Kauno apygardos teismo nutartis

2026-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-535-954/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-07
Bylos Nr.
1A-535-954/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01179-2025-0
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
KAL2, ir KAL1
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos, NKA1
Kaltinamasis
KAL1, KAL2
Ieškovas
Kauno teritorinė ligonių kasa
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-535-954/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01179-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
Kauno apygardos teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 7 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,nuteistosios KAL2 gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios KAL2 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo KAL2 pripažinta kalta padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, ir paskirta KAL2 subendrinta galutinė – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta KAL2 baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, KAL2 pripažinta recidyviste.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai solidariai iš kaltinamųjų KAL1 ir KAL2 222,65 Eur (du šimtai dvidešimt du eurai šešiasdešimt penki centai) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinta iš dalies ir priteista jo naudai solidariai iš KAL1 ir KAL2 700 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteista 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir KAL1 , tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

KAL2 nuteista už tai, kad ji 2025 m. sausio 3 d. apie 4 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su KAL1 , laiptinėje ir bute, tyčia, delnu ir kumščiu sudavė mažiausiai penkis smūgius savo šeimos nariui – sutuoktiniui NKA1 į veidą, po to, KAL1 , kumščiais sudavus mažiausiai penkis smūgius ir mažiausiai vieną kartą įspyrus keliu NKA1 į galvą, taip bendrais su KAL1 veiksmais padarė nukentėjusiajam NKA1 poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose – skruoste bei smakro sumušimą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apylinkės teismas pripažindamas KAL2 kalta nurodė, kad teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusysis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais), jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiojo parodymai dėl jį sužalojusių asmenų, vietos ir laiko bei smurtinių veiksmų naudojimo, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusiojo parodymai sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis daiktų apžiūros protokole, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo 2026 m. birželio 18 d. nuosprendį dalyje dėl jos nuteisimo panaikinti, priimti kitą nuosprendį ir ją išteisinti. Skunde nurodo, kad su tokiu teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi jis priimtas netinkamai vertinant faktinius duomenis, todėl nėra pakankamai įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos kaltę. Ji savo kaltės sumušusi buvusį vyrą NKA1 nepripažino, kaltinime nurodytu laiku ji prie buto (duomenys neskelbtini) nebuvo ir jo nemušė. Nukentėjusysis turi didelę (duomenys neskelbtini), vartoja alkoholį, buvo nepatenkintas nutrūkusiais jų šeimyniniais ryšiais, todėl mano, kad jis ją apkalba. Apeliantė nurodo, kad iš 2025 m. sausio 22 d. daiktų apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis kalba tik apie KAL1 pavartotą smurtą. Jos veiksmus įvardija tik pareiškime policijos pareigūnams ir po to sekusiuose keliuose apklausos protokoluose. Jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinta, kad ji sudavė smūgius ir kaltinime nurodytą smūgių skaičių. Ikiteisminiame tyrime nesiaiškinta kokios nukentėjusiojo galimybės įžvelgti aplinką, kodėl pačiuose pirminiuose pranešimuose kalba tik apie KAL1 smurtą. Skundo autorė pažymi, kad nukentėjusiojo parodymų nepatvirtino kartu buvęs LUD1 , kuris ikiteisminiame tyrime nurodė, kad jam su NKA1 geriant alkoholinius gėrimus virtuvėje, pasigirdo lauko durų skambutis. Nukentėjusiajam nuėjus atidaryti LUD1 girdėjo vyrišką balsą „gausi į galvą“. NKA1 sugrįžus, jokių sužalojimų nebuvo, pastarasis neminėjo apie jokį sumušimą, sakė, kad buvo atėjusi kaimynė. Iš to kas nurodyta, darytina išvada, kad teismas nepašalino abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo dėl jo (duomenys neskelbtini) ir dėl to galėjimo įžiūrėti aplinką, nevertino parodymų patikimumui jo neblaivumą bei pirminę reakciją ir paaiškinimus policijos darbuotojams bei medikams apie sumušimo aplinkybes. Nustatytų sužalojimo skaičius neleidžia užtikrintai teigti, kad būtent ji padarė tokius sužalojimus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas palaikė nuteistosios apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios KAL2 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistoji KAL2 (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinta, kad ji nukentėjusiajam sudavė smūgius ir nustatytą smūgių skaičių. Skunde teigiama, kad byloje liko nepašalinta abejonė dėl nukentėjusiojo turimos (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis galėjo nematyti aplinkos, be to, teismas nepašalino abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo dėl jo neblaivumo, taip pat nevertino jo pirminių parodymų.

BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcijos principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-529/2013, 2K-41-648/2019, 2K-234-489/2022, 2K-78-1073/2023, 2K-149-648/2023). Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018, 2K-309-495/2019). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta teismui pareiga teismo baigiamąjį aktą priimti, tik išsamiai nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis byloje negali būti priimamas ar paliekamas galioti. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pripažindamas nuteistąją kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, juos pripažindamas objektyviais ir patikimais, kadangi juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, o būtent liudytojo LUD2 parodymai, liudytojo LUD1 parodymai bei rašytinė bylos medžiaga – daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, 2025 m. sausio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G xx/20xx (02), kurioje nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas, įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendė, kad jų visuma patvirtina būtent nukentėjusiojo, o ne nuteistosios nurodytą įvykio versiją.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistoji KAL2 viso baudžiamojo proceso metu kalta, padarius jai inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Apklausta apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo savo namuose su KAL1 . Iš jos fizinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo, jai nežinoma, kaip nukentėjusysis susižalojo. Jis jai sakė, kad yra (duomenys neskelbtini), tai gal pats kažkur susižalojo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nevertina, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajam žalą, galbūt yra likusios širdies nuoskaudos (t. 2, b. l. 193). Iš esmės analogiškas aplinkybes ji parodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 90-93, 101-103).

Tuo tarpu apklaustas apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad 2025 m. sausio 3 d. jis iš Palemono kartu su LUD1 parvažiavo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis davė LUD1 išsimaudyti, išskalbė drabužius ir po to jie pijokavo. Kaltinamoji apie 2 ar 3 val. nakties jam skambinėjo, pokalbio metu įsiterpdavo KAL1 , ir jis, būdamas išgėręs, pavadino jį gaidžiu. Po kiek laiko, apie 4.00 val. jam paskambino į duris. KAL2 buvo priešais duris, o KAL1 buvo pasislėpęs. Kai pradarė duris, kaltinamieji įsiveržė ir prasidėjo muštynės. KAL1 griebė jam už „kalnieriaus“, sudavė apie šešis kartus rankomis į galvos sritį, tada nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos ir gavo vieną smūgį keliu į galvą. Sužalojimai buvo kairės akies paakyje, ant pakaušio, po smakru buvo gumbas. Tuo pačiu metu KAL2 kumščiu smūgiavo į nugarą ir krūtinę. Galėjo būti ir kitų smurtinių veiksmų, bet tiksliai neprisimena, nes tuo metu buvo išgėręs ir jau praėjo daug laiko. Skausmą juto galvos srityje. Viską matė ir LUD1 , kuris palaikė KAL1 , o jo neužstojo. Bandė kelis kartus ištrūkti, bet jį vis pagaudavo ir neleisdavo išeiti. Kažkuriuo momentu LUD1 pasakė eiti atnešti butelį, bet neturėjo pinigų, todėl jis kaltinamuosius paliko savo bute ir su LUD1 nuėjo pas LUD2 pasiskolinti pinigų. Pas LUD2 išbuvo gal valandą laiko. Po to, eidamas namo sutiko kaltinamuosius prie konteinerių, kažką pasakė ir grįžo į butą. Buvo paimti jo raktai, kortelė, pinigai, pasą rado pašto dėžutėje. Tada persirengė ir paskambino policijai. Policija bandė ieškoti kaltinamųjų, bet tuo metu jam pasidarė bloga, nukrito, todėl policija iškvietė greitąją ir jis buvo nuvežtas į skubios pagalbos skyrių. Ligoninėje prabuvo gal dvi ar tris valandas. Po šio įvykio nesigydė, tik išgerdavo „Ibuprom“ nuo skausmo ir vitaminų. Palaiko civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro „SEB“ banko kortelės keitimas, t. y. 10 eurų. Taip pat jam LUD2 pakeitė spynas, raktus, tai sumokėjo už jas, taip pat sumokėjo LUD2 už darbą, bet kvitų neturi. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris truko apie mėnesį laiko, jis nėjo į lauką, nes buvo sumuštas, nebuvo malonu prieš kaimynus. 2025 m. sausio 3 d. jis dar buvo santuokoje su kaltinamąja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. sausio 9 d. protokole-pareiškime pareiškėjas NKA1 parodė, kad 2025 m. sausio 3 d. apie 04:00 val., jam būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė sutuoktinė KAL2 ir jos sugyventinis KAL1 . KAL2 ir KAL1 atėjo prie jo buto durų, KAL2 pasibeldė į duris, o KAL1 slėpėsi už durų. Jam atidarius duris, iškart puolė KAL1 , jie pradėjo grumtis daugiabučio laiptinėje, KAL1 ir KAL2 abu jį mušė tiek kojomis, tiek rankomis, juto smūgius į veido kairės pusės žandą, smakrą, kairę akį, kaklą, kairės pusės šonkaulius, smūgių buvo apie 30. Tiksliai nepamena kaip jie pateko į jo butą, bet asmenys jį toliau mušė jo bute, grasino išmesti per balkoną, nupjauti galvą, pasisodino ant lovos, toliau mušė. Tuo metu bute su juo dar buvo LUD1 . LUD1 jo nemušė, tik viską stebėjo. Viskas vyko apie 3-4 val., kelis kartus bandė pabėgti iš buto, tačiau KAL1 jį vis pagaudavo, neleisdavo išeiti. Galiausiai jam pavyko su jais susitarti, jog nueis parnešti alkoholio. Jį išleido su LUD1 , KAL1 ir KAL2 liko jo bute. Prieš išeinant matė, jog raktų ryšulio nebebuvo ant lentynos, bandė juos surasti, tačiau nerado, galimai juos paėmė KAL1 ir KAL2 . Kartu su LUD1 nuėjo pas LUD2 , papasakojo kas nutiko, po kurio laiko išėjo namo, regis po valandos, prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), konteinerių sutiko KAL2 ir KAL1 , nesileido į žodinį kontaktą ir nuėjo į savo butą. Grįžęs į butą, iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, rengiantis pastebėjo, jog striukės vidinėje kišenėje nėra paso, troleibuso keleivio kortelės, SEB banko kortelės. Pasą KAL2 su KAL1 paliko jo pašto dėžutėje, apie tai jam KAL2 pranešė paskambinusi, kai gulėjo ligoninėje. Dėl KAL1 ir KAL2 atliktų veiksmų prieš jį prašo atlikti tyrimą ir nubausti asmenis numatyta tvarka (t., 1, b. l. 12-18).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 3 d. apie 04:00 val., jam būnant savo namuose jį sumušė sutuoktinė KAL2 ir jos draugas KAL1 . KAL2 ir KAL1 apie 04:00 val. atėjo prie jo buto durų, KAL2 pasibeldė į duris, o KAL1 už jų slėpėsi. Jam atidarius duris, iškart puolė KAL1 , jie pradėjo grumtis daugiabučio laiptinėje, KAL1 ir KAL2 abu jį mušė tiek kojomis, tiek rankomis, juto smūgius į veido kairės pusės žandą, smakrą, kairę akį, kaklą, kairės pusės šonkaulius, smūgių buvo apie 20-30. Daugiausiai smūgių atliko KAL1 , kuris daugiausiai kumščiais ir iš kelio, trankė į galvos sritį, smūgių buvo daugiau nei dešimt. KAL2 daugiausiai fizinį smurtą naudojo rankomis – kumščiais ir delnu, kiek ji tiksliai smūgių atliko negali pasakyti, tačiau daugiausiai trenkė į galvos sritį, bet ne mažiau penkių smūgių. Tiksliai nepamena kaip KAL1 ir KAL2 pateko į jo butą, bet jie toliau mušė bute, grasino išmesti per balkoną, nupjauti galvą, pasisodino ant lovos, toliau mušė. Viso konflikto metu KAL1 ir KAL2 jį stumdė, tampė, ko pasėkoje krito ant grindų. Tuo metu bute buvo dar LUD1 . LUD1 jo nemušė, tik viską stebėjo. Viskas vyko apie tris keturias valandas. Jis kelis kartus bandė pabėgti iš buto, tačiau KAL1 jį vis pagaudavo, neleisdavo išeiti. Galiausiai pavyko jam susitarti, jog nueis parnešti alkoholio, KAL1 ir KAL2 jį išleido. Jis su LUD1 išėjo, KAL1 ir KAL2 liko jo bute. Prieš išeinant matė, jog raktų ryšulio nebebuvo ant lentynos, bandė raktus rasti, tačiau nerado, galimai juos paėmė KAL1 ir KAL2 . Kartu su LUD1 nuėjo pas LUD2 , jam papasakojo, kas buvo. Po kurio laiko išėjo namo, regis po valandos, jam išėjus prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), konteinerių sutiko KAL2 ir KAL1 , nesileido į žodinį kontaktą ir nuėjo į savo butą. Grįžęs į butą, iškvietė policiją, atvykus policijos pareigūnams rengiantis pastebėjo, jog striukės vidinėje kišenėje nėra paso, troleibuso keleivio kortelės, SEB banko kortelės. Pasą KAL2 su KAL1 paliko jo pašto dėžutėje, apie tai jam KAL2 pranešė paskambinusi telefonu, kai gulėjo ligoninėje. Dėl KAL1 ir KAL2 atliktų veiksmų prieš jį prašo atlikti tyrimą ir nubausti asmenis numatyta tvarka. (t. 1, b. l. 30-33).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad 2025 m. sausio 3 d. paryčiais, tiksliai valandos nepasakys, nepamena, tai galėtų būti 4 valanda ryto, buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo pažįstamas LUD1 , kartu su juo vartojo alkoholį, vakarojo. Išgirdo, kad skambina į buto duris, pažiūrėjo per akutę ir pamatė, kad už durų stovi KAL2 . Per akutę matėsi tik ji. Tą vakarą jis kalbėjo su KAL2 telefonu, pokalbio metu susiginčijo su jos sugyventiniu KAL1 . Dėl ko tiksliai susiginčijo, neprisimena. Pamatęs per akutę, kad ten KAL2 , atrakino duris ir nusprendė ją įsileisti. Tik jam atrakinus duris, už durų rankenos griebė KAL1 , KAL2 sugyventinis. Pasirodo, KAL1 buvo palipęs laiptinės laiptais aukščiau, todėl per durų akutę jo nesimatė. Jeigu būtų matęs, kad jie kartu, būtų neatidaręs durų ir neįsileidęs. Taigi, KAL1 griebė už durų, jas atplėšė, ištempė į laiptinę ir pradėjo mušti. Mušė rankų kumščiais į galvos sritį, kaklą, šonus, ne mažiau kaip 20 kartų. Pagalbos nesišaukė, bandė gintis, išvengti smūgių. Ką tuo metu, kol jį KAL1 mušė, veikė KAL2 , jis nematė, bet gali būti, kad KAL2 jau buvo įlindusi į jo butą. Vėliau jų konfliktas persikėlė į namų prieškambarį. KAL1 ir toliau jį mušė kumščiais, kojomis, gavo ne daugiau kaip 20 smūgių. Jis bandė išvengti smūgių, gintis, atsitūpė ant žemės, užsidengė rankomis, nes jau matė, kad nebeapsigins. Tada dar pribėgo KAL2 , kuri jam iš kojos spyrė į šoną, ranką, koją, rankomis daužė į įvairias kūno vietas, suduodama ne daugiau kaip 10 smūgių. KAL1 pastūmė KAL2 į šoną, kad ji nesikištų. KAL1 visą laiką jam grasino, kad išmes jį iš balkono, papjaus, susidoros su juo. Jis galvoja, kad KAL1 grasinimai gali būti realūs, nes žino, kad jis yra daug kartų teistas, sėdėjęs kalėjime už smurtinius nusikaltimus. KAL1 yra visiškai neprognozuojamas, jo elgesys nenuspėjamas, jis elgiasi neadekvačiai. Vėliau konfliktas persikėlė į miegamąjį. Jis atsisėdo ant lovos, KAL1 šalia, jam vis grasino, kad susidoros, kad užmuš, vėl pradėjo mušti jį rankų kumščiais bei kojomis, ne daugiau kaip 20 kartų. KAL2 vis ateidavo suduoti po keletą smūgių ir išeidavo, tada vėl ateidavo, suduodavo kelis smūgius ir vėl išeidavo. Jis visą tą laiką, kol jį mušė, bandė gintis, slėptis, keliskart net bandė pabėgti iš buto, tačiau durys buvo užrakintos, o raktai nuo buto durų buvo paimti, todėl durų atsirakinti negalėjo. Kas tiksliai paėmė raktus ir užrakino duris, pasakyti negali, nes nematė. LUD1 konflikto metu buvo kitame kambaryje, jo nemušė, bet ir nepadėjo. Kiek žino, LUD1 su KAL1 kartu sėdėjo kalėjime, todėl LUD1 KAL1 ir nepadėjo, nes jie draugai. LUD1 taip pat yra gyvenęs su KAL2 , todėl pažįsta ir ją. Visas konfliktas jo namuose vyko apie 3-4 valandas. KAL1 ir KAL2 visą tą laiką šeimininkavo jo namuose. Kraustė spinteles, valgė maistą, gėrė gėrimus, tada vėl jį mušdavo, grįždavo prie stalo, išgerdavo, vėl grįždavo su grasinimais ir smūgiais. Vėliau, kai KAL1 su KAL2 jau buvo daugiau išgėrę, jie aprimo, nustojo jį mušti ir jam grasint. Jis išdrįso išlįst iš miegamojo, atėjo į virtuvę, kur sėdėjo KAL2 , KAL1 ir LUD1 . Pamatė, kad butelis jau baiginėjasi ir gėrimų namuose nebėra. Pagalvojo, kad reikia juos užkalbinti kažkaip, kad atrakintų jam buto duris, nes reikėjo išsikviesti pagalbą. Pasisiūlė nueiti nupirkti butelį, nors jo tikslas buvo išeiti iš namų ir išsikviesti pagalbą. Jam atrakino duris ir jis išėjo iš buto, tačiau kuris atrakino duris, neprisimena. Kartu su juo ėjo LUD1 , o KAL2 su KAL1 liko jo namuose. Nežino, ką KAL2 su KAL1 veikė jo namuose, kol jo nebuvo. Kartu su LUD1 ėjo pas pažįstamą LUD2 pasiskolinti pinigų buteliui, kadangi rengdamasis striukę pamatė, kad piniginėje nebėra pinigų. Joje buvo 100 eurų kupiūra, kas paėmė pinigus iš piniginės, nežino, nes nematė. Striukė kabėjo prieškambaryje ant pakabos, o piniginė buvo išorinėje kišenėje. Iš piniginės taip pat buvo paimta SEB banko kortelė, kurioje nebuvo pinigų, troleibuso nuolatinis pravažiavimo bilietėlis bei pasas, kuris buvo striukės vidinėje kišenėje. Nuėjus pas LUD2 , jam papasakojo viską, kas nutiko. Jis pinigų iš LUD2 nesiskolino, nes čia tik buvo dingstis jam išeiti iš namų, kad galėtų išsikviesti pagalbą. LUD1 paliko pas LUD2 , po kokio pusvalandžio išėjo namo. Jam išėjus, prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), konteinerių sutiko KAL2 su KAL1 , nesileido į žodinį kontaktą ir nuėjo į savo butą. Grįžęs į butą pamatė, kad butas paliktas atrakintas, o raktų nuo buto niekur nėra. Namuose palikta betvarkė, viskas išlaužyta, išdaužyta. Išsikvietė policijos pareigūnus, vėliau atvyko ir medikai, kurie jį apžiūrėjo ir išsivežė tolimesnei apžiūrai į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, ten atliko įvairius tyrimus, apžiūrėjo jį, sulašino lašelinių ir išleido į namus. Jį atvyko pasiimti brolis ASM1, parvežė į namus. Pareigūnams skyrus teismo med. ekspertą, daugiau savarankiškai dėl patirtų sužalojimų į gydytojus nebesikreipė, pas šeimos gydytoją nesilankė. Kelios dienos po įvykio jam paskambino KAL2 , kuri pasakė, kad jo pasą paliko jo pašto dėžutėje. Jis tą pasą išsiėmė, turi su savimi. Banko kortelės taip ir neatgavo, todėl užsisakė naują, tai kainavo 15 eurų. Raktų taip pat neatgavo, todėl pasikeitė spyną, tai jam kainavo 20 eurų. Iš piniginės paimtų 100 eurų taip pat neatgavo. Taip pat pastebėjo, kad iš namų buvo paimta maisto, gėrimų, medaus, kvepalų, tačiau dėl to pretenzijų neturi. Po šio įvykio vis dar jaučia skausmą galvos srityje, jaučia išgyvenimus, baimę. Su KAL2 dabar bando išsiskirti, jam priteisė jos antstolius, todėl prisideda papildomas stresas, išgyvenimai bei finansiniai sunkumai. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 42-46).

Apklaustas papildomai ikiteisminio turimo metu, nukentėjusysis parodė, kad dėl streso ir sumišimo galėjo šiek tiek perdėti, netinkamai įvertinti situaciją. Patikslino, kad 2025 m. sausio 3 d. apie 4 valandą pas jį buvo jo pažįstamas LUD1 . Išgirdo skambutį į duris, LUD1 nuėjo pasižiūrėti pro durų akutę, kadangi jis pats (duomenys neskelbtini), nes jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Dėl to yra neįgalus, darbingas 10 procentų. LUD1 pasižiūrėjęs per durų akutę pamatė, kad ten jo žmona KAL2 ir jam pasakė. LUD1 nuėjo į kitą kambarį, jis atrakino duris, nusprendė KAL2 įsileisti. Jam atidarius duris, jį puolė KAL1 , dabartinis KAL2 sugyventinis, kuris išsitempė jį į laiptinę. KAL1 buvo pasislėpęs ir jo per durų akutę LUD1 nematė. Kai KAL1 veidas buvo šalia jo, jis matė kad ten tikrai KAL1 . KAL1 išsitempė jį į laiptinę, o KAL2 tuo metu įėjo į jo butą. Jie laiptinėje apsistumdė, stumdymosi momentu, KAL1 įstūmė jį į buto vidų ir užrakino duris su užraktu. Prieškambaryje taip pat apsistumdė, KAL1 sudavė jam smūgius į galvos sritį, kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali, neskaičiavo. Jis buvo išgėręs, išsigandęs, sumišęs, jautė stresą, todėl tuo metu smūgių kiekis galėjo atrodyti didesnis. Gali tikrai patvirtinti, kad KAL1 vieną kartą spyrė su batu jam į smakro sritį, tačiau tuo metu galbūt smūgių ir spyrių jam atrodė daugiau, dėl to taip ir pasakė. Būnant prieškambaryje ir stumdantis su KAL1 prie jų pribėgo KAL2 ir sudavė jam keletą smūgių į galvos sritį ir šonus, tačiau kiek sudavė smūgių nepasakys. Jos smūgiai nebuvo stiprūs, nes ji yra nedidelio ūgio ir svorio moteris, todėl smūgiuoti stipriai negalėjo ir žymių ant šonų ar kitų jo kūno vietų nesimatė ir nebuvo. Tiksliai neprisimena, ką jis vilkėjo, bet jam atrodo, kad storesnį megztinį ir striukę, nes eidavo su LUD1 į balkoną parūkyti, todėl smūgius į šonus galėjo neutralizuoti jo vilkėti drabužiai. Būtent dėl šių priežasčių nuvykęs į skubios pagalbos skyrių bei pas medicinos ekspertą, pasakė, kad sužalojimai yra tik galvos srityje ir ant kitų jo kūno vietų sužalojimų nėra, pas medicinos ekspertą nenusirengė viršutinių rūbų. Taigi, KAL2 sudavusi jam smūgius vėl pasišalino ir nuėjo į virtuvę, o jo ir KAL1 konfliktas persikėlė į miegamąjį. Jis sėdėjo ant lovos, KAL1 atsinešė kėdę ir atsisėdo priešais jį, vėl sudavė jam keletą smūgių, tačiau skaičiaus pasakyti negali, nes tuo metu smūgių kiekis tiesiog galėjo atrodyti didesnis. KAL1 tai ateidavo į miegamąjį, tai išeidavo į virtuvę gerti kartu su KAL2 ir LUD1 . Dėl savo neblaivumo ir patirto išgąsčio galėjo netinkamai įvertinti laiką, todėl kiek tiksliai laiko vyko visas šis konfliktas, patikslinti negali. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, patirto ir vis dar šiuo metu patiriamo streso, visų išgyvenimų, vykstančių skyrybų, visų įvykio detalių neprisimena, o kai kurias detales, galbūt ir netinkamai įvertino (t. 1, b. l. 49-52).

Nukentėjusysis palaikė teisiamojo posėdžio metu pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad dėl suduotų smūgių reiktų remtis jo paskutine, kovo mėnesio apklausa, nes ankstesnėse apklausose buvo stresas, o teisme jau galėjo primiršti. Buvo suduota į veidą, į kūną, pas medicinos ekspertus viskas nurodyta (t. 3, b. l. 30–32).

Iš aptartų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nebuvo nuoseklus nurodydamas veiksmų trukmę, t. y. kiek laiko nuteistieji praleido pas jį bute ar kiek laiko jis užtruko pas liudytoją LUD2 , kas gali būti pateisinama įvykio netikėtumu ir nukentėjusiojo neblaivumu. Tačiau jis viso baudžiamojo proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad 2025 m. sausio 3 d. naktį jam skambino nuteistoji, pokalbio metu įsiterpdavo ir KAL1 , kurį būdamas išgėręs nukentėjusysis pavadino „gaidžiu“. Po to, apie 4.00 val. jam paskambino į buto duris, jis pamatė, kad prie durų yra nuteistoji. Atidarius duris jį puolė KAL1 , kuris buvo pasislėpęs ir jo per durų akutę nesimatė, išsitempė jį į laiptinę, apsistumdė. Besistumdant KAL1 įstūmė jį į buto vidų, prieškambaryje toliau stumdėsi, KAL1 sudavė jam smūgius į galvos sritį, vieną kartą spyrė su batu jam į smakro sritį. Prie jų pribėgo ir KAL2 , sudavė jam keletą smūgių į galvos sritį ir šonus. Jam nuėjus į kambarį ir atsisėdus ant lovos, nuteistasis jam trenkė vieną smūgį keliu į galvą. Tuo pačiu metu nuteistoji kumščiu smūgiavo jam į nugarą ir krūtinę. Jam sužalojimai buvo kairės akies paakyje, ant pakaušio, taip pat po smakru buvo gumbas. Apeliaciniame skunde nuteistoji neigia nustatytu laiku buvusi pas nukentėjusįjį ir jį mušusi, tačiau abejoti šiuo aspektu nuosekliais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi juos patvirtina bylos įrodymų visuma.

Nukentėjusiojo parodymus tiek dėl patirto smurto, tiek dėl jo atžvilgiu smurtavusių asmenų patvirtina liudytojo LUD2 parodymai, kad nukentėjusysis pas jį atėjo paguodos ir pasakė, kad atėjo žmona su vyriškiu ir jį primušė, apdraskė. Nukentėjusysis sakė, kad jis pravėrė duris ir iš karto gavo smūgį nuo vyriškio. Nukentėjusiajam buvo mėlynė kairės akies paakyje, buvo gumbas žemiau žandikaulio, taip pat buvo sudraskyti marškinėliai (t. 3, b. l. 29–30). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55–56). Kartu su nukentėjusiuoju nagrinėjamu laiku buvęs liudytojas LUD1 patvirtino nukentėjusiojo parodymus ta apimtimi, kad į nukentėjusiojo buto duris kažkas skambino ir nukentėjusysis nuėjo atidaryti, ir nors liudytojas konflikto nematė, jis patvirtino, jog ten buvo vyras ir moteris, jis girdėjo moters nukentėjusiajam pasakytus žodžius „tu vis tiek gausi į galvą“ (t. 1, b. l. 61–64, t. 3, b. l. 54–55).

Nukentėjusiojo įvardintus jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus taip pat patvirtina rašytinė bylos medžiaga: 2025 m. sausio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikta bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo pavadinimu „2025_01_03_08-10-08_37067389944“, apžiūra. Pranešėjas NKA1 nurodo, kad prieš pusvalandį KAL1 ir KAL2 įsiveržė į jo butą, jį sudaužė, sumušė, sudaužytas veidas, stipriai mušė (t. 1, b. l. 112-115); policijos pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra – laiptinėje policijos pareigūnai sutinka vyrą, kaip nustatyta NKA1 . Matoma, kad NKA1 marškiniai suplėšyti. Jis nurodo, kad už nieką jį atėjo ir sudaužė jo buvusios žmonos KAL2 sugyventinis, jis pats juos įsileido į namus. Pasakojo, jog jie su KAL2 dar nėra oficialiai išsiskyrę, tačiau kartu nebegyvena nuo rugpjūčio mėnesio. KAL2 atsivedė sugyventinį, jie atėjo prieš valandą ar pusantros ir puolė daužyt ta buvusioji jį, sakė „Nu tai ką tu čia lendi prie savo žmonos, dar kažką“, nurodo „visur daužė, visur daužė tas KAL1 “. Greitosios medicinos pagalbos medikė nurodo, kad NKA1 galva sudaužyta, spaudimas neaiškus ir veš jį į ligoninę. NKA1 nustatomas 1,49 promilių neblaivumas. NKA1 nurodo, kad prieš dvi valandas, jisai pasislėpęs, pasikavojęs, manoji prie durų akies ir tada įsiveržė, ir puolė iškart, žmona mušė rankom, kojom (t. 1, b. l. 103-107); iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2025 m. sausio 3 d. 08.15 val. iš Bendrojo pagalbos centro gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientas NKA1 nurodė, kad prieš 30 min. pažįstamas asmuo sumušė galvą, užfiksuotas sužalojimas veide, patinimas, skausmas minkštuosiuose audiniuose, užpuolimas (t. 1, b. l. 81-82).

Teismo vertinimu, aptarti įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusysis nebuvo nuoseklus nurodydamas abu nuteistuosius kaip jį mušusius asmenis. Kaip matyti iš aptartų įrodymų, nukentėjusysis skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu, atvykusiems policijos pareigūnams ir vėliau apklausiamas tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo sumuštas žmonos sugyventinio ir žmonos. Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir liudytojui LUD2 . Kaip jau konstatuota tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek šioje nutartyje, abejoti nukentėjusiojo parodymų objektyvumu ir pagrįstumu pagrindų nenustatyta, todėl jais vadovaujamasi. Taip pat pastebėtina, kad skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl jam nustatytos akių nervų atrofijos galėjo matyti ir matė pas jį atėjusius ir jį mušusius asmenis. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis pats pasižiūrėjo pro durų akutę, nenurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) jam yra sudėtinga įžiūrėti ir atpažinti žmonių veidus, orientuotis aplinkoje. Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) nesukėlė įtarimų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, todėl šis skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu.

Nukentėjusiojo parodymai iš esmės atitinka jam nustatyto sužalojimo mastą, lokalizaciją, mechanizmą bei laiką – kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G xx/20xx (02) poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – skruoste, smakro sumušimas NKA1 padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kas galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. sausio 3 d. (t. 1, b. l. 85-86). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne įvykio metu, ar ne nukentėjusiojo nurodytu būdu, t. y. trenkiant kumščiais, spiriant koja. Dėl šių priežasčių, nesant pagrindo abejoti nukentėjusioji parodymais, nuteistosios nurodomi argumentai, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriūdamas, laikytini jos gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors nuteistoji turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas byloje esančius duomenis įvertino netinkamai.

Apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išanalizavus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad KAL2 (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) 2025 m. sausio 3 d. apie 4 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su KAL1 , laiptinėje ir bute, tyčia, delnu ir kumščiu sudavė mažiausiai penkis smūgius savo šeimos nariui – sutuoktiniui NKA1 į veidą, po to, KAL1 , kumščiais sudavus mažiausiai penkis smūgius ir mažiausiai vieną kartą įspyrus keliu NKA1 į galvą, taip bendrais su KAL1 veiksmais padarė nukentėjusiajam NKA1 poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose – skruoste bei smakro sumušimą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus nuteistosios atliktus veiksmus – smūgių delnu ir kumščiu sudavimą nukentėjusiajam į veidą, pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nuteistoji suvokė, jog tokiu būdu daro pavojingą veiką, numatė, kad tokiais jos veiksmais gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir to siekė, veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Papildomai pastebėtina, kad galimai tarp šalių buvusi įtampa ir konfliktiniai santykiai, nulėmę nors ir spontaniškus, tačiau neteisėtus veiksmus, nepateisina nuteistosios neteisėto elgesio ir baudžiamosios atsakomybės dėl to nešalina.

Dėl bausmės ir civilinių ieškinių

Nuteistoji skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

Individualizuodamas nuteistajai bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas). Teismas taip pat vertino nuteistosios asmenybę – KAL2 nusikalto būdama teista šešis kartus, tame tarpe už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, bausta administracine tvarka, nedirba, augina mažametį vaiką, pakaltinama. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nuteistajai skyrė arešto bausmę, jos dydį nustatydamas didesnį nei minimalus (artimą vidurkiui).

Taigi apylinkės teismas vertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajai paskyrė bausmę sankcijos ribose. Vertinti, kad paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta ar nuteistosios asmenybei neproporcinga, pagrindo nėra. Šią išvadą pagrindžia tai, kad nuteistoji teisiama ne pirmą kartą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Šios aplinkybės nuteistąją charakterizuoja neigiamai, todėl bausmė nekeistina. Kartu su bausme nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje – neabejotinai padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl paskirta pagrįstai. Paskirtoji bausmė subendrinta su ankstesniu nuteistosios atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nuteistajai palankesniu bausmių sudėjimo būdu, bausmių bendrinimo klaidų nenustatyta.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, apylinkės teismas nuteistajai paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas įpareigojimus. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistoji augina mažametį vaiką, negauta duomenų apie naujus jos atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, padarytas naujas nusikalstamas veikas, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaip jau minėta, nuteistoji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdama pilnametė, teista šešis kartus, tame tarpe už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, be to, neatlikusi paskirtosios bausmės, turėdama neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės nuteistąją charakterizuoja neigiamai. Įvertinus nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį (nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui), padarymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta veikiant kartu su sugyventiniu, pastarajam pasislėpus už durų ir puolant nukentėjusįjį iš pasalų), nusikalstama veika sukeltas pasekmes (nežymus sveikatos sužalojimas), tai, kad nuteistoji jau yra teista už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (BK 140 straipsnio 1 dalis), iš viso už nusikaltimus žmogaus sveikatai yra teisiama trečią kartą, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pritaria skundžiamu nuosprendžiu padarytai išvadai, kad nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nuteistoji nesistengia keisti savo elgesio išimtinai teigiama linkme, todėl ji pagrįstai pripažinta recidyviste.

Byloje buvo pareikštas civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 222,65 eurų sumai dėl turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas bei nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 135 eurų turtinės žalos atlyginimo, 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Skundžiamu nuosprendžiu Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys – iš dalies. Aukštesnysis teismas tokiam sprendimui pritaria.

Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam 2025 m. sausio 3 d. suteiktos ambulatorinės skubiosios medicinos gydytojo paslaugos, stebėjimo paslauga bei gydytojo radiologo konsultacija, atlikta kompiuterinė tomografija dėl akies voko ir periokulinės srities sumušimo. Šia nutartimi patvirtinus apylinkės teismo teisinių išvadų dėl nuteistosios kaltės padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą pagrįstumą, skundą nagrinėjantis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, ieškinys teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintas pagrįstai.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nuteistųjų veiksmų neteko 100 eurų piniginių lėšų, taip pat turėjo pakeisti spyną ir sumokėti naujos banko kortelės išdavimo mokestį, iš viso 135 eurus. Nuteistųjų panaudotas fizinis smurtas sukėlė jam fizinį skausmą, o grasinimai ir kiti neteisėti veiksmai jį įbaugino, sukėlė kitokius neigiamus padarinius, išgyvenimai akivaizdžiai išėjo už kasdieninių išgyvenimų ribų. Nusikaltimo padariniai nėra išnykę, psichologinė trauma, baimės ir pažeminimo jausmai yra jaučiami ir šiai dienai. Patirti išgyvenimai neigiamai veikia savivertę, pasitikėjimą savimi, jaučiamas psichologinis diskomfortas.

Bylos ribas apibrėžia kaltinamasis aktas (BPK 255 straipsnis). Analizuojamu atveju nuteistoji nebuvo kaltinama nukentėjusiojo banko kortelės ar namų raktų pasisavinimu, bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir aktualią teismų praktiką. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir išgąstį, šoką, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinusi aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose šios bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pritaria, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistųjų interesų pusiausvyrą.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistosios apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios KAL2 apeliacinį skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė