir jis išėjo iš buto, tačiau kuris atrakino duris, neprisimena. Kartu su juo ėjo LUD1 , o KAL2 su KAL1 liko jo namuose. Nežino, ką KAL2 su KAL1 veikė jo namuose, kol jo nebuvo. Kartu su LUD1 ėjo pas pažįstamą LUD2 pasiskolinti pinigų buteliui, kadangi rengdamasis striukę pamatė, kad piniginėje nebėra pinigų. Joje buvo 100 eurų kupiūra, kas paėmė pinigus iš piniginės, nežino, nes nematė. Striukė kabėjo prieškambaryje ant pakabos, o piniginė buvo išorinėje kišenėje. Iš piniginės taip pat buvo paimta SEB banko kortelė, kurioje nebuvo pinigų, troleibuso nuolatinis pravažiavimo bilietėlis bei pasas, kuris buvo striukės vidinėje kišenėje. Nuėjus pas LUD2 , jam papasakojo viską, kas nutiko. Jis pinigų iš LUD2 nesiskolino, nes čia tik buvo dingstis jam išeiti iš namų, kad galėtų išsikviesti pagalbą. LUD1 paliko pas LUD2 , po kokio pusvalandžio išėjo namo. Jam išėjus, prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), konteinerių sutiko KAL2 su KAL1 , nesileido į žodinį kontaktą ir nuėjo į savo butą. Grįžęs į butą pamatė, kad butas paliktas atrakintas, o raktų nuo buto niekur nėra. Namuose palikta betvarkė, viskas išlaužyta, išdaužyta. Išsikvietė policijos pareigūnus, vėliau atvyko ir medikai, kurie jį apžiūrėjo ir išsivežė tolimesnei apžiūrai į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, ten atliko įvairius tyrimus, apžiūrėjo jį, sulašino lašelinių ir išleido į namus. Jį atvyko pasiimti brolis ASM1, parvežė į namus. Pareigūnams skyrus teismo med. ekspertą, daugiau savarankiškai dėl patirtų sužalojimų į gydytojus nebesikreipė, pas šeimos gydytoją nesilankė. Kelios dienos po įvykio jam paskambino KAL2 , kuri pasakė, kad jo pasą paliko jo pašto dėžutėje. Jis tą pasą išsiėmė, turi su savimi. Banko kortelės taip ir neatgavo, todėl užsisakė naują, tai kainavo 15 eurų. Raktų taip pat neatgavo, todėl pasikeitė spyną, tai jam kainavo 20 eurų. Iš piniginės paimtų 100 eurų taip pat neatgavo. Taip pat pastebėjo, kad iš namų buvo paimta maisto, gėrimų, medaus, kvepalų, tačiau dėl to pretenzijų neturi. Po šio įvykio vis dar jaučia skausmą galvos srityje, jaučia išgyvenimus, baimę. Su KAL2 dabar bando išsiskirti, jam priteisė jos antstolius, todėl prisideda papildomas stresas, išgyvenimai bei finansiniai sunkumai. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 42-46).

Apklaustas papildomai ikiteisminio turimo metu, nukentėjusysis parodė, kad dėl streso ir sumišimo galėjo šiek tiek perdėti, netinkamai įvertinti situaciją. Patikslino, kad 2025 m. sausio 3 d. apie 4 valandą pas jį buvo jo pažįstamas LUD1 . Išgirdo skambutį į duris, LUD1 nuėjo pasižiūrėti pro durų akutę, kadangi jis pats (duomenys neskelbtini), nes jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Dėl to yra neįgalus, darbingas 10 procentų. LUD1 pasižiūrėjęs per durų akutę pamatė, kad ten jo žmona KAL2 ir jam pasakė. LUD1 nuėjo į kitą kambarį, jis atrakino duris, nusprendė KAL2 įsileisti. Jam atidarius duris, jį puolė KAL1 , dabartinis KAL2 sugyventinis, kuris išsitempė jį į laiptinę. KAL1 buvo pasislėpęs ir jo per durų akutę LUD1 nematė. Kai KAL1 veidas buvo šalia jo, jis matė kad ten tikrai KAL1 . KAL1 išsitempė jį į laiptinę, o KAL2 tuo metu įėjo į jo butą. Jie laiptinėje apsistumdė, stumdymosi momentu, KAL1 įstūmė jį į buto vidų ir užrakino duris su užraktu. Prieškambaryje taip pat apsistumdė, KAL1 sudavė jam smūgius į galvos sritį, kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali, neskaičiavo. Jis buvo išgėręs, išsigandęs, sumišęs, jautė stresą, todėl tuo metu smūgių kiekis galėjo atrodyti didesnis. Gali tikrai patvirtinti, kad KAL1 vieną kartą spyrė su batu jam į smakro sritį, tačiau tuo metu galbūt smūgių ir spyrių jam atrodė daugiau, dėl to taip ir pasakė. Būnant prieškambaryje ir stumdantis su KAL1 prie jų pribėgo KAL2 ir sudavė jam keletą smūgių į galvos sritį ir šonus, tačiau kiek sudavė smūgių nepasakys. Jos smūgiai nebuvo stiprūs, nes ji yra nedidelio ūgio ir svorio moteris, todėl smūgiuoti stipriai negalėjo ir žymių ant šonų ar kitų jo kūno vietų nesimatė ir nebuvo. Tiksliai neprisimena, ką jis vilkėjo, bet jam atrodo, kad storesnį megztinį ir striukę, nes eidavo su LUD1 į balkoną parūkyti, todėl smūgius į šonus galėjo neutralizuoti jo vilkėti drabužiai. Būtent dėl šių priežasčių nuvykęs į skubios pagalbos skyrių bei pas medicinos ekspertą, pasakė, kad sužalojimai yra tik galvos srityje ir ant kitų jo kūno vietų sužalojimų nėra, pas medicinos ekspertą nenusirengė viršutinių rūbų. Taigi, KAL2 sudavusi jam smūgius vėl pasišalino ir nuėjo į virtuvę, o jo ir KAL1 konfliktas persikėlė į miegamąjį. Jis sėdėjo ant lovos, KAL1 atsinešė kėdę ir atsisėdo priešais jį, vėl sudavė jam keletą smūgių, tačiau skaičiaus pasakyti negali, nes tuo metu smūgių kiekis tiesiog galėjo atrodyti didesnis. KAL1 tai ateidavo į miegamąjį, tai išeidavo į virtuvę gerti kartu su KAL2 ir LUD1 . Dėl savo neblaivumo ir patirto išgąsčio galėjo netinkamai įvertinti laiką, todėl kiek tiksliai laiko vyko visas šis konfliktas, patikslinti negali. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, patirto ir vis dar šiuo metu patiriamo streso, visų išgyvenimų, vykstančių skyrybų, visų įvykio detalių neprisimena, o kai kurias detales, galbūt ir netinkamai įvertino (t. 1, b. l. 49-52).

Nukentėjusysis palaikė teisiamojo posėdžio metu pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad dėl suduotų smūgių reiktų remtis jo paskutine, kovo mėnesio apklausa, nes ankstesnėse apklausose buvo stresas, o teisme jau galėjo primiršti. Buvo suduota į veidą, į kūną, pas medicinos ekspertus viskas nurodyta (t. 3, b. l. 30–32).

Nukentėjusiojo parodymus tiek dėl patirto smurto, tiek dėl jo atžvilgiu smurtavusių asmenų patvirtina liudytojo LUD2 parodymai, kad nukentėjusysis pas jį atėjo paguodos ir pasakė, kad atėjo žmona su vyriškiu ir jį primušė, apdraskė. Nukentėjusysis sakė, kad jis pravėrė duris ir iš karto gavo smūgį nuo vyriškio. Nukentėjusiajam buvo mėlynė kairės akies paakyje, buvo gumbas žemiau žandikaulio, taip pat buvo sudraskyti marškinėliai (t. 3, b. l. 29–30). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55–56). Kartu su nukentėjusiuoju nagrinėjamu laiku buvęs liudytojas LUD1 patvirtino nukentėjusiojo parodymus ta apimtimi, kad į nukentėjusiojo buto duris kažkas skambino ir nukentėjusysis nuėjo atidaryti, ir nors liudytojas konflikto nematė, jis patvirtino, jog ten buvo vyras ir moteris, jis girdėjo moters nukentėjusiajam pasakytus žodžius „tu vis tiek gausi į galvą“ (t. 1, b. l. 61–64, t. 3, b. l. 54–55).