Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., A. B., L. B., S. G., P. J. D., V. Š., A. S. Š., S. M., A. M., V. M., R. M., P. N., R. U., A. U., UAB „Kauno centro būstas“, V. G., K. C., B. R., B. B., L. Č., A. M., M. K., UAB „Kauno vandenys“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, R. D., K. P., V. M., G. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. L., E. L., L. D., V. V., A. D., V. M.-A., M. A., M. M., J. M., A. D. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėjas manė, jog Atsakymas yra priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus aplinkybes, jis pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą ir pareiškėjo bei jo atstovaujamų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Namas (duomenys neskelbtini)), savininkų (taip pat ir kitų pastatų savininkų) teises ir interesus. Namas (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Namas (duomenys neskelbtini)), yra tame pačiame šiuo metu nesuformuotos valstybinės žemės plote. Jame taip pat yra pastatų, priskirtų adresams (duomenys neskelbtini). Kitu projektu yra siekiama suformuoti atskirą žemės sklypą prie Namo (duomenys neskelbtini), prisiskiriant jam neprotingai didelį žemės plotą prie pastato, kurio užstatytas plotas yra mažesnis, o didesnio užstatymo pastatus (su didesniu gyventojų skaičiumi) paliekant be galimybės suformuoti sklypą, kuris patenkintų bent jau minimalius pastatų eksploatavimo (ir automobilių statymo) poreikius. O Pasiūlymais siekiama suformuoti vieną bendrą valstybinės žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, maksimaliai atitinkantį buvusios istorinės posesijos ribas. Toks sprendimas atitiktų ilgametę nusistovėjusią žemės naudojimosi tvarką, užtikrintų visų savininkų automobilių statymo ir kitus žemės naudojimo poreikius. Kito projekto patvirtinimo atveju būtų tenkinami išimtinai Namo (duomenys neskelbtini) savininkų interesai. Į Pasiūlymais siūlomą suformuoti teritoriją patenka visa teritorija, kurią siekiama suformuoti pagal Kitą projektą.

4. Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, pagal kokį formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti formuojamas žemės sklypas prie pastatų – pagal projektą, kuris būtų parengtas Pasiūlymų pagrindu, ar pagal Kitą projektą. Atsakovas turėjo pareigą vertinti situaciją iš esmės bei spręsti, kuris projektas yra tinkamesnis. Vien ankstesnis projekto pradėjimas negali būti esminis kriterijus.

7. Aikštelės dalis ir įvažiavimas Kitame projekte Namui (duomenys neskelbtini) yra priskiriami todėl, kad Kitas projektas yra grindžiamas pasenusiu, dabartinės faktinės situacijos neatitinkančiu pastatų (duomenys neskelbtini) g. (dabartinis gatvės pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) situacijos planu (toliau – ir (duomenys neskelbtini) situacijos planas), kuriame yra pažymėta daugiau pastatų, nei jų yra išlikę šiuo metu. Be to, 1977 m. vasario 7 d. buvo sudarytas inventorinis žemės ploto prie Namo (duomenys neskelbtini) planas, o šiame plane Aikštelės dalis ir įvažiavimas yra pažymėti kaip reikalingi ir naudojami Namo (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Atsižvelgiant į naują aplinkybę – Namo (duomenys neskelbtini) pastatymą – aktualus yra Namo (duomenys neskelbtini) inventorinis planas, o ne (duomenys neskelbtini) situacijos planas. 1994 m. sklypų ribų projekte, parengtame formuojant žemės sklypus prie pastatų (duomenys neskelbtini), Aikštelė ir įvažiavimas taip pat buvo pažymėti kaip reikalingi ir naudojami pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Pasiūlymuose siūlomo formuoti žemės sklypo ribos maksimaliai atitinka sklypo ribas Kauno gubernijos Carinės Rusijos valdžioje laikmečiu (1843–1918 m.).

8. Atsižvelgiant ir į tai, kad Pasiūlymai atitinka realius žemės poreikius pastatų eksploatavimui, faktinę naudojimosi tvarką ir visų pastatų savininkų teisėtus interesus, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra rengtinas pagal juos, o ne pagal Kitą projektą. Pasiūlymuose numatomas sklypas yra kuo taisyklingesnės formos, tiesesnių linijų. Kitame projekte numatomas kampuotas, su ilgu siauru atsikišimu sklypas. Kitas projektas turi esminių trūkumų, t. y. jis neatitinka realių žemės poreikių statinių eksploatavimui, faktinės naudojimosi tvarkos, istorinių sklypų ribų, racionalios žemėnaudos principų ir pažeidžia pareiškėjo bei jo atstovaujamų Namo (duomenys neskelbtini) savininkų (kitų pastatų savininkų) teises ir teisėtus interesus.

9. Adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, į Pasiūlymus įtrauktas pagrįstai, nes siūlomoje formuoti teritorijoje yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarieji yra keli iš pastatų, kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šie pastatai nepatenka į atsakovo nurodytą jau suformuotą kitą sklypą tuo pačiu adresu.

13. Prie pareiškėjo valdomų pastatų žemės sklypas Projektu nėra formuojamas. Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenimis, pareiškėjas nėra pateikęs prašymo formuoti žemės sklypą tik prie jo valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. Įsakymas yra sukėlęs tam tikras teisines pasekmes, t. y. juo suteikta teisė rengti žemės sklypo Projektą prie konkrečių pastatų, institucijos pagal kompetenciją yra pateikę Projekto rengimo reikalavimus. Projekto rengėjas yra parengęs sprendinių brėžinį ir kt. Projekto iniciatoriui ar pastatų savininkams pateikus bendrą prašymą (ar susitarimą) kartu su pareiškėju ir kitų pastatų savininkais formuoti bendrą žemės sklypą, Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi prašymą ir esant pagrindui, spręstų klausimą dėl Įsakymo ir kitų su Projekto rengimu susijusių dokumentų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad toks prašymas ar susitarimas nėra pateiktas, o Įsakymas, kuriuo suteikta teisė Projekto iniciatoriui rengti Projektą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra galiojantis ir nenuginčytas, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti kito įsakymo, kuriuo būtų organizuojamas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas prie tų pačių pastatų.

14. Atsižvelgęs į Taisyklių 58, 60, 61 punktuose įtvirtintas suinteresuotų asmenų teises atsakovas nurodė, kad Taisyklėse įtvirtinta tvarka, kuria pasinaudojęs pareiškėjas, manydamas, kad jo pasiūlymai yra nepagrįstai atmetami, teisės aktų nustatyta tvarka gali apginti savo pažeistas teises.

17. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo prašymu įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal Pasiūlymus. Kauno miesto savivaldybės administracijos vertinimu, teismui patenkinus pirmiau paminėtą skundo reikalavimą ir įpareigojus atsakovą priimti konkretų sprendimą pagal konkrečius sprendinius, toks teismo sprendimas būtų prilyginamas viešojo administravimo subjekto sprendimui, o tokios teisės teismui nėra priskirtos.

20. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2018 m. spalio 30 d. suderino Der. Nr. 18-pp-64K vieno bendro žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus (parengė UAB D. A. R. studija), rekomenduodamas ateityje sklypą dalyti pagal istorinių posesijų ribas, o tai neprieštarauja Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2018 m. spalio 1 d. sprendimui Nr. 18-Ž-287K.

21. Tretieji suinteresuoti asmenys E. D. V., R. V., V. M., A. M., S. M., R. M., A. S. Š., S. G., L. B., A. B., V. Š., P. J. D., A. D., G. S., K. C., L. Č., V. G., B. R., M. K., P. N., R. D., L. D. atsiliepime paaiškino, kad visiškai sutinka su (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos skundu.

II.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto, kuriame aiškiai nurodoma, kad prie vieno iš pastatų, kurį savo prašyme nurodė pareiškėjas, jau yra formuojamas žemės sklypas. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rengti formavimo ir pertvarkymo projektą prie jam priklausančio (ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais valdomo) pastato. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjo atstovė, tiek ir tretieji suinteresuoti asmenys siekė praplėsti priimto nagrinėti skundo ribas, nurodydami aplinkybes, kurios ginčijamame rašte nėra nurodomos. Teismas nagrinėja bylą remdamasis priimtu nagrinėti skundu ir nesutinka su pareiškėjo išdėstyta nuomone, jog ginčas kilo būtent dėl to, pagal kokį formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti formuojamas žemės sklypas.

27. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas iš esmės į teismą kreipėsi nesutikdamas su Atsakymu, iš jo kildina reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija į ją kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

28. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo veikloje (taip pat priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka VAĮ 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą atsakovo administracinį aktą, nusprendė, kad trūkumų, išnagrinėjus ginčo raštą, nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą raštą pagal VAĮ 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog šiuo administraciniu aktu pareiškėjo iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudaro pareiškėjui galimybių elgtis dviprasmiškai. Administracinis aktas pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šio rašto apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog skundžiamas nagrinėjamoje byloje raštas – sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir šiuo pagrindu nenaikintinas.

29. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies nuostata, pagrindo panaikinti minėtą raštą taip pat nėra. Individualūs administraciniai aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Tokių skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų nenurodė ir pats pareiškėjas.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Įsakymu pradėtas organizuoti žemės sklypo prie konkrečių statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, Projekto rengimas. Prie pareiškėjo valdomų pastatų žemės sklypas Projektu nėra suformuotas ar formuojamas (įsakymo tokiu klausimu byloje nepateikta). Bylos duomenimis, pareiškėjas nėra pateikęs prašymo formuoti žemės sklypą tik prie jos valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune.

31. Taisyklių 13 punkto nuostatos reglamentuoja, kokie subjektai turi formavimo ir pertvarkymo projektų inicijavimo teisę. Vertinant Taisyklių 13 punkto nuostatas, darytina išvada, kad formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo teisę, kai siekiama suformuoti žemės sklypą prie pastatų, turi asmenys, kurie yra tų konkrečių pastatų savininkai (valdytojai). Pareiškėjas nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Taigi, toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu pareiškėjas pageidauja formuoti žemės sklypą prie pastatų, kurie nėra jos valdymo (ar kitokios teisės) objektai, šį klausimą ji turėtų spręsti kartu su tų pastatų savininkais (valdytojais).

32. 2018 m. liepos 26 d. Įsakymas Nr. A-2521 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, nepanaikintas ir šiuo metu galiojantis. Įsakymas yra sukėlęs tam tikras teisines pasekmes, juo suteikta teisė rengti žemės sklypo Projektą prie konkrečių pastatų, institucijos pagal kompetenciją yra pateikę Projekto rengimo reikalavimus. Projekto rengėjas yra parengęs sprendinių brėžinį ir kt. Šis Įsakymas yra priimtas pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojo UAB „Kauno centro būstas“ prašymu, kuris pateiktas esant pastatų savininkų pritarimui. Projekto iniciatoriui ar pastatų savininkams pateikus bendrą prašymą (ar susitarimą) kartu su pareiškėju ir kitų pastatų savininkais formuoti bendrą žemės sklypą, atsakovas tokį prašymą taip pat privalėtų išnagrinėti ir, esant pagrindui, spręstų klausimą dėl Įsakymo ir kitų su Projekto rengimu susijusių dokumentų pakeitimo. Tačiau toks prašymas ar susitarimas nėra pateikti, o Įsakymas, kuriuo suteikta teisė Projekto iniciatoriui rengti Projektą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra galiojantis ir nenuginčytas, atsakovas neturi teisinio pagrindo priimti kito įsakymo, kuriuo būtų organizuojamas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas prie tų pačių pastatų.

33. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 58, 60, 61 punktais, nurodė, kad Taisyklėse įtvirtinta tvarka, kuria pasinaudojus, pareiškėjas, laikydamas, kad jo pasiūlymai yra nepagrįstai atmetami, teisės aktų nustatyta tvarka gali apginti savo pažeistas teises.

34. Teismo nuomone, pareiškėjas su skundu kreipėsi siekdamas apginti galbūt ateityje kilsiančius savo teisių pažeidimus, pareiškėjas vadovaujasi tik prielaidomis apie būsimus pažeidimus, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai šioje byloje skundžiamu raštu yra pažeidžiamos jo turimos teisės. Įsakymo pagrindu pradėtas Projektas dar nėra patvirtintas, o jo sprendiniai nėra galutiniai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad pagal Taisyklių nuostatas jis turi inicijavimo teisę formuoti žemės sklypą prie jam nepriklausančių (jo nevaldomų) pastatų, taip pat kad pareiškėjas būtų teikęs atsakovui prašymą formuoti žemės sklypą tik prie jam priklausančių (jo valdomų) pastatų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas teisme gina jam teisės aktais nesuteiktą teisę, taip pat galbūt ateityje, patvirtinus Projektą, būsiantį teisių pažeidimą, o tokia situacija yra teisiškai ydinga ir prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

37. Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal Pasiūlymus. Atsižvelgęs į Taisyklių 12.2 punktą teismas nurodė, jog teisės akto rengėjas teisę būti formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriumi yra priskyręs konkrečiam viešojo administravimo subjektui. Teismui patenkinus pirmiau paminėtą skundo reikalavimą ir įpareigojus atsakovą priimti konkretų sprendimą pagal konkrečius sprendinius, toks teismo sprendimas būtų prilyginamas viešojo administravimo subjekto sprendimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimo, priskirto viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai pažeistų konstitucinį valdžių padalijimo principą.

Motyvuojamoji dalis

38. Teismas pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu ir atmetė. Kadangi skundas atmestas, nebuvo tenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

43. Nors Kitas projektas dar tik pradėtas rengti ir dar nėra viešinamas, pareiškėjo teigimu, atskiro žemės sklypo prie Namo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas bet kuriuo atveju pažeidžia Namo (duomenys neskelbtini) ir kitų pastatų savininkų teises ir interesus. Atidavimas įvažiavimo į kiemą (aikštelę) vienam iš pastatų pažeidžia kitų pastatų savininkų teises bei interesus. Kitame projekte yra pažymėtas servitutas Namui (duomenys neskelbtini) aptarnauti, tačiau nepažymėtas kelio servitutas privažiavimui prie jo, taigi pagal Kitą projektą Namas (duomenys neskelbtini) liktų be įvažiavimo į likusią Aikštelės dalį. Tačiau net jei servitutą privažiavimui Kitame projekte numatytų, tai vis tiek pažeistų Namo (duomenys neskelbtini) savininkų / bendraturčių teises ir interesus.

44. Pareiškėjas nurodo, kad atskiro žemės sklypo prie Namo (duomenys neskelbtini) suformavimas reikštų, kad būtų sukurtos prielaidos Namo (duomenys neskelbtini) savininkams gauti atlygį iš Namo (duomenys neskelbtini) ir kitų pastatų savininkų (dėl servitutų). O to galima išvengti ir lygiateisiškumą užtikrinti formuojant vieną bendrą žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. Nesąžininga ir neteisinga tai būtų ir todėl, kad Aikštelę ir įvažiavimą prižiūrėjo, išlaidas jų priežiūrai ir eksploatavimui patirdavo tik Namo (duomenys neskelbtini) savininkai.

45. Teisės normos reikalauja formuojant žemės sklypus numatyti ir privažiavimą prie jų. Kadangi įvažiavimas dėl jau minėtų priežasčių negali būti atiduotas vienam iš pastatų ir juo labiau Namui (duomenys neskelbtini), Kitas projektas bet kuriuo atveju pažeistų pastatų (duomenys neskelbtini) savininkų teises, nes Namui (duomenys neskelbtini) atitektų vienintelis įvažiavimas į kiemą.

46. Kitu projektu yra siekiama suformuoti atskirą žemės sklypą prie Namo (duomenys neskelbtini), prisiskiriant jam neprotingai didelį žemės plotą prie pastato, kurio užstatytas plotas yra mažesnis, o didesnio užstatymo pastatus (su ženkliai didesniu gyventojų skaičiumi) paliekant be galimybės suformuoti sklypą, kuris patenkintų bent jau minimalius pastatų eksploatavimo (ir parkavimo) poreikius. O Pasiūlymais siekiama suformuoti vieną bendrą valstybinės žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, maksimaliai atitinkantį buvusios istorinės posesijos ribas. Toks sprendimas atitiktų esamą ilgametę nusistovėjusią žemės naudojimosi tvarką, užtikrintų visų savininkų parkavimo ir kitus žemės naudojimo poreikius.

47. Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, pagal kokį formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti formuojamas žemės sklypas prie pastatų – pagal projektą, kuris būtų parengtas Pasiūlymų pagrindu, ar pagal Kitą projektą. Atsakovas Atsakymu atsisakė pagal Pasiūlymus organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl formalios priežasties – dėl to, kad Kitas projektas buvo pradėtas rengti anksčiau. Tačiau Kitas projektas yra tik pradinėje stadijoje, todėl atsakovas turėjo pareigą vertinti situaciją iš esmės ir objektyviai, bei spręsti, kuris projektas yra tinkamesnis, geriau atitinkantis visų savininkų interesų derinimo principą ir užtikrinantis daugelio (o ne atskirų asmenų) poreikių tenkinimą naudojantis žeme pastatų eksploatavimui.

49. Pažymi, kad teismas sprendime formaliai vertino Kultūros paveldo departamento pastabą prie Pasiūlymų suderinimo – „rekomenduojama ateityje dalinti sklypą pagal istorinių posesijų ribas“ ir nepagrįstai neatsižvelgė, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų apie užstatymo ir istorinių sklypų ribų pokyčius bei apie tai, kad aplinkinių sklypų ribos yra tapdinamos su Kauno Gubernijos carinės Rusijos valdžioje laikmečiu (1843–1918 m.) buvusio tuometinio sklypo riba. Pasiūlyme numatomas sklypas yra kiek įmanoma taisyklingesnės formos, tiesesnių linijų. O Kitame projekte numatomas kampuotas su ilgu siauru atsikišimu sklypas.

51. Teismas pareiškėjo skundą atmetė formaliais pagrindais, net netyręs ir iš esmės nepasisakęs dėl esminių pareiškėjo argumentų, kuriais teigiama, kad tik vieno bendro žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu yra įmanoma suderinti ir užtikrinti visų namų savininkų / bendraturčių teises ir teisėtus interesus ir kad atskiro žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) suformavimas bet kuriuo atveju pažeistų kitų pastatų savininkų teises bei teisėtus interesus. Be to, teismas nepagrįstai Kito projekto rengimą vertino izoliuotai nuo Pasiūlymų – tai formalus teisingumas, tokiu būdu neįmanoma įvertinti ir suprasti Kitu projektu daromo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų teisių pažeidimo.

52. Jau vien tai, kad pareiškėjas yra priverstas laukti, ar bus patvirtintas Kitas projektas, pažeidžia pareiškėjo teises, nes jis visą šį laiką negali įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų. O jei Kitas projektas bus patvirtintas, pažeidimas tik užsitęs, nes pareiškėjas negalės pradėti rengti projekto pagal Pasiūlymus, kol nebūtų nuginčytas administracinis aktas dėl Kito projekto patvirtinimo.

53. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad 2018 m. liepos 26 d. Įsakymas Nr. A-2521 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ yra sukėlęs teisinius padarinius. Šiuo klausimu jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas – 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-200-492/2019, pripažindamas, kad minėtas įsakymas yra tarpinis (procedūrinis) aktas.

57. Atsakovo vertinimu, šioje byloje skundžiamas Atsakymas, kuriame aiškiai nurodoma, kad prie vieno iš pastatų, kurį savo prašyme nurodė pareiškėjas, jau yra formuojamas žemės sklypas. Pareiškėjas nepagrindė, kad turi teisės aktais suteiktą teisę rengti projektą prie pastatų, kurie jam nepriklauso (nėra jo valdomi) ir prie kurių jau yra pradėtas formuoti žemės sklypas kitu projektu.

59. Apeliaciniame skunde gausu argumentų, susijusių su konkrečiais rengiamo projekto sprendiniais. Atsakovo vertinimu, šie argumentai atmestini kaip išankstiniai, t. y. nesant patvirtinto projekto ir galutinių sprendinių, nėra pagrindo ginti galbūt ateityje būsiančių teisių pažeidimo.

60. Atsakovas pažymi, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad rengiamu projektu nėra ar nebus atsižvelgiama į istorines žemės sklypų ribas. Priežiūrą šioje srityje vykdo Kultūros paveldo departamentas, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios institucijos reikalavimai ar derinimai yra neteisėti ar prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams.

61. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui patenkinus skundo reikalavimą ir įpareigojus atsakovą priimti konkretų sprendimą pagal konkrečius sprendinius toks teismo sprendimas būtų prilyginamas viešojo administravimo subjekto sprendimui.

62. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

63. Nurodo, kad Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2018 m. spalio 30 d. suderino Der. Nr. 18-pp-64K vieno bendro žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus, parengtus UAB D. A. R. studijos, rekomenduodamas ateityje sklypą dalinti pagal istorinių posesijų ribas, kas neprieštarauja Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2018 m. spalio 1 d. sprendimui Nr. 18-Ž-287K (žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini)) V(duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projektas).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

64. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Antrasis pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus - yra išvestinis iš pagrindinio ir galėtų būti tenkinamas tik patenkinus pagrindinį reikalavimą, t.y. pripažinus atsakovo veiksmus neteisėtais.

65. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjas nėra visų statinių, kuriems eksploatuoti būtų formuojami žemės sklypai, savininkas ar valdytojas, o pareiškėjo teisių pažeidimai yra hipotetiniai, galintys atsirasti, jei kitas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bus parengtas ir patvirtintas.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pradiniame skunde išdėstytus argumentus, papildomai akcentuodamas, kad teismas įvykdė tik formalų teisingumą, netinkamai taikė Taisyklių nuostatas ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su visų gretimai esančių pastatų savininkų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu.

67. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

68. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

69. Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra, kad UAB „Kauno centro būstas“ iniciatyva Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. Įsakymu nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Proceso pirmosios instancijos teisme metu šio projekto būsena buvo organizatorių derinimas, Kauno miesto savivaldybės administracija projekto nebuvo suderinusi ir patvirtinusi. Pareiškėjas žinodamas apie šį projektą, 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė atsakovui prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas skundžiamu raštu atsisakė tai padaryti, motyvuodamas dviem aplinkybėmis – kad pareiškėjas nėra visų statinių savininkas ar valdytojas bei kad tos pačios teritorijos daliai jau yra rengiamas kitas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

70. Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas bei Taisyklės. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. To paties įstatymo 7 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

71. Pagal Taisyklių 21 ir 68 punktus (2016 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 3D-216/D1-259 redakcija) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti. Be to, Taisyklių 58-59 punktai detalizuoja parengto projekto derinimo, teikimo visuomenei susipažinti bei gautų pasiūlymų nagrinėjimo tvarką.

72. Taisyklių 13 punktas detalizuoja asmenis, kurie turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą , tarp jų minimi ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai bei pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Šio Taisyklių punkto ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatos reiškia, kad tokie asmenys gali inicijuoti to žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant tokiems statiniams naudoti reikalingus žemės sklypus, tačiau negali inicijuoti trečiųjų asmenų valdomų statinių naudojimui reikalingų žemės sklypų formavimo. Taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas tokius veiksmus galėtų atlikti tik kartu su kitų statinių savininkais ar valdytojais. Apeliaciniame skunde išsakyta pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika šiuo aspektu yra abstrakti ir neparemta konkrečiais teisiniais argumentais, todėl atmestina.

73. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi galimi pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimai yra hipotetinio pobūdžio ir galintys realizuotis tik atsakovui patvirtinus Kitą projektą neatsižvelgiant į Kito projekto rengimo procedūros metu pareiškėjo pateiktus pasiūlymus projekto viešinimo ir tvirtinimo stadijose. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, jei jo netenkins Kito projekto sprendiniai, po jo patvirtinimo turės teisę į savo interesų teisminę gynybą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai detaliai nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su ateityje galinčiais kilti pažeidimais, dėl jų išsamiai nepasisako ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

74. Didelė dalis apeliacinio skundo argumentų iš esmės skirti kito Projekto ir jo sprendinių kritikai. Šio Projekto teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo šio administracinio ginčo nagrinėjimo objektas, nepatenka į nagrinėto administracinio ginčo ribas.

75. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas vykdė tik formalų teisingumą, kad tik vieno žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu būtų įmanoma užtikrinti visų gretimai esančių statinių savininkų ar valdytojų interesus, būtų taupomas laikas ir lėšos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teismai nevertina administracinio akto jo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos. Teismas negali vykdyti viešojo administravimo subjekto funkcijų ar pavesti jam veikti tik konkrečiu būdu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino tik skundžiamo atsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendė, kokiu būdu turėtų būti užtikrintos ar derinamos pareiškėjo bei kaimynystėje esančių statinių valdytojų teisės ar koks žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas turėtų būti rengiamas. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami arba statinių valdytojų bendru susitarimu, arba pradėjus civilinę bylą bendrosios kompetencijos teisme.

76. Byloje nėra nustatyta, kad skundžiamą atsakymą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar kad atsakovo veiksmai pažeidė konkretaus įstatymo ar žemesnės galios teisės akto reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti skundžiamą atsakovo įsakymą. Netenkinus pirmojo pareiškėjo reikalavimo, nebuvo pagrindo tenkinti ir antrojo- įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

77. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

78. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.