- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- eI3-249-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02144-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
- Trečiasis asmuo
- A. M., E. L., M. A., M. L., P. N., R. D., R. M., S. G., S. M., V. Š., V. M., V. M.-A., V. V., V. R., A. B., L. B., Pauliui J, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, „Kauno vandenys", "Mano Būstas Kaunas"
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- 205-oji butų savininkų bendrija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M., E. L., M. A., M. L., P. N., R. D., R. M., S. G., S. M., V. Š., V. M., V. M.-A., V. M., V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos 205-osios butų savininkų bendrijos skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., M. L., E. L., A. B., L. B., S. G., Pauliui J. D., V. Š., A. S. Š., S. M., mirusio A. D. teisių perėmėjui A. D., A. M., V. M., R. M., P. N., V. M.-A., M. A., R. D., L. D., R. U., A. U., V. G., K. C., B. R., B. B., A. S., M. M., J. M., A. M., M. K., K. P., V. V., J. V., V. M.-J., G. S., Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano būstas Kaunas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno vandenys“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (anksčiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 205-oji butų savininkų bendrija kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama:
1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštą Nr. 70-2-1927 ,,Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“;
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1SD-2004-(8.52 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“;
3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. A-4328 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė advokatė paaiškino, kad atsakovė skundžiamu 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1927 nepagrįstai atmetė pareiškėjos 2022 m. birželio 7 d. pretenziją dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) (tolau – ir žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas), neišnagrinėjusi iš esmės pareiškėjos pretenzijos (pasiūlymo). Atsakovė skundžiamą raštą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eA-531-552/2021 argumentais, kuriais buvo atmesti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl žemės sklypo prie statinių adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių nepagrįstumo ir būtinybės formuoti vieną bendrą žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos nuomone, administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovės 2018 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. A-2521 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“. Šiuo įsakymu buvo nutarta organizuoti žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pažymėjo, jog tuo metu žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo viešinamas ir atitinkamai pretenzijos dėl jo dar nebuvo teikiamos, todėl parengto Projekto teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo administracinio ginčo nagrinėjimo objektu administracinėje byloje Nr. eA-531-552/2021 ir nepateko į nagrinėto ginčo ribas.
Nurodė, jog atsakovė skundžiamu 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1927 iš esmės nepasisakė dėl pretenzijos ir į ją neatsakė.
Teigė, jog NŽT skundžiamu 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1SD-2004-(8.52 E.) netenkino pareiškėjos skundo dėl atsakovės 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. 70-2-1927, kuriuo buvo atmesta pretenzija, panaikinimo.
Pareiškėjos 2022 m. birželio 7 d. pretenzijos argumentai patvirtina, kad Projektas skundžiamu įsakymu negalėjo būti nei derinamas, nei tvirtinamas.
Pažymėjo, jog Projektu yra suformuotas atskiras net apie 906 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), prie statinių: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas – 155 kv. m; ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas – 25 kv. m, ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas – 13 kv. m.
Pažymėjo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), stovėjo tame pačiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, kaip ir kiti gyvenamieji namai, t. y. namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir keletas kitų pastatų, priskirtų gyvenamiesiems namas (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buvo patenkama asfaltuotu įvažiavimu iš V(duomenys neskelbtini), ir toliau esančia asfaltuota aikštele. Minėta aikštele ir įvažiavimu pagal ilgalaikę nusistovėjusią faktinę tvarką naudojosi ir rūpinosi bendrai visų minėtų pastatų savininkai. Faktiškai ši teritorija buvo naudojama kaip bendras kiemas.
Atkreipė dėmesį, jog ginčo vietovėje susiklostęs itin tankus užstatymas, todėl minėtų statytinių eksploatavimui neužtenka suformuoti atitinkamo dydžio sklypo ploto, koks paprastai būtų reikalingas, jei būtų pakankamai žemės.
Nurodė, jog valstybinės žemės plotas, kuriame yra visi minėtieji pastatai, yra Kauno (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra registruotas kaip saugoma vietovė.
Teigė, jog inventorinės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos dalinai persidengia, tačiau jų visų trijų išorinė riba atitinka visų trijų sklypų inventorines ribas.
Teigė, jog, pagal teisės aktus, valstybinės žemės sklypai formuojami ne didesni, nei būtina statiniui eksploatuoti. Nurodė, jog Projektu suformuotas apie 906 kv. m žemės sklypas prie pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra ženkliai per didelis, didesnis nei būtinas minėtiems pastatams eksploatuoti.
Atsakovė, formuodama Projektą, pažeidė Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 (toliau – ir Metodika), 6 punkto imperatyvius reikalavimus, kuriuose numatyta mažiausio valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, apskaičiavimo formulė. Projektu suprojektuoto sklypo dydis neatitinka Metodikos nuostatų.
Pažymėjo, jog, kai formuojamas didesnis žemės sklypas pastatams eksploatuoti, Metodikos 10 punktas taikomas tik tais atvejais, kai yra specifinės aplinkybės ir yra būtina nukrypti nuo Metodikos 6 punkte nurodytos formulės, t. y. suformuoti iki 10 proc. didesnį sklypą, nei numatyta pagal formulę. Formuojant didesnį žemės sklypą būtina kiekvienu konkrečiu atveju argumentuotai pagrįsti ir įrodyti specifines aplinkybes, nes priešingu atveju būtų nukrypstama Metodikos reikalavimų.
Nurodė, jog Projektu suformuotas žemės sklypo dydis neatitinka Metodikos 11 punkte numatytų išimčių, todėl negalėjo būti didinamas. Projektuojamoje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs itin tankus užstatymas, joje nėra pakankamai žemės statiniams eksploatuoti, todėl žemės kiekis, reikalingas kiekvienam iš pastatų eksploatuoti, turi būti proporcingai mažinamas. Ginčo atveju statiniams – gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti žemės lieka gerokai mažiau, taip pažeidžiamos šių gyvenamųjų namų gyventojų teisės ir interesai.
Atkreipė dėmesį, jog, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Teigė, jog gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) ir dviem kitiems minėtiems ūkiniams pastatams eksploatuoti galėjo būti formuojamas ne didesnis nei 360 kv. m ploto žemės sklypas.
Nurodė, jog Projektu suformuotame žemės sklype tik vienas iš trijų pastatų yra pagrindinis daiktas, kiti du pastatai yra pagalbinio ūkio pastatai, neturintys konkrečios naudojimo paskirties, yra priklausiniai. Jų eksploatavimas nėra savarankiškas, nes priklausiniai skirti pagrindiniam daiktui eksploatuoti, ir jokio poreikio griežtai atriboti trijų pastatų naudotinus žemės plotus nėra.
Akcentavo, jog gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat keletas kitų pastatų, priskirtų gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), yra didesni už gyvenamąjį namą V(duomenys neskelbtini). Valstybinė žemė neabejotinai yra reikalinga ir pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Todėl Projektu suformuotas nepagrįstai didelis žemės sklypas yra suformuojamas pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingos žemės sąskaita.
Pažymėjo, jog rengiant Projektą nebuvo įvertinti gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingų žemės sklypų poreikiai, neįvertinta tai, kad įvažiavimas ir kiemo aikštelė buvo naudojami bendrai visų šių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms. Taip pat nebuvo atsižvelgta į istorines sklypų ribas, į žemės sklype įvykusius užstatymo pasikeitimus, į tai, kad pastatų sumažėjo.
Nurodė, jog gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), nepagrįstai priskirta didžioji dalis asfaltuotos aikštelės ir priskirtas neproporcingai didelis automobilių stovėjimo vietų skaičius.
Atkreipė dėmesį, jog Projektu suformuotas žemės sklypas yra visiškai neracionalios formos, pažeidžia žemėnaudos principus, pagal kuriuos turi būti formuojami tiesių linijų, tvarkingų geometrinių formų sklypai, kad būtų užtikrintas patogus žemės naudojimas. Projekte į suprojektuotą žemės sklypo plotą yra įtrauktas bendro naudojimo įvažiavimas, kuriuo naudojasi visi kieme esančių pastatų savininkai ir naudotojai.
Nurodė, jog Projekte numatyti servitutai susiaurintų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų teisių apimtis, kadangi kelio, reikalingo saugiai manevruoti automobiliais, servituto plotis turi būti bent 4 m, tačiau Projekte siūlomų servitutų plotis yra tik 3,5 m. Be to, servitutų trajektorija yra netiesi ir kampuota, todėl servitutai turėtų būti netgi platesni, nei paprastai. Akivaizdu, jog siūlomi servitutai yra per siauri, jais tiek manevruoti automobiliais, tiek ir vaikščioti pėstiesiems būtų nesaugu. Projekto sprendinius suformavus taip, kad būtų planuojamas tik pastatams eksploatuoti reikalingas plotas, apskritai nebūtų poreikio nustatyti jokių servitutų, nes įvažiavimo ir asfaltuotos aikštelės plotas į formuojamą žemės sklypą tiesiog nepatektų.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos patikslintu skundu dėl skundžiamo įsakymo, kuriuo patvirtintas Projektas, panaikinimo ir prašė šią patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Bylos dalį dėl skundžiamo 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. 70-2-1927 panaikinimo prašė nutraukti, nes pareiškėjai skundžiamas raštas pasekmių nesukelia.
Nurodė, jog pareiškėja neturi subjektinės teisės reikalauti panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos skundžiamų administracinių aktų, nes siekia apginti galimai ateityje būsiančius savo teisių pažeidimus.
Teigė, jog pareiškėjos argumentai dėl per mažo jai liksiančio formuoti žemės sklypo ploto, kuris ateityje galėtų būti reikalingas pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, jei būtų nuspręsta jiems formuoti žemės sklypus, nėra ginčo objektas. Pareiškėja nėra pateikusi prašymo formuoti žemės sklypą prie jai priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini). Todėl jos argumentai dėl Projektu suformuoto per didelio žemės sklypo atmestini ir nevertintini.
Nurodė, jog nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad atsakovė, skundžiamu įsakymu patvirtindama Projektą, ir NŽT, atlikdama kitus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), numatytus veiksmus, šiurkščiai pažeidė valstybės teises bei teisėtus interesus, kadangi pareiškėja neturi teisės ginti viešojo intereso teritorijų planavimo klausimais, nes šie klausimai yra pavesti nagrinėti atsakingoms institucijoms, šiuo atveju – Kauno miesto savivaldybės administracijai ir NŽT.
Pažymėjo, jog į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo sistemą NŽT 2022 m. spalio 19 d. įkėlė patikrinimo aktą Nr. FPA-5590-(8.30), kuriuo siūlė tvirtinti Projektą, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo netvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.
Nurodė, jog konkrečiu ginčo atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas ir patvirtintas laikantis šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Teigė, jog Metodika reglamentuoja, koks turi būti mažiausias formuojamas žemės sklypo prie statinių plotas. Metodikos 6 punkte numatyta, jog mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal Metodikos 6 punkte nurodytą formulę.
Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas ginčo atveju yra formuojamas prie trijų atskirų statinių, taikant minėtą Metodikos formulę bei atlikus skaičiavimus, buvo nustatyta, kad minimalus žemės sklypo plotas, reikalingas statiniams eksploatuoti, yra apie 445 kv. m, o ne 360 kv. m, kaip nurodo pareiškėja. Nesupranta, kokiu pagrindu pareiškėja, skaičiuodama minimalų žemės sklypo plotą, reikalingą esamiems statiniams eksploatuoti, sudeda visų trijų statinių užstatytą plotą į vieną bendrą sumą. Pareiškėja netinkamai taiko formulę ir gauna ženkliai mažesnį minimalų žemės sklypo plotą, nei iš tiesų reikalingas plotas. Aiškinamajame rašte nurodytas ir apskaičiuotas 445 kv. m žemės sklypo plotas yra teisingas ir pagrįstas.
Pažymėjo, jog maksimalus žemės sklypo plotas nebuvo ir nėra skaičiuojamas, o minimalus žemės sklypo ploto apskaičiavimas neįpareigoja formuoti būtent tokio dydžio žemės sklypo, kaip klaidingai teigia pareiškėja.
Nurodė, jog Metodikos 6 punkte numatytas mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, tačiau Metodika nėra vienintelis norminis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi siekiant nustatyti žemės sklypo plotą, reikalingą pastatams eksploatuoti prie kurių formuojamas žemės sklypas.
Atkreipė dėmesį, jog Projekto Aiškinamajame rašte nurodyti teisės aktai, t. y. Statybos reglamentai, kurie pagrindžia didesnį reikiamo žemės sklypo plotą, nei išimtinai Metodikos formulėmis skaičiuojamas minimalus žemės sklypo plotas.
Nurodė, jog, pagal Metodikos 11.2 papunktį, tuo atveju, kai pagal statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus statiniui eksploatuoti privalo būti formuojamas didesnis žemės sklypas, vadovaujamasi statybos techniniais reglamentais – STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintu aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705; STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintu aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933. Pastarojo reglamento 107 punkte numatyta, jog prie gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastato minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius turi būti 1 vieta vienam butui. Pastate (duomenys neskelbtini), yra 3 butai, todėl iš viso prie jo turi būti įrengtos 3 automobilių stovėjimo vietos ir vienos automobilių stovėjimo vietos plotas turi būti apie 25 kv. m, t. y. automobilių saugyklos plotas – 75 kv. m. Želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms nustatomos pagal aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. Dl-694 patvirtintą Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą. Pagal minėto aprašo priedo 2 punktą, prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso sklypo ploto yra 30 proc., t. y. želdynų plotas – 272 m. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų sklypuose vaikų žaidimų aikštelės plotas nustatomas pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 242 punktą, t. y. vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip l x b (b – butų skaičius) kv. m. Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 kv. m. Todėl, pagal minėtų teisės aktų reikalavimus, Projektu nustatytas didesnis nei minimalus žemės sklypo plotas yra pagrįstai apskaičiuotas, o pareiškėjos argumentai dėl neva per didelio formuojamo žemės sklypo ploto yra atmestini.
Pažymėjo, jog Projektu suformuotame žemės sklype nustatyti keturi servitutai, kurie yra pakankami pareiškėjos poreikiams patenkinti, t. y. transporto priemonėmis privažiuoti prie statinių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos patikslintu skundu, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos teiginiai, kad formuojamas sklypas yra per didelis ir kad tai pažeidžia namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir kitų pastatų, priskirtų adresui (duomenys neskelbtini), savininkų teises bei teisėtus interesus, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad valstybinės žemės ploto prie statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pažeidžia jos teises ir interesus.
Nurodė, kad, pagal Metodikos 6 punktą, mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal atitinkamą formulę.
Pažymėjo, jog, pagal Metodikos 10 punktą, valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija pagal Metodikos 6 punktą apskaičiuotų 10 procentų valstybinės žemės ploto. Metodikos 11.1–11.3 papunkčiuose yra išdėstytos išimtys, kada valstybinės žemės dydis, viršijantis Metodikos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės (jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti).
Teigė, jog pareiškėjos skunde nurodomi argumentai, kad statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas, apskaičiuotas vadovaujantis Metodikos 6 punktu, negali būti viršijamas, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi minėtuose Metodikos 10 ir 11 punktuose yra nurodyti atvejai, kai valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį pagal Metodikos 6 punktą, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti.
Pažymėjo, kad Projektu suformuotas 906 kv. m valstybinės žemės sklypas statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti yra pagrįstas Metodikos 6, 10 punktų ir 11.2 papunkčio nuostatomis ir Aiškinamajame rašte išsamiai nurodyta, kodėl formuojamam žemės sklypui reikalingas didesnis nei minimalus žemės sklypo plotas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos teiginius. Todėl Projekto sprendiniuose statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti projektuojamo žemės sklypo plotas yra teisiškai pagrįstas.
Atkreipė dėmesį, jog projektuojamo žemės sklypo plotas atitinka Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus išduotus reikalavimus bei neviršija pagal Metodikos 6, 10 punktų ir 11.2 papunkčio nuostatas apskaičiuoto statiniams eksploatuoti reikalingo ploto, todėl laikytina, kad Projekto sprendiniai nepažeidžia teisės aktų nuostatų dėl projektuojamo žemės sklypo dydžio.
Nurodė, jog Projekto organizatorius 2018 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimų Nr. ŽSPR-11457 6.2 papunktyje pažymėjo, kad formuojant žemės sklypą būtina nurodyti gatvės, gretimybių kadastrines ir inventorines ribas, įvertinti, ar sklype nereikalingi kelio servitutai. Pagal Projekto byloje esančią informaciją, įvažiavimas į planuojamą teritoriją yra iš inventorizuotos (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esama įvaža. Projekto sprendiniuose nurodyta, jog per visą įvažiavimo plotą yra suprojektuotas 61 kv. m. kelio servitutas Nr. S1 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), kuris tarnauja žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatų adresu (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams bei atliekų tvarkymo operatoriui. Taip pat Projekte privažiavimui į gretimas teritorijas nustatyti S2 ir S3 kelio servitutai (tarnaujantys daiktai). Projekto sprendiniuose buvo įvertinti gretimų teritorijų privažiavimo poreikiai ir suprojektuoti privažiavimą užtikrinantys servitutai (Projekte pažymėti S1 – 61 kv. m, S2 – 90 kv. m ir S3 – 92 kv. m).
Pažymėjo, kad Projekto sprendiniai, kuriais įvažiavimas įtraukiamas į projektuojamą žemės sklypą ir privažiavimui prie gretimų teritorijų numatomi servitutais, neprieštarauja Taisyklių 42 punkto nuostatoms. Projekte suprojektuoti servitutai užtikrina galimybę gretimų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkams patekti prie šių statinių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime neišreiškė konkrečios nuomonės dėl pareiškėjos patikslinto skundo patenkinimo, tačiau nurodė, jog patikslinto skundo patenkinimo klausimą palieką spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime nurodė, jog žemės sklypas prie statinių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno miesto istorinė dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), teritoriją.
Pažymėjo, jog pritarė (derinimo data 2022 m. rugpjūčio 19 d. ir Nr. 21-Ž-96K) žemės sklypo prie statinių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui.
Tretieji suinteresuoti asmenys R. M., S. M., E. L., V. M.-A., R. D., S. G. ir P. N. prašė pareiškėjos patikslintą skundą patenkinti ir nurodė, jog Projektu nepagrįstai suformuotas per didelis žemės sklypas nei yra reikalingas pasatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Taip pažeidžiamos pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudotojų bei savininkų teisės naudotis istoriškai susiformavusia bendra teritorija ir privažiavimu prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir V. V. nesutiko su pareiškėjos patikslintu skundu ir jo argumentais. Jie nurodė, jog skundžiamu įsakymu pagrįstai suformuotas reikalingo dydžio žemės sklypas pasatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. A-4328 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja taip pat ginčija ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštą Nr. 70-2-1927 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir per darkymo projekto“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. lSD-2004-(8.52 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“.
Skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas Nr. 70-2-1927 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir per darkymo projekto“ buvo priimtas projekto viešinimo procedūros metu dėl pareiškėjos pasiūlymo (2022 m. birželio 7 d. pretenzijos). Skundžiamu raštu pareiškėjos pasiūlymui (2022 m. birželio 7 d. pretenzijai) nepritarta ir atsisakyta jį priimti. Atsakovė skundžiamame 2022 m. birželio 15 d. rašte Nr. 70-2-1927 nurodė, jog pareiškėjos pretenzijos (pasiūlymo) argumentai dėl formuojamo per didelio žemės sklypo nėra konkretūs pasiūlymai dėl Projekto sprendinių, tačiau yra prieštaravimai Projekto sprendiniams, todėl buvo atsisakyta pretenziją (pasiūlymą) priimti.
Pareiškėja, nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1927, pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos skundą išankstine administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Taisyklių 60 punkte. NŽT 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. lSD-2004-(8.52 E.) pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. lSD-2004-(8.52 E.) ir atsakovės 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1927, dėl jų panaikinimo kreipėsi su skundu į teismą. Vėliau šį skundą patikslino, prašydama panaikinti dar ir kitą administracinį aktą, t. y. atsakovės įsakymą, kuriuo patvirtintas Projektas.
Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra galutinis viešojo administravimo subjekto administracinis aktas – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. A-4328 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Pareiškėjos teismui skundžiami kiti du administraciniai aktai – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15d. raštas Nr. 70-2-1927 ir NŽT 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. lSD-2004-(8.52 E.) – yra laikytini tarpiniais dokumentais, priimtais dėl pareiškėjos pasiūlymų Projekto viešinimo procedūros metu dar iki galutinio procedūrinio sprendimo priėmimo, t. y. iki Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. A-4328 priėmimo, kuriuo buvo patvirtintas Projektas.
Priėmus galutinį procedūrinį sprendimą – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. A-4328, kuriuo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūra buvo užbaigta. Todėl pareiškėjos skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas Nr. 70-2-1927 ir NŽT 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. lSD-2004-(8.52 E.) nagrinėjamo ginčo atveju jokių teisinių pasekmių sukelti negali ir yra vertintini kaip tarpiniai procedūriniai administraciniai aktai, kurie nėra skundžiami teismui, kadangi yra priimtas galutinis procedūrinis sprendimas, t. y. pareiškėjos šioje administracinėje byloje skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintas Projektas.
Dėl minėtų argumentų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinės bylos dalis dėl procedūrinių tarpinių dokumentų, t. y. pareiškėjos skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. 70-2-1927 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ ir NŽT 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. lSD-2004-(8.52 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“, panaikinimo nutrauktina kaip nenagrinėtina administraciniuose teismuose.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. A-4328 teisėtumo ir pagrįstumo
Kaip pirmiau buvo minėta, skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. A-4328 buvo patvirtintas Projektas, jo duomenys ir užbaigta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą 2018 m. birželio 20 d. pateikė pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), administruojanti įmonė UAB „Kauno centro būstas“, kuri šio namo bendrasavininkų susirinkimo yra įgaliota inicijuoti ir parengti žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. A-2521 tenkino administruojančios bendrovės prašymą ir nusprendė organizuoti žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Projekto rengimą, kurio tikslas buvo suformuoti žemės sklypą statiniams (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui), (duomenys neskelbtini) (ūkiniam pastatui) ir (duomenys neskelbtini) (ūkiniam pastatui) (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos 205-osios butų savininkų bendrijos valdomas pastatas (duomenys neskelbtini), ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki skundžiamo įsakymo priėmimo pateko į tą pačią nesuformuotą valstybinės žemės teritoriją – Kauno Naujamiestį, įregistruotą Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kaip saugoma vietovė.
Kaip matyti iš inventorinių sklypų planų, į nesuformuotą valstybinės žemės teritoriją buvo patenkama asfaltuotu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) per bendrai naudojamą asfaltuotą aikštelę prie statinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl minėtų namų savininkai ir naudotojai faktiškai bendrai naudojosi nesuformuota valstybinės žemės teritorija, t. y. asfaltuota aikštele ir įvažiavimu, kad patektų prie statinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, nurodytų statinių savininkai ir naudotojai neabejotinai yra valstybinės žemės naudotojai ir suinteresuoti asmenys nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja yra suinteresuotas asmuo ginčijamo įsakymo požiūriu, kadangi ginčijamas administracinis aktas yra susijęs su jos teisėmis ir interesais, sukelia pareiškėjai teisines pasekmes dėl naudojimosi ginčo teritorija, todėl ji turi subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja skundžiamo įsakymo neteisėtumą iš esmės argumentavo tuo, jog Projektu suformuotas apie 906 kv. m žemės sklypas prie pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra ženkliai per didelis, didesnis nei būtinas pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, todėl skundžiamu įsakymu patvirtintas Projektas pablogino sąlygas pareiškėjai naudotis žemės sklypu.
Ginčo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejai. Vienas iš jų atitinka nagrinėjamo ginčo atvejį – kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 2.4 papunktyje.
Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje išdėstyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, tarp jų ir tai, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (Taisyklių 32 punktas). Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu (Taisyklių 36 punktas).
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 44¹ punkte nurodyta, kad, formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesiogine paskirtį ir pertvarkant valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, vadovaujamasi Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog, visų pirma, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu suformuojamos valstybinės žemės sklypo ribos, prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, žemės sklypas turi būti racionalių ribų ir tinkamas naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą.
Taisyklių 33 punkte numatyta, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.
Nagrinėjamo ginčo teritorijoje, kurioje skundžiamu įsakymu patvirtintu Projektu suformuotas žemės sklypas statiniams (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui), (duomenys neskelbtini) (ūkiniam pastatui) ir (duomenys neskelbtini) (ūkiniam pastatui) (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, yra dar ir kiti pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių savininkai ir naudotojai bendrai naudojosi ginčijamu Projektu suprojektuota teritorija, ir iš esmės šios teritorijos išorinės ribos atitinka statinių inventorinių planų ribas.
Projekto Aiškinamojo rašto esamos būklės analizės duomenys ir liudytojos, Projektą rengusios projektuotojos D. D. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtino, jog rengiant projektą nebuvo vertinta aplinkybė, kad ginčo teritorija bendrai naudojosi ir kitų gretimų pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai pagal istoriškai susiformavusią ir nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Liudytoja D. D. nurodė, jog į gretimų pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų interesus buvo atsižvelgta tik tuo požiūriu, kad buvo nustatyti tarnaujantys kelio servitutai S1, S2 ir S3, skirti patekti prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Liudytoja D. D. teigė, jog formuodama žemės sklypą atsižvelgė į inventorinių planų išorines ribas ir pagal Metodikos 6 punktą nustatė, kad statinių (duomenys neskelbtini), t. y. pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas – 155 kv. m, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) užimamas plotas – 25 kv. m, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) užimamas plotas – 13 kv. m, mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinių užimamas plotas ir jų priežiūrai reikalingas plotas, buvo apskaičiuotas 445 kv. m. Nurodė, kad, pagal Metodikos 11.2 papunktį ir atsižvelgė į statybos techninių reglamentų reikalavimus, jog prie pastatų turi būti automobilių stovėjimo vietos, želdynai, vaikų žaidimų aikštelės, todėl Projektu suformavo didesnį, t. y. 906 kv. m, bendras žemės sklypo plotas.
Teismo posėdyje ekspertas G. P. paaiškino, jog Projektu suformuotas žemės sklypo 906 kv. m bendras plotas, reikalingas pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, yra ženkliai per didelis, pažeidžiantis kitų šios teritorijos teisėtų naudotojų teisėtus interesus bei lūkesčius.
Eksperto teigimu, skaičiuojant mažiausią valstybinės žemės sklypo dydį, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) užimamas plotas neturėjo būti skaičiuojamas atskirai, nes jis yra ne atskiras pastatas, o sujungtas su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastatu. Statinio užimamas plotas skaičiuojamas tik prie atskirų statinių ir skaičiuojamas ne jų užstatymo plotas, tačiau užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų projekciją į žemės paviršių (išsikišusios konstrukcijos) (Metodikos 6 punktas). Todėl, pagal Metodikos 6 punktą, mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinių – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) užimamas plotas ir jiems prižiūrėti reikalingas plotas, turėtų būti ne 445 kv. m, o – 397 kv. m.
Ekspertas pažymėjo, jog Projektu suformuoto žemės sklypo statiniams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti 906 kv. m plotas nepagrįstai viršija Projektu nustatytą statinių (duomenys neskelbtini), 445 kv. m mažiausiai užimamą ir jiems prižiūrėti reikalingą plotą.
Pagal Metodikos 10 punktą, valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija pagal Metodikos 6 punktą apskaičiuotų 10 procentų valstybinės žemės ploto.
Metodikos 6 punkte numatyta, kad mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal formulę: Smin = Astat + Spriež.
Nagrinėjamo ginčo atveju skundžiamu įsakymu patvirtintu Projektu suformuotas 906 kv. m dydžio žemės sklypo bendras plotas daugybę kartų, t. y. net 203 procentais, viršija Projekto rengėjos apskaičiuotą 445 kv. m mažiausią valstybinės žemės plotą, užimamą statinių (duomenys neskelbtini), ir jiems prižiūrėti reikalingą plotą.
Metodikos 11 punkte numatytos išimtys, kai valstybinės žemės dydis, viršijantis Metodikos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, gali būti priskiriamas prie statiniams eksploatuoti reikalingos žemės ploto, jeigu šis plotas yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti.
Pagal Metodikos 11.1–11.3 papunkčiuose nurodytas išimtis, valstybinės žemės dydis, viršijantis Metodikos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės (jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti): parduodant atskiros sodybos (namų valdos) naudojamą žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalis (Metodikos 11.1 papunktis); tuo atveju, jeigu pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus statiniui eksploatuoti turi būti formuojamas didesnis žemės sklypas (Metodikos 11.2 papunktis): dėl minimalios žemės sklypo struktūros, nustatomos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Metodikos 11.2.1 papunktis); dėl automobilių stovėjimo aikštelės ploto (jis gali būti neprivalomas, jei automobiliai laikomi kitame žemės sklype), nustatomo vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Metodikos 11.2.2 papunktis); dėl žemės sklypo priklausomųjų želdinių ploto, nustatomo pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Metodikos 11.2.3 papunktis); dėl statinių išsidėstymo žemės sklype, nustatomo vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ patvirtinimo“; STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“; STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ (Metodikos 11.2.4 papunktis); dėl minimalių priešgaisrinių atstumų, nustatomų pagal gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (Metodikos 11.2.5 papunktis); dėl kituose teisės aktuose, tarp jų ir kituose statybos techniniuose reglamentuose, nustatytų norminių atstumų ar žemės plotų, kurie naudojami ir būtini statinio eksploatacijai ar reikalingi statinio saugai užtikrinti ir kurie pagal teisės aktus turi būti statiniui eksploatuoti skirtame žemės sklype (Metodikos 11.2.6 papunktis).
Nurodytos Metodikos 11.2–11.2.6 papunkčių nuostatos reiškia, jog norminiai atstumai ir žemės plotai, numatyti minėtuose teisės aktuose, tarp jų ir statybos techniniuose reglamentuose, turi būti nustatomi formuojamame žemės sklype tik tais atvejais, kai tai yra būtina statiniui eksploatuoti ir jam naudoti ir dėl to yra neišvengiama formuoti didesnį žemės sklypą, viršijantį daugiau nei 10 procentų Metodikos 10 punkte nurodyto valstybinės žemės ploto.
Nagrinėjamo ginčo atveju nei Projekto Aiškinamajame rašte, nei kituose jo sprendiniuose nenustatyta jokių pagrįstų ir konkrečiai išreikštų poreikių, leidžiančių padidinti daugiau nei 10 procentų apskaičiuotą 445 kv. m mažiausią valstybinės žemės sklypo plotą statiniams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, išskyrus tai, jog Projekto Aiškinamajame rašte išvardyti statybos techniniai reglamentai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys įvairias žemės struktūras ir jų plotų dydžius. Tokių poreikių nenurodė ir Projektą rengusi liudytoja D. D.
Todėl tik teisės aktų nurodymas Aiškinamajame rašte ir pagal jų normas apskaičiuotas ir Projektu suformuotam ginčo žemės sklypui priskirtas atitinkamų struktūrų – automobilių saugyklos, želdynų, vaikų žaidimų aikštelės, buitinių atliekų laikino sandėliavimo – plotas negali būti vertintinas kaip išskirtinio poreikio formuoti didesnį žemės sklypą pagrindimas. Projekto Aiškinamajame rašte nurodyti statybos techniniai reglamentai, kiti teisės aktai ir pagal jų reikalavimus apskaičiuoti žemės sklypo struktūros plotai nepateisina poreikio formuoti didesnį ginčo žemės sklypo plotą, viršijantį daugiau nei 10 procentų Metodikos 10 punkte nurodyto valstybinės žemės ploto. Kitų duomenų, pagrindžiančių Projektu suformuoto Žemės sklypo plotą, nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Projekto sprendiniuose ir jo Aiškinamajame rašte nėra atsižvelgta į ginčo teritorijos faktines ir objektyviai svarbias aplinkybes, kad Projektu formuojamas žemės sklypas yra istoriškai jau susiformavusioje itin tankaus užstatymo žemės sklypo teritorijoje, kuri buvo naudojama visiems statiniams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti ir kurioje nėra pakankamai valstybinės žemės visiems šiems statiniams eksploatuoti. Be to, žemės sklypas formuojamas ne naujai pastatytiems pastatams, bet anksčiau pastatytiems statiniams eksploatuoti.
Teismo vertinimu, statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 107 punkto reikalavimai, jog prie gyvenamosios paskirties pastato minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius turi būti 1 vieta vienam butui ir vienos automobilių saugyklos plotas – 25 kv. m, bei kitų statybos techninių reglamentų ir teisės aktų reikalavimai vaikų žaidimo aikštelių, buitinių atliekų sandėliavimo, želdynų plotams, negali būti besąlygiškai taikomi tik dėl šiuose teisės aktuose įtvirtintų tikslų realizavimo, neatsižvelgus į faktiškai esančios ir istoriškai susiformavusios itin tankaus užstatymo teritorijos ploto galimybes ir tai, kad istoriškai susiformavusios teritorijos nepakanka visiems pirmiau minėtiems statiniams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nebuvo jokio pagrįsto poreikio formuoti didesnį žemės sklypą pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, nei numatyta Metodikos 10 punkte.
Teismas neturi jokio pagrindo abejoti eksperto G. P. paaiškinimais ir išvadomis Komentare, jog Projektu nepagrįstai atliktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ploto padidinimas, remiantis Metodikos 11 punktu bei teorinių poreikių skaičiavimu nustatant didesnį nei 10 procentų žemės sklypo plotą. Ženkliai didesnio žemės sklypo ploto apskaičiavimas nepagrįstas jokiais realiai egzistuojančiais poreikiais, būtinais statiniams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Didesnis žemės sklypo plotas, reikalingas statiniams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, apskaičiuotas neįvertinus kitų ginčo teritorijoje esančių pastatų eksploatavimo poreikių ir kad jiems užtikrinti ginčo teritorija yra iš esmės per maža, tankiai užstatyta, ilgainiui faktiškai susiformavusi, todėl visų poreikių įgyvendinti nėra net techninių galimybių dėl faktinės vietovės situacijos, reljefo, statinių, gretimų sklypų išsidėstymo.
Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas G. P. teikdamas paaiškinimus ir Komentare pažymėjo, jog ginčo teritorijoje prie pastato – gyvenamojo namo ir dviejų ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), esantys gretimi pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra didesni už minėtus pastatus (duomenys neskelbtini). Ekspertas nurodė, jog gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini), užima 435 kv. m plotą, gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini), – 162 kv. m plotą, ūkinis pastatas – 47 kv. m plotą (nevertinant labiausiai išsikišusių pastatų konstrukcijų). Gyvenamasis pastas (duomenys neskelbtini), užima 155 kv. m plotą, o ūkiniai pastatai – 25 kv. m ir 13 kv. m plotus. Užimamos nurodytų pastatų plotų proporcijos skiriasi, todėl negali būti teisiškai pagrįsta situacija, kai mažiau ploto užimantiems pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuojamas neproporcingai didelis žemės sklypas, lyginant su kitais ginčo teritorijoje esančiais pastatų užimamais plotais, neatsižvelgiant į gretimų pastatų savininkų ir naudotojų poreikius.
Ekspertas G. P. teismo posėdyje paaiškino ir Komentare nurodė, jog ginčijamu įsakymu patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas nustatyti remiantis išskirtinai šio žemės sklypo techninės apskaitos byloje komplektuojamais inventoriniais planais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), neįvertinus, kad šiuose planuose nurodyta informacija yra iš esmės prieštaringa kitų ginčo teritorijoje esančių pastatų inventoriniuose planuose esančiai informacijai. Eksperto Komentare pateiktas inventorinių planų prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sprendinių planas (Komentaro 10 paveikslas, 13 puslapis) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos yra artimos techninės apskaitos byloje esančiuose 1970 bei 1992 metais sudarytuose inventoriniuose planuose nurodytoms riboms, tačiau šių techninės apskaitos bylų duomenys iš esmės skiriasi nuo kitų ginčo teritorijoje esančių pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudarytų inventoriniuose planuose nurodytų ribų. Todėl realiai projektuojant ginčo žemės sklypą nebuvo įvertinta, jog pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypų inventoriniuose planuose nurodytos ribos persidengia.
Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog skundžiamu įsakymu buvo patvirtintas neatitinkantis faktinės ginčo teritorijos, ženkliai per didelis statiniams eksploatuoti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tuo pažeidžiant Metodikos 6, 10 ir 11 punktų reikalavimus, susijusius su formuojamo mažiausio valstybinės žemės sklypo tankiai užstatytoje, ilgainiui faktiškai susiformavusioje valstybinės žemės teritorijoje, reikalingo statiniams eksploatuoti, dydžio skaičiavimu, jo leistinu ploto viršijimu.
Kaip jau buvo pirmiau minėta, Taisyklių 33 punkte numatyta, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (Taisyklių 32 punktas).
Ekspertas G. P. teismo posėdyje paaiškino bei pateiktame Komentare nurodė, jog Projektu suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos apima ne tik pastato (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamą, tačiau ir kitų pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bendrai naudojamą teritoriją – įvažiavimą, pravažiavimą, aikštelę, todėl dėl šios priežasties žemės sklypas apribojamas net 243 kv. m plotą sudarančiais kelio servitutais. Projektu suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), servitutais neapribota teritorija yra itin netaisyklingos formos, smailėjanti, artima ne stačiakampiui, o trikampiui, nepatogi naudotis, nepatraukli estetiškai (nusprendus ją apsitverti).
Įvertinus eksperto G. P. paaiškinimus, minėtų teisės aktų reglamentavimą, konstatuotina, jog nagrinėjamo ginčo atveju skundžiamu įsakymu patvirtintu Projektu suformavus žemės sklypą nebuvo įvertintos istoriškai jau susiformavusios, tankiai užstatytos ginčo teritorijoje egzistuojančios objektyvios faktinės aplinkybės, t. y. kad ginčo teritorija buvo naudojama bendrai visų joje esančių pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudotojų ir yra iš esmės per maža užtikrinti visų šių pastatų eksploatavimo poreikius. Skundžiamu įsakymu patvirtintu Projektu suformavus nepagrįstai per didelį žemės sklypą, į kurio ribas pateko kitų gretimų pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudotojų ir savininkų bendrai naudojama teritorija, buvo neabejotinai pažeisti Taisyklių 32 ir 33 punktų reikalavimai dėl žemės sklypo racionalių ribų nustatymo ir kitų gretimų statinių naudotojų ir savininkų teisės naudotis jiems priklausančiais statiniais ginčo teritorijoje.
Nustatytų aplinkybių visuma patvirtino, jog Projektu formuojant žemės sklypą pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti nebuvo atsižvelgta į tai, kad ginčo teritorija itin tankai užstatyta, kad šioje teritorijoje yra ir kitų pastatų, prie kurių dar nėra suformuoti sklypai, kad kitų pastatų užstatymo plotas ((duomenys neskelbtini) – 162 kv. m ir 47 kv. m, (duomenys neskelbtini) – 435 kv. m) yra didesnis už pastatų (duomenys neskelbtini) (155 kv. m, 25 kv. m ir 13 kv. m), užstatymo plotą. Vadovaujantis eksperto G. P. paaiškinimais ir Komentaro išvadomis, valstybinės žemės sklypai pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti turėtų būti formuojami neabejotinai didesni nei pastatams (duomenys neskelbtini), kuriems eksploatuoti Projektu suformuotas nepagrįstai didelis žemės sklypas. Todėl skundžiamu įsakymu patvirtintas apie 906 kv. m dydžio žemės sklypo Projektas neatitinka faktinės situacijos, nes žemės sklypo plotas suformuotas be jokio realaus poreikio pagrindimo formuoti būtent tokio dydžio sklypą pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, ir neabejotinai pažeidžia pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų teises, kurių apsauga įtvirtinta Taisyklių 33 punkte.
Taigi, skundžiamu įsakymu patvirtintu Projektu suformuotas 906 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), statiniams (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui), (duomenys neskelbtini) (ūkiniam pastatui) ir (duomenys neskelbtini) (ūkiniam pastatui) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį yra ženkliai per didelis, neatitinka Metodikos 10, 11 punktų ir Taisyklių 32, 33 punktų reikalavimų.
Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tai pat neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Projektas, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėjos atstovė advokatė N. Ž. 2023 m. sausio 31 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 1 293,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos patikslintas skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. A-4328 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kita bylos dalis dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. 70-2-1927 ,,Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ ir dėl NŽT 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1SD-2004-(8.52 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ panaikinimo buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkintas vienas iš trijų pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, pareiškėja įgijo teisę į 1/3 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodyta, kad už ieškinio (skundo) parengimą teismui rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už skundo parengimą išrašyta 2022 m. rugsėjo 1 d. ir išlaidos skundui parengti sudarė 726,00 Eur. Skundas teismui pateiktas 2022 m. rugsėjo 7 d., t. y. 2022 m. trečią ketvirtį, todėl užpraėjęs ketvirtis būtų 2022 m. pirmas ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2022 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 729,90 Eur. Maksimalus atlygintinas dydis už skundo administraciniam teismui parengimą – 4 324,75 Eur.
Pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už skundo parengimą neviršija maksimalaus leistino atlyginimo dydžio, todėl pareiškėjai proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai priteistina 242,00 Eur (726,00 Eur x 1/3 tenkintų reikalavimų).
PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už patikslinto skundo parengimą išrašyta 2022 m. lapkričio 21 d. ir išlaidos patikslintam skundui parengti sudarė 302,50 Eur. Patikslintas skundas teismui pateiktas 2022 m. lapkričio 24 d., t. y. 2022 m. ketvirtą ketvirtį, todėl užpraėjęs ketvirtis būtų 2022 m. antras ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2022 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,50 Eur. Maksimalus atlygintinas dydis už patikslinto skundo administraciniam teismui parengimą – 4 451,25 Eur.
Pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už patikslinto skundo parengimą neviršija maksimalaus leistino atlyginimo dydžio, todėl pareiškėjai proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai priteistina 100,83 Eur (302,50 Eur x 1/3 tenkintų reikalavimų).
Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas.
PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. sausio 30 d. prašymo dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo prie bylos parengimą išrašyta 2023 m. sausio 24 d. Paaiškinimai teismui pateikti 2023 m. sausio 31 d. Išlaidos rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų parengimui sudarė 121,00 Eur. Maksimalus atlygintinas dydis už rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimą prie bylos – 712,20 Eur (1 780,50 Eur x 0,4 koeficientas).
Pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo prie bylos parengimą neviršija maksimalaus atlyginimo dydžio, todėl jai proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai priteistina 40,33 Eur (121,00 Eur x 1/3 tenkintų reikalavimų).
Rekomendacijų 8.19 papunktyje nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Maksimalus atlygintinas dydis už vieną valandą – 178,05 Eur.
Pareiškėjos atstovė nurodė, jog pasirengimas teismo posėdžiui bei dalyvavimas jame truko 1 valandą. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2023 m. sausio 24 d. ir išlaidos pasirengti teismo posėdžiui bei dalyvauti jame sudarė 121,00 Eur.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdis truko 15 min.; 2023 m. gegužės 4 d. teismo posėdis vyko 3 val. 20 min.
Pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovimą jame neviršija maksimalaus leistino atlyginimo dydžio, todėl pareiškėjai proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai priteistina 40,33 Eur (121,00 Eur x 1/3 tenkintų reikalavimų).
2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja pateikė „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymą Nr. 25, kuriuo patvirtinta, jog ji sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į pareiškėjos tenkintų reikalavimų apimtį, jai priteistina 7,67 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Iš viso pareiškėjai 205-ajai butų bendrijai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 431,16 Eur (242,00 Eur + 100,83 Eur + 40,33 Eur + 40,33 Eur + 7,67 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos 205-osios butų savininkų bendrijos patikslintą skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. A-4328 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Bylos dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. 70-2-1927 ,,Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1SD-2004-(8.52 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ panaikinimo nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjos 205-osios butų savininkų bendrijos prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai 205-ajai butų savininkų bendrijai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 431,16 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 16 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.