- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- eAS-365-415/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00381-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 29 d. prašymą (registracijos Nr.1GD-75751) (toliau – ir Prašymas) ir pateikti atsakymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo G. S. skundą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti NŽT atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti ir pateikti atsakymą į pareiškėjo Prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė NŽT Vilniaus skyriaus pateikti duomenis – kurių nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu yra nustatyti servitutai pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjas skunde teigia, kad iki skundo teismui padavimo dienos iš NŽT Vilniaus skyriaus nėra gavęs atsakymo į jo prašymą, nors šio prašymo gavimo ir užregistravimo faktas šio administracinio subjekto buvo patvirtintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-139-(1.1 E.) „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 punktas apibrėžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinių žemės tvarkymo ir administravimo skyrių vadovaujamas pareigas einančių valstybės tarnautojų veiksmai ir neveikimas yra skundžiami išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.
Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas NŽT Vilniaus skyriui yra dėl žemės sklypui pritaikymo servituto sąlygų, t. y. nėra susijęs, nei su nuosavybės teisių atkūrimu, nei su žemės sklypo nuosavybėn neatlygintinai suteikimu ar pardavimu, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas dėl NŽT Vilniaus skyriaus neveikimo, visų pirma, turi būti paduodamas NŽT vadovui.
Teismas pažymėjo, kad kartu su skundu nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo minėta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Todėl pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti nagrinėti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
III.
Pareiškėjas G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teisės aktai neturi tikslaus „vadovaujančias pareigas einančių asmenų“ apibrėžimo. Taisyklių 1 punkto sakinyje „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinių žemės tvarkymo ir administravimo skyrių vadovaujamas pareigas einančių valstybės tarnautojų veiksmai“ tik nurodoma, kad išankstinio ginčių nagrinėjimo tvarka taikoma: a) žemės tvarkymo ir administravimo skyrių priimtiems sprendimas (šiuo atveju neveikimo); ir b) sprendimas turi būti priimtas vadovaujančias pareigas einančio asmens. Taigi, teikdamas prašymą suteikti informaciją, pareiškėjas neprivalo aiškintis ir žinoti, kuris NŽT struktūrinis padalinys ar pareigūnas turi pateikti atsakymą (vadovaujančias pareigas einantis asmuo, eilinis valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį). Be to, nei įstatymai, nei Taisyklės tiksliai neapibrėžia, kuris struktūrinis padalinys arba asmuo pagal užimamas pareigas turi atsakyti į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagal Taisyklių 1 punktą negalėjo vienareikšmiškai ir pagrįstai nustatyti, kad pareiškėjo prašymą turėjo nagrinėti būtent žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas ir dėl to turi būti taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009; kt.).
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti NŽT atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 29 d. Prašymą ir pateikti atsakymą. Iš kartu su skundu pateikto Prašymo matyti, kad pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriaus prašė pateikti duomenis, kurių nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu yra nustatyti servitutai pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjas skunde teigė, kad iki skundo padavimo iš NŽT nėra gavęs atsakymo į Prašymą.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Iš teismui pateiktos medžiagos ir teisės aktų analizės yra akivaizdu, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį, kada NŽT teritorinių padalinių sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi kitu teisės aktu – Taisyklėmis, kuriose tik detalizuota skundų nagrinėjimo NŽT tvarka, tačiau padarė teisingą išvadą, kad skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimo, visų pirma, turi būti paduodamas NŽT vadovui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
Apibendrindama, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.