- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- eI3-24-428/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00577-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. M., S. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
- 18.6.1.5Kita valstybės išperkama žemė
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir S. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. M. ir S. K. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydami:
1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. raštą Nr. 70-2-253 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“;
2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.).
Taip pat pareiškėjai R. M. ir S. K. prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. rašto Nr. 70-2-253 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ panaikinimo, o jeigu teismas nuspręstų, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, prašė priteisti pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas pagal nagrinėjant bylą pateiktus dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde nurodė, taip pat pareiškėjas R. M. ir jų atstovas advokato padėjėjas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjai R. M. ir S. K. yra mirusios pretendentės O. M. įpėdiniai, kuriems priklauso atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės 1,8011 ha dalį (duomenys neskelbtini) , į kurią nuosavybės teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese liko neatkurtos.
Nurodė, jog A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose buvo nustatytos laisvos žemės dalys ir suformuoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui natūra turėtoje žemės vietoje, tačiau pareiškėjams dar liko neatkurta 1,8011 ha dalis buvusio savininko turėtos žemės.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT) 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. 8SD-961-(14.8.94.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėjus, kad iki šiol jie nėra nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2019 m. balandžio 4 d. su prašymu kreipėsi į NŽT dėl informacijos pateikimo, dėl galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į likusią žemę turėtoje vietoje.
NŽT 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 2500-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjus, kad natūra atkurti galimybės nėra, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. spalio 30 d. raštu Nr. 70-2-3017 NŽT pateikė informaciją, kad savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti pretendentams natūra turėtoje vietoje, nėra (užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais arba inžinerinės infrastruktūros teritorija).
Tačiau pareiškėjams vis dėlto NŽT 2014 m. vasario 27 d. sprendimais Nr. 8S-(14.8.3.)-64, Nr. 8S-(14.8.3.)-63, Nr. 8S-(14.8.3.)-62, Nr. 8S-(14.8.3.)-61 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjai pakartotinai pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. prašymą, prašydami nurodyti, ar buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose yra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti pretendentams natūra turėtoje vietoje. NŽT 2019 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 8SD-5701-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjus, kad buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Pareiškėjai, vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės kadastro duomenimis, įvertinę suformuotų žemės sklypų ribas, su 2019 m. gruodžio 9 d. prašymu pateikė regia.lt duomenų pažymą, patys pažymėjo laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, kuri galėtų būti suprojektuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypais, ir pakartotinai prašė NŽT pateikti atsakovei prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. NŽT pateikė atsakovei 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) dėl laisvos neužstatytos žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose.
Šalies argumentai
NŽT 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 8710-(14.8.94.) „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjams skundžiamą atsakovės 2020 m. sausio 22 d. raštą Nr. 70-2-253 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir nurodė, kad natūra grąžintinos žemės nėra.
Pažymėjo, jog NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) atsakovei pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus parengtą 2002 m. sausio 14 d. M. E., M.: A., M. ir J. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėto žemės sklypo planą ir schemą, parengtą pagal regia.lt registrą pažymint laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, kuri galėtų būti suprojektuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypais. Atsakovė skundžiamu raštu informavo NŽT, jog laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose nėra.
Nurodė, jog nesutinka su atsakovės teiginiais, jog laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje nėra. Teigia, jog buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose galėtų būti suprojektuoti septyni natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai pagal pareiškėjų pateiktą architekto parengtą laisvos (neužstatytos) žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. schemą. Architekto pažymėtoje laisvos neužstatytos žemės sklypų teritorijoje nėra suformuotų žemės sklypų ar parengtų teritorijų planavimo dokumentų.
Minėtoje schemoje pažymėtas Nr. 1 laisvas (neužstatytas) žemės plotas, apie 545 kv. m, iš šiaurinės pusės ribojasi su (duomenys neskelbtini) prospekto raudonosiomis linijomis. (duomenys neskelbtini) prospekto kadastriniai matavimai buvo pakeisti 2019 m. vasario 5 d., todėl tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir pareiškėjams 2014 m. vasario 27 d. natūra atkurto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), susidarė laisvas žemės plotas, kuris anksčiau pateko į (duomenys neskelbtini) prospekto raudonąsias linijas, tačiau atsakovė skundžiamame rašte neatsižvelgė į šią aplinkybę, nurodydama, jog laisvos (neužstatytos) žemės šioje vietoje nėra.
Taip pat minėtoje schemoje pažymėtas Nr. 2 laisvas (neužstatytas) žemės plotas, apie 1064 kv. m, patenka į teritoriją, kurioje nėra suformuota jokių žemės sklypų. Ši teritorija patenka tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini).
Atkreipė dėmesį, jog prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jau yra suformuotas žemės sklypas, tačiau prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), žemės sklypai nėra suformuoti. Įvertinus tai, jog visą pažymėtą laisvos (neužstatytos) žemės plotą sudaro pieva, kuri šią dieną yra nenaudojama, nesutvarkyta, jokia infrastruktūra nėra įrengta, gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai nestato šioje vietoje automobilių, todėl ši teritorija nėra naudojama ir yra laisva. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pro šią teritoriją nebūtų formuojami pravažiavimai, kadangi aplinkiniai daugiabučiai gyvenamieji namai jau turi nusistovėjusias įvažas ir automobilių statymo vietas.
Nurodė, kad architekto schemoje pažymėti laisvi (nesuformuoti) žemės sklypai Nr. 3, apie 1205 kv. m ploto; Nr. 5, apie 550 kv. m ploto; Nr. 6, apie 883 kv. m ploto, ir Nr. 7, apie 1080 kv. m ploto, patenka į teritoriją, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų ar parengtų teritorijų planavimo dokumentų. Šie žemės sklypai Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, pažymėti architekto schemoje, yra tarp daugiabučių gyvenamųjų namų ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Visuose šiuose sklypuose pažymėtą laisvos (neužstatytos) žemės plotą tarp minėtų daugiabučių namų užima pievos, kurios yra nenaudojamos, nesutvarkytos, jokia infrastruktūra nėra įrengta, gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai nestato šiose vietose automobilių, nėra įrengta pravažiavimų, todėl šios teritorijos faktiškai nėra naudojamos ir yra laisvos.
Architekto schemoje pažymėto Nr. 4 žemės sklypo apie 450 kv. m ploto teritorija taip pat nėra suformuota žemės sklypu. Šis pažymėtas laisvas (neužstatytas) žemės plotas iš šiaurinės ir iš pietinės pusės ribojasi su asfaltuota (duomenys neskelbtini) gatve, naudojama patekti į aplinkinius gyvenamuosius namus, iš rytinės pusės ribojasi su pareiškėjams jau natūra atkurtu (duomenys neskelbtini), žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, jog schemoje pažymėtas laisvas (neužstatytas) žemės plotas yra akivaizdžiai nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas, patenka į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas.
Pažymėjo, jog schemoje pažymėti laisvos (neužstatytos) žemės plotai neapriboja ar kitaip nepažeidžia gretimų gyvenamųjų namų savininkų teisių.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151–177).
Atsiliepimas
Atsakovė per visą atkūrimo proceso laikotarpį teigė, kad nėra laisvos (neužstatytos) teritorijos buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, tačiau per visą laikotarpį šioje teritorijoje nebuvo atliekamos teritorijų planavimo procedūros, nėra detaliuoju ar specialiaisiais planais išreikštas visuomenės poreikis, todėl atsakovė nepagrįstai nepažymi laisvos (neužstatytos) žemės pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimui, pažeisdama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 ir 106¹ punktus.
Pažymėjo, jog skundžiamas raštas buvo adresuotas NŽT, o NŽT neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. NŽT pagal Atkūrimo tvarkos 106 ir 106¹ punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo, todėl skundžiamas raštas sukuria tiesioginius teisinius padarinius pareiškėjams, nes būtent juo remdamasi NŽT tęsia nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą natūra arba ją užbaigia.
NŽT į atsakovę kreipėsi pagal Atkūrimo tvarkos 106¹ straipsnio nuostatas. Atsakovė pagal jai priskirtas funkcijas pateikia NŽT informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šios Tvarkos 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Atsiliepimas
Atsakovės skundžiamame rašte nurodyta, jog buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra (teritorija užimta įregistruotais žemės sklypais ((duomenys neskelbtini)) ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais ((duomenys neskelbtini)), prie kurių žemės sklypai dar nesuformuoti, tačiau teritorija naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų pastatų eksploatavimui).
Pažymėjo, kad, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo ginčo kontekste turėtų būti pažymėta, jog pagal funkcijų pasiskirstymą nuosavybės teisių atkūrimo procese iš esmės pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį turėtų atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius. Turėtų būti nurodyti ir pridėti konkretūs administraciniai aktai, dokumentai, kurie įrodo, jog žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Tokios apimties informacija suteiktų daugiau aiškumo ir skaidrumo nuosavybės teisių atkūrimo procese, o tokios informacijos pagrindu parengtas Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas piliečiui padėtų tinkamai įgyvendinti galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teisę. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Nagrinėjamu atveju tai reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, viešojo administravimo institucijų pareigą išaiškinti asmenims tam tikrų administracinių aktų turinį, reikšmę, jų pasekmes, asmenų teises ir teisines galimybes sėkmingam nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimui (LVAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, Administracinė jurisprudencija, 2015, 29, p. 161–181).
Atsakovė nepagrindė skundžiamo rašto jokiais duomenimis, nebuvo pateikti jokie teritorijų planavimo dokumentai, pagrindžiantys atsakovės nuomonę, jog buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Taip pat pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal VAĮ 8 straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Be to, atsakovė, būdama viešojo administravimo institucija, saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Atsakovė neatsižvelgė į kartu su NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) pareiškėjų pateiktą 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą ir jo prieduose išskirtus laisvus, neužstatytus valstybinės žemės plotus, netyrė ir nesurinko visų duomenų, leidžiančių užtikrinti teisėto, pagrįsto ir motyvuoto sprendimo priėmimą.
Pažymėjo, jog pareiškėjai nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo teismui vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundžiamas raštas buvo skirtas NŽT ir pareiškėjai apie skundžiamą raštą buvo informuoti NŽT 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 8710-(14.8.94.) „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“, kurį pareiškėja S. K. gavo paštu 2020 m. vasario 17 d. ir pareiškėjas R. M. gavo paštu 2020 m. vasario 18 d., – tai matyti iš pašto vokų duomenų.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog skundžiamas raštas adresuotas viešojo administravimo subjektui – NŽT, o ne konkrečiam piliečiui.
Nurodė, jog pareiškėjams liko neatkurta 1,8011 ha dalis buvusio savininko turėtos žemės. Ginčijamas raštas buvo priimtas atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjų prašymą ir pateiktus dokumentus, nustačius, jog ginčo teritorijoje buvusio žemės savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi teritorija užimta įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais (duomenys neskelbtini), prie kurių žemės sklypai nesuformuoti, tačiau teritorija yra naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui.
NŽT dar 2019 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovę ir prašė pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio žemės savininko A. M. iki 1940 m. turėtoje žemėje, tačiau atsakovė 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. 70-2-3680 informavo, jog ginčo teritorijoje buvusio žemės savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Nurodė, jog šis atsakymas nėra nuginčytas, todėl, teismui tenkinus skundo reikalavimus panaikinti skundžiamą raštą ir įpareigojus atsakovę atlikti prašomus veiksmus, susiklostytų tokia situacija, kad liktų galioti ankstesnis atsakovės 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. 70-2-3680. Pakartotinis NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. prašymas pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę nesudarė pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamą teritoriją, nepasikeitus jokioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms ginčo žemėje, taigi, atitinkamai nebuvo jokio pagrindo priimti kitokio turinio sprendimo.
Pažymėjo, jog skunde nurodytas Atkūrimo tvarkos 106 punktas reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kai nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant naują žemės sklypą, todėl minėtas punktas nėra taikytinas ginčo atveju. Be to, pastebėjo, kad visi pareiškėjų minimi atsakovės raštai dėl žemės statuso buvo parengti atsakant į NŽT prašymus, o ne į pareiškėjų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei ir ar ši žemė yra laisva (LVAT 2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, ar yra užstatyta žemė, ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011, 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-380/2012; kt.).
Pareiškėjų įsitikinimu, prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) esantys septyni žemės sklypai, pažymėti schemose, yra laisva (neužstatyta) žemė, tačiau pareiškėjai nepagrindžia, kokiais teisės aktais remdamiesi taip teigia.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 19 punktą, viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, todėl atsakovė yra kompetentinga spręsti ir vertinti teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo ir statinių eksploatacijai reikalingo ploto nustatymo klausimus. Žemės sklypai statiniams eksploatuoti formuojami pagal aktualių teisės aktų reikalavimus ir normatyvus, vertinant kiekvieną situaciją tiek individualiai, tiek kompleksiškai bendros teritorijos kontekste.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Todėl pareiškėjų pateiktos su skundu schemos nelaikytinos teisėtu pagrindu, pagal kuriuos, išanalizavus teritoriją, ginčo žemė būtų priskirta valstybės išperkamai ar laisvai (neužstatytai) ir būtų rengiami sklypo planai grąžinimui natūra Atkūrimo tvarkos 106¹ punkto nustatyta tvarka.
Buvusi savininko A. M. žemės teritorija iš dalies yra suplanuota – užimta registruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), tačiau didelė jos dalis yra nesuplanuota. Nesuplanuota teritorija yra užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais ir kitais statiniais, kuriems taip pat reikalingi žemės sklypai ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, tokia žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, kadangi žemė užimta ne tik statiniais, pastatais ar įrenginiais, bet ir šiems statiniams, pastatams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais, valstybė išperka žemę.
Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Šiame punkte įtvirtinta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Ginčo teritorija patenka į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtą intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Taigi, akivaizdu, kad valstybės išperkama žeme laikytina ne tik po pastatais esanti žemė, tačiau ir jiems tinkamai funkcionuoti reikalinga žemė su visa reikiama socialine ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais ir kita. O formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui taip pat turėtų atitikti šiuos požymius ir reikalavimus.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjų pateiktose schemose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 pažymėti žemės plotai patenka tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir prie kurių nėra suformuoti žemės sklypai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo galimybę, statinį būtina vertinti teisiniais kriterijais, apibūdinančiais statinį kaip daiktą, kurio naudojimui reikalingas žemės sklypas, o statinio naudojimo galimybę nustato jo sukūrimo teisėtumas (LVAT 2009 m. birželio 15 d. sprendimas byloje Nr. A261-689/2009).
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad užstatytu gali būti laikomas sklypas, kuriame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (LVAT 2002 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).
Pažymėjo, jog daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 3257,85 kv. m bendro ploto, jame registruota 60 butų, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 3257,87 kv. m bendro ploto, jame registruota 60 butų, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 3257,66 kv. m bendro ploto, jame registruota 60 butų, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 5236,81 kv. m bendro ploto, jame registruoti 99 butai, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 5 aukštų, 5255,71 kv. m bendro ploto, jame visų butų skaičius nenurodytas, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 5235,95 kv. m bendro ploto, jame yra 96 butai.
Prie nurodytų daugiabučių skundžiamo rašto priėmimo metu nebuvo pradėtos rengti žemės sklypų formavimo procedūros, tačiau atsakovė preliminariai vertino teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus dėl tokių sklypų minimalios sklypo struktūros pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – ir STR 2.02.01:2004, kurio 10 punkte nustatyta, kad gyvenamojo pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms, priėjimams ir privažiavimams. Minimalią sklypo struktūrą sudaro tokios jo dalys (plotai): pastato užimamas plotas, priėjimai ir privažiavimai prie pastato, automobilių saugykla, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti, inžinerinių sistemų statiniai. To paties statybos techninio reglamento 241 punkte nustatyta, kad želdynų plotas turi būti ne mažesnis už nurodytą Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraše. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintų Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarką, siekiant gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą (1 p.). Šio aprašo priede nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto turi būti 30 proc., o aprašo 8 punktas nustato, jog priklausomųjų želdynų plotams nepriskiriami plotai: užstatymo (8.1 p.); pravažiavimų, šaligatvių ir nuogrindų (įrenginių, skirtų vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų) (8.2 p.); požeminių garažų antžeminės dalies, jei joje natūraliame grunte neauga medžiai ir krūmai (8.3 p.); sporto aikštynų ir sporto aikštelių (8.4 p.). Pagal STR 2.02.01:2004 242 punktą, sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Tam gali būti naudojamas želdynų plotas. Sporto aikštelė turi būti aptverta ažūriniu aptvaru. Projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 x b, m² (b – butų skaičius). Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 kv. m. Pagal šio statybos techninio reglamento 243 punktą, vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių. Teisės aktai taip pat reglamentuoja privalomą automobilių statymo vietų skaičių (STR 2.02.01:2004 11, 14 p.). Privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius yra nustatomas pagal statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – ir STR 2.06.04:2014), nustatytus reikalavimus. Šis reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (3 p.). Pagal minėto reglamento 30 lentelę, gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiams) pastatams nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius 1 vieta vienam butui. Taip pat minėtame STR 2.06.04:2014 yra numatyti nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų minimalūs atstumai, kurie taip pat turėtų būti įvertinti formuojant sklypus.
Skunde pateikti teiginiai, kad schemose pažymėtus plotus sudaro pieva, kuri šią dieną yra nenaudojama, nesutvarkyta, jokia infrastruktūra nėra įrengta, gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai nestato šiose vietose automobilių, juose nėra pravažiavimų, todėl ji yra nenaudojama ir laisva, laikytini subjektyvaus pareiškėjų vertinimo pobūdžio ir paneigti prieš tai nurodytais teisės aktų reikalavimais.
Akivaizdu, kad nagrinėjama teritorija patenka į daugiaaukščių daugiabučių gyvenamųjų pastatų su visa jiems reikalinga infrastruktūra kvartalą, kurio bendra urbanistinė koncepcija ir išdėstymas buvo suplanuota ir suprojektuota dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Kadangi nurodytų daugiabučių pastatų statyba buvo vykdoma 1965 m., atsakovas neturi galimybės pateikti kvartalo išplanavimo dokumentų, jiems neišlikus.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjų schemoje Nr. 5 pažymėtas apie 550 kv. m plotas kaip laisvas, nenaudojamas, patenka į suformuoto prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, žemės sklypo ribas.
Pareiškėjų schemoje pažymėta Nr. 4 kaip laisva (neužstatyta) apie 450 kv. m ploto žemės sklypo dalis patenka į Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančio registruoto statinio – kitų inžinerinių statinių – sporto ir žaidimų aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 1296 kv. m, teritoriją, kuri naudojama to paties daugiabučių kvartalo gyventojų poreikiams.
Pažymėjo, kad, suformavus grąžintiną sklypą pareiškėjams pagal pateiktą planą schemoje Nr. 4, būtų pažeidžiamos ne tik registruotų aikštelių savininkės Kauno miesto savivaldybės teisės, bet ir teisės aktų nuostatos, kad užstatyta žemė nėra laisva žemė, kurią būtų galima grąžinti.
Pareiškėjų schemoje pažymėtas Nr. 1 kaip laisvas (neužstatytas) apie 450 kv. m ploto žemės sklypas nėra suformuotas žemės sklypu ir nepatenka į (duomenys neskelbtini) pr. raudonąsias linijas, tačiau yra apribotas (duomenys neskelbtini) prospektu ir pareiškėjams grąžinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribomis, todėl jame negalima įrengti įvažiavimo, nenumačius servituto. Atkreipė dėmesį, jog STR 2.06.04:2014 9 punkte numatyti atstumai tarp sankryžų ir įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Įvertinus norimo grąžinti žemės ploto padėtį (duomenys neskelbtini) prospekto, (duomenys neskelbtini) prospekto transporto žiedo ir (duomenys neskelbtini) prospekto su (duomenys neskelbtini) gatve sankryžos atžvilgiu, t. y. jau esančias sankryžas ir įvažiavimus / išvažiavimus, akivaizdu, kad STR 2.06.04:2014 6 lentelėje nustatyti minimalūs atstumai nebūtų tenkinami. Beje, numatyti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. taip pat nebūtų galimybių, kadangi pagal šio sklypo padėtį įvažiavimas turėtų būti įrengiamas iš (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. sankryžos, o tai taip pat prieštarauja tiek STR 2.06.04:2014 reikalavimams, tiek elementariems saugaus eismo principams.
Pažymėjo, jog žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) pr. kaip inžinerinis statinys taip pat dar nėra suformuotas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjų nurodomas plotas schemoje Nr. 1 nėra reikalingas šios gatvės tinkamai ir saugiai eksploatacijai.
Nurodė, jog formuojamas žemės sklypas, skirtas nuosavybės teisių atkūrimui, turi atitikti Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte keliamus reikalavimus, t. y. suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir prie jo turi būti tinkamas privažiavimas. Atsakovės, kaip kompetentingo subjekto, buvo įvertinta, kad toks formuojamas sklypas šių reikalavimų neatitiktų, taip būtų pažeistas minėtas Atkūrimo tvarkos 106¹ punktas.
Visa pareiškėjų ginčijama teritorija patenka į daugiabučių gyvenamųjų pastatų su visa jiems reikalinga infrastruktūra kvartalą ir į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtą intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai, o pagal minėtą Atkūrimo tvarkos nuostatą, prie formuojamo žemės sklypo turėtų būti tinkamas realus privažiavimas arba galimybė tokiam privažiavimui, kad būtų galima laikyti formuojamą žemės sklypą tinkamu naudoti.
Pareiškėjų nurodomi žemės plotai, kuriuos jie siekia susigrąžinti, nėra ir negali būti laikomi laisvais (neužstatytais), todėl skundas turi būti atmestas.
Nuosavybės teisės, grąžinant žemę turėtoje vietoje, gali būti atkuriamos tik į tą žemę, kuri nėra pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei.
Vien faktas, kad pareiškėjai nesutinka su ginčijamo rašto turiniu, nesudaro savarankiško ir pakankamo pagrindo pripažinti jį neteisėtu ir panaikinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės 1,8011 ha dalies (duomenys neskelbtini)., priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjai byloje ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. administracinį aktą (raštą) Nr. 70-2-253, kuriuo NŽT buvo informuota apie tai, jog ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, nes ginčo teritorija užimta suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais (duomenys neskelbtini), prie kurių nesuformuoti žemės sklypai, tačiau teritorija yra naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų pastatų eksploatavimui.
Skundžiamas raštas nėra tiesiogiai skirtas pareiškėjams ir jame nurodyta informacija buvo skirta NŽT, tačiau priimtas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procese ir sukuria konkrečias teisines pasekmes pareiškėjams dėl jų prašomo nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra negalimumo.
Administracinės bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjai apie skundžiamą raštą ir su juo susijusias pasekmes dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra negalimumo buvo informuoti trečiojo suinteresuoto asmens NŽT 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 8710-(14.8.94.) „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pažymėtina, jog pareiškėjai apie skundžiamą raštą ir dėl to jiems kilusias pasekmes sužinojo iš NŽT 2020 m. vasario 13 d. rašto Nr. 8710-(14.8.94.) turinio. Pareiškėja S. K. apie skundžiamą raštą sužinojo 2020 m. vasario 17 d., paštu gavusi minėtą NŽT 2020 m. vasario 13 d. raštą Nr. 8710-(14.8.94.), ir tai neabejotinai patvirtina pašto voko duomenys. Taip pat pareiškėjas R. M. apie skundžiamą raštą sužinojo 2020 m. vasario 18 d., gavęs tą patį NŽT 2020 m. vasario 13 d. raštą Nr. 8710-(14.8.94.), ir šią aplinkybę taip pat patvirtina pašto voko duomenys.
Kadangi pareiškėjai skundą dėl atsakovės 2020 m. sausio 22 d. administracinio akto (rašto) Nr. 70-2-253 panaikinimo teismui pateikė 2020 m. kovo 14 d., apie atsakovės 2020 m. sausio 22 d. administracinį aktą (raštą) Nr. 70-2-253 sužinoję, pareiškėja S. K. – 2020 m. vasario 17 d., pareiškėjas R. M. – 2020 m. vasario 18 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo skundžiamo akto sužinojimo dienos, nėra praleidę.
Pareiškėjai skundą dėl atsakovės rašto neteisėtumo iš esmės grindžia tuo, jog nagrinėjamoje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės septyniuose žemės sklypuose, kurie pažymėti architekto parengtoje ginčo teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemoje (toliau – ir Pareiškėjų schema). Šioje schemoje pažymėti septyni laisvi (neužstatyti) žemės sklypai, pareiškėjų teigimu, yra laisvi, neužstatyti jokiais statiniais, nenaudojami ir nereikalingi greta esančių statinių eksploatacijai.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog žemė yra valstybės išperkama, jei iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogiško ar panašaus pobūdžio bylas ir aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, – kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276-04; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151–177).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime yra pažymėjęs, kad, sprendžiant iš minėto Atkūrimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, šio įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto 2002 m. balandžio 2 d. redakcija) buvo siekiama nustatyti konkrečius visuomenės poreikius, kai valstybė išperka žemę, buvusią iki minėtos datos miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose; šiems poreikiams, be kita ko, buvo priskirta žemė, pagal įstatymus užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Pareiškėjų teigimu, ginčo žemė, prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), kurioje pagal Pareiškėjų schemą pažymėti septyni laisvi žemės sklypai, patenka į teritoriją tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), prie kurių nėra suformuoti žemės sklypai.
Visų pirma, pažymėtina, jog po to, kai buvo priimtas skundžiamas raštas ir pareiškėjai padavė skundą teismui, buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-548 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas apie 4279 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Į šiuo įsakymu patvirtinto žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), projekto teritorijos ribas pateko pareiškėjų schemoje pažymėtas, jų teigimu, laisvas (neužstatytas) žemės sklypas Nr. 5, kuris iš esmės reikalingas ir suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypas, reikalingas daugiabučio gyvenamojo pastato pagal jo tiesioginę paskirtį eksploatavimui. Būtent Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 2.4 punkte numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-548 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ yra galiojantis, nepanaikintas ir sukuria teisines pasekmes. Todėl konstatuotina, jog Pareiškėjų schemoje pažymėtas, jų teigimu, laisvas (neužstatytas) žemės sklypas Nr. 5 faktiškai yra užimtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), eksploatacijai suformuotu ir įregistruotu žemės sklypu ir todėl šis žemės sklypas nėra laisva žemė, o valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tai, kad šis įsakymas priimtas vėliau nei ginčijamas raštas, iš esmės teisinio vertinimo dėl konkretaus visuomenės poreikio ginčo žemės sklypui, kuris reikalingas pastato (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, nekeičia ir žemės statuso kaip užimtos žemės nelemia.
Bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjų schemoje pažymėti kiti laisvos žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 7 taip pat yra įsiterpę tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), prie kurių jokiais teritorijų planavimo dokumentais iki šiol nėra suformuoti žemės sklypai. Kaip matyti iš Bendrojo plano ir situacijos plano ištraukos, visa ginčo žemės teritorija tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją teritoriją tarp pirmiau minėtų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. balandžio 16 d. išrašai patvirtina, jog minėti daugiabučiai gyvenamieji pastatai yra 5 aukštų. Daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 3257,85 kv. m bendro ploto, jame registruota 60 butų, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 3257,87 kv. m bendro ploto, jame registruota 60 butų, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 3257,66 kv. m bendro ploto, jame registruota 60 butų, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 5236,81 kv. m bendro ploto, jame registruoti 99 butai, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 5 aukštų, 5255,71 kv. m bendro ploto, jame visų butų skaičius nenurodytas, daugiabutis (duomenys neskelbtini) yra 5235,95 kv. m bendro ploto, jame yra 96 butai.
Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemos tekstinės dalies, daugiabučių sklypų plotai nėra pakankami, kad juose tilptų daugiabučių gyvenamųjų pastatų gyventojams reikalingas plotas rekreacijai ir sportui. Nurodyta, jog dėl šios priežasties rekreaciniai ir sporto plotai numatomi didesni žaliuose plotuose išlaikant norimus atstumus nuo inžinerinių tinklų, pastatų ir automobilių kelių ir stovėjimo vietų. Šios zonos skirtos patenkinti mikrorajono gyventojų poreikius, todėl patekimui į juos turi būti numatomi servitutai. Taip pat minėtoje schemoje pažymėta, jog stovėjimo aikštelių atstumai, vietų skaičius, apsisukimo vietos ir gatvių raudonųjų linijų minimalūs atstumai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas.
Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 (toliau – ir Normos), nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Nors prie minėtų daugiabučių žemės sklypai jų eksploatacijai nėra suformuoti, tačiau pagal Normos 25.3 punktą, gyvenamosios teritorijos yra skirtos visų tipų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais. Bendrojo plano ir situacijos plano ištrauka patvirtina, jog visa ginčo žemės teritorija buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją teritoriją.
Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemos duomenys patvirtina, jog Pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvos žemės sklypas Nr. 2 yra kvartalo laisvalaikio, poilsio, sporto ir žaidimų aikštelių erdvės, t. y. aktyvaus ir pasyvaus sporto aikštelės, skirtos mikrorajono gyventojų poreikiams ir įvairaus amžiaus vaikų grupių žaidimų aikštelės, skirtos mikrorajono gyventojų poreikiams. Pareiškėjų schemoje pažymėtos laisvos žemės sklypai Nr. 3, Nr.4, Nr. 6 ir Nr. 7 yra naudojami ir plečiami automobilių aikštelėms.
Pareiškėjų schemoje pažymėtame laisvos žemės sklype Nr. 3 Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemoje yra pažymėta 30 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė, žemės sklype Nr. 4 nurodyta 10 vietų automobilių aikštelė, žemės sklype Nr. 6 nurodyta 36 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė, žemės sklype Nr. 7 – 48 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjų schemoje pažymėti galimi laisvos žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7 patenka į daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), preliminarių žemės sklypų ribų teritorijas, pažymėtas Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemoje, kurios reikalingos šių gyvenamųjų namų eksploatacijai pagal tiesioginę jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre.
Akivaizdu, jog daugiabučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti būtinos teritorijos stovėjimo aikštelėms, želdiniams, kvartalo gyventojų poilsiui ir sportui, ir tai patvirtina pirmiau minėtos Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemos duomenys, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo.
Reikalavimai teritorijų planavimui padeda suformuoti efektyvias ir gyvybingas urbanistines struktūras. Šie parametrai gali būti modifikuojami, atsižvelgiant į specifines konkrečios planuojamos teritorijos savybes (Normos 3 p.). Pažymėtina, jog reikalavimai teritorijų planavimui taikomi ne tik formuojant sklypus daugiabučių namų eksploatavimui ir formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius prie daugiabučių namų yra nustatytas statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933. Gyvenamųjų pastatų sklypų struktūros minimalūs plotai ir dalys taip pat yra reglamentuoti statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705. Šio reglamento 10 punkte nustatyta, kad gyvenamojo pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms, priėjimams ir privažiavimams. Nagrinėjamo ginčo atveju pastarasis reglamentas pagal teisinių santykių analogiją taikomas ir jau pastatytiems daugiabučiams namams, formuojant prie jų žemės sklypus šių daugiabučių namų eksploatavimui.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, planinę teritorijos medžiagą, teismui nekilo abejonių, jog Pareiškėjų schemoje pažymėti laisvos žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7, įsiterpę tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), yra reikalingi esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjų schemoje pažymėti žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7, įsiterpę tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nėra laisva (neužstatyta) žemė. Todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai skundžiamame rašte nustatė, kad teritorijoje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nėra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią gali būti atkurtos pareiškėjams nuosavybės teisės natūra.
Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad prie minėtų daugiabučių esančios laisvos žemės teritorija nenaudojama jokiems daugiabučių namų gyventojų poreikiams, nes apleista, negali būti objektyvia priežastimi laikyti šiuos žemės sklypus laisva (neužstatyta) žeme, kuri objektyviai nereikalinga daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Kaip minėta, Pareiškėjų schemoje pažymėta galimai laisvos žemės sklypo Nr. 4 dalis patenka į teritoriją, kurioje yra plečiama ir naudojama 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, ir kita žemės sklypo Nr. 4 dalis patenka į Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo statinio – sporto žaidimų aikštelės prie (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 1296 m², ribas. Nėra abejonių, jog tokia žemė laikytina užstatyta žeme, todėl negali būti pripažinta laisva ir grąžintina pareiškėjams.
Minėtas statinys – sporto žaidimų aikštelė prie (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisė nėra nuginčyta ir tokio statinio teisinė registracija nėra panaikinta, įvertinus, konstatuotina, jog pareiškėjai nepagrįstai siekia atkurti nuosavybės teises sporto žaidimų aikštelės dalyje.
Dėl tų pačių faktinių aplinkybių nevertintini pareiškėjų argumentai, jog minėta sporto žaidimų aikštelė yra sunykusi ir nenaudojama pagal paskirtį, kadangi sporto žaidimų aikštelė prie (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota Nekilnojamojo turto registre ir statinio duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).
Atsakovė skundžiamame rašte pagrįstai nurodė, jog ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva žemė, nes užimta suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais (duomenys neskelbtini), prie kurių žemės sklypai nesuformuoti, tačiau teritorija yra naudojama šių daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui.
Tačiau pažymėtina, jog Pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvos žemės sklypas Nr. 1 iš esmės nepatenka į teritoriją, užimtą suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), šis Pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvos žemės sklypas Nr. 1 patenka tarp teritorijų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, ir anksčiau pareiškėjams grąžinto suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2019 m. gruodžio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Įvertinus skundžiamo rašto turinį ir Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), schemos duomenis ir Pareiškėjų schemoje pažymėto žemės sklypo Nr. 1 vietą, spręstina, jog atsakovės skundžiamo rašto argumentų dalis dėl Pareiškėjų schemoje pažymėto žemės sklypo Nr. 1, jog ši ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva žemė, nes užimta suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta.
Pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvas žemės sklypas Nr. 1, apie 450 kv. m ploto, nepatenka į įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, taip pat ir kitų įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijų ribas. Pareiškėjų schemoje pažymėta laisvos žemės sklypo Nr. 1 teritorija, į kurią, pareiškėjų teigimu, būtų galima atkurti nuosavybės teises natūra, nėra suformuota, taip pat nepatenka nei į pirmiau minėto įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, nei į gatvių, t. y. (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini), raudonąsias linijas. Todėl atsakovė faktiškai šio žemės sklypo teritorijos neišnagrinėjo ir nepagrįstai nurodė, jog ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva žemė.
Atsakovės argumentai atsiliepime ir atsakovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu skiriasi nuo atsakovės argumentų nurodytų skundžiamame rašte. Atsiliepime atsakovė nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog pareiškėjų schemoje pažymėto laisvos žemės sklypo Nr. 1 negalima suformuoti atskiru žemės sklypu nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi nėra galimybės numatyti įvažiavimo į šį žemės sklypą, taip pat nėra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) prospekto gatvei, kaip inžineriniam statiniui, tinkamai ir saugiai jos eksploatacijai. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši teritorijos dalis, Pareiškėjų schemoje pažymėta kaip laisvas žemės sklypas Nr. 1, atsakovės nebuvo analizuota ir vertinta priimant skundžiamą raštą, nes tokie argumentai skundžiamame rašte nebuvo nurodyti.
Akivaizdu, jog ginčo teritorijos dalis dėl pareiškėjų schemoje pažymėto laisvos žemės sklypo Nr. 1 nebuvo įvertinta ir išnagrinėta, nes, išanalizavus bylos duomenis, nustatyta, jog Pareiškėjų schemoje pažymėtas žemės sklypas Nr. 1 nėra užimtas suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) taip, kaip nurodyta atsakovės skundžiamame rašte.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, nepateikusi skundžiamame rašte jokių pagrįstų argumentų ir motyvų dėl nebuvimo laisvos žemės ginčo teritorijos dalyje, Pareiškėjų schemoje pažymėtos žemės sklypo Nr. 1, ir šiuos argumentus nurodydama tik vėliau atsiliepime ir teismo posėdyje, nesuteikė objektyvios informacijos NŽT apie galimai laisvą žemę nuosavybės teisių atkūrimui, ir taip apribojo pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo natūra galimybę į žemės sklypą Nr. 1, pažymėtą Pareiškėjų schemoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką yra nurodęs, kad motyvai, prašymo tenkinimas ar netenkinimas, privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).
Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, taip pat gatvių – (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės duomenis, konstatuotina, jog Pareiškėjų schemoje pažymėtas laisvas žemės sklypas Nr. 1 nepatenka į minėtų gatvių teritorijų ribas (raudonąsias linijas) ir į ribas suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovės skundžiamo rašto dalis dėl Pareiškėjų schemoje pažymėto laisvo žemės sklypo Nr. 1, patenkančio tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naikintina ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7) dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri yra įsiterpusi tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri Pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1.
Atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis nurodyta tvarka (Atkūrimo tvarkos 106¹ p.).
Atsakovės pareiga pateikti kartografinę medžiagą apie laisvą (neužstatytą) žemę nuosavybės teisių atkūrimo procese įtvirtinta Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte. Būtent Tvarkos 106¹ punkte, reglamentuojančiame nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Kauno miesto savivaldybės administracija Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nustatytą pareigą įvykdė tik iš dalies, pateikdama NŽT Kauno skyriui skundžiamą raštą apie tai, jog laisvos (neužstatytos) žemės visoje ginčo teritorijoje nėra, tačiau, kaip buvo minėta, ne visa ginčo teritorija buvo išnagrinėta, todėl skundžiamo rašto dalis, kurioje iš esmės nepateikta motyvuota informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę (pareiškėjų schemoje pažymėtame žemės sklype Nr. 1), naikintina ir atsakovė iš naujo įpareigotina įvertinti teritoriją, patenkančią turėtos žemės vietoje tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjų schemoje pažymėtame kaip galimai laisvame žemės sklype Nr. 1).
Vertinant nagrinėjamoje byloje ginčijamo rašto atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Atsakovė, įgyvendindama Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nustatytą pareigą, pateikė skundžiamu raštu informaciją NŽT apie nebuvimą laisvos neužstatytos žemės ginčo teritorijos ribose, iš esmės nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodyto įstatymo viršenybės principo, nes priimdama skundžiamą raštą veikė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte išdėstytus teisinius reikalavimus.
Pareiškėjų argumentai, jog skundžiamas raštas visa apimtimi neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nepagrįsti.
Pažymėtina, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas ir įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to asmens, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, atsižvelgiant ir į asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias sprendimo priėmimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1566-520/2019 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame rašte buvo aiškiai nurodytos faktinės ir teisinės rašto priėmimo aplinkybės ir jos turėjo būti suprantamos pareiškėjams, nes nesutrukdė jiems kreiptis į teismą ginant skundžiamu raštu pažeistas teises, todėl skundžiamo rašto dalis, kurią teismas dėl faktinių ir teisinių aplinkybių vertino pagrįstu ir motyvuotu administraciniu aktu, priimta įgyvendinant Tvarkos 106¹ punkte numatytą atsakovės pareigą nuosavybės teisių atkūrimo procese. Būtent Tvarkos 106¹ punktas, kaip specialus teisės aktas, reglamentuojantis ginčo teisinius santykius nuosavybės teisių atkūrimo procese, neįpareigoja atsakovės teikiamą informaciją NŽT pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Skundžiamo rašto dalis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui ir neturi esminių trūkumų, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą raštą visa apimtimi, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio bendraisiais reikalavimais, keliamais individualiam administraciniam aktui.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinus nustatytas faktines nagrinėjamo ginčo aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, konstatuoja, jog pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant skundžiamo rašto dalį dėl informacijos nepateikimo apie laisvą (neužstatytą) žemę Pareiškėjų schemoje pažymėtame laisvame žemės sklype Nr. 1, patenkančiame tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr(duomenys neskelbtini).
Panaikinus skundžiamo rašto dalį, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri Pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.).
Pareiškėjų atstovas advokatas E. U. (2020 m. kovo 9 d. atstovavimo sutartis) prašo priteisti iš atsakovo 700 Eur išlaidų už skundo parengimą. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina 2020 m. kovo 16 d. mokėjimo kvitas Nr. 204990, 2020 m. birželio 3 d. mokėjimo kvitas Nr. 204991.
Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. kovo 19 d. (2020 m. I ketv.), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1317,6 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 3294 Eur. Pareiškėjų prašoma suma už skundo parengimą 700 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytos maksimalios sumos.
Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas L. Z. (2020 m. rugsėjo 9 d. atstovavimo sutartis bei Įgaliojimas) prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaidų už konsultaciją, pasirengimą teismo posėdžiui (2022 m. sausio 5 d., 2 val.) bei atstovavimą 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdyje. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina sąskaita už teisines paslaugas Nr. L22010501 bei mokėjimo nurodymas.
Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.).
Advokato padėjėjas dalyvavo 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 14 min. Už atstovavimą teisme galima priteisti maksimali suma yra 127,85 Eur ((1598,1 (2021 m. III ketv.)*0,1)*0,8) (Rekomendacijų 5, 8.19, 9 p.). Prašoma priteisti 100 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.
Prašoma priteisti už klientų konsultaciją bei pasirengimą teismo posėdžiui (2 val.). Nurodytos paslaugos atliktos 2022 m. sausio 5 d. Maksimali galima priteisti suma yra 255,70 Eur ((2021 m. III ketv. (1598,1 Eur)) * 0,1*0,8*2) (Rekomendacijų 5, 8.19 p.). Prašoma priteisti 100 Eur suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.
Pareiškėjai už skundo pateikimą teismui yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina prie bylos pateiktas 2020 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 40 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, minėtos išlaidos 23 Eur taip pat gali būti priteistinos pareiškėjams iš atsakovo.
Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas tenkintas iš dalies (tenkinti abu skundo reikalavimai iš dalies), konstatuotina, jog pareiškėjai patyrė po 230,75 Eur ((700+200+23)*50 proc.)/2) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjams iš atsakovo (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų R. M. ir S. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. rašto Nr. 70-2-253 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ dalį dėl informacijos pateikimo apie laisvos žemės nebuvimą pareiškėjų schemoje pažymėtame laisvame žemės sklype Nr. 1, patenkančiame tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina pakartotinai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą Nr. 8SD-6509-(14.8.7.) dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje dalies, kuri patenka tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri Pareiškėjų schemoje pažymėta kaip galimai laisvas žemės sklypas Nr. 1).
Kitą pareiškėjų R. M. ir S. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjų R. M. ir S. K. prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjams R. M. ir S. K. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos po 230,75 Eur (du šimtus trisdešimt eurų ir 75 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.