Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K. ir G. P. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 191-oji butų savininkų bendrija, Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, AB Energijos skirstymo operatorius) dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tam, kad būtų galima ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas dėl netinkamos planinės ir aprašomosios byloje esančios medžiagos aiškinimo, dėl ko bus būtina dar kartą išsamiai pasisakyti žodiniame teismo posėdyje. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme, nes proceso šalių pozicija dėl esminių faktinių aplinkybių yra išsamiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjai neišdėstė pagrįstų ir reikšmingų motyvų, patvirtinančių tai, jog ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjų atstovė advokatė dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti žodžiu. Nurodytų argumentų pagrindu pareiškėjų prašymas yra netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir valstybinės žemės sklypo 2018 m. kovo 26 d. nuomos sutarties Nr. 8SŽN-119-(14.8.55), pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Žemės sklypo dydis rengiant Projektą nebuvo iš esmės keičiamas ir sklypas suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą. Pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad jie turi daugiau objektyviai egzistuojančių subjektinių teisių (statyti transporto priemones stovėjimo aikštelėse prie pastatų esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nei įgytos teisės Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“, ar kad kitaip pažeidžiamos jų teisės eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini) (naudotis 629 kv. m kiemu), kurio žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nebuvo suformuotas ir pertvarkytas nei Įsakymo, nei Sprendimo priėmimo metu. Teismas sprendė, kad Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti. Atsižvelgiant į tai, kad atmetamas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Įsakymą, o pareiškėjai Sprendimą ir Nuomos sutartį prašo panaikinti vadovaudamiesi tuo, kad, jų nuomone, jie priimti neteisėto Įsakymo pagrindu, likę skundo reikalavimai, kaip išvestiniai, dėl Sprendimo bei Nuomos sutarties panaikinimo taip pat teismo atmesti.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde, prašo panaikinti tikrinamą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų patenkintas. Jie teigia, kad nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, jog rengiant Projektą nebuvo pagrindo Kvartalo projekto laikyti galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu ir juo vadovautis nustatant Žemės sklypo ribas. Tokia teismo išvada esmingai prieštarauja KPD byloje išreikštai pozicijai. Teismas nepagrįstai sureikšmino Kvartalo plano įregistravimo buvimo ar nebuvimo faktą, kadangi LVAT praktika patvirtina, jog įregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre faktas nėra vienintelis ir absoliutus dokumento galiojimo kriterijus. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-680 patvirtintame Kauno senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plane nurodoma, jog Kauno senamiestyje saugoma susiklosčiusi savita išplanavimo ir užstatymo struktūra, siluetas ir panoramos. Teismas konstatavo, kad Projektu trečiųjų asmenų, tarp jų ir pareiškėjų, interesai nėra pažeidžiami, kadangi iš Žemės sklypo plano matyti, jog yra nustatomas kelio servitutas s1 (tarnaujantis daiktas), tačiau jis visiškai neįvertino pareiškėjų pateikiamų įrodymų ir argumentų, kad servitutas nėra pakankama priemonė apsaugoti jų interesams. Teismas išaiškindamas, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui netaikomas STR 2.06.04:2014 reikalavimas dėl minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, nukrypo nuo savo paties formuojamos teismų praktikos ir padarė grubų teisės pažeidimą.

Į Administraciją su 2015 m. kovo 26 d. prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai, prašydami suformuoti naują apie 0,1878 ha valstybinės žemės sklypą.

Administracijos direktorius 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1408 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (papildytas 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-3113, kuriuo jis išdėstytas taip: „organizuoju žemės sklypo prie pastatų (3A3p, 4A2p, 1A4p, 2A3p) (duomenys neskelbtini), pastato (5A3p) (duomenys neskelbtini) ir pastato (1H1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“), atsižvelgiant į minėtą prašymą, nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Projekto rengimo iniciatoriams buvo išduoti Administracijos 2015 m. liepos 1 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9853, NŽT 2015 m. gegužės 19 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. SFP-72-(14.8.36.) ir KPD Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (12.12-k)2k-1470. Šiuose reikalavimuose nurodytas Projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektinių pasiūlymų Aiškinamajame rašte nurodyta: „Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie pastatų 3A3p, 4A2p, 5A3p, 1A4p, 2A3p (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą siūloma formuoti atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją“ ir „Nustatomas servitutas s1 (tarnaujantis daiktas), plotas apie 175 kv. m, privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452 tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. <...>. Nustatomas servitutas s2 (tarnaujantis daiktas) – plotas apie 376 kv. m, prieiti ir privažiuoti prie pastato (duomenys neskelbtini) <...>. Servituto naudotojai pastato (duomenys neskelbtini) savininkai. Prieiti ir privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452. <...>.“ Žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją, į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Formuojamame žemės sklype yra transformatorinė TP-452, 1H1p, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, statybos pabaiga – 1974 metai, nuosavybės teise priklausanti akcinei bendrovei Lesto, šiam statiniui prižiūrėti nebuvo atskirai formuojamas žemės plotas.

Parengtas ir suderintas Projektas buvo patikrintas NŽT, kurios 2016 m. gegužės 26 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-636-(8.14), išvada – pritariama teikimui tvirtinti, buvo patvirtintas Projektas.

Administracijos direktorius Įsakymu, kuris priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano“, patvirtino apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų (1A4p, 2A3p, 3A3p, 4A2p) (duomenys neskelbtini), pastato (5A3p) (duomenys neskelbtini) ir pastato (1H1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. ZSFP-9617).

NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja Sprendimu, vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktais, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktu ir 84¹.1.1.1 papunkčiu, Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktu, atsižvelgdama į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Įsakymu, suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Topoprojektas“ matininko D. S. 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2018 m. gegužės 7 d. išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,1841 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, NŽT šį sklypą valdo valstybinės žemės patikėjimo teise, taip pat įregistruotas juridinis faktas, jog sudaryta 2018 m. kovo 26 d. su Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-119-(14.8.55) dėl 0,1841 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1611 ha dalies nuomos, nuomos sutarties galiojimo terminas – 2018 m. kovo 26 d. – 2075 m. kovo 26 d. 2024 m. rugpjūčio 7 d. patikrinus viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad nuo 2024 m. sausio 31 d. įregistruota, jog šio žemės sklypo patikėtinė yra Kauno miesto savivaldybė, o kiti pirmiau nurodyti duomenys nėra pakeisti.

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. LVAT 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. LVAT nustatė, kad pareiškėjų skundas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų (ABTĮ 24 str.), dėl ko nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti. Tikslintini skundo reikalavimai ir aplinkybės (ABTĮ 24 str. 2 d. 7, 8 p.). LVAT taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl akcinės bendrovės Lesto, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų.

Regionų administracinis teismas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų skundą, 2025 m. birželio 26 d. sprendimu skundo netenkino. LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui. LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė pareiškėjų skunde nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių dėl Kauno senamiesčio 39 kvartalo sklypų ribų projekto, nenustatė jo statuso. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ir nevertino Kauno senamiesčio 39 kvartalo sklypų ribų projekto turinio, jo priėmimo aplinkybių, nesiaiškino ar šis projektas nustatyta tvarka ir terminais (iki 1997 m. kovo 30 d.) buvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Šiuo aspektu paminėjo ir tai, kad, manydamas, jog byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir prie jų pateikta medžiaga yra nepakankama, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą veikti aktyviai, inter alia (be kita ko), pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomų įrodymų, savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija, pirmiausiai pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog rengiant ginčijamą Projektą ir nustatant formuojamo Žemės sklypo ribas nebuvo pagrindo vadovautis Kvartalo projektu, nes tai nėra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, pirmiausia pažymi, kad kaip nagrinėjamoje byloje nurodė LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartyje, nagrinėjant bylą turi būti ištirtos aplinkybės dėl Kvartalo projekto ir nustatytas jo statusas. LVAT konstatavo, kad būtent šios aplinkybės yra teisiškai svarbios ir reikšmingos teisingam ginčo išnagrinėjimui, ir tam būtina išreikalauti papildomus įrodymus. Vadovaudamasis minėtu išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė, ar Kvartalo projektas buvo parengtas, patvirtintas ir įregistruotas.

Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1 papunktyje nustatyta, kad grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus. Šio nutarimo 2 punktu pavesta Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suderinus su Statybos ir urbanistikos ministerija, per mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo patvirtinti respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukciją.

Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius 1992 m. spalio 28 d. patvirtino Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukciją. Joje nustatyta, kad sklypų išplanavimo projektai rengiami miestų, rajonų savivaldybių arba suinteresuotų užsakovų lėšomis. Atsižvelgiant į miestų specifiką, nuosavybės struktūros pokyčių dinamiką, žemės sklypų išplanavimo projektus galima rengti atskiroms paminklo teritorijos dalims, atskiriems kvartalams (1.1 papunktis), sklypų išplanavimo projektus rengia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos paminklų restauravimo projektavimo institutai, Lietuvos architektūros ir statybos mokslinis institutas Kaune, kitos projektavimo firmos, gavusios Paminklotvarkos departamento leidimą (1.2 papunktis). Šios instrukcijos 4 punkte nustatyta, kad urbanistikos paminklų sklypų išplanavimo projektai vertinami ir derinami miestų, rajonų valdybų architektūros bei urbanistikos ir paminklotvarkos skyriuose, Paminklotvarkos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Juos tvirtina miestų, rajonų valdybos.

Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 papunktyje nustatyta, kad miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1 papunkčio, 2 punkto nuostatas, Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius 1992 m. spalio 28 d. patvirtino Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukcijos 1.1 ir 1.2 papunkčių, 4 punkto nuostatas, tinkamai ir pagrįstai įvertino, kad Kvartalo projekto rengimo procedūra nebuvo užbaigta, nes nebuvo priimtas kompetentingos institucijos administracinis sprendimas dėl Kvartalo projekto patvirtinimo. Be to, kadangi pirmosios instancijos teismas duomenų, jog Kvartalo projektas per nustatytą terminą (iki 1997 m. kovo 30 d.) buvo įregistruotas Teritorijų planavimo duomenų registre neturėjo, tinkamai įvertino, jog atsakovas pagrįstai nurodo, kad tokių duomenų nėra ir šiai dienai.

Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kvartalo projektas, kuriuo remiasi pareiškėjai, negali būti laikomas galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu, nes neatitinka Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarime Nr. 617 nustatytų būtinųjų sąlygų: jis nebuvo nustatytąja tvarka patvirtintas iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo; per nustatytą terminą nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Atitinkamai, rengiant ginčijamą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nebuvo pagrindo Kvartalo projekto laikyti galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu ir juo vadovautis nustatant Žemės sklypo ribas. Todėl pareiškėjų argumentai, kad Žemės sklypas turėjo būti formuojamas pagal 39 kvartalo istorines ribas, laikomi nepagrįstais.

Pažymėtina, kad pareiškėjai nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme, jokių papildomų įrodymų ar paaiškinimų, susijusių su Kvartalo projektu bei jo teisine galia, nepateikė. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde remiamasi iš esmės tais pačiais argumentais dėl būtinybės vadovautis šiuo projektu rengiant Projektą, tačiau nenurodoma jokios informacijos dėl Kvartalo projekto patvirtinimo ar registravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino Kvartalo plano įregistravimo buvimo ar nebuvimo faktą, nes tai nėra vienintelis dokumento galiojimo kriterijus, bei teismas rėmėsi vien formaliu registracijos nebuvimu, kas savaime nepaneigia Kvartalo projekto sprendinių galios. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi byloje buvo nustatyta esminė aplinkybė – Kvartalo projekto patvirtinimo fakto nebuvimas, o priešingų įrodymų byloje nėra ir jų pareiškėjai neteikė, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, Kvartalo projekto rengimo procedūra nebuvo užbaigta, jis suderintas su pastabomis, o kompetentingos institucijos administracinis sprendimas dėl Kvartalo projekto patvirtinimo nebuvo priimtas. Dėl šios priežasties formuojant Žemės sklypą nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjų nurodytu Kvartalo projektu, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjų argumentai, kad Žemės sklypas turėjo būti formuojamas pagal Kvartalo projekte nurodytas ribas, yra nepagrįsti, atitinkamai ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su Kvartalo projektu, neturi jokios reikšmės vertinant Projekto ir Įsakymo teisėtumą.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju projektas buvo rengiamas ir žemės sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruotų pastatų (1A4p, 2A3p, 3A3p, 4A2p) (duomenys neskelbtini), pastato (5A3p) (duomenys neskelbtini) ir pastato (1H1p) (duomenys neskelbtini), Taisyklių 2.4 punkto pagrindu (kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį). Projekto teritoriją sudaro apie 1 835 kv. m ploto žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – 92 proc. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12 p.).

Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema) parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – ir reikalavimai).

Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais ir kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos.

Taisyklių 32 punkte nustatyta, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą(-us).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su prašymu organizuoti Projekto rengimą Projekto rengimo iniciatoriai pateikė pastatų, prie kurių buvo formuojamas Žemės sklypas, techninės apskaitos byloje esantį naudojamo žemės sklypo planą. Būtent pagal šiame plane nuo 1981 m. pažymėtas ribas ir buvo formuojamas Žemės sklypas. Tiek projektiniuose pasiūlymuose, tiek Projekte nurodytos Žemės sklypo ribos visiškai atitiko minėtame plane pažymėtas naudojamo žemės sklypo ribas. Teismas pastebėjo, jog namų valdos (duomenys neskelbtini), archyviniai techninės apskaitos byloje esantys planai, pastatams (duomenys neskelbtini) (bei buvusiems šių pastatų priklausiniams – ūkiniams pastatams) ir pastatui (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad buvo priskirtas ir naudojamas dar didesnis – 2 310 kv. m žemės sklypas, kuris buvo beveik taisyklingos stačiakampio formos. Jis buvo sumažintas iki 1 857 kv. m, kai 1973 m. jo dalis buvo paskirta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai. Likusioje inventorizuoto žemės sklypo dalyje buvo 5 gyvenamieji namai (1A4p, 2A3p, 3A3p, 4A2p, 5A3p) ir pastatas-transformatorinė (1H1p). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pastato-transformatorinės statybai atskiras žemės sklypas išskirtas nebuvo, todėl pareiškėjų teiginiai, kad pastatas-transformatorinė negalėjo būti įtrauktas į formuojamo Žemės sklypo ribas, yra atmestini.

Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. 191 (namų valdos (duomenys neskelbtini)) techninės apskaitos byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šiam pastatui eksploatuoti buvo skirtas ir visada naudojamas 1 318 kv. m dydžio žemės sklypas. Kauno miesto DŽDT VK 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 67 gyvenamojo namo statybai skirtas 800 kv. m. Sprendime nurodyta, kad galutinis skiriamo sklypo plotas bus tikslinamas po sklypo raudonųjų linijų plano sudarymo ir ribų nužymėjimo vietoje. Raudonųjų linijų plano pagrindu buvo sudaryta žemės sklypo nuotrauka, kurioje nurodytas plotas – 1 318 kv. m. Gyvenamojo namo techniniame pase taip pat nurodyta, kad naudojamas žemės sklypas – 1 318 kv. m. Toks plotas pažymėtas ir techninės apskaitos byloje esančiame plane. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas ir naudojamas žemės sklypas suprantamas kaip faktiškai naudojamas, nes paskirtas naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal istorinius duomenis, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose, (duomenys neskelbtini) priskirtas žemės sklypas buvo sumažintas (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo užstatytu plotu ir teritorija aplink šį pastatą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino, jog nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), eksploatavimui yra priskirta konkreti tam tikro ploto ir ribų valstybinės žemės dalis, todėl pareiškėjai neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į tą Žemės sklypo dalį, kuri niekada jokiu teisės aktu nebuvo skirta pastatui (duomenys neskelbtini), statyti ar eksploatuoti, t. y. pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teisę naudotis ta valstybinės žemės dalimi, kuri pateko į suformuoto Žemės sklypo ribas.

Projektuojant sklypus pirmenybė teikiama toms sklypų riboms, kurių laikotarpis yra artimiausias vyraujančiam sklypą formuojančių pastatų architektūriniam stiliui ir užstatymo principams (Instrukcijos 2.2 p.). Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Žemės sklypo ribos pagrįstai buvo nustatytos atsižvelgiant į pastato (duomenys neskelbtini), inventorines ribas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Projektas parengtas atsižvelgiant į gretimo (pareiškėjų) žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdus, žemės sklypas suformuotas atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją, atsižvelgta į gretimo (pareiškėjų) sklypo inventorines, kadastrines ribas, nurodytos gatvės ribos.

Pareiškėjai nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl, jų nuomone, ginčo žemės sklypo ribos, nustatytos pagal inventorizuoto sklypo ribas, Bendrijai skirto žemės sklypo ribas, yra neracionalios, pažeidžiančios pareiškėjų teisę naudotis Bendrijai skirtu žemės sklypu pagal 1977 m. vasario 1 d. žemės sklypo nuotrauką, inventorinius duomenis. Duomenų, jog Projekto sprendiniai parengti ne Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus suderintų 2015 m. kovo 9 d. projektinių pasiūlymų Nr. 15-žpp-56k pagrindu, byloje nepateikta.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Taip pat patenka į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Kauno Senamiesčio vertingosios savybės nustatytos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. spalio 15 d. aktu Nr. KPD-SK-398. Nustatytas vertingųjų savybių pobūdis: Archeologinis (lemiantis reikšmingumą); Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Kraštovaizdžio; Urbanistinis (lemiantis reikšmingumą unikalus); Želdynų (lemiantis reikšmingumą tipiškas). Kauno Senamiesčio vertingąja savybe nustatyta „7.2.1.4. vietovės plano struktūros valdos (posesijos) – istorinių sklypų ribos (-; -; TRP; IKONOGR Nr. 6, 13; BR Nr. 5, 6, 9; -; 2017 m.)“. KPD parengtą Projektą suderino, tokiu būdu patvirtindamas, kad pritaria Projekto sprendiniams ir kad tokie sprendiniai nepažeidžia kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Senamiesčiu, vertingųjų savybių bei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. KPD nei su atsiliepimu, nei nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme nepateikė duomenų apie Kvartalo projekto patvirtinimą ir registravimą Teritorijų planavimo dokumentų registre. Pažymėtina, kad KPD procesiniuose dokumentuose su pareiškėjų skundu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad Įsakymas ir Sprendimas yra pagrįsti ar teisėti, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjų skundą neperėmė, kaip teigia pareiškėjai, specialiam tikslui įsteigto viešojo administravimo subjekto – KPD, funkcijų.

Pažymėtina, kad Projekto sprendiniuose suprojektuotas servitutas yra skirtas (duomenys neskelbtini), pastato savininkams ir naudotojams, jis taip pat yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, Žemės sklypo naudotojai privalo sudaryti sąlygas pareiškėjams nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per nurodytą Žemės sklypo (t. y. tarnaujančiojo daikto) dalį ir naudotis kelio servituto turinį sudarančiomis teisėmis – nustatytame plote važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, kad galėtų patekti prie savo pastato. Jei pareiškėjams yra trukdoma naudotis servitutu taip, kaip nurodyta jo turinyje, jie turi teisę ginti šią savo teisę nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.138 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, kad rengiant Projektą turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (Reglamento) nuostatomis, reglamentuojančiomis minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičių žemės sklypuose.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Projektu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatavimui reikalingo žemės sklypo ribos. Šiuo Projektu nebuvo sprendžiama (duomenys neskelbtini), pastato eksploatavimo ir tam reikalingo žemės sklypo, tame tarpe ir automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, klausimas. Reglamento 108 punkte nustatyta, jog statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant ją paskirti privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos <...> šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose; 112 punkte nurodyti atvejai, kai parkavimo vietos gali būti įrengiamos už žemės sklypo ribų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytos nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes ginčo Projektu buvo tik nustatytos Žemės sklypo ribos, naudojimo būdas, pažymėtos įvažos į šį sklypą vieta bei numatyti servitutai. Jokie kiti teritorijos naudojimo reglamentai, tarp jų ir automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, nebuvo nustatyti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo taikyti Reglamento nuostatas, formuojant žemės sklypą pastato eksploatavimui.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos pagrįstomis išvadomis, kad Žemės sklypo dydis rengiant Projektą nebuvo iš esmės keičiamas ir sklypas suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą, o pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog jie turi daugiau objektyviai egzistuojančių subjektinių teisių (statyti transporto priemones stovėjimo aikštelėse prie pastatų esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nei įgytos teisės Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“ pagrindu ar kitaip pažeidžiamos jų teisės eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini) (naudotis 629 kv. m kiemu), kurio žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nebuvo suformuotas ir pertvarkytas nei Įsakymo, nei Sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kad suformuoto Žemės sklypo dalis buvo skirta naudotis pastato (duomenys neskelbtini), savininkams ir kad pareiškėjai turi teisinį pagrindą naudotis tam tikra ginčo teritorija. Priešingai, bylos dokumentai ir pateikti namų valdų techninių apskaitos bylų duomenys neginčytinai patvirtina kad suplanuota teritorija, patenkanti į Žemės sklypo ribas, visada buvo priskirta būtent pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, todėl nebuvo jokios priežasties ir teisinio pagrindo reikalauti, kad Žemės sklypas būtų formuojamas kitokios konfigūracijos ir kitokiomis ribomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuotas, atitinka VAĮ, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atmestas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Įsakymą, o pareiškėjai Sprendimą ir Nuomos sutartį prašė panaikinti vadovaudamiesi tuo, kad, jų nuomone, jie priimti neteisėto Įsakymo pagrindu, pagrįstai likę skundo reikalavimai pirmosios instancijos teismo laikyti išvestiniais, dėl Sprendimo bei Nuomos sutarties panaikinimo, todėl taip pat pagrįstai atmesti.

Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat pagrįstai atsižvelgė į LVAT praktiką tokios kategorijos bylose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo jį panaikinti arba pakeisti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K. ir G. P. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.