- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eAS-983-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01498-2023-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. S., L. T., V. Š., L. Č., Ž. Š.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys G. S., L. T., V. Š., L. Č., Ž. Š.), dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašė: 1) įpareigoti atsakovą išnuomoti jai valstybei nuosavybės teise priklausančią 9/11 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas) dalį 25 metų terminui; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1595-(14.48.2.) (toliau – ir 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas) 1.4 papunktį, kuriuo patvirtintas Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas; 3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-327-(14.48.2.) (toliau – ir NŽT 2022 m. kovo 4 d. įsakymas) dalį, kuria pareiškėja įrašyta į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Asmenų sąrašas) XII eiliškumo grupėje „Parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai kitais įstatymų nustatytais atvejais“. Atsakovas NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su skundu nesutiko.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą.
Teismas pažymėjo, kad ši byla Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2025 m. vasario 28 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti administraciniam teismui.
Teismas nurodė, kad NŽT teritorinių padalinių veiksmams (sprendimams) valstybinės žemės pardavimo ir nuomos klausimais iki tol, kol yra priimamas sprendimas valstybinę žemę išnuomoti ar parduoti, apskųsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2–3 d.). Teismas sprendė, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka šiuo atveju patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.
Teismas nurodė, kad pareiškėja ginčija jai nepalankius NŽT teritorinio padalinio priimtus įsakymus, siekdama išsinuomoti valstybinę žemę Projekto rengimo procedūroje. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendimas dėl pageidaujamo Sklypo valstybinės žemės nuomos nebuvo priimtas, todėl ginčijamiems įsakymams apskųsti yra privaloma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kaip ir buvo išaiškinta įsakymuose, kuria pareiškėja, prieš kreipdamasi į administracinį teismą, privalėjo pasinaudoti, tačiau to nepadarė.
Teismo vertinimu, esminiai pareiškėjos skundo reikalavimai yra dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo, nes tik juos nuginčijus atsirastų teisinis pagrindas pageidaujamos žemės nuomai, reikalavimas įpareigoti atsakovą išnuomoti pareiškėjai valstybei nuosavybės teise priklausančią 9/11 žemės sklypo dalį 25 metų terminui yra išvestinis, neatsiejamai susijęs su įsakymais, todėl teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad byla dėl visumos reikalavimų turi būti nagrinėjama teisme.
Teismas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 6 dalimis, nurodė, kad klausimą dėl skundo dėl NŽT teritorinio padalinio sprendimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) padavimo termino atnaujinimo sprendžia tik NŽT vadovas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis šiuo klausimu aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatęs, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir kad dar galima pasinaudoti ta tvarka, paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas kartu išaiškino pareiškėjai teisę dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-327-(14.48.2.) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1595-(14.48.2.) apskundimo kreiptis į NŽT vadovą.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį.
Pareiškėja pakartoja byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentus, bei pažymi, kad įstatymų leidėjas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustato skirtingą visų viešojo administravimo subjektų, kuriems deleguota funkcija priimti sprendimus, susijusius su Žemės reformos įstatymo vykdymu, sprendimų apskundimo tvarką pagal tai, kokias teisines pasekmes šie sprendimai sukelia. Teismų praktika nepagrįstai siaurina šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymą, dėl to iki galo lieka neįgyvendintas įstatymų leidėjo tikslas padaryti paprastesnę ir prieinamesnę asmens teisių į nuosavybę gynybą teisme, įgyvendinant teisę į teisingumą. Pernelyg siauras minėtos nuostatos taikymas apriboja asmens teisę kreiptis į teismą ginant savo nuosavybę, kuria pagal EŽTT praktiką yra ir pagrįsti asmenų lūkesčiai gauti ekonominę naudą, teisė į ilgalaikę nuomą ir pan.
Pareiškėjos vertinimu, visais atvejais Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektų sprendimai yra tik teisinė pasekmė ne vieno, bet visos eilės sprendimų, kurių asmuo, aiškinant minėtą nuostatą siaurai, tiesiogiai skųsti teismui negali. Tai neabejotinai prailgina tiek patį laiką, reikalingą asmens teisėms į nuosavybę apginti, tiek įpareigoja asmenį atlikti eilę papildomų specialių žinių ir išlaidų reikalaujančių teisinių veiksmų, kurių nesavalaikis ar neteisingas atlikimas užkerta kelią kreiptis į teismą. Tokia praktika riboja asmens teisę kreiptis į teismą, o nepagrįsti viešojo administravimo subjekto sprendimai lieka nepanaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, jos skundžiami įsakymai sukelia teisines pasekmes pareiškėjos ginamai daiktinei teisei į ilgalaikę valstybinės žemės nuomą, todėl šie įsakymai gali būti skundžiami tiesiogiai teismui, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi.
Pareiškėjos teigimu, prieš kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą, ji neturėjo galimybės individualių teisės aktų skųsti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes į bendrosios kompetencijos teismą dėl daiktinės teisės gynimo kreipėsi neturėdama skundžiamų įsakymų, t. y., dar nebuvo prasidėjęs abiejų įsakymų apskundimo terminas, kuris prasideda nuo individualaus teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Be to, ABTĮ nustato, kad asmuo, pateikdamas skundą, privalo prie jo pridėti skundžiamą aktą. Tik teisme gavusi skundžiamus įsakymus, pareiškėja patikslino savo ieškinį, pareikšdama reikalavimą panaikinti tam tikrus įsakymus.
Pareiškėja tvirtina, kad dėl atsakovo, kuris nepateikė pareiškėjai skundžiamų individualių teisės aktų, kaltės susidarė situacija, kai tiek pareiškėjos galimybė skųsti įsakymus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka bei sąlygos skundams parengti atsirado, tiek ir apskundimo terminas prasidėjo jau nagrinėjant pareiškėjos pagrindinį reikalavimą dėl jos daiktinės teisės į valstybinės žemės nuomą įgyvendinimo. Stabdyti tuo pagrindu teisme nagrinėjamą bylą nebuvo pagrindo, tai prieštarautų teisingumo ir teisės kreiptis į teismą principams. Tokiais atvejais turėtų būti taikomas ABTĮ 19 straipsnis, nustatantis galimybę visus reikalavimus išnagrinėti teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė, tačiau kitoks, nei nurodytas, susidariusių aplinkybių vertinimas, neproporcingai apribotų pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos daiktinės teisės, ypač įvertinus atsakovo netinkamą procesinį elgesį civiliniame procese, t. y. vengimą pateikti skundžiamus įsakymus.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas pakartoja ginčo aplinkybes, Žemės reformos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai prieš kreipiantis į teismą buvo privaloma pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Skundžiamuose įsakymuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta apskundimo tvarka.
Tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta ir pritaikyta teismų praktika. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią ir aiškią praktiką, pagal kurią tiesiogiai teismui gali būti skundžiami tik tie sprendimai, kuriais nusprendžiama parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį. Tarpiniai, procedūrinio pobūdžio sprendimai, kuriais nėra galutinai nusprendžiama dėl asmens teisių ar pareigų, turi būti skundžiami laikantis privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Nagrinėjamu atveju toks galutinis sprendimas dėl žemės sklypo dalies nuomos nebuvo priimtas, todėl pareiškėja nepagrįstai kreipėsi tiesiogiai į teismą.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad ji neturėjo galimybės pasinaudoti privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl to, jog neturėjo ginčijamų įsakymų. Tiek įsakymas Nr. 48VĮ-1595, tiek įsakymas Nr. 48VĮ-327 buvo viešai paskelbti NŽT interneto svetainėje, todėl pareiškėja turėjo realią ir objektyvią galimybę su jais susipažinti. Vien aplinkybė, kad pareiškėja faktiškai nepasinaudojo šia galimybe, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji negalėjo įgyvendinti savo teisės skųsti šiuos aktus teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių kliūčių, kurios būtų trukdžiusios jai kreiptis dėl įsakymų gavimo ar susipažinti su jais per viešus šaltinius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja skundė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 4 d. įsakymo dalį, kuria pareiškėja įrašyta į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą XII eiliškumo grupėje „Parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai kitais įstatymų nustatytais atvejais“ ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymo 1.4 papunktį, kuriuo patvirtintas Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas NŽT teritorinių padalinių veiksmams (sprendimams) valstybinės žemės pardavimo ir nuomos klausimais iki tol, kol yra priimamas sprendimas valstybinę žemę išnuomoti ar parduoti, apskųsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismo vertinimu, kadangi šiuo atveju sprendimas dėl pageidaujamo sklypo valstybinės žemės nuomos nebuvo priimtas, ginčijamiems įsakymams apskųsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėja, prieš kreipdamasi į administracinį teismą, privalėjo pasinaudoti, tačiau to nepadarė. Todėl teismas pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu.
Pareiškėja atskirajame skunde su šiuo teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad šiuo atveju yra apribota asmens teisę į teisminę gynybą, o atsakovas vengė laiku pareiškėjai pateikti jos skundžiamus įsakymus.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), skundą priėmus nagrinėti teisme ir jeigu dar galima pasinaudoti tos kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka – skundą palikti nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009; kt.). Tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-415/2025).
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali skųsti teismui. Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT administracijos padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad NŽT vadovas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nagrinėja skundus dėl NŽT teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek tais atvejais, kai NŽT teritoriniai padaliniai išnagrinėja Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodytus skundus ar vengia tai atlikti, tiek tais atvejais, kai NŽT teritoriniai padaliniai priima savarankiškus sprendimus, atlieka konkrečius veiksmus ar vengia juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-575/2024; kt.). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-438/2019).
Iš pareiškėjos skundžiamų įsakymų turinio matyti, kad juose nėra sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Šie administraciniai aktai priimti procese iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo priėmimo. Tokio pobūdžio aktams Žemės reformos įstatymo
18 straipsnis nustato privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, t. y. šie įsakymai prieš pateikiant skundą teismui turėjo būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – NŽT. Žemės reformos įstatyme reglamentuota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra privaloma, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų ja pasinaudojusi, tačiau teoriškai galimybė pasinaudoti šia tvarka išlieka. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą išnuomoti jai valstybei nuosavybės teise priklausančią 9/11 žemės sklypo dalį 25 metų terminui, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti įsakymus. Išdėstytos aplinkybės sudarė įstatyminį pagrindą pirmosios instancijos teismui palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą.
Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės neginčija, kad šiuo atveju yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria ji nepasinaudojo. Tačiau pareiškėja tvirtina, kad ginčui aktuali teismų praktika riboja asmenų teisę į teisminę gynybą, t. y. nepagrįstai siaurina ginčui aktualią Žemės reformos įstatymo nuostatą.
Šie argumentai atmestini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas išankstinio ginčų, kylančių žemės tvarkymo teisinių santykių srityje, nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, be kita ko, yra išaiškinęs, jog, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Pagal minėtame straipsnyje įtvirtintas teisės normas, tokia tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, suformuojant žemėnaudas ir parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taikytina tik tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio norma priskirtina viešajai teisei ir plečiamai neaiškinama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-720-438/2015; 2017 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017; 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-286-822/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-61-789/2022). Nors pareiškėja nesutinka su aptarta ir jos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jos argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu – Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos yra pripažintos specialia teisės norma, kuri privalėjo būti taikoma nagrinėjamu atveju. Pareiškėja turėtų pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o gavusi jos netenkinantį atsakymą, galės jį apskųsti administraciniam teismui. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjos teisė į teisminę gynybą šiuo atveju yra pažeista. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ginčui aktualaus teisinio reguliavimo išaiškinimais, kurių pareiškėja atskirajame skunde išdėstytais motyvais nepaneigė.
Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad nustatyta privaloma ginčo ikiteisminė tvarka prailgina laiką, reikalingą asmens teisėms apginti, įpareigoja asmenį atlikti specialių žinių ir išlaidų reikalaujančius teisinius veiksmus ir su tuo susijusius teiginius. Šie teiginiai yra susiję su įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu, kuris reguliuoja asmenų galbūt pažeistų teisių gynimo tvarką ir tam tikrus jos įgyvendinimo aspektus, tačiau nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), laiku nepateikiant jai skundžiamų NŽT skyrių aktų ir kitų procedūrinių pažeidimų galėtų būti teikiami šiuos įsakymus skundžiant NŽT, tačiau ginčui aktualiais aspektais nėra aktualūs tiek, kiek jais pareiškėja kvestionuoja skundžiamos nutarties pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, NŽT vadovui yra numatyta galimybė atnaujinti praleistą skundo, paduoto išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, padavimo terminą, jeigu toks terminas yra praleistas.
Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja, ginčydama skundžiamus įsakymus, pirmiausiai turėjo kreiptis su skundu į NŽT vadovą pirmiau nurodyta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kadangi šia tvarka dar galima pasinaudoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.