Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir pareiškėja) atstovo advokato Valento Mitrausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje nebuvo nustatytas kompleksas išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad yra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas, suteikiantis teisę skirti pažeidėjui mažesnę baudą, nei ANK 362 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas jos vidurkis. APA1 padarytas ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pažeidžia visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdamas savo tarnybines funkcijas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, taip sukėlė grėsmę teisėtam visuomenės interesui ir padarė žalą teisės autoritetui. Nesant duomenų apie prastą APA1 finansinę situaciją, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio nuobaudos paskyrimas arba apskritai jokios nuobaudos nepaskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Išeiti už nurodyto straipsnio sankcijos ribų pagal surinktus byloje įrodymus nei Inspekcija, nei teismas neturėjo pagrindo, tačiau jeigu bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas turi kitokių duomenų, Inspekcija sutiks su tokiais duomenimis pagrįstu administracinės nuobaudos mažinimu arba švelninimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu APA1 paskirta 370 Eur bauda pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį už tai, kad APA1 pažeidė teisės aktuose nustatytą statinių projektų patikrinimo tvarką, o būtent: eidama Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio vyriausiosios specialistės pareigas, pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto šios pareigybės aprašymo 13 punktą privalėdama tikrinti statinių projektų, pateiktų savivaldybės administracijai statybą leidžiantiems dokumentams gauti, sprendinius ir jiems pritarti arba motyvuotai atsisakyti pritarti, prieš išduodant 2022 m. gruodžio 5 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) statytojai E. U. statyti (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) parengtą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), tikrindama šį Projektą, pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarką, nes neįvykdė Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 3 ir 12 punktuose įtvirtintų reikalavimų patikrinti, ar pateikti visi privalomi dokumentai, ar statinio projekto sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nenustatė, kad pastatas (duomenys neskelbtini) esančiame sklype suprojektuotas neišlaikant minimalaus atstumo nuo besiribojančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) t. y. pastatas suprojektuotas 3,09 m atstumu nuo sklypų ribos, kai pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9.2.4 punkte nurodyto 8 priedo 1.1 punktą minimalus atstumas turi būti 4,06 m, o šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami, tik gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą, tačiau tokie sutikimai nebuvo gauti ir nebuvo pateikti, prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu būdu APA1 pažeidė Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 3 ir 12 punktų bei Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9.2.4 punkte nurodyto 8 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti, yra priimta visapusiškai išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertinus joje surinktus įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2013; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Taigi, teisės aktų reikalavimų laikymasis šioje srityje yra ypatingai svarbus.

Statybos įstatymo (aktualios redakcijos) 24 straipsnio 21 dalies 2 punktas nurodo, jog už statinio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako šio įstatymo 27 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodyti statinio projektą tikrinantys subjektai, kai pagal šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytą kompetenciją jie privalėjo tikrinti statinio projektą. Šiuo atveju statinio projektą tikrinantys subjektai atsako už statinio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams, kiek tai susiję su šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyta jų kompetencija.

Pažymėtina, kad Statybos įstatymas 2021 m. gegužės 20 d. buvo papildytas 27¹ straipsniu „Statinių projektus tikrinančių subjektų kompetencija“, kuris įsigaliojo 2021 m. lapkričio 1 d. Iš aiškinamojo rašto dėl Statybos įstatymo 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 27¹, 52¹ straipsniais įstatymo matyti, kad įstatymo projektas buvo inicijuotas, siekiant nustatyti aiškias statinio projektą tikrinančių institucijų atsakomybės ribas.

Pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 9 dalies 1 punktą šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija.

Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 12 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybių administracijos, tikrindamos visus statinių projektus, tikrina, be kita ko, ar statinio projekto sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9.2.4 punkte buvo ir šiuo metu yra nustatyta, kad užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą mažiausi leistini atstumai yra normuojami sklypo tvarkymo rodikliai, kurie nustatomi pagal Reglamento 8 priedą. Reglamento 8 priedo 1.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai; todėl nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose: 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m; šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.

Pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą savivaldybės administracija taip pat turi tikrinti, ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), o Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti turi būti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininku, kai statinius statyti ar rekonstruoti planuojama mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos.

Aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius dėl netinkamo subjekto nubaudimo, kad atsakyti šioje administracinio nusižengimo byloje turėtų projektuotojas, o ne APA1. Atkreiptinas dėmesys, kad statinio projektą pasirašiusių asmenų atsakomybė už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui yra numatyta ANK 358 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o ANK 362 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atsakomybėn patraukta statinio projektą patikrinusi APA1, numatyta administracinė atsakomybė būtent už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. (Duomenys neskelbtini) parengto projekto (duomenys neskelbtini) patikrinimą atliko Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė APA1. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020- 06- 25 įsakymu Nr. A-2073 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 13 punktą vyriausiasis specialistas turi pareigą tikrinti statinių projektų, pateiktų savivaldybės administracijai statybą leidžiantiems dokumentams gauti, sprendinius ir jiems pritarti arba motyvuotai atsisakyti pritarti. APA1 pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą privalėjo patikrinti, ar pateikti visi privalomi dokumentai. Taigi, APA1 šiuo atveju yra asmuo, atsakingas už tinkamą dokumentų, būtinų statybą leidžiančiam dokumentui išduoti, patikrinimą, todėl ir tinkamas šios administracinio nusižengimo subjektas.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad su statytojos prašymu nebuvo pateikti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyti gretimų sklypų savininkų sutikimai dėl statinio statymo, pažeidžiant nustatytus minimalius atstumus iki sklypo ribos, nors 2023 m. liepos 12 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas patvirtina, kad atstumų išlaikymo reikalavimai Projekte buvo pažeisti. Tikrindama Projektą, šį ribų nesilaikymo pažeidimą APA1 turėjo galimybę ir pareigą nustatyti iš pateikto tikrinti Projekto bei tokiu atveju privalėjo patikrinti, ar su juo yra pateikti gretimų sklypų savininkų sutikimai, tačiau to neatliko. Jeigu atitinkamoje situacijoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio vyriausioji specialistė APA1 būtų veikusi pagal savo tarnybinę kompetenciją ir tinkamai vykdžiusi savo pareigas, ji turėjo nepritarti šio Projekto sprendiniams, tačiau, patikrinusi Projektą, jam pritarė. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad neįrodyta APA1 kaltė, padarius ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, veikdama savo kompetencijos ribose, prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą, tikrindama šį Projektą, pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarką, nes neįvykdė SĮ 27¹ straipsnio 1 dalies 3 ir 12 punktuose įtvirtintų reikalavimų patikrinti, ar pateikti visi privalomi dokumentai, ar statinio projekto statiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad APA1 nepasirašė išduoto statybą leidžiančio dokumento, nėra teisiškai reikšminga, nes, pirma, ji neturėjo pareigos jį pasirašyti, pagal pareigas atliko tik tikrinimo funkciją, be to, ji patraukta atsakomybėn ir nubausta pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį, t. y. už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą, o ne pagal ANK 362 straipsnio 5 dalį už teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo tvarkos pažeidimą.

Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Inspekcijos ieškinį dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo baigta taikos sutartimi, taigi, šalių tarpusavio kompromisų būdu. Tačiau minėtoje byloje, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nebuvo sprendžiamas pareiškėjos atsakomybės ir kaltės klausimas, o taikus ginčo išsprendimas niekaip nepaneigia pareiškėjos padarytų pažeidimų. Be to, Institucija pateikė įrodymus, jog, vykdydama įsiteisėjusią Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, Kauno miesto savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2026 m. sausio 29 d. pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 5 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja, o pagal IS „Infostatyba“ pranešimą minėto leidimo negaliojimo faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ar neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Statybų srityje padaryti pažeidimai nelaikytini menko pavojingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, APA1 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 362 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta artima vidutinei bauda – paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei pareiškėją charakterizuojanti medžiaga. Skunde nenurodyta jokių esminę reikšmę nuobaudos skyrimui turinčių aplinkybių, taip pat nenurodyta ir objektyvių aplinkybių, kurios duotų pagrindą nuobaudos pareiškėjai neskirti. Pažeidėja, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jos skundą, kaltės nepripažino, gailėjimosi dėl savo veikos neišreiškė. Apygardos teismo nuomone nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą pareiškėjai paskirta, neperžengiant sankcijos ribų, nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl paliekama nepakeista.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir aptartas įstatymo nuostatas, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada dėl Institucijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovo advokato Valento Mitrausko skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.