Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Taip pat pareiškėjai R. M. ir S. K. prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. rašto Nr. 70-2-253 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ panaikinimo, o jeigu teismas nuspręstų, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, prašė priteisti pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas pagal nagrinėjant bylą pateiktus dokumentus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT) 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. 8SD-961-(14.8.94.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėjus, kad iki šiol jie nėra nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą.

NŽT 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 2500-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjus, kad natūra atkurti galimybės nėra, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. spalio 30 d. raštu Nr. 70-2-3017 NŽT pateikė informaciją, kad savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti pretendentams natūra turėtoje vietoje, nėra (užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais arba inžinerinės infrastruktūros teritorija).

Tačiau pareiškėjams vis dėlto NŽT 2014 m. vasario 27 d. sprendimais Nr. 8S-(14.8.3.)-64, Nr. 8S-(14.8.3.)-63, Nr. 8S-(14.8.3.)-62, Nr. 8S-(14.8.3.)-61 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai, vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės kadastro duomenimis, įvertinę suformuotų žemės sklypų ribas, su 2019 m. gruodžio 9 d. prašymu pateikė regia.lt duomenų pažymą, patys pažymėjo laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, kuri galėtų būti suprojektuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypais, ir pakartotinai prašė NŽT pateikti atsakovei prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. NŽT pateikė atsakovei 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) dėl laisvos neužstatytos žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose.

Minėtoje schemoje pažymėtas Nr. 1 laisvas (neužstatytas) žemės plotas, apie 545 kv. m, iš šiaurinės pusės ribojasi su (duomenys neskelbtini) prospekto raudonosiomis linijomis. (duomenys neskelbtini) prospekto kadastriniai matavimai buvo pakeisti 2019 m. vasario 5 d., todėl tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir pareiškėjams 2014 m. vasario 27 d. natūra atkurto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), susidarė laisvas žemės plotas, kuris anksčiau pateko į (duomenys neskelbtini) prospekto raudonąsias linijas, tačiau atsakovė skundžiamame rašte neatsižvelgė į šią aplinkybę, nurodydama, jog laisvos (neužstatytos) žemės šioje vietoje nėra.

Taip pat minėtoje schemoje pažymėtas Nr. 2 laisvas (neužstatytas) žemės plotas, apie 1064 kv. m, patenka į teritoriją, kurioje nėra suformuota jokių žemės sklypų. Ši teritorija patenka tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini).

Atkreipė dėmesį, jog prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jau yra suformuotas žemės sklypas, tačiau prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), žemės sklypai nėra suformuoti. Įvertinus tai, jog visą pažymėtą laisvos (neužstatytos) žemės plotą sudaro pieva, kuri šią dieną yra nenaudojama, nesutvarkyta, jokia infrastruktūra nėra įrengta, gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai nestato šioje vietoje automobilių, todėl ši teritorija nėra naudojama ir yra laisva. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pro šią teritoriją nebūtų formuojami pravažiavimai, kadangi aplinkiniai daugiabučiai gyvenamieji namai jau turi nusistovėjusias įvažas ir automobilių statymo vietas.

Nurodė, kad architekto schemoje pažymėti laisvi (nesuformuoti) žemės sklypai Nr. 3, apie 1205 kv. m ploto; Nr. 5, apie 550 kv. m ploto; Nr. 6, apie 883 kv. m ploto, ir Nr. 7, apie 1080 kv. m ploto, patenka į teritoriją, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų ar parengtų teritorijų planavimo dokumentų. Šie žemės sklypai Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, pažymėti architekto schemoje, yra tarp daugiabučių gyvenamųjų namų ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Visuose šiuose sklypuose pažymėtą laisvos (neužstatytos) žemės plotą tarp minėtų daugiabučių namų užima pievos, kurios yra nenaudojamos, nesutvarkytos, jokia infrastruktūra nėra įrengta, gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai nestato šiose vietose automobilių, nėra įrengta pravažiavimų, todėl šios teritorijos faktiškai nėra naudojamos ir yra laisvos.

Architekto schemoje pažymėto Nr. 4 žemės sklypo apie 450 kv. m ploto teritorija taip pat nėra suformuota žemės sklypu. Šis pažymėtas laisvas (neužstatytas) žemės plotas iš šiaurinės ir iš pietinės pusės ribojasi su asfaltuota (duomenys neskelbtini) gatve, naudojama patekti į aplinkinius gyvenamuosius namus, iš rytinės pusės ribojasi su pareiškėjams jau natūra atkurtu (duomenys neskelbtini), žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, jog schemoje pažymėtas laisvas (neužstatytas) žemės plotas yra akivaizdžiai nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas, patenka į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas.

Pažymėjo, jog schemoje pažymėti laisvos (neužstatytos) žemės plotai neapriboja ar kitaip nepažeidžia gretimų gyvenamųjų namų savininkų teisių.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151–177).

Atsakovė nepagrindė skundžiamo rašto jokiais duomenimis, nebuvo pateikti jokie teritorijų planavimo dokumentai, pagrindžiantys atsakovės nuomonę, jog buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Taip pat pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal VAĮ 8 straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Be to, atsakovė, būdama viešojo administravimo institucija, saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Atsakovė neatsižvelgė į kartu su NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) pareiškėjų pateiktą 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą ir jo prieduose išskirtus laisvus, neužstatytus valstybinės žemės plotus, netyrė ir nesurinko visų duomenų, leidžiančių užtikrinti teisėto, pagrįsto ir motyvuoto sprendimo priėmimą.

Pažymėjo, jog pareiškėjai nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo teismui vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundžiamas raštas buvo skirtas NŽT ir pareiškėjai apie skundžiamą raštą buvo informuoti NŽT 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 8710-(14.8.94.) „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“, kurį pareiškėja S. K. gavo paštu 2020 m. vasario 17 d. ir pareiškėjas R. M. gavo paštu 2020 m. vasario 18 d., – tai matyti iš pašto vokų duomenų.

NŽT dar 2019 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovę ir prašė pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio žemės savininko A. M. iki 1940 m. turėtoje žemėje, tačiau atsakovė 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. 70-2-3680 informavo, jog ginčo teritorijoje buvusio žemės savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Nurodė, jog šis atsakymas nėra nuginčytas, todėl, teismui tenkinus skundo reikalavimus panaikinti skundžiamą raštą ir įpareigojus atsakovę atlikti prašomus veiksmus, susiklostytų tokia situacija, kad liktų galioti ankstesnis atsakovės 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. 70-2-3680. Pakartotinis NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. prašymas pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę nesudarė pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamą teritoriją, nepasikeitus jokioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms ginčo žemėje, taigi, atitinkamai nebuvo jokio pagrindo priimti kitokio turinio sprendimo.

Pažymėjo, jog skunde nurodytas Atkūrimo tvarkos 106 punktas reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kai nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant naują žemės sklypą, todėl minėtas punktas nėra taikytinas ginčo atveju. Be to, pastebėjo, kad visi pareiškėjų minimi atsakovės raštai dėl žemės statuso buvo parengti atsakant į NŽT prašymus, o ne į pareiškėjų.

Pareiškėjų įsitikinimu, prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) esantys septyni žemės sklypai, pažymėti schemose, yra laisva (neužstatyta) žemė, tačiau pareiškėjai nepagrindžia, kokiais teisės aktais remdamiesi taip teigia.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 19 punktą, viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, todėl atsakovė yra kompetentinga spręsti ir vertinti teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo ir statinių eksploatacijai reikalingo ploto nustatymo klausimus. Žemės sklypai statiniams eksploatuoti formuojami pagal aktualių teisės aktų reikalavimus ir normatyvus, vertinant kiekvieną situaciją tiek individualiai, tiek kompleksiškai bendros teritorijos kontekste.

Buvusi savininko A. M. žemės teritorija iš dalies yra suplanuota – užimta registruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), tačiau didelė jos dalis yra nesuplanuota. Nesuplanuota teritorija yra užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais ir kitais statiniais, kuriems taip pat reikalingi žemės sklypai ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, tokia žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, kadangi žemė užimta ne tik statiniais, pastatais ar įrenginiais, bet ir šiems statiniams, pastatams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais, valstybė išperka žemę.

Ginčo teritorija patenka į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtą intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Taigi, akivaizdu, kad valstybės išperkama žeme laikytina ne tik po pastatais esanti žemė, tačiau ir jiems tinkamai funkcionuoti reikalinga žemė su visa reikiama socialine ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais ir kita. O formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui taip pat turėtų atitikti šiuos požymius ir reikalavimus.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjų pateiktose schemose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 pažymėti žemės plotai patenka tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir prie kurių nėra suformuoti žemės sklypai.

Skunde pateikti teiginiai, kad schemose pažymėtus plotus sudaro pieva, kuri šią dieną yra nenaudojama, nesutvarkyta, jokia infrastruktūra nėra įrengta, gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai nestato šiose vietose automobilių, juose nėra pravažiavimų, todėl ji yra nenaudojama ir laisva, laikytini subjektyvaus pareiškėjų vertinimo pobūdžio ir paneigti prieš tai nurodytais teisės aktų reikalavimais.

Akivaizdu, kad nagrinėjama teritorija patenka į daugiaaukščių daugiabučių gyvenamųjų pastatų su visa jiems reikalinga infrastruktūra kvartalą, kurio bendra urbanistinė koncepcija ir išdėstymas buvo suplanuota ir suprojektuota dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Kadangi nurodytų daugiabučių pastatų statyba buvo vykdoma 1965 m., atsakovas neturi galimybės pateikti kvartalo išplanavimo dokumentų, jiems neišlikus.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjų schemoje Nr. 5 pažymėtas apie 550 kv. m plotas kaip laisvas, nenaudojamas, patenka į suformuoto prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, žemės sklypo ribas.

Pareiškėjų schemoje pažymėta Nr. 4 kaip laisva (neužstatyta) apie 450 kv. m ploto žemės sklypo dalis patenka į Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančio registruoto statinio – kitų inžinerinių statinių – sporto ir žaidimų aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 1296 kv. m, teritoriją, kuri naudojama to paties daugiabučių kvartalo gyventojų poreikiams.

Pažymėjo, kad, suformavus grąžintiną sklypą pareiškėjams pagal pateiktą planą schemoje Nr. 4, būtų pažeidžiamos ne tik registruotų aikštelių savininkės Kauno miesto savivaldybės teisės, bet ir teisės aktų nuostatos, kad užstatyta žemė nėra laisva žemė, kurią būtų galima grąžinti.

Pareiškėjų schemoje pažymėtas Nr. 1 kaip laisvas (neužstatytas) apie 450 kv. m ploto žemės sklypas nėra suformuotas žemės sklypu ir nepatenka į (duomenys neskelbtini) pr. raudonąsias linijas, tačiau yra apribotas (duomenys neskelbtini) prospektu ir pareiškėjams grąžinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribomis, todėl jame negalima įrengti įvažiavimo, nenumačius servituto. Atkreipė dėmesį, jog STR 2.06.04:2014 9 punkte numatyti atstumai tarp sankryžų ir įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Įvertinus norimo grąžinti žemės ploto padėtį (duomenys neskelbtini) prospekto, (duomenys neskelbtini) prospekto transporto žiedo ir (duomenys neskelbtini) prospekto su (duomenys neskelbtini) gatve sankryžos atžvilgiu, t. y. jau esančias sankryžas ir įvažiavimus / išvažiavimus, akivaizdu, kad STR 2.06.04:2014 6 lentelėje nustatyti minimalūs atstumai nebūtų tenkinami. Beje, numatyti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. taip pat nebūtų galimybių, kadangi pagal šio sklypo padėtį įvažiavimas turėtų būti įrengiamas iš (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. sankryžos, o tai taip pat prieštarauja tiek STR 2.06.04:2014 reikalavimams, tiek elementariems saugaus eismo principams.

Visa pareiškėjų ginčijama teritorija patenka į daugiabučių gyvenamųjų pastatų su visa jiems reikalinga infrastruktūra kvartalą ir į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtą intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai, o pagal minėtą Atkūrimo tvarkos nuostatą, prie formuojamo žemės sklypo turėtų būti tinkamas realus privažiavimas arba galimybė tokiam privažiavimui, kad būtų galima laikyti formuojamą žemės sklypą tinkamu naudoti.

Pareiškėjų nurodomi žemės plotai, kuriuos jie siekia susigrąžinti, nėra ir negali būti laikomi laisvais (neužstatytais), todėl skundas turi būti atmestas.

Nuosavybės teisės, grąžinant žemę turėtoje vietoje, gali būti atkuriamos tik į tą žemę, kuri nėra pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei.

Vien faktas, kad pareiškėjai nesutinka su ginčijamo rašto turiniu, nesudaro savarankiško ir pakankamo pagrindo pripažinti jį neteisėtu ir panaikinti.

Ginčas byloje kilo dėl savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės 1,8011 ha dalies (duomenys neskelbtini)., priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai byloje ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. administracinį aktą (raštą) Nr. 70-2-253, kuriuo NŽT buvo informuota apie tai, jog ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, nes ginčo teritorija užimta suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais (duomenys neskelbtini), prie kurių nesuformuoti žemės sklypai, tačiau teritorija yra naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų pastatų eksploatavimui.

Skundžiamas raštas nėra tiesiogiai skirtas pareiškėjams ir jame nurodyta informacija buvo skirta NŽT, tačiau priimtas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procese ir sukuria konkrečias teisines pasekmes pareiškėjams dėl jų prašomo nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra negalimumo.

Administracinės bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjai apie skundžiamą raštą ir su juo susijusias pasekmes dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra negalimumo buvo informuoti trečiojo suinteresuoto asmens NŽT 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 8710-(14.8.94.) „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pažymėtina, jog pareiškėjai apie skundžiamą raštą ir dėl to jiems kilusias pasekmes sužinojo iš NŽT 2020 m. vasario 13 d. rašto Nr. 8710-(14.8.94.) turinio. Pareiškėja S. K. apie skundžiamą raštą sužinojo 2020 m. vasario 17 d., paštu gavusi minėtą NŽT 2020 m. vasario 13 d. raštą Nr. 8710-(14.8.94.), ir tai neabejotinai patvirtina pašto voko duomenys. Taip pat pareiškėjas R. M. apie skundžiamą raštą sužinojo 2020 m. vasario 18 d., gavęs tą patį NŽT 2020 m. vasario 13 d. raštą Nr. 8710-(14.8.94.), ir šią aplinkybę taip pat patvirtina pašto voko duomenys.

Kadangi pareiškėjai skundą dėl atsakovės 2020 m. sausio 22 d. administracinio akto (rašto) Nr. 70-2-253 panaikinimo teismui pateikė 2020 m. kovo 14 d., apie atsakovės 2020 m. sausio 22 d. administracinį aktą (raštą) Nr. 70-2-253 sužinoję, pareiškėja S. K. – 2020 m. vasario 17 d., pareiškėjas R. M. – 2020 m. vasario 18 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo skundžiamo akto sužinojimo dienos, nėra praleidę.

Pareiškėjai skundą dėl atsakovės rašto neteisėtumo iš esmės grindžia tuo, jog nagrinėjamoje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės septyniuose žemės sklypuose, kurie pažymėti architekto parengtoje ginčo teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemoje (toliau – ir Pareiškėjų schema). Šioje schemoje pažymėti septyni laisvi (neužstatyti) žemės sklypai, pareiškėjų teigimu, yra laisvi, neužstatyti jokiais statiniais, nenaudojami ir nereikalingi greta esančių statinių eksploatacijai.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog žemė yra valstybės išperkama, jei iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogiško ar panašaus pobūdžio bylas ir aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, – kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276-04; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151–177).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime yra pažymėjęs, kad, sprendžiant iš minėto Atkūrimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, šio įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto 2002 m. balandžio 2 d. redakcija) buvo siekiama nustatyti konkrečius visuomenės poreikius, kai valstybė išperka žemę, buvusią iki minėtos datos miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose; šiems poreikiams, be kita ko, buvo priskirta žemė, pagal įstatymus užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Pareiškėjų teigimu, ginčo žemė, prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), kurioje pagal Pareiškėjų schemą pažymėti septyni laisvi žemės sklypai, patenka į teritoriją tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), prie kurių nėra suformuoti žemės sklypai.

Visų pirma, pažymėtina, jog po to, kai buvo priimtas skundžiamas raštas ir pareiškėjai padavė skundą teismui, buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-548 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas apie 4279 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Į šiuo įsakymu patvirtinto žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), projekto teritorijos ribas pateko pareiškėjų schemoje pažymėtas, jų teigimu, laisvas (neužstatytas) žemės sklypas Nr. 5, kuris iš esmės reikalingas ir suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypas, reikalingas daugiabučio gyvenamojo pastato pagal jo tiesioginę paskirtį eksploatavimui. Būtent Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 2.4 punkte numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-548 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ yra galiojantis, nepanaikintas ir sukuria teisines pasekmes. Todėl konstatuotina, jog Pareiškėjų schemoje pažymėtas, jų teigimu, laisvas (neužstatytas) žemės sklypas Nr. 5 faktiškai yra užimtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), eksploatacijai suformuotu ir įregistruotu žemės sklypu ir todėl šis žemės sklypas nėra laisva žemė, o valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tai, kad šis įsakymas priimtas vėliau nei ginčijamas raštas, iš esmės teisinio vertinimo dėl konkretaus visuomenės poreikio ginčo žemės sklypui, kuris reikalingas pastato (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, nekeičia ir žemės statuso kaip užimtos žemės nelemia.

Bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjų schemoje pažymėti kiti laisvos žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 7 taip pat yra įsiterpę tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), prie kurių jokiais teritorijų planavimo dokumentais iki šiol nėra suformuoti žemės sklypai. Kaip matyti iš Bendrojo plano ir situacijos plano ištraukos, visa ginčo žemės teritorija tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją teritoriją tarp pirmiau minėtų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. balandžio 16 d. išrašai patvirtina, jog minėti daugiabučiai gyvenamieji pastatai yra 5 aukštų. Daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 3257,85 kv. m bendro ploto, jame registruota 60 butų, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 3257,87 kv. m bendro ploto, jame registruota 60 butų, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 3257,66 kv. m bendro ploto, jame registruota 60 butų, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 5236,81 kv. m bendro ploto, jame registruoti 99 butai, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 5 aukštų, 5255,71 kv. m bendro ploto, jame visų butų skaičius nenurodytas, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 5235,95 kv. m bendro ploto, jame yra 96 butai.

Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemos tekstinės dalies, daugiabučių sklypų plotai nėra pakankami, kad juose tilptų daugiabučių gyvenamųjų pastatų gyventojams reikalingas plotas rekreacijai ir sportui. Nurodyta, jog dėl šios priežasties rekreaciniai ir sporto plotai numatomi didesni žaliuose plotuose išlaikant norimus atstumus nuo inžinerinių tinklų, pastatų ir automobilių kelių ir stovėjimo vietų. Šios zonos skirtos patenkinti mikrorajono gyventojų poreikius, todėl patekimui į juos turi būti numatomi servitutai. Taip pat minėtoje schemoje pažymėta, jog stovėjimo aikštelių atstumai, vietų skaičius, apsisukimo vietos ir gatvių raudonųjų linijų minimalūs atstumai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas.

Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 (toliau – ir Normos), nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Nors prie minėtų daugiabučių žemės sklypai jų eksploatacijai nėra suformuoti, tačiau pagal Normos 25.3 punktą, gyvenamosios teritorijos yra skirtos visų tipų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais. Bendrojo plano ir situacijos plano ištrauka patvirtina, jog visa ginčo žemės teritorija buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją teritoriją.

Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemos duomenys patvirtina, jog Pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvos žemės sklypas Nr. 2 yra kvartalo laisvalaikio, poilsio, sporto ir žaidimų aikštelių erdvės, t. y. aktyvaus ir pasyvaus sporto aikštelės, skirtos mikrorajono gyventojų poreikiams ir įvairaus amžiaus vaikų grupių žaidimų aikštelės, skirtos mikrorajono gyventojų poreikiams. Pareiškėjų schemoje pažymėtos laisvos žemės sklypai Nr. 3, Nr.4, Nr. 6 ir Nr. 7 yra naudojami ir plečiami automobilių aikštelėms.

Pareiškėjų schemoje pažymėtame laisvos žemės sklype Nr. 3 Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemoje yra pažymėta 30 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė, žemės sklype Nr. 4 nurodyta 10 vietų automobilių aikštelė, žemės sklype Nr. 6 nurodyta 36 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė, žemės sklype Nr. 7 – 48 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjų schemoje pažymėti galimi laisvos žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7 patenka į daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), preliminarių žemės sklypų ribų teritorijas, pažymėtas Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemoje, kurios reikalingos šių gyvenamųjų namų eksploatacijai pagal tiesioginę jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre.

Akivaizdu, jog daugiabučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti būtinos teritorijos stovėjimo aikštelėms, želdiniams, kvartalo gyventojų poilsiui ir sportui, ir tai patvirtina pirmiau minėtos Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemos duomenys, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo.

Reikalavimai teritorijų planavimui padeda suformuoti efektyvias ir gyvybingas urbanistines struktūras. Šie parametrai gali būti modifikuojami, atsižvelgiant į specifines konkrečios planuojamos teritorijos savybes (Normos 3 p.). Pažymėtina, jog reikalavimai teritorijų planavimui taikomi ne tik formuojant sklypus daugiabučių namų eksploatavimui ir formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius prie daugiabučių namų yra nustatytas statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933. Gyvenamųjų pastatų sklypų struktūros minimalūs plotai ir dalys taip pat yra reglamentuoti statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705. Šio reglamento 10 punkte nustatyta, kad gyvenamojo pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms, priėjimams ir privažiavimams. Nagrinėjamo ginčo atveju pastarasis reglamentas pagal teisinių santykių analogiją taikomas ir jau pastatytiems daugiabučiams namams, formuojant prie jų žemės sklypus šių daugiabučių namų eksploatavimui.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, planinę teritorijos medžiagą, teismui nekilo abejonių, jog Pareiškėjų schemoje pažymėti laisvos žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7, įsiterpę tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), yra reikalingi esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjų schemoje pažymėti žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7, įsiterpę tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nėra laisva (neužstatyta) žemė. Todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai skundžiamame rašte nustatė, kad teritorijoje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nėra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią gali būti atkurtos pareiškėjams nuosavybės teisės natūra.

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad prie minėtų daugiabučių esančios laisvos žemės teritorija nenaudojama jokiems daugiabučių namų gyventojų poreikiams, nes apleista, negali būti objektyvia priežastimi laikyti šiuos žemės sklypus laisva (neužstatyta) žeme, kuri objektyviai nereikalinga daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Minėtas statinys – sporto žaidimų aikštelė prie (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisė nėra nuginčyta ir tokio statinio teisinė registracija nėra panaikinta, įvertinus, konstatuotina, jog pareiškėjai nepagrįstai siekia atkurti nuosavybės teises sporto žaidimų aikštelės dalyje.

Dėl tų pačių faktinių aplinkybių nevertintini pareiškėjų argumentai, jog minėta sporto žaidimų aikštelė yra sunykusi ir nenaudojama pagal paskirtį, kadangi sporto žaidimų aikštelė prie (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota Nekilnojamojo turto registre ir statinio duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

Atsakovė skundžiamame rašte pagrįstai nurodė, jog ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva žemė, nes užimta suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais (duomenys neskelbtini), prie kurių žemės sklypai nesuformuoti, tačiau teritorija yra naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui.

Tačiau pažymėtina, jog Pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvos žemės sklypas Nr. 1 iš esmės nepatenka į teritoriją, užimtą suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), šis Pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvos žemės sklypas Nr. 1 patenka tarp teritorijų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, ir anksčiau pareiškėjams grąžinto suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2019 m. gruodžio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus skundžiamo rašto turinį ir Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemos duomenis ir Pareiškėjų schemoje pažymėto žemės sklypo Nr. 1 vietą, spręstina, jog atsakovės skundžiamo rašto argumentų dalis dėl Pareiškėjų schemoje pažymėto žemės sklypo Nr. 1, jog ši ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva žemė, nes užimta suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta.

Pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvas žemės sklypas Nr. 1, apie 450 kv. m ploto, nepatenka į įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, taip pat ir kitų įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijų ribas. Pareiškėjų schemoje pažymėta laisvos žemės sklypo Nr. 1 teritorija, į kurią, pareiškėjų teigimu, būtų galima atkurti nuosavybės teises natūra, nėra suformuota, taip pat nepatenka nei į pirmiau minėto įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, nei į gatvių, t. y. (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), raudonąsias linijas. Todėl atsakovė faktiškai šio žemės sklypo teritorijos neišnagrinėjo ir nepagrįstai nurodė, jog ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva žemė.

Atsakovės argumentai atsiliepime ir atsakovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu skiriasi nuo atsakovės argumentų nurodytų skundžiamame rašte. Atsiliepime atsakovė nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog pareiškėjų schemoje pažymėto laisvos žemės sklypo Nr. 1 negalima suformuoti atskiru žemės sklypu nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi nėra galimybės numatyti įvažiavimo į šį žemės sklypą, taip pat nėra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) prospekto gatvei, kaip inžineriniam statiniui, tinkamai ir saugiai jos eksploatacijai. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši teritorijos dalis, Pareiškėjų schemoje pažymėta kaip laisvas žemės sklypas Nr. 1, atsakovės nebuvo analizuota ir vertinta priimant skundžiamą raštą, nes tokie argumentai skundžiamame rašte nebuvo nurodyti.

Akivaizdu, jog ginčo teritorijos dalis dėl pareiškėjų schemoje pažymėto laisvos žemės sklypo Nr. 1 nebuvo įvertinta ir išnagrinėta, nes, išanalizavus bylos duomenis, nustatyta, jog Pareiškėjų schemoje pažymėtas žemės sklypas Nr. 1 nėra užimtas suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) taip, kaip nurodyta atsakovės skundžiamame rašte.