Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-323-993/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-18
Bylos Nr.: 1A-323-993/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15326-2025-9
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Vaida Baumilė, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
Nuteistasis: Ž. D.
Nukentėjusysis: M. R.
Civilinis ieškovas: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ieškovas: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Kategorijos

2.1.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-993/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15326-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 18 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,nuteistajam Ž. D. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,nukentėjusiajam M. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose; per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. D. paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose; per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiojo M. R. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir nukentėjusiajam M. R. iš Ž. D. priteisti 274,20 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturi eurai 20 ct) turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur (tris tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš Ž. D. nukentėjusiajam M. R. 2 500 Eur (du tūkstančiai penkis šimtai eurų) atstovavimo išlaidų.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš Ž. D. priteisti 125,66 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai 66 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu Ž. D. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. balandžio 29 d. apie 16:50 val. šalia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su M. R. metu sudavė smūgį jam į veido kairę pusę, šiam rankomis užsidengus veidą, sudavė ne mažiau tris smūgius jam į veido ir galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį, nosies sumušimu ir nosinkaulio lūžiu bei poodinėmis kraujosruvomis žastuose – kairiame viena, dešiniame dvi.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinis ieškinys neturtinės žalos dalyje, priteisti jam iš Ž. D. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad nėra pagrindo priteisti visą 12 000 Eur sumą, priteisti ne mažiau kaip 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atitinkamai pakeisti ir sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų dėl papildomų apeliacinio proceso metu patirtų išlaidų. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nurodė bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tačiau jų netaikė visa apimtimi ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių kaip visumos. Dėl to priteista akivaizdžiai per maža, žalos masto neatitinkanti, kompensacinės funkcijos neatliekanti 3 000 Eur neturtinės žalos suma, nuvertintas padarytos veikos intensyvumas, sukeltų padarinių tęstinumas, realus poveikis jo fizinei, psichologinei, socialinei ir šeiminei būklei.

Nuteistasis prieš jį panaudojo intensyvų fizinį smurtą, suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių į veido ir galvos sritį. Vien ši aplinkybė turi esminę reikšmę, nes smurtas nukreiptas į ypatingos reikšmės anatomines sritis – galvą ir veidą. Tai reiškia didesnį fizinio skausmo intensyvumą, pavojaus ir pažeminimo jausmą, taip pat didesnę psichologinę žalą, nes žmogaus veidas ir galva yra su orumu, saugumo jausmu bei savęs suvokimu glaudžiausiai susijusios kūno sritys. Teismas pripažino, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau civilinės atsakomybės požiūriu šis baudžiamosios teisės kvalifikacinis apibrėžimas nėra savitikslis ir negali būti mechaniškai perkeliamas į neturtinės žalos dydžio nustatymo sritį. Tai, kad veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nereiškia, kad patirti išgyvenimai, ilgalaikės pasekmės, emocinė įtampa ir gyvenimo kokybės sumažėjimas savaime buvo „nesunkūs“ ar mažareikšmiai. Civilinė atsakomybė vertina ne tik formalų kvalifikavimą, bet realų padarinių poveikį konkretaus žmogaus gyvenimui. Jam ne tik sukeltas fizinis skausmas ir ūminis sveikatos sutrikdymas, bet ir išliko tęstiniai padariniai. Po smurto atsirado kvėpavimo per nosį sutrikimai, stiprus knarkimas, miego kokybės suprastėjimas, nuolatinis nuovargis, dirglumas, koncentracijos sumažėjimas, taip pat socialinio ir šeimyninio gyvenimo trikdžiai. Be to, pateikta informacija apie psichologinius padarinius, nerimą, psichologo pagalbos poreikį, paskirtus slopinamojo pobūdžio vaistus ir padidėjusį nesaugumo jausmą. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

Padariniai peržengė fizinio sužalojimo ribas ir paveikė apelianto kasdienybę: jo miegą, fiziologines funkcijas, emocinę būseną, bendravimą ir šeiminius santykius. Jei nusikalstamos veikos padariniai lemia ne tik pirminį sužalojimą, bet ir ilgalaikį gyvenimo kokybės suprastėjimą, tokia žala negali būti vertinama taip pat, kaip trumpalaikis diskomfortas ar nedidelio intensyvumo emocinis nepatogumas. Jis iki įvykio neturėjo panašių nusiskundimų dėl kvėpavimo, knarkimo, miego sutrikimų ar poreikio vartoti receptinius psichologinę būklę veikiančius vaistus. Nenustatyta jokių alternatyvių priežasčių, kurios galėtų paaiškinti atsiradusius simptomus nepriklausomai nuo nuteistojo veiksmų. Tai reiškia, kad priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių buvo logiškas, nuoseklus ir atitinkantis bylos duomenų visumą.

Dar viena reikšminga aplinkybė yra viešumo aspektas. Smurtas buvo panaudotas prie (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje. Tokiu atveju žala nėra vien individualus fizinis sužalojimas. Viešas užpuolimas sustiprina pažeminimo, bejėgiškumo, socialinio pažeidžiamumo ir ilgalaikio nesaugumo jausmą. Civilinės atsakomybės požiūriu toks padarymo būdas neabejotinai didina neturtinės žalos mastą.

Teismas nurodė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tačiau jų realaus taikymo neatskleidė. Nematyti, kad būtų tinkamai įvertinęs smurto intensyvumą, smūgių skaičių, jų lokalizaciją, viešą padarymo pobūdį, psichologinius padarinius, kasdienio gyvenimo ir miego sutrikimus, šeimyninio gyvenimo apsunkinimą, gydymo ir būsimos operacijos būtinybę bei bendrą tęstinį žalos pobūdį. Teismas apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie tai, kad sveikatos sutrikdymas buvo nesunkus ir kad 3 000 Eur suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Tokio pobūdžio motyvavimo nepakanka. Neturtinės žalos dydžio nustatymas negali būti grindžiamas vien nusikalstamos veikos kvalifikacijos pavadinimu. Kitaip tariant, „nesunkus sveikatos sutrikdymas“ baudžiamosios teisės prasme dar nereiškia, kad civilinės teisės prasme žmogaus išgyvenimai, pažeminimas, nesaugumo jausmas, miego ir kvėpavimo funkcijos sutrikimas, receptinių vaistų vartojimas ir šeimos gyvenimo apsunkinimas yra mažareikšmiai. Toks supaprastintas vertinimas iš esmės paneigtų CK 6.250 straipsnio egzistavimo prasmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos pažeistos, nes kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turi būti ginama. Sveikata yra viena svarbiausių, sunkiai atkuriamų vertybių, todėl sužalojimo atvejais piniginė kompensacija negali būti formali ar akivaizdžiai neadekvati. Tai reiškia, kad teismas privalėjo ne tik konstatuoti, jog sveikata pažeista, bet ir padaryti atitinkamą išvadą dėl kompensacijos dydžio.

Teismas nepateikė išsamaus paaiškinimo, kodėl nukrypo nuo prokuroro pozicijos, kuris palaikė 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Prokuroras nėra šališkas civilinio ieškovo interesų gynėjas. Jo pozicija grindžiama byloje surinktais duomenimis ir objektyviu žalos masto vertinimu. Todėl tokia situacija, teismas žalą sumažina iki 3 000 Eur, reikalavo itin išsamaus ir individualizuoto motyvavimo. Tokio motyvavimo nuosprendyje nėra. Nepaaiškinta, kodėl smurto intensyvumas, ilgalaikiai fiziologiniai ir psichologiniai padariniai, viešumo aspektas, gydymo poreikis, gyvenimo kokybės suprastėjimas – lemia 3 000 Eur, o ne bent 9 000 Eur. Tai esminis nuosprendžio pagrįstumo trūkumas, nes neturtinės žalos suma tokioje byloje nėra savaime suprantama ir negali būti nustatoma deklaratyviai.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kiek įmanoma sušvelninti padarinius ir atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Priteista suma, vertinant konkrečias bylos aplinkybes, tokios funkcijos neatlieka. Jis patyrė ne vien pirminį fizinį skausmą. Padariniai persikėlė į jo kasdienį gyvenimą. Kai nusikalstama veika paliečia ne tik kūną, bet ir socialinį funkcionavimą, šeimos gyvenimą bei žmogaus saugumo jausmą, tokia žala negali būti laikoma menko intensyvumo. Atitinkamai ir kompensacija negali būti artima simbolinei. Be to, padarinių šalinimui reikalingas tolesnis gydymas, įskaitant chirurginį gydymą. Net jeigu teismas turtinės žalos dalyje nepriteisė būsimų operacijos išlaidų kaip nepakankamai individualizuotų ar galutinai nepagrįstų, ši aplinkybė savaime neturėjo jokios teisės paneigti operacijos būtinybės reikšmės neturtinės žalos kontekste. Vien tai, kad atsirado medicininė operacijos būtinybė, savaime didina jo išgyvenimų intensyvumą, nerimą dėl ateities ir neapibrėžtumo jausmą. Priteista suma iš esmės redukuoja apelianto patirtą žalą iki abstraktaus „nesunkaus sveikatos sutrikdymo“ atvejo, tarsi byloje nebūtų individualizuojančių aplinkybių.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo laikytis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Šių kriterijų taikymas reiškia ne abstrakčią galimybę pasirinkti bet kurią sumą, o pareigą parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri racionaliai ir proporcingai atspindėtų padarytos žalos pobūdį bei mastą. Jei kompensacija akivaizdžiai neatitinka bylos duomenų, pažeidžiamas ne tik proporcingumo, bet ir teisingumo principas. Šioje byloje proporcingumas pažeistas dėl dviejų priežasčių. Pirma, priteista suma neatitinka pačios žalos intensyvumo. Antra, ji yra akivaizdžiai mažesnė už tą, kurią, remdamasis bylos duomenimis, palaikė prokuroras. Toks skirtumas, nesant išsamaus motyvavimo, negali būti laikomas normaliu teismo diskrecijos pasireiškimu. Tai rodo, kad individualizuotas neturtinės žalos vertinimas nebuvo atliktas tinkamai. 3 000 Eur dydis nėra nei teisingas, nei pakankamas, nei proporcingas. Buvo pakankamas pagrindas priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos sumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis M. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis Ž. D. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Platūkis prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras Audrius Armas prašė apeliacinį skundą iš dalies tenkinti, priteistinos neturtinės žalos dydį didinti, tačiau dydį parinkti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis M. R., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad nėra pagrindo priteisti visą šią sumą, priteisti prokuroro palaikytą neturtinės žalos dydį, tai yra ne mažiau kaip 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo (kaltinamųjų) kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

Kartu pažymėtina ir tai, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Pagal nacionalinių teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos dydis svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-594/2024). Dėl to pirmosios instancijos teismas, M. R. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Kita vertus, nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, remiantis tik aplinkybe, jog padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, negalima. Todėl teisėjų kolegija vertina, ne tik panašiose bylose priteisiamos neturtinės žalos dydį, tačiau ir visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025, 2K-166-495/2025).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam M. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis buvo nedarbingas, dėl patirtų sužalojimų teko iškęsti fizinį skausmą, didelius nepatogumus, dvasines kančias, gydymas sukėlė nepatogumus, apribojo galimybę bendrauti ir dalyvauti viešame gyvenime. Be to, įvertino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jo emocinę, psichologinę būklę, kad ir prieš tai emociškai jautėsi prastai, tačiau po įvykio būklė ženkliai pablogėjo, lankėsi pas psichiatrą, psichologą, buvo skirti vaistai antidepresantai, kurių jis nevartoja, kad nepriprastų, kad jaučia širdies sutrikimus. Kartu teismas atsižvelgė ir į nuteistojo bei nukentėjusiojo santykius, konflikto aplinkybes bei jų turtinę padėtį. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 3 000 Eur suma yra adekvati ir proporcinga nukentėjusiojo išgyvenimams neturtinė žala.

Nukentėjusysis prašydamas priteisti 12 000 Eur (ar bent 9 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog smurtas buvo nukreiptas į ypatingos reikšmės anatomines sritis – galvą ir veidą, nuvertinta padarytos veikos intensyvumas (smūgių skaičius, lokalizacija), sukeltų padarinių tęstinumas, gydymo ir būsimos operacijos būtinybė, realus poveikis jo fizinei, psichologinei, socialinei ir šeiminei būklei. Nukentėjusysis grįsdamas išlikusius smurto padarinius apeliaciniame skunde akcentuoja, jog atsirado kvėpavimo per nosį sutrikimai, stiprus knarkimas, miego kokybės suprastėjimas, nuolatinis nuovargis, dirglumas, koncentracijos sumažėjimas, taip pat socialinio ir šeimyninio gyvenimo trikdžiai, nerimas, psichologo pagalbos poreikis, paskirti slopinamojo pobūdžio vaistai ir padidėjęs nesaugumo jausmas. Nukentėjusiojo teigimu svarbi aplinkybė nustatant neturtinės žalos dydį yra viešumo aspektas, nes smurtas buvo panaudotas prie darbo vietos, kitų asmenų akivaizdoje, tokiu būdu viešas užpuolimas sustiprina pažeminimo, bejėgiškumo, socialinio pažeidžiamumo ir ilgalaikio nesaugumo jausmą.

Teisėjų kolegija įvertino apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis ir sprendžia, kad tenkinti nukentėjusiojo M. R. prašymą priteisti 12 000 Eur (ar 9 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į visas esmines šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, nors jų itin detaliai ir išsamiai nemotyvavo, tačiau pateikti argumentai yra pakankami ir aiškūs, nukentėjusiojo teisės nepažeistos, o nuosprendis pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Teismas įvertino apeliaciniame skunde akcentuojamą sužalojimo pobūdį, nustatė, jog duomenų, kad nukentėjusiajam būtinas operacinis gydymas nėra pakankamai, o atsiradus naujų, papildomų išlaidų nukentėjusysis galės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka. Be to, teismas įvertino ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl sužalojimo ir gydymo patirtus nepatogumus, fizinį skausmą, dvasines kančias ir pan. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aplinkybių visumą, t. y. nuteistojo atliktus neteisėtus smurtinius veiksmus, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus (lokalizaciją, intensyvumą), fizines kančias, gydymosi trukmę, dvasinius išgyvenimus, kartu ir besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvoje, sprendžia, jog apylinkės teismo priteista 3 000 Eur dydžio neturtinė žala yra tinkama kompensacija M. R. patirtiems išgyvenimams ir nepažeidžia nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyros. Nukentėjusysis nurodo, kad jaučia padarinius iki šiol (pasikeitė psichologinė būsena, gyvena su nerimu, reikalinga operacija, kurios bijo, patiria šeimyninius ir kitokius nepatogumus dėl knarkimo, nemigą ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad duomenys apie patiriamas psichologines problemas fiksuoti 2025 m. gegužės ir lapkričio mėnesiais (1 t., b. l. 43, 48; 2 t., b. l. 84), 2025 m lapkričio mėnesio konsultacija otorinolaringologo, kurioje nurodoma, jog tikslingas chirurginis gydymas, kvėpavimo funkcijos pagerinimui (2 t., b. l. 83). Vis dėlto, šiuo metu aktualių ir pakankamų duomenų apie išlikusius psichologinius padarinius (psichologo/psichiatro konsultacijas, vartojamus vaistus) ir būtiną operaciją byloje nėra, todėl nėra pagrindo didinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, papildomos išlaidos, kurios kils ateityje ir bus priežastiniu ryšiu susiję su analizuojamu įvykiu, galės būti sprendžiamos civiline tvarka. Šių duomenų pagrindu daroma išvada, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra jokio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir prokuroro pozicija, kuria prokuroras iš esmės sutinka, jog neturtinės žalos dydis būtų padidintas, kadangi kiekvienu atveju sprendimą priima teismas, įvertinęs visumą duomenų, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma iš Ž. D. priteisti 191,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų už gynėjo advokato Gintaro Platūkio teiktą teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo skundą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, jis nuteistajam skirtas teismo nutartimi, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, papildomos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio atmesti. Nepriteisti iš nuteistojo Ž. D. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėVaida BaumilėDaina Dyburienė