Kauno apylinkės teismo nutartis, II-598-1108/2026

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-31
Bylos Nr.: II-598-1108/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00545-2026-6
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Vaiva Nevardauskienė
Pažeidėjas: APA1
Institucija: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius

Kategorijos

1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-598-1108/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00545-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 6.1; 21.10.4; 21.11.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 31 d. Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė, sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei, Urtei Piluckei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Neringai Čėsnaitei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1, viešame teismo posėdyje rašytinio ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-240-2026 byloje ROIK: 26298467460.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija; VDI) vyriausiosios darbo inspektorės Daivos Šarkienės 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-240-2026 (toliau – ir nutarimas; skundžiamas nutarimas) APA1 pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 2 000 Eur bauda. APA1 nubausta už tai, kad ji, būdama atsakinga už bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir MB „(duomenys neskelbtini)“; Įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), darbo organizavimą, neužtikrino ir nekontroliavo, jog Įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, o būtent, sudarė rašytines darbo sutartis su LIUD1, gim. (duomenys neskelbtini), leido jam dirbti teisininko pareigose, tačiau apie LIUD1 – apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią ir apie jo priėmimą į darbą Įmonėje mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) APA1 pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. apie LIUD1 apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV buvo pranešta pavėluotai, o būtent, vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2026 m. sausio 28 d. ir 2026 m. vasario 11 d. oficialiais duomenimis:

1) 2024 m. spalio 8 d. darbo sutartis Nr. 24/10/08, darbo sutarties terminas iki 2024 m. spalio 9 d., darbo pradžia ir pabaiga 2024 m. spalio 9 d., VSDFV apie Įdarbinimą informuota 2024 m. spalio 9 d. 08.29 val.;

2) 2025 m. kovo 14 d. darbo sutartis Nr. 25/03/14, darbo sutarties terminas iki 2025 m. kovo 17 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. kovo 17 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 2 d.;

3) 2025 m. balandžio 11 d. darbo sutartis Nr. 25/04/11, darbo sutarties terminas iki 2025 m. balandžio 14 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. balandžio 14 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 3 d.;

4) 2025 m. gegužės 27 d. darbo sutartis Nr. 25/05/27, darbo sutarties terminas iki 2025 m. gegužės 28 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gegužės 28 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 5 d., pranešimas atmestas dėl klaidų;

5) 2025 m. lapkričio 7 d. darbo sutartis Nr. 25/11/07, darbo sutarties terminas iki 2025 m. lapkričio 10 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. lapkričio 10 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2025 m. gruodžio 23 d.

VSDFV 2026 m. vasario 11 d. duomenimis (VSDFV raštas Nr. (7.2E) DV_S-11785), nebuvo pateikta duomenų apie LIUD1 darbo pradžią šiomis darbo dienomis:

1) 2025 m. birželio 11 d. darbo sutartis Nr. 25/06/11, darbo sutarties terminas iki 2025 m. birželio 12 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. birželio 12 d.;

2) 2025 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis Nr. 25/08/07, darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 8 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 8 d.;

3) 2025 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartis Nr. 25/08/20, darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 21 d.;

4) 2025 m. gruodžio 12 d. darbo sutartis Nr. 25/12/12, darbo sutarties terminas iki 2025 m. gruodžio 15 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gruodžio 15 diena.

MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pateikė nurodytų darbo sutartyse laikotarpių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir atsiskaitymo lapelius. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad LIUD1 realiai dirbo terminuotose darbo sutartyse nurodytu laiku, tačiau apie darbuotojo įdarbinimo pradžią VSDFV teritorinis darbo skyrius nebuvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde teigiama, kad nutarime klaidingai nustatyta, jog pareiškėja 2026 m. kovo 3 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ATA1 jungėsi prie MB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV duomenų. Pareiškėjos teigimu, ji 2026 m. kovo 3 d. paaiškinime nurodė, jog neturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo ATA1, jog buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis yra sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne su ATA1. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė iki 2023 m. kovo 9 d. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 9 d. elektroninį sertifikuotą išrašą, kontaktiniai duomenys nurodyti tokie: (duomenys neskelbtini). ATA2, 2023 m. kovo 9 d. tapusi vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, nepakeitė kontaktinių duomenų VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, todėl per klaidą liko jos (pareiškėjos) kontaktiniai duomenys. Tiek ji (pareiškėja), tiek LIUD2 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius LIUD2 buvo atsakingas už pranešimų pateikimą laiku VSDFV apie priimtus ir atleistus MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Pasisakant, kodėl per Elektroninę draudėjų sistemą buvo pateikti ir pasirašyti jos (pareiškėjos) parašu pranešimai apie LIUD1 draudimo valstybiniu socialiniu draudimu pradžias ir pabaigas, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties 2.2.4 punkte numatyta, kad prieiga UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų gali būti suteikiama APA1, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei, kiekvieną kartą pasirašant mobiliu elektroniniu parašu. Nagrinėjamu atveju būtent taip ir buvo padaryta – LIUD2 paskambindavo ir paprašydavo pasirašyti mobiliu elektroniniu parašu tuo tikslu, kad būtų pateikti pranešimai apie LIUD1 draudimo valstybiniu socialiniu draudimu pradžias ir pabaigas. Po pasirašymo mobiliu elektroniniu parašu visada pasiteiraudavo LIUD2, ar tinkamai pranešta VSDFV apie darbuotojo priėmimą ir atleidimą iš darbo, o LIUD2 telefonu patikindavo, kad apie LIUD1 priėmimą ir atleidimą tinkamai pranešta VSDFV. Sudarius Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) laiku perdavus sudarytas darbo sutartis su LIUD1, atsakomybė už nelegalų darbą kyla tam subjektui, kuris turėjo teisinę pareigą laikytis sutarties vykdymo principų ir realiai galėjo užkirsti kelią pažeidimui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui LIUD2. Pats LIUD2 paaiškinime patvirtino, kad būtent jis buvo atsakingas už pranešimų VSDFV apie priimtą ir atleistą MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją pateikimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad, priešingai nei teigia VDI, tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo santykiai. Darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1129/2002; 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006). Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023) išskiriami šie darbo sutarties požymiai: 1) vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi viena jos šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimama į darbą, o ne atlikti konkrečią užduotį, kitaip tariant, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas; 2) darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra suprantamas kaip abiejų šalių susitarimu darbdavio darbuotojui sistemiškai mokamas atlyginimas už jo atliekamą darbą, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartyje (Dambrauskienė, G. Civilinių ir darbo sutarčių sąveika. Jurisprudencija, 2002, t. 28(20), p. 15). Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Tuo tarpu atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą; 3) darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Šis požymis taip pat leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma, civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbuotojo pavaldumas darbo santykyje reiškia darbdavio teisę vienašališkai, bet nepažeidžiant sutarties ir imperatyviųjų viešosios teisės reikalavimų, duoti nurodymus ar nustatyti taisykles, pagal kurias atliekamas darbas (Davulis T., Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 132). Būtent darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis (pavyzdžiui, atlygintinų paslaugų teikimo, rangos, pavedimo ir kt.) reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju su LIUD1 buvo sutarta, kad jis atliks konkretų darbą, t. y. atstovaus MB „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžiuose pagal parengtus ieškinius, kad jis įdės maksimalias pastangas tam, jog Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniai dėl skolos priteisimo, sandorių ginčijimų ir žalos atlyginimo būtų patenkinti visa apimtimi. LIUD1 pagal sudarytas „darbo sutartis“ nėra gavęs atlyginimo, nors pirmoji darbo sutartis sudaryta dar 2024 m. spalio 8 d. LIUD1 iki šiol nėra pareiškęs reikalavimo priteisti darbo užmokesčio skolos, nėra kreipęsis į Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Su LIUD1 buvo sutarta, kad dėl atsiskaitymo su juo bus sprendžiama tada, kai bus baigti teisminiai ginčai. Nors su LIUD1 iki šios dienos nėra atsiskaityta pagal „darbo sutartis“, jis vis tiek sutinka atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžiuose, kas būtų keista, jeigu LIUD1 ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sietų darbo teisiniai santykiai. Tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 nebuvo jokio pavaldumo, jis, kaip savo srities profesionalas, teikė teisines paslaugas savarankiškai. LIUD1 nekontroliavo ir nedavė jam nurodymų, kaip jis turėtų atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžiuose. Pareiškėjai, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei, buvo svarbu, jog LIUD1 pasiektų rezultatą – imtųsi maksimalių priemonių, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniai būtų patenkinti visa apimtimi. Sutarė, kad, jeigu LIUD1 kiltų abejonių dėl teisme pareikštų ieškinių patenkinimo galimybių, jis aptartų taikos sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-648/2026 pažymėjo, kad paslaugų teikėjas su klientu taip pat gali būti saistomas tam tikru pavaldumu, paslaugų teikėjui gali būti duodami tam tikri nurodymai, nustatomi veiklos atlikimo vieta ir laikas, suteikiamos atitinkamos priemonės veiklai atlikti ir pan., šios aplinkybės savaime nelemia darbo teisinių santykių atsiradimo. Tai, kad LIUD1 turėdavo derinti taikos sutarties sąlygas, nereiškia, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 siejo tokie pavaldumo santykiai, kaip suprantama darbo teisinių santykių prasme. Tikrasis MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 sudarytų darbo sutarčių tikslas buvo sudaryti sąlygas LIUD1 atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžiuose. Tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 susiformavo atstovavimo santykiai, kuriems taikomos civilinės teisės normos, o ne darbo teisės normos. Darbo priemonių LIUD1 nedavė, darbo vieta jam nebuvo priskirta. LIUD1 darbo laiką pasirinko savarankiškai, t. y. ruošėsi teismo posėdžiams jam tinkamu laiku. Darbo sutartys su LIUD1 buvo sudarytos tik vienai dienai, t. y. tuo metu, kai vyko teismo posėdžiai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose. Nenustačius tarp LIUD1 ir MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties požymių bei pareiškėjos kaltės – jos (pareiškėjos) atžvilgiu negali būti konstatuota nelegalaus darbo sudėtis. Nesant administracinio nusižengimo sudėties – administracinė teisena turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad APA1, sudarydama darbo sutartis su LIUD1, pasirinko būtent tokią darbo organizavimo formą – darbo santykius. Darbo sutartis yra pagrindinė teisėta darbo organizavimo forma, suteikianti darbuotojui socialines ir darbo garantijas, todėl jos sudarymas negali būti laikomas fiktyviu vien dėl to, kad vėliau vienai šaliai tapo naudingiau santykius kvalifikuoti kaip civilinius. Tarp šalių sudarytos darbo sutartys buvo naudojamos kaip oficialus pagrindas atstovauti įmonei bei dalyvauti teismo posėdžiuose. Todėl vėlesnė pozicija, jog iš tikrųjų egzistavo civiliniai santykiai, vertintina kaip prieštaraujanti ankstesniam šalių elgesiui ir jų pačių sudarytiems dokumentams. Darbo sutartis nėra formalus ar savaime fiktyvus dokumentas – ji sukuria darbo teisinius santykius, o jos pagrindu asmeniui suteikiami konkretūs įgaliojimai, pareigos ir garantijos – vadovaujantis darbo sutartimi, LIUD1 teisme atstovavo MB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju, darbo sutartyje buvo sutarta dėl teisininko pareigybės, dėl darbo laiko bei darbo užmokesčio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant nelegalaus darbo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, jog buvo susitarta dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio, taip pat nėra būtina nustatyti faktinio atlyginimo sumokėjimo. Tai, kad byloje nėra duomenų apie darbo užmokesčio išmokėjimą, savaime nepaneigia atlygintinumo. Faktiškai dirbdamas asmuo įgyja teisę į minimalų darbo užmokestį, todėl specialus susitarimas dėl atlygio dydžio nėra būtinas nelegalaus darbo sudėčiai konstatuoti. Institucija nesutinka su APA1 argumentais, kad tyrimo metu nenustatyti darbo sutarties požymiai, o būtent – darbo funkcijos atlikimas, pavaldumas, atlygintinumas, kadangi dėl visų šių požymių buvo sutarta pasirašant darbo sutartis. Tiek APA1, tiek LIUD1 nuolat susiduria su teisės aktais, todėl prieš sudarant darbo sutartis turėjo numatyti ir suprasti, kad pasirašant dokumentą, jį pateikiant oficialioms valdžios institucijoms atsiras teisinės pasekmės. Be to, įmonės vadovas gali sudaryti sutartis su buhalterine įmone ir tam tikrais atvejais perduoti atsakomybę dėl darbuotojų tinkamo įdarbinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 nutartis Nr. 2AT-20-697/2023), tačiau toks įgaliojimų perdavimas turi būti tikslus, aiškus, nekeliantis abejonių, įgaliotasis save, kaip įgaliotąjį atstovą, turi identifikuoti sistemose. Nagrinėjamu atveju, APA1 neįgaliojo jokio kito fizinio asmens teikti pranešimus, kadangi pranešimai Sodrai buvo teikiami ir pasirašyti jos vardu. Sodrai pranešimus gali teikti tik autorizuoti subjektai, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiu subjektu nebuvo ir įgaliojimų jungtis prie MB „(duomenys neskelbtini)“ Sodros duomenų nebuvo gavusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Portalo draudėjo srityje nebuvo suteiktos nei naudotojo, nei administratoriaus teisės. Sodros rašte nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo tik APA1. Pati pareiškėja skunde pripažino, kad kiekvieną kartą jungiantis prie Sodros pateikti duomenis apie LIUD1 įdarbinimą, ji turėdavo patvirtinti prisijungimą elektroninėmis identifikavimo priemonėmis. Be to, jau po pirmojo 2024 m. spalio 9 d. pažeidimo, ji, būdama atsakinga ir rūpestinga vadove, turėjo įspėti neva atsakingą asmenį apie vėluojamus teikti Sodrai pranešimus, tačiau pažeidimai tęsėsi toliau.

2026 m. birželio 12 d. 10.00 val. teismo posėdyje pareiškėja APA1 ir Institucijos atstovas nedalyvavo. Pareiškėjai 2026 m. gegužės 27 d. jos nurodytu el. pašto adresu buvo išsiųstas teismo šaukimas, kurį APA1 gavo (t. 2, b. l. 188, 191–192). Teisme gautas 2026 m. birželio 9 d. pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 3, b. l. 4). Institucija apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota 2026 m. gegužės 26 d. pranešimu (t. 2, b. l. 187, 189–190) – teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (t. 3, b. l. 1). Įvertinus paminėtas aplinkybes ir, vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2026 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą ir apsiklausti liudytojus LIUD1 bei LIUD2, išsireikalauti duomenis apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 registruotus administracinius nusižengimus ir dėl to priimtus sprendimus.

Atnaujinus įrodymų tyrimą 2026 m. liepos 28 d. 13.30 val. teismo posėdyje pareiškėja APA1 nedalyvavo, apie teismo posėdį pareiškėjai pranešta išsiunčiant šaukimą jos nurodytu el. pašto adresu (t. 3, b. l. 42). Teisme gautas 2026 m. liepos 20 d. pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 3, b. l. 35). Nutarta atnaujinus įrodymų tyrimą naujus įrodymus ištirti pareiškėjai nedalyvaujant.

Atnaujinus įrodymų tyrimą teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti ir palaikė Institucijos atsiliepimo motyvus.

Apklaustas liudytojas LIUD1 parodė, kad APA1 pažįsta seniai. Susipažino, kai dirbo bankroto administratoriaus padėjėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo APA1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbo sutarties pagrindu. Su juo MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartis, kad jis galėtų Įmonę atstovauti teismuose. Nesudarius darbo sutarčių, atstovauti Įmonei teisme nebūtų galėjęs. Nebuvo tartasi dėl atstovavimo konkrečioje byloje – jis turėjo atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ visose teismo posėdžiuose. Tokiu pagrindu jis atstovavo MB „(duomenys neskelbtini)“ bylose nuo 2024 m. spalio mėnesio iki maždaug 2026 m. vasario mėnesio. Darbo sutartys buvo sudaromos tik konkrečioms teismo posėdžių dienoms įvertinus jo, kaip darbuotojo, išlaikymo kaštus – įdarbinus ilgesniam laikotarpiui būtų ženkliai išaugusi MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų suma. Liudytojas taip pat parodė, jog buvo susitarta, kad už darbą bus sumokėta pasibaigus byloms, priklausomai nuo jų baigties, nuo to, kokios pinigų sumos bus sumokėtos MB „(duomenys neskelbtini)“. Jam (liudytojui) nieko nėra žinoma, ar apie sudarytas darbo sutartis buvo pranešta Sodrai, kad padaryta pažeidimų sužinojo, kai jo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą šioje administracinio nusižengimo byloje.

Apklaustas liudytojas LIUD2 parodė, kad APA1 – buvusi jo sutuoktinė, išsiskyrė gal prie dešimt metų, bet turi nepilnametį vaiką, be to, juodu sieja ir darbo reikalai. Parodė, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė jam nurodė, kad dėl didelio užimtumo tik apskaičiuos pagal darbo sutartis MB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinus mokesčius, tuo tarpu jis (liudytojas) buvo atsakingas už pranešimų pateikimą laiku VSDFV apie priimtus ir atleistus MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Pranešimus teikė per APA1 paskyrą, jis savęs, kaip atsakingo asmens, Sodrai nebuvo identifikavęs. Pranešimus VSDFV apie priimtą ir atleistą MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją teikė per APA1 paskyrą, nes taip su ja buvo susitarę, t. y. buvo toks neformalus susitarimas. Prieš jungdamasis prie APA1 paskyros visada jai paskambindavo. APA1 pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutartys jokių įtarimų nekėlė – normalios sutartys, pagal jas buvo paskaičiuoti ir deklaruoti visi mokesčiai. Dabar jau neatsimena, kokiu būdu APA1 pateikdavo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis, tikriausiai atnešdavo į biurą ir palikdavo. Nežino, kaip būtų galima nustatyti, kada konkrečiai kuri darbo sutartis buvo pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė norma, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. ANK 95 straipsnyje nereglamentuojami atvejai, kuriais konstatuojama šio nusižengimo – nelegalaus darbo sudėtis, o nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama UĮ. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 1 d. numatė, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojanti UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas– darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020, 16 punktas).

Aptariamu atveju byloje nėra ginčijamos skundžiamu nutarimu nustatytos faktinės pažeidimo aplinkybės. Pareiškėja neginčija aplinkybių, kad jos, kaip nemokumo administratorės, atstovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rašytines darbo sutartis su LIUD1, kad apie LIUD1 – apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią ir apie jo priėmimą į darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Teismas, remdamasis VSDFV Kauno skyriaus 2026 m. sausio 28 d. rašte (t. 1, b. l. 116–118) ir 2026 m. vasario 11 d. rašte su priedais (t. 1, b. l. 191–201; t. 2, b. l. 1–24) pateiktais duomenimis, pripažįsta nustatytomis pareiškėjos neginčijamas aplinkybes, kad apie LIUD1 apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV buvo pranešta pavėluotai, o būtent: 1) 2024 m. spalio 8 d. darbo sutartis Nr. 24/10/08, darbo sutarties terminas iki 2024 m. spalio 9 d., darbo pradžia ir pabaiga 2024 m. spalio 9 d., VSDFV apie Įdarbinimą informuota 2024 m. spalio 9 d. 08.29 val.; 2) 2025 m. kovo 14 d. darbo sutartis Nr. 25/03/14, darbo sutarties terminas iki 2025 m. kovo 17 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. kovo 17 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 2 d.; 3) 2025 m. balandžio 11 d. darbo sutartis Nr. 25/04/11, darbo sutarties terminas iki 2025 m. balandžio 14 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. balandžio 14 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 3 d.; 4) 2025 m. gegužės 27 d. darbo sutartis Nr. 25/05/27, darbo sutarties terminas iki 2025 m. gegužės 28 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gegužės 28 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 5 d., pranešimas atmestas dėl klaidų; 5) 2025 m. lapkričio 7 d. darbo sutartis Nr. 25/11/07, darbo sutarties terminas iki 2025 m. lapkričio 10 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. lapkričio 10 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2025 m. gruodžio 23 dieną. Be to, teismas, remdamasis pirmiau nurodytame VSDFV 2026 m. vasario 11 d. rašte su priedais pateiktais duomenimis, pripažįsta nustatytomis pareiškėjos neginčijamas aplinkybes, kad nebuvo pateikta duomenų apie LIUD1 darbo pradžią šiomis darbo dienomis: 1) 2025 m. birželio 11 d. darbo sutartis Nr. 25/06/11, darbo sutarties terminas iki 2025 m. birželio 12 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. birželio 12 d.; 2) 2025 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis Nr. 25/08/07, darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 8 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 8 d.; 3) 2025 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartis Nr. 25/08/20, darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 21 d.; 4) 2025 m. gruodžio 12 d. darbo sutartis Nr. 25/12/12, darbo sutarties terminas iki 2025 m. gruodžio 15 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gruodžio 15 diena.

Pareiškėja, neginčydama pirmiau nustatytų aplinkybių dėl netinkamo (pavėluoto) pranešimo ir nepranešimo VSDFV apie LIUD1 įdarbinimą Įmonėje, nesutinka su tuo, kad ji yra tinkamas subjektas, kuris gali būti laikomas atsakingu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tokią poziciją pareiškėja grindžia tuo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 29 d. sudarė apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2024-05-29 (t. 2, b. l. 57–63) (toliau – ir Apskaitos sutartis), kurios 2.2.4 punkte numatyta, kad prieiga UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų gali būti suteikiama APA1, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei, kiekvieną kartą pasirašant mobiliu elektroniniu parašu. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju būtent taip ir buvo padaryta – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius LIUD2 paskambindavo ir paprašydavo jos pasirašyti mobiliu elektroniniu parašu tuo tikslu, kad būtų pateikti pranešimai apie LIUD1 draudimo valstybiniu socialiniu draudimu pradžias ir pabaigas. Po pasirašymo mobiliu elektroniniu parašu pareiškėja visada pasiteiraudavo LIUD2, ar tinkamai pranešta VSDFV apie darbuotojo priėmimą ir atleidimą iš darbo, o LIUD2 telefonu patikindavo, kad apie LIUD1 priėmimą ir atleidimą tinkamai pranešta VSDFV. Pareiškėjos įsitikinimu, MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius Apskaitos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiku perdavus MB „(duomenys neskelbtini)“ su LIUD1 sudarytas darbo sutartis apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei (UAB „(duomenys neskelbtini)“), atsakomybė už nelegalų darbą kyla tam subjektui, kuris turėjo teisinę pareigą laikytis Apskaitos sutarties vykdymo principų ir realiai galėjo užkirsti kelią pažeidimui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui LIUD2. Pats LIUD2 paaiškinime patvirtino, kad būtent jis buvo atsakingas už pranešimų VSDFV apie priimtą ir atleistą MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją pateikimą (t. 2, b. l. 146), tokias aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdyje. Skunde pažymima, jog tiek pareiškėja, tiek LIUD2 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius LIUD2 buvo atsakingas už pranešimų pateikimą laiku VSDFV apie priimtus ir atleistus MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Teismas pirmiau paminėtus skundo argumentus vertina kritiškai ir šią pareiškėjos gynybinę versiją atmeta kaip nepagrįstą.

Iš ANK 95 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad už šį nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas darbdavio – juridinio asmens vadovas ar „kitas atsakingas asmuo“. DK apibrėžiama darbdavio sąvoka, tačiau DK normos nereglamentuoja, kas gali būti laikomas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Nei DK, nei teismų praktikoje pateikti išaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad „kitas atsakingas asmuo“ gali būti tik darbdavio darbuotojas. Aptariamu atveju nustatyta, kad 2024 m. gegužės 8 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta APA1. 2024 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d. (2024 m. rugsėjo 17 d. Įmonė įgijo statusą „Likviduojamas dėl bankroto) (t. 2, b. l. 28, 91–93). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius – MB „(duomenys neskelbtini)“ atveju tai buvo nemokumo administratorė APA1. Pareiškėja remdamasi Apskaitos sutarties 2.2.4 punktu įrodinėja, kad ji su darbuotojų įdarbinimu susijusių dokumentų pateikimą VSDFV buvo delegavusi buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei, kuriai perdavė visas MB „(duomenys neskelbtini)“ su LIUD1 sudarytas darbo sutartis, dėl to ji neatitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialiojo subjekto požymių. Apskaitos sutarties 2.2.4 punkte bankrutuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovo) įsipareigojimas formuluojamas taip: „Suteikti Vykdytojui prieigą prie Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ „Registrų centras“ ir VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų. Prieiga suteikiama suteikiant įgaliojimą Vykdytojo darbuotojui arba Užsakovo vadovui kiekvieną kartą pasirašant mobiliu elektroniniu parašu Vykdytojo darbuotojui paprašius telefonu.“

Tačiau vien tik Apskaitos sutarties sudarymo faktas, sutartyje nurodant, jog bankrutuojanti MB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas) įsipareigoja suteikti prieigą prie VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojui) savaime nepatvirtina, kad APA1, kaip draudėjo (MB „(duomenys neskelbtini)“) vadovas, administratoriaus teises realiai buvo suteikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojo) vadovui ar kitam darbuotojui. Sprendžiant dėl atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamo subjekto, turi būti įvertinama visuma faktinių aplinkybių, susijusių su pareigos informuoti VSDFV turiniu. Darbdavio veiksmai (sprendimai), kuriais šis įgalioja kitą asmenį atlikti įstatyme įtvirtintą pareigą, turi būti nekeliantys abejonių ir būti realūs, ne deklaratyvūs, o Apskaitos sutarties 2.2.4 punktas turėtų aiškinamas atsižvelgiant į Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (toliau – ir EDAS) naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 (taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 9 d., TAR, 2024, Nr. 2024-08545) (toliau – ir Taisyklės) nuostatas.

Taisyklių 1 punkte numatyta, kad EDAS naudojimo taisyklės nustato elektroninių socialinio draudimo pranešimų ir elektroninių prašymų teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms bei informacijos gavimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos elektroniniu būdu, taip pat informacijos, kurią teisės aktų nustatyta tvarka draudėjai privalo teikti kitoms valstybės institucijoms naudodamiesi EDAS, teikimo tvarką. Taisyklių 3.1 punkte numatyta, kad administratorius – fizinis asmuo, kuriam suteikiama teisė pateikti savo ir (arba) atstovaujamo asmens (draudėjo) dokumentus ir (arba) atlikti kitus su teikiamais dokumentais susijusius veiksmus, naudojantis Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema bei suteikti teisę kitam fiziniam asmeniui naudotis Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema. Tuo tarpu Taisyklių IV skyriuje detaliai reglamentuojama asmenų registravimosi EDAS tvarka – Taisyklėse nenumatyta galimybė privatiems asmenims savo tarpusavio susitarimais keisti šią tvarką. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad asmuo, norėdamas teikti elektroninius pranešimus arba elektroninius prašymus, gauti informaciją iš VSDFV informacinės sistemos bei pasinaudoti kitomis elektroninėmis paslaugomis Portalo draudėjo srityje, turi registruotis EDAS šių Taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad registruotis EDAS gali draudėjo vadovas bei asmenys, kuriems Portalo draudėjo srityje suteiktos naudotojo, riboto naudotojo arba administratoriaus teisės: 12.1. Draudėjo vadovui administratoriaus teisės suteikiamos automatiškai registravimosi EDAS metu. 12.2. Administratorius naudotojo, riboto naudotojo arba administratoriaus teises kitam asmeniui gali suteikti Portalo draudėjo srityje esančiomis priemonėmis. <...>. 12.3. Draudėjo vadovas administratoriaus teises asmeniui gali suteikti ir užpildęs šių Taisyklių 1 priede nustatytą formą bei pateikęs VSDFV teritoriniam skyriui. <...>. 12.4. Draudėjas naudotojo teises kitam asmeniui gali suteikti ir VSDFV teritoriniam skyriui pateikdamas įgaliojimą atstovauti santykiuose su Fondo administravimo įstaigomis ar jam prilyginamą įgaliojimą Įgaliojimų atstovauti santykiuose su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis pateikimo tvarkos apraše, patvirtintame Fondo valdybos direktoriaus 2022 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl Įgaliojimų atstovauti santykiuose su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas) būtų realiai įvykdžiusi Apskaitos sutarties 2.2.4 punktu prisiimtą įsipareigojimą ir suteikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojui) prieigą prie VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų. Nenustatyta, kad APA1, kaip draudėjo vadovas, kuriam nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojo) darbuotojui būtų suteikusi administratoriaus teises Taisyklių 12.2–12.4 punktuose nustatyta tvarka, t. y. pasirinkdama kurį nors iš minėtuose Taisyklių punktuose nurodytą administratoriaus teisių suteikimo būdą. Nenustatyta, kad pareiškėja būtų atlikusi kokius nors veiksmus dėl administratoriaus teisių suteikimo kitam asmeniui. Be kita ko, nenustatyta ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikusi kokius nors veiksmus Apskaitos sutarties 2.2.4 punkto įgyvendinimui, kad būtų reikalavusi iš kitos šalies įvykdyti šiuo punktu prisiimtą įsipareigojimą. Liudytoju apklaustas LIUD2 parodė, kad jis savęs, kaip atsakingo už MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų pateikimą asmens, Sodrai nebuvo identifikavęs. Pažymėtina, kad LIUD2 Institucijai pateiktas paaiškinimas (t. 2, b. l. 146) apie tai, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo atsakingas iš įgaliotas tvarkyti MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis dėl LIUD1 pranešimų (Formos 1-SD, 2-SD) 2024 m. spalio mėn. – 2025 m. gruodžio mėn. laikotarpiu apie priėmimą ir atleidimą iš darbo VSDFV, neatitinka ne tik jo paties teisme duotų parodymų, bet ir objektyvių bylos duomenų. Remiantis objektyviais bylos duomenimis, pateiktais VSDFV Kauno skyriaus 2026 m. balandžio 15 d. rašte, ir užfiksuotais faktiškai VSDFV teritorinei įstaigai Įmonės teiktuose pranešimuose (t. 1, b. l. 193–201; t. 2, b. l. 1–20) nustatyta, kad nuo 2024 m. gegužės 28 d. bankrutuojančią įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo vienintelis asmuo – nemokumo administratorius APA1. Esant tokiai situacijai, spręsdama atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį klausimą Institucija pagrįstai vadovavosi Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos duomenimis, o ne tarp privačių juridinių asmenų sudarytos Apskaitos sutarties nuostatomis. Nenustačius, kad Įmonei vadovavusi nemokumo administratorė su darbuotojų įdarbinimu susijusių dokumentų pateikimą VSDFV buvo realiai delegavusi buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei, pripažintina, kad ji atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus specialiojo subjekto požymius.

Pareiškėjos nesutikimas su skundžiamu nutarimu taip pat motyvuojamas tuo, kad tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 susiformavo atstovavimo santykiai, kuriems taikomos civilinės teisės normos, o ne darbo teisės normos. Skunde akcentuojama, kad darbo priemonių Įmonė LIUD1 nedavė, darbo vieta jam nebuvo priskirta. LIUD1 darbo laiką pasirinko savarankiškai, t. y. ruošėsi teismo posėdžiams jam tinkamu laiku. Darbo sutartys su LIUD1 buvo sudarytos tik vienai dienai, t. y. tuo metu, kai vyko teismo posėdžiai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose. LIUD1 pagal sudarytas „darbo sutartis“ nėra gavęs atlyginimo, nors pirmoji darbo sutartis sudaryta dar 2024 m. spalio 8 d. LIUD1 iki šiol nėra pareiškęs reikalavimo priteisti darbo užmokesčio skolos, nėra kreipęsis į Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Pareiškėjos teigimu, nenustačius tarp LIUD1 ir MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties požymių bei pareiškėjos kaltės – jos (pareiškėjos) atžvilgiu negali būti konstatuota nelegalaus darbo sudėtis. Tačiau su šiais skundo argumentais taip pat nesutiktina.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus (Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-142-923/2025, 14 punktas). Iš į bylą pateiktų Įmonės (darbdavio) ir LIUD1 darbo sutarčių (t. 1, b. l. 128–129,

136–137, 141–142 ir kt.) turinio matyti, kad visų skundžiamame nutarime nurodytų darbo sutarčių atvejais šalys buvo susitarusio dėl darbo funkcijos (teisininkas), darbo apmokėjimo (nustatytas mėnesinis darbo užmokestis) ir darbovietės (MB „(duomenys neskelbtini)“). Iš pareiškėjo ir iš LIUD1 paaiškinimų matyti, kad darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta nesutapo su darbovietės vieta – LIUD1 buvo įdarbintas atstovauti Įmonę teismo posėdžiuose Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose. Pareiškėja savo Institucijai teiktuose paaiškinimuose yra pažymėjusi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, advokatai bei jų padėjėjai. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjos atstovaujama Įmonė su LIUD1 siekė sudaryti būtent darbo, o ne civilines sutartis – MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suinteresuota, kad ją teisme atstovautų darbuotojas, kad nereikėtų pirkti advokato ar advokato padėjėjo teisinių paslaugų. Darbo sutartys buvo realiai vykdomos – į bylą pateiktos Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų informacinės pažymos patvirtina, kad LIUD1 darbo sutarčių pagrindu atstovavo MB „(duomenys neskelbtini)“ teisme (t. 1, b. l. 77–86). Pati pareiškėja savo Institucijai teiktuose paaiškinimuose nurodo, jog „LIUD1 buvo įdarbintas į MB „(duomenys neskelbtini)“ <...>“. Tai, kad Įmonė darbuotojui nesumokėjo darbo sutartimis sulygto darbo užmokesčio, t. y. darbuotojo teisių pažeidimas, negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, jog nebuvo sudaryta darbo sutartis – toks vertinimas nesuderinamas su bendraisiais teisingumo ir sąžiningumo principais.

Pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-976/2024, 20 punktas). Liudytoju apklaustas LIUD1 parodė, kad su Įmone buvo susitarta ne dėl atstovavimo konkrečioje byloje ar konkrečiame teismo posėdyje, t. y. ne dėl konkrečios užduoties, o dėl Įmonės atstovavimo teisme bendrai, t. y. darbo funkcijos vykdymo. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog sudarant darbo sutartis buvo tariamasi ne dėl konkretaus galutinio atlygio su suteiktą paslaugą, kas būdinga paslaugų teikimo sutartims, o dėl mėnesinio darbo užmokesčio, kuris visiškai nepriklausė nuo atliekamų funkcijų rezultatų. Pareiškėjos teiginiai ir liudytojo LIUD1 parodymai, jog buvo susitarta, kad už darbą bus sumokėta pasibaigus byloms, priklausomai nuo jų baigties, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir neatitinka byloje surinktų įrodymų – byloje esančių darbo sutarčių. Kad LIUD1, kaip darbuotojas, privalėjo atlikti tęstinio pobūdžio funkciją rodo su juo sudarytų darbo sutarčių skaičius. Nors Institucijai teiktuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 33) LIUD1 nurodo, kad jam niekas nevadovavo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo metu, tačiau tarp šalių buvusį pavaldumą patvirtina APA1 paaiškinimai. Iš APA1 paaiškinimų (t. 2, b. l. 28) matyti, kad LIUD1 buvo duotas nurodymas įdėti maksimalias pastangas tam, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniai dėl skolos priteisimo, sandorių ginčijimo ir žalos atlyginimo būtų patenkinti visa apimtimi. Liudytoju apklaustas LIUD1 taip pat parodė, kad darbo sutartys buvo sudaromos tik konkrečioms teismo posėdžių dienoms įvertinus jo, kaip darbuotojo, išlaikymo kaštus – įdarbinus ilgesniam laikotarpiui būtų ženkliai išaugusi MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų suma. Šie liudytojo parodymai paneigia pareiškėjos nuostatą, jog darbo sutarčių sudarymas konkrečių teismo posėdžių dienoms patvirtina, kad šalis siejo civiliniai teisiniai santykiai. Pirmiau nustatytų aplinkybių pagrindu atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 susiformavo atstovavimo santykiai, kuriems taikomos civilinės teisės normos, o ne darbo teisės normos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyti visi darbo teisinių santykių požymiai ir APA1 skundžiamu nutarimu pagrįstai nubausta už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Skundžiamu nutarimu APA1 už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą ir buvo paskirta artima minimaliai 2 000 Eur bauda.

Institucija, APA1 pagrįstai pripažinusi kalta padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, paskirdama artimą minimaliai 2 000 Eur dydžio baudą, nesant atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę (truko ilgiau nei metus laiko), į tai, kad aptariamą administracinį nusižengimą padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą (būdama bausta už ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą) (t. 3, b. l. 40), ANK 32, 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai. Naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 ir 646 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos APA1 skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės Daivos Šarkienės 2026 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-240-2026 byloje ROIK: 26298467460 palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė