Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-406-629/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-30
Bylos Nr.: eA-406-629/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03167-2024-8
Bylos rūšis: Administracinė byla

Teisėjai: Dalia Višinskienė (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Iveta Pelienė
Atsakovas: Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Pareiškėjas: Viešoji istaiga "VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS EKONOMO TARNYBA"

Kategorijos

29.1.2Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų

Administracinė byla Nr. eA-406-629/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03167-2024-8 Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą (toliau – Komisijos sprendimas); 2) VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2024 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą Nr. 690 „Dėl Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo“ (toliau – ir nutarimas), kuriuo: 1) nusprendė toliau vykdyti Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms darbus ir patvirtinti Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų sąrašą ir Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2014–2022 metų darbų sąrašą patvirtino; 2) pavedė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos Vyskupų Konferencija – koordinuoti Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimą ir jo objektų išsaugojimą ir pritaikymą piligrimų ir turizmo reikmėms; 3) pavedė Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms darbų atsakingiems vykdytojams – atsižvelgiant į finansines galimybes ir suderinus su Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2014–2022 metais priežiūros komisija, numatyti darbus ir lėšas savo strateginio planavimo dokumentuose ir užtikrinti, kad Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms darbai būtų atlikti. Įgyvendinant nutarimą, parengti projektiniai dokumentai ir 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė paraišką atsakovui, kurioje projekto finansuojamoji dalis sudarė 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (Europos Sąjungos investicinių fondų lėšos – 85 proc., Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – 15 proc.). 2017 m. birželio 23 d. buvo sudaryta projekto finansavimo sutartis įgyvendinti projektą „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų Koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ (toliau – ir Projektas).

Pareiškėjas teigė, kad jis, įgyvendindamas Projektą, parengė rangos darbų pirkimo dokumentus ir 2019 m. birželio 3 d. pateikė derinti atsakovui. Pagal pateiktas pastabas, pareiškėjas patikslino pirkimo dokumentus ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. paskelbė, kad vykdo rangovo numatytiems darbams atlikti atranką. Atrankoje dalyvavo tik vienas dalyvis – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HSC Baltic“, su kuriuo 2019 m. rugsėjo 27 d. pasirašyta Statybos rangos darbų sutartis (toliau – ir Pirkimo sutartis). Darbai pagal sutartį atlikti, 2022 m. birželio 8 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktu ir 2022 m. spalio 6 d. Tvarkybos darbų priėmimo aktais Nr. D1V-23-(12.112-V) ir Nr. D1V-22-(12.112-V) pripažinti atliktais tinkamai. 2023 m. vasario 10 d. pareiškėjas atliko galutinį mokėjimą už atliktus darbus. 2023 m. sausio 19 d. atlikta viso Projekto patikra projekto įgyvendinimo vietoje, 2024 m. vasario 19 d. atsakovas informavo, kad patikra baigta, rekomendacijos įgyvendintos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad rangos darbų pirkimas buvo įtrauktas į išankstinį pirkimų patikros planą, kas reiškė, kad negavus atsakovo pritarimo pirkimui, darbai pagal šią sutartį nebūtų finansuojami, pareiškėjas negalėjo deklaruoti patirtų išlaidų. Dėl šios aplinkybės, 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas dokumentus ir sudarytą Pirkimo sutartį pateikė atsakovui paskesnei patikrai, o 2020 m. kovo 2 d. pastaroji nusprendė, kad pirkimo procedūros yra atliktos tinkamai, pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2023 m. balandžio 26 d. atliko pakartotinį pirkimo vertinimą, kurio metu įtarė, jog galėjo būti pažeistos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, (toliau – ir Projektų taisyklės) nuostatos ir informavo pareiškėją apie įtarimus. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S_91 informavęs, kad nesutinka su įtariamu pažeidimu, išdėstė argumentus, o 2024 m. vasario 2 d. dėl to pateikė ir detalius papildomus paaiškinimus. Tačiau 2024 m. kovo 13 d. atsakovas priėmė Sprendimą, konstatavo pažeidimą, nusprendė taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, nurodė, kad pareiškėjas turi grąžinti 533 359,07 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pasinaudojo ikiteismine administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau 2024 m. gegužės 21 d. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimą dalyje dėl finansinės korekcijos dydžio jį sumažindama.

Pareiškėjas teigė, kad nepadarė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu, pažeidimo, bei nesutiko su atsakovo vertinimu, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitiko Pirkimo sutarties sąlygų, taip pat, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d. Pirkimo sutartis vykdyta be sutarties įvykdymo užtikrinimo. Pareiškėjo tvirtinimu, buvo pateiktas tinkamo turinio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas, Pirkimo sutartis buvo užtikrinta laidavimo draudimo sutartimi, kuri, atsižvelgiant į laidavimo draudimo teisinę prigimtį, nepriklausomai nuo Pirkimo sutartyje nustatytų formuluočių, kompensuoja tik realiai patirtus nuostolius. Pareiškėjas teigė, kad pažeidimo tyrimo metu, buvo pateiktas laidavimo raštą išdavusios bendrovės Seesam Vienna Insurance Group 2024 m. sausio 25 d. raštas, kuriame draudimo bendrovė aiškiai ir nedviprasmiškai, aiškindama draudimo rašto turinį, nurodė, kad draudimo bendrovės įsipareigojimai atlyginti pareiškėjui rangovo padarytą žalą apėmė visus Pirkimo sutartyje nustatytus galimus žalos padarymo atvejus, tačiau šio rašto atsakovas nepagrįstai nevertino. Atsakovo nuomone, šis raštas pasirašytas ne pačios draudimo bendrovės, o tik jos padalinio vadovo, todėl jo nevertino, pats jokio tyrimo neatliko ir nepagrįstai traktavo, kad draudimo raštas neatitiko Pirkimo sutarties sąlygų.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, į tiesioginių nuostolių sampratą patenka visos pareiškėjo išlaidos, kurias jis būtų patyręs, jei rangovas būtų netinkamai vykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant ir tuos atvejus, kuomet dėl rangovo netinkamo veikimo arba neveikimo, būtų padaroma deliktinė žala tretiesiems asmenims. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas, spręsdamas, jog sudarius Pirkimo sutartį rangovas pateikė netinkamo turinio laidavimo raštą, kuris neapėmė pareiškėjo išlaidų, kurias jis būtų patyręs atlygindamas rangovo padarytą žalą tretiesiems asmenims, netinkamai aiškino tiesioginių nuostolių sampratą. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad atsakovas, o ir Komisija, nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sutarties sąlygos buvo pakeistos, t. y. palengvintos rangovo naudai, o jei toks pakeitimas būtų buvęs išviešintas pirkimo metu, būtų galėjęs pritraukti papildomų dalyvių. Pareiškėjo teigimu, net ir padarius prielaidą dėl pakeistų Pirkimo sutarties sąlygų, tai savaime nereiškia net hipotetinio geresnių sąlygų rangovui sudarymo, nes: pirma, remiantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, nuostolių laidavimo draudimo negaliojimas, nepanaikina pagrindinės rangovo prievolės atlyginti nuostolius, jei tokie būtų padaryti, taigi, neturint tinkamo nuostolių draudimo pareiškėjas įgytų teisę nukreipti nuostolių atlyginimą į rangovo turtą, tad jo ekonominė padėtis pablogėtų; antra, laidavimo draudimo sąlygos nebuvo dalyvių atrankos kriterijus, todėl niekaip negalėjo lemti didesnio skaičiaus dalyvių ir objektyviai užtikrinti nors minimalų konkurencinį pranašumą; o atsakovas ir nenurodė, dėl kokių objektyvių, įprastinių rinkoje priežasčių, toks tariamas pakeitimas būtų pritraukęs papildomų dalyvių arba atvėręs papildomas galimybes konkurencijai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, jog pažeidimas yra ir tai, jog draudimo bendrovių atsakomybė buvo susieta su rangovo neatliktų darbų verte, o tai reiškė, jog draudimo suma mažėja rangovui vykdant darbus. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Pirkimo sutarties 5.24 papunktį, laidavimo draudimu turėjo būti užtikrintas nuostolių atlyginimas, neviršijantis 244 290,33 Eur sumos. Būtent tokio turinio laidavimo draudimo raštą ir vėliau jų pratęsimus pateikė rangovas, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta, jog draudikas įsipareigoja atlyginti naudos gavėjo nuostolius, kurie negali viršyti rangovo prievolių pagal Pirkimo sutartį vertės, taip pat negali viršyti laidavimo rašte nurodytos 244 290,33 Eur sumos. Tai, kad rangovui vykdant prievoles pagal sutartį, mažėja ir rangovo, draudimo bendrovės rizikos, o ir pareiškėjo galimi nuostoliai, jokiu būdu nereiškia, kad draudimo bendrovės įsipareigojimai proporcingai susieti su atliekamų darbų verte. Tai buvo paaiškinta draudimo bendrovės pateiktu raštu, tačiau atsakovas jo nepagrįstai nevertino.

Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas nepagrįstai kaip pažeidimą konstatavo, jog Pirkimo sutarties vykdymo metu nebuvo pratęstas laidavimo rašto galiojimas, kas reiškia esminį pirkimo sutarties sąlygų keitimą. Sprendime pažymėta, kad laidavimo draudimo raštas turėjo galioti nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2023 m. vasario 10 d., tačiau laidavimo raštas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d., nebuvo pateiktas, tai vertinta kaip esminis pirkimo sutarties pažeidimas, taip, kaip jis nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 89 straipsnyje. Pareiškėjas nurodė, kad jis nėra perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžiama VPĮ, todėl jo atlikta rangovo atrankos procedūra nėra viešasis pirkimas, o sudaryta Pirkimo sutartis nėra viešojo pirkimo sutartis, todėl sutarties sąlygų keitimui VPĮ 89 straipsnis netaikytinas ir šio straipsnio taikymą aiškinanti kasacinio teismo praktika šiuo atveju nėra aktuali.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad tuo atveju, jei atsakovas siekė įrodyti Pirkimo sutarties pakeitimą, neva pareiškėjui atsisakius Pirkimo sutarties 3.4 papunktyje nustatyto reikalavimo gauti sutarties vykdymo užtikrinimą, turėtų įrodyti šalių suderintą valią pakeisti pirkimo sutarties 3.4 papunktį laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 vasario 10 d. Tokia valia negali būti preziumuojama, o vien tai, kad ši aplinkybė netirta ir nenustatyta, yra pagrindas pripažinti, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad atsakovas nevertino pareiškėjo pastangų laidavimo raštui gauti, o ir aplinkybių, kad susiklosčiusioje situacijoje sprendimas nutraukti Pirkimo sutartį nebuvo racionalus ir proporcingas siekiamo tikslo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 30 d. neatlikti darbai sudarė vos 1,27 proc. Pirkimo sutarties vertės, tad jo vertinimu, net ir pripažinus, kad buvo pakeistos Pirkimo sutarties sąlygos, Komisija, o ir atsakovas, privalėjo vertinti, ar toks pakeitimas esminis, atsižvelgti į tai, kad neesminis sąlygų keitimas leidžiamas pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas tvirtino, kad jo veiksmais nebuvo padaryta jokia žala ES biudžetui, nurodė, kad remiantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) nuostatomis, su jomis susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui. Formalūs trūkumai, nors jie ir nesukėlė tiesioginių finansinių pasekmių, gali būti laikomi pažeidimais, tačiau tik tokiu atveju, jei jie gali labai paveikti finansinius ES interesus. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo nurodyti pažeidimai buvo susiję su šalutinės (papildomos) prievolės netinkamu vykdymu – netinkamo turinio atlikimo laidavimo rašto pateikimu arba jo nepateikimu. Nors jie galėtų būti priskiriami prie Projektų taisyklių 457 straipsnyje nurodytų pažeidimų, tačiau tai negalėjo turėti jokios įtakos finansiniams interesams, nes: paskelbtame pirkime dalyvavo tik vienas dalyvis; nurodyti trūkumai nebuvo susiję su atrankos kriterijais ar techninėmis pirkimo objekto savybėmis, kurios turi įtakos kitų rinkos dalyvių apsisprendimui dalyvauti varžantis dėl pirkimo sutarties sudarymo; nebuvo duomenų, jog rangovas būtų gavęs papildomą ekonominę naudą ar sutarties šalių ekonominių interesų pusiausvyra būtų pasikeitusi. Faktas, kad atsakovas neanalizavo šios būtinosios pažeidimo sąlygos, taip pat reiškė, kad Sprendimas neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nurodė, kad atsakovui nenustačius visų būtinų Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje nustatytų sąlygų, jis nepagrįstai sprendė dėl finansinės korekcijos taikymo.

Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su atsakovo pozicija, kai jis nustatytą pažeidimą prilygino Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) lentelės 17 ir 23 punktų, pažeidimui ir pritaikė 25 proc. pataisos normą, nors buvo akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės negali būti prilygintos atvejams, kai gali būti taikomi šie Gairių punktai. Pritaikydamas finansinę korekciją, atsakovas neatsižvelgė, kad Gairių 1.1 papunktis tiesiogiai ir nedviprasmiškai nustato, kad tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos, tačiau atsakovas deklaratyviai konstatavo sąlygų pakeitimą ir taikė korekciją, o tokie jo veiksmai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovas visiškai nevertino taikomos finansinės korekcijos proporcingumo, nes: nevertino, jog pareiškėjas nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto subjektas; projektas turėjo būti visiškai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis; pareiškėjas įsteigtas administruoti Vilniaus arkivyskupijos kilnojamą ir nekilnojamą turtą, rūpintis turto priežiūra, apsauga, remontu, restauravimu, taigi, iš esmės nevykdo jokių viešojo administravimo funkcijų; yra finansuojamas tik tomis lėšomis, kurios yra gaunamos iš bažnyčiai priklausančio turto valdymo; nevertino, ar taikyta 533 359,07 Eur dydžio korekcija atitinka tariamai padaryto pažeidimo pobūdį. Pareiškėjo vertinimu, net ir iki 10 proc. Komisijos sprendimu sumažinta finansinė korekcija yra neproporcinga nagrinėjamo atvejo kontekste.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir skundą prašė atmesti.

Atsakovas pasisakydamas dėl Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo esminių sąlygų pakeitimo nurodė, kad sistemiškai aiškinant Pirkimo sutarties 2.8, 3.4, 8.1 papunkčiuose nurodytas sąlygas, darytina išvada, jog pirkimą laimėjęs dalyvis privalėjo pateikti užtikrinimą, kuriuo būtų garantuojama, kad jam netinkamai vykdant pirkimo sutartį, projekto vykdytojas turės teisę gauti 10 proc. nuo pirkimo sutarties (darbų kainos) dydžio sumą. Pirkimo sutarties 5.24 punkte nustatyta sąlyga, kad pateiktas sutarties įvykdymo garantinis arba laidavimo raštas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pirkimo laimėtojas pateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimus; 2019 m. spalio 14 d. laidavimo draudimą Nr. 6100000055/2019 (galiojusį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. spalio 9 d.), 2020 m. spalio 13 d. laidavimo draudimą Nr. 610 0000459 (galiojusį nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d.), 2021 m. vasario 26 d. laidavimo draudimą Nr. 610 0000873 (galiojusį nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.). Atsakovo teigimu, Laidavimo draudimo Nr. 610 0000459 ir Nr. 610 0000873 nurodytos formuluotės reiškė, kad nepaisant to, jog bendra laidavimo suma formaliai atitiko sumą, nurodytą Pirkimo sutarties 3.4 papunktyje, faktiška draudimo suma buvo apskaičiuota ne nuo visos Pirkimo sutarties darbų kainos, tačiau nuo neatliktų darbų vertės. Atsižvelgęs į tai, atsakovas darė išvadą, kad esant tam tikroms aplinkybėms, projekto vykdytojui nebūtų buvęs kompensuotas net tiesioginių nuostolių dydis, nes jų dydis būtų didesnis nei draudimo suma, apskaičiuota nuo neatliktų darbų vertės, t. y. tiek pirkimo laimėtojas, tiek užtikrinimą išdavęs subjektas minimizavo savo riziką, todėl laidavimo draudimuose apibrėžtos sąlygos neatitiko pirkimo sąlygų 2.8 papunkčio, Pirkimo sutarties 3.4 papunkčio nuostatų, įpareigojančių, kad draudimo (laidavimo) suma būtų 10 proc. nuo sutarties kainos.

Atsakovas nurodė, kad remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, 6.997 straipsnio 1–2 dalimis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnyje įtvirtinta nuostata, priešingai nei skunde teigė pareiškėjas, laidavimo draudimo apsaugos apimtis ir sąlygos yra individualizuojamos draudimo polise (liudijime). Dėl šių aplinkybių atsakovas sprendė, kad 2019 m. spalio 14 d. laidavimo draudime Nr. 6100000055/2019, 2020 m. spalio 13 d. laidavimo draudime Nr. 610 0000459, 2021 m. vasario 26 d. laidavimo draudime Nr. 610 0000873 (toliau – ir laidavimo raštai) apibrėžtos sąlygos neatitiko Pirkimo sutarties 3.4 papunkčio nuostatos, įpareigojančios, kad draudimo (laidavimo) suma būtų 10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM. Šios išvados nepaneigė papildomai pateikti draudimo bendrovės raštai, pasirašyti Verslo klientų skyriaus grupės vadovo. Atsakovas, atsižvelgęs į pirkimo sąlygų 2.8 papunktį, Projektų taisyklių 460.7 papunktį ir 457 punktą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, padarė išvadą, kad toks sąlygų pakeitimas, jeigu jis būtų buvęs nurodytas pradinėse pirkimo sąlygose būtų pritraukęs daugiau tiekėjų. Taigi, atsakovo vertinimu, projekto vykdytojas, priėmęs pirkimo sąlygų neatitinkančius laidavimo draudimus, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. sudarė išskirtines sąlygas vienam pirkimo dalyviui – UAB „HSC Baltic“ sudaryti sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Tuo buvo pažeistas kitų potencialių tiekėjų ir pirkimo dalyvių teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame, o tai negalėjo būti laikoma formaliu ar mažareikšmiu pažeidimu.

Atsakovas nurodė, kad remiantis Pirkimo sutarties 5.24 papunkčiu, sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Galutinis atsiskaitymas pagal Pirkimo sutartį atliktas 2023 m. vasario 10 d., todėl, remiantis Pirkimo sutarties 7.6 papunkčiu, Pirkimo sutarties galiojimo pabaigos terminas buvo 2023 m. vasario 10 d., todėl iki šios dienos turėjo būti sutarties įvykdymo garantinis arba laidavimo raštas (10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM). Pirkimo laimėtojas nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d. Pirkimo sutarties įvykdymo garantinio arba laidavimo rašto, nepateikė. Nustačius sutarties sąlygų pakeitimą, turi būti taikomas Projekto taisyklių 460.8 papunktyje nustatytas reguliavimas dėl pirkimo sutarčių keitimo, todėl atsakovas padarė išvadą, kad buvo pažeistos Projektų taisyklių 460.8.1 ir 460.8.4 papunkčių nuostatos bei Projektų taisyklių 457 punkte įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Tarnybos atliktas esminis Pirkimo sutarties keitimas turėjo būti vertinamas vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 2 dalimi, nes ši nuostata taikoma tik įsigyjant papildomas prekes, paslaugas ar darbus.

Pasisakydamas dėl atsakomybės už pirkimo procedūrų vykdymą, Pirkimo sutarties įgyvendinimo taikymą ir pažeidimo atitikimą Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatoms, atsakovas, remdamasis Projektų taisyklių 457 punktu, pasirašyta Projekto sutartimi, pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdamas pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Taigi, nepaisant įgyvendinančios institucijos atliekamo pirkimo dokumentų išankstinio derinimo, būtent pareiškėjas išlieka subjektu, kuris yra atsakingas už pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjas, pasirašydamas projekto finansavimo sutartį, įsipareigojo iš savo lėšų apmokėti visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo nuomone, buvo tenkinami visi Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai, todėl buvo pagrindas spręsti, kad pažeistas nacionalinis teisės aktas, kuris įgyvendina ES reguliavimą ir pagrįstai nustatytas pažeidimas; šis pažeidimas padarytas netinkamu pareiškėjo veikimu, neužtikrinant tinkamų Pirkimo sutarties įvykdymą garantuojančių dokumentų; esant aptartiems pažeidimams ir pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, nes valstybės narės gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas.

Pasisakydamas dėl taikytos finansinės korekcijos pagrįstumo, atsakovas nurodė, kad finansinė korekcija taikyta vadovaujantis 2019 m. Gairėmis ir pažymėjo, kad finansinę korekciją taikė vadovaudamasis proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas akcentavo, kad už Sprendime nustatytą pažeidimą, t. y. dėl esminių pirkimo sąlygų keitimo, vadovaujantis 2019 m. Gairių 2.2 lentelės 17, 23 punktais taikyta vienintelė galima 25 proc. pataisos norma. Atsakovas padarė išvadą, kad jis už šį pažeidimą negalėjo taikyti kitokio dydžio pataisos normos. Atsakovas nurodė ir tai, kad kitame atliktame pažeidimo tyrime (nesusijusiame su projektu) buvo gautas audito institucijos, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. XII-592, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavesta atlikti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams auditą ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programos audito institucijos funkcijas) pastebėjimas, kuriame dėl tyrimo metu nustatyto analogiško pažeidimo, vadovaujantis Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, siūlyta taikyti mažesnę nei 25 proc. pataisos normą, t. y. 10 proc. sutarties vertės finansinę korekciją, taikė 10 proc. finansinę korekciją. Atsakovas mažinti finansinę korekciją kitais, nei nustatyta Projektų taisyklėse ir 2019 m. Gairėse, neturėjo pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su argumentais, kad šiuo atveju galėjo būti taikomas Projektų taisyklių 7 priedo 10 punktas, nes Projektų taisyklių 7 priedo 10 punkte nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas atitinka kelis 2019 m. Gairėse nustatytus pažeidimų aprašymus, kuriems yra taikomos skirtingos finansinės korekcijos. Tuo tarpu, vertinant Sprendime nustatytus pažeidimus, kai Sprendime nustatyti pažeidimai atitinka konkrečius 2019 m. Gairėse aprašytus pažeidimus, Projektų taisyklių 7 priedo 10 punkte nurodytos aplinkybės neturėjo būti vertinamos.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo Tarnybos skundą patenkino, panaikino Komisijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 21RE-408(AG-326/03-2024) ir Agentūros 2024 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. IT01. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo Agentūros 5 612,70 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pirkimų sutarties sudarymo ir vykdymo procedūros pagal Projektų taisyklių nustatytus reikalavimus, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo ir taikytos finansinės sankcijos.

Teismas nustatė, kad:

2017 m. birželio 23 d. tarp pareiškėjo (projekto vykdytojas) ir atsakovo (įgyvendinančioji institucija) pasirašyta Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0010 ,,Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Švč. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ sutartis. Šios sutarties 3.1 papunktyje šalys susitarė dėl didžiausios galimos 2 930 186 Eur projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos; 3.2 papunktyje projekto vykdytoja įsipareigojo iš savo lėšų apmokėti visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas.

2019 m. rugpjūčio 12 d. Europos Sąjungos fondų investicijų internetiniame tinklalapyje www.esinvesticijos.lt paskelbtas pirkimas „Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios, Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčios ir galerijos tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai“ (toliau – ir pirkimo sąlygos); jo 2.8 papunktyje nurodyta, kad: pirkimo sutarties trukmė – 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos; sutartis įsigalioja, kai sutartį pasirašo abi sutarties šalys ir tiekėjas pateikia tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą draudimo bendrovės ar sutarties įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą; sutarties įvykdymo užtikrinimą (besąlyginę ir neatšaukiamą banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą) rangovas privalo pateikti užsakovui ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo; jei rangovas per šį laikotarpį sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad rangovas atsisakė sudaryti Sutartį; užtikrinimo suma – 10 proc. nuo sutarties kainos.

Pasiūlymą dalyvauti projekte pagal paskelbtas pirkimo sąlygas pateikė vienas dalyvis UAB „HSC Baltic“, su kuriuo 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, pasirašė statybos rangos sutartį Nr. PS/243; sutarties kaina – 2 442 903,28 Eur (Pirkimo sutarties 3.4 papunktis); garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinio rašto arba laidavimo vertė – 244 290,33 Eur (Pirkimo sutarties 3.4 papunktis); Pirkimo sutarties 5.24 papunktyje UAB ,,HSC Baltic“ įsipareigojo: per 10 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki darbų pradžios, pateikti 10 proc. nuo sutarties 3.4 punkte nurodytos sutarties kainos banko arba draudimo bendrovės ir su užsakovu suderintą sutarties įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą, kad darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai; <...>, pateiktas sutarties įvykdymo garantinis arba laidavimo raštas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį; jeigu pateiktas garantinis ar laidavimo raštas pasibaigs anksčiau negu numatyta šiame sutarties punkte, tai rangovas iki garantinio ar laidavimo rašto galiojimo pabaigos įsipareigoja savo sąskaita pratęsti šį garantinį arba laidavimo raštą ir pateikti užsakovui kartu su draudimo liudijimo (poliso) originalu, jei draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas galioja kartu su išduotu draudimo liudijimu (polisu) bei sumokėtos draudimo įmokos mokestinio pavedimo kopiją; sutartis galioja – nuo sutarties pasirašymo iki visiško sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo (Pirkimo sutarties 1.20 papunktis).

Laidavimo draudimo polisas Nr. 610 0000055/2019 ir 2019 m. rugsėjo 27 d. Atlikimo laidavimo raštas Nr. 610 0000055AT patvirtino, kad draudimas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. spalio 9 d. išdavė naudos gavėjui (pareiškėjui) 244 290,33 Eur atlikimo laidavimo draudimo raštą; draudimo apsauga pratęsta draudimo liudijimu Nr. 610 00000459, nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d.; draudimo apsauga pratęsta nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (draudimo liudijimas Nr. 610 0000873); juose draudimas įsipareigojo, kad naudos gavėjui tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavęs jo raštišką pagrįstą reikalavimą, draudimas įsipareigoja išmokėti jam sumą, atitinkančią naudos gavėjo patirtus tiesioginius nuostolius, dėl sutartyje numatytų draudėjo įsipareigojimų nevykdymo, tačiau neviršijant bendros 244 290,30 Eur draudimo sumos; draudimo suma lygi 10 proc. nuo draudėjo pagal sutartį neatliktų darbų, tačiau draudimo išmokama suma visais atvejais negali viršyti aukščiau nurodytos bendros draudimo sumos.

2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjas teikė pirkimų dokumentus paskesnei patikrai, atsakovas pažeidimų nenustatė.

2023 m. balandžio 23 d. atsakovas pateikė pranešimą pareiškėjui apie įtariamą pažeidimą Projekte. 2023 m. gegužės 19 d. ir 2024 m. vasario 2 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl pradėto įtariamo pažeidimo.

Agentūra Sprendimu konstatavo du pažeidimus: 1) atsižvelgusi į Pirkimo sutarties ir pirkimo sąlygų 2.8 papunktį, kuriame apibrėžta, kad sutartis įsigalioja, kai pirkimo laimėtojas pateikia tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą, darė išvadą, kad projekto vykdytojas, priėmęs pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkančius sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, nesilaikė savo paties pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį pakeitė pirkimo dokumentuose nustatytas esmines pirkimo sąlygas, todėl pažeidė Projektų taisyklių 460.7 papunkčio nuostatas, bei Projektų taisyklių 457 punkte nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus; 2) atsižvelgusi į Pirkimo sutarties 5.24 papunktį, įpareigojantį, jog sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį, darė išvadą, kad projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimo sutartį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d., nesant sutarties įvykdymo užtikrinimo, nesilaikė savo paties pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl darė išvadą, kad projekto vykdytojas, Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu, pakeitė esmines pirkimo sutarties sąlygas, todėl pažeidė Projektų taisyklių 460.8 papunkčio 1 ir 4 dalių nuostatas, bei Projektų taisyklių 457 punkte nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atsižvelgusi į tai, taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. – 533 359,07 Eur.

2022 m. birželio 8 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas (su defektų sąrašu), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaryta komisijos 2022 m. spalio 6 d. Tvarkybos darbų priėmimo aktas Nr. D1V-22 (12-112-V) bei 2022 m. spalio 6 d. Tvarkybos darbų priėmimo aktas Nr. D1V-23 (12-112-V) patvirtino apie darbų pabaigą. 2023 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 31360 patvirtino, kad pagal Pirkimo sutartį atliktas galutinis mokėjimas – 50 049,05 Eur. Atsižvelgus į Pirkimo sutarties 1.20 papunktį, pirkimo sutarties galiojimas baigėsi 2023 m. vasario 10 d.

Pirmiausiai teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pirkimą vykdė ne kaip perkančioji organizacija, todėl VPĮ nuostatos šiuo atveju nebuvo taikomos. Tačiau pažymėjo ir tai, kad nuostatos, susijusios su draudimu keisti esmines pirkimo sutarčių sąlygas, pirkimo proceso metu užtikrinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, įtvirtintos Projektų taisyklėse, iš esmės atitinka teisinį reguliavimą, nustatytą VPĮ, todėl savo esme tai panašūs teisiniai santykiai, turintys panašius teisinio reguliavimo tikslus (ekonominis visuomenės suinteresuotumas tam tikrais gėriais, kurių poreikis patenkinamas šiomis viešojo konkurso rūšimis, dalyvių sąžiningos konkurencijos skatinimas ir užtikrinimas, konkursą rengiančių institucijų atstovų korupcijos prevencija ir pan.). Aptartame kontekste teismo vertinimu, sprendžiant dėl esminių Pirkimo sutarties sąlygų keitimo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų turinio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant analogiškas VPĮ nuostatas yra reikšminga ir ja būtina vadovauti, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas.

Taip pat teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad aplinkybė jog visas Pirkimo sutarties sąlygas, procedūras derino su atsakovu, atleidžia jį nuo atsakomybės už Projektų taisyklėse nustatytų nuostatų pažeidimus, nes pareiškėjas, pasirašydamas projekto finansavimo sutartį, 3.2 papunkčiu įsipareigojo iš savo lėšų apmokėti visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas. Taigi, nustačius kokius nors Projektų taisyklių pažeidimus, atsakomybė tenka pareiškėjui, neatsižvelgus į derinimą ar į tai, kad tik vykdė projektą, kuris 100 proc. buvo finansuojamas iš valstybės lėšų.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, pirmasis pažeidimas nustatytas dėl to, kad laidavimo raštuose nustatytas įsipareigojimas – išmokėti naudos gavėjo patirtus tiesioginius nuostolius, neviršijant bendros 244 290,30 Eur draudimo sumos; draudimo suma lygi 10 proc. nuo draudėjo pagal sutartį neatliktų darbų, tačiau draudimo išmokama suma visais atvejais negali viršyti aukščiau nurodytos bendros draudimo sumos, – atsakovo vertinimu, neatitiko pirkimo sąlygų 2.8 papunktyje bei Pirkimo sutarties 3.4 papunktyje įtvirtintos sąlygos, kad Pirkimo sutarties įvykdymas užtikrinamas 244 290,33 Eur, 10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM. Tai buvo pakankamas pagrindas spręsti apie neteisėtą pirkimo sąlygų pakeitimą sudarant Pirkimo sutartį (Projektų taisyklių 460.7 papunktis) (2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1K-195 redakcija), o tuo pačiu ir Projektų taisyklių 457 punkte įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus.

Teismas akcentavo, kad aptartame kontekste svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei ESTT jurisprudencija, susijusi su pirkimo sutarties sąlygų keitimu bei pirkimuose taikomų principų svarba, į kurią teismas privalo atsižvelgti ir vertinant pirkimų teisėtumą pagal Projektų taisyklių nuostatas, bei apžvelgė šių teismų aktualią praktiką. Teismo vertinimu, minėta jurisprudencija nagrinėjamo ginčo kontekste svarbi tiek, kiek ji atskleidžia ir ginčui aktulių Projektų taisyklių 457, 460 punktuose įtvirtintas pirkimo sutarčių sąlygų nekeitimo nuostatas bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principų svarbą pirkimų procese. Apibendrinęs teismų praktiką teismas pažymėjo, kad viena vertus, draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, pažeidimu. Kita vertus, dėl pirkimų principų svarbos pirkimų teisiniam reguliavimui, jo aiškinimui ir taikymui, taip pat dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, projekto vykdytojo veiksmai gali būti nepripažinti pirkimų principų pažeidimu.

Teismo vertinimu, įrodymų analizė patvirtino, kad paskelbtose pirkimo sąlygose (2.8 papunktis) buvo išviešinta sąlyga, jog užtikrinimo suma – 10 proc. nuo sutarties kainos. Iš Pirkimo sutarties 3.4 punkto matyti, kad sutarties vertė – 2 442 903,28 Eur, taigi, 10 proc. sudaro – 244 290,328 Eur (2 442 903,28 Eur x 10 proc.). Pirkimo sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad įvykdymo užtikrinimas – 244 290,33 Eur 10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM. Teismo vertinimu, tokios sąlygos reiškė, kad Pirkimo sutartis turi būti užtikrinta suma, kurios dydis – 10 proc. nuo visų darbų kainos, kurie sudaro 2 442 903,28 Eur. Laidavimo raštuose Nr. 610 0000055AT, Nr. 610 00000459, Nr. 610 0000873 draudikas naudos gavėjui įsipareigojo išmokėti patirtus tiesioginius nuostolius, neviršijant bendros 244 290,30 Eur draudimo sumos; draudimo suma lygi 10 proc. nuo draudėjo pagal sutartį neatliktų darbų, tačiau draudimo išmokama suma visais atvejais negali viršyti aukščiau nurodytos bendros draudimo sumos. Teismas padarė išvadą, kad pagal šiuos tris laidavimo raštus, Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimas buvo užtikrintas 244 290,30 Eur bendra draudimo suma, kuri sudaro 10 proc. pagal Pirkimų sutartį nustatytų pirkimo darbų vertės, į kurią galėjo pretenduoti projekto vykdytoja rangovui netinkamai atlikus darbus. Tokią nuostatą patvirtino ir draudiko pateikti aiškinamieji raštai, į kurių turinį neatsižvelgti teismas neturėjo pagrindo. Visos šios aplinkybės leido teismui pripažinti, kad laidavimo raštai atitiko tiek pirkimų sąlygų 2.8 papunktyje, tiek Pirkimo sutarties 3.4 papunktyje nustatytą pareigą pirkimo sutarties vykdymą užtikrinti suma, kuri sudaro 10 proc. nuo sutarties (darbų) kainos, t. y. 244 290,33 Eur.

Teismas sutiko, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 1 ir 4 dalimi nuostoliai gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai, kad hipotetiškai galima būtų svarstyti, kokie nuostoliai būtų atlyginami ar neatlyginami, kaip keistųsi nuostolių (ne)atlyginimas, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, tačiau šio ginčo kontekste tokie svarstymai neturėjo esminės reikšmės, nes išviešintose pirkimo sąlygose bei pirkimo sutartyje nebuvo nurodyta, kokios rūšies ir kaip nuostoliai turi būti atlyginami, o tik nustatytas laidavimo sumos dydis, kuris buvo esminė šio susitarimo sąlyga ir kuri atitiko laidavimo raštuose nurodytąją. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su išvada, kad laidavimo raštuose draudiko prisiimtas sutarties vykdymo užtikrinimas iš esmės buvo mažesnės apimties nei nurodyta išviešintose ir sutartose Pirkimo sutarties sąlygose ir kad tai galėjo lemti potencialių pirkėjų apsisprendimą (ne)dalyvauti skelbtame pirkime.

Teismas sutiko, kad potencialūs rangovai, apsispręsdami dalyvauti pirkime, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino galimybes jame dalyvauti, atsižvelgdami į visus viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų ir – būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus, t. y. kokia užtikrinimo vertė ir sąlygos, kokios galimybės tiekėjui jas gauti, kokio dydžio finansinės pasekmės ir rizikos gali būti, jeigu sutartis (ar jos dalis) nebus vykdoma tinkamai, kaip tai įtakos pirkimo kainą ir kt. Šiuo gi atveju, teismas sprendė, kad išviešintoji ir sutarta sąlyga dėl Pirkimo sutarties užtikrinimo – 244 290,33 Eur sumos (10 proc. darbų vertės), kuri buvo esminė vertinant pirkimą ir potencialių rangovų galimybes, išliko laidavimuose raštuose visą jų galiojimą laikotarpį, taigi, rangovui nebuvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus), todėl nebuvo galima pripažinti, kad kitų potencialių rangovų teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jose buvo pažeistas.

Teismas nesutiko su Sprendime ir Komisijos sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjui priėmus laidavimo raštus kaip tinkamą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, buvo atliktas esminis pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas ir pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, todėl sprendė, kad Sprendime nepagrįstai nustatyti Projektų taisyklių 460.7 papunkčio ir 457 punkto pažeidimai.

Spręsdamas dėl antrojo atsakovo nustatyto pažeidimo, pirmiausiai teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog antrojo pažeidimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės leido taikyti VPĮ 89 straipsnio 2 dalies nuostatas, skirtas papildomiems darbams, nes, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, darbai, atlikti nuo 2021 m. birželio 1 d. nebuvo papildomi darbai Pirkimo sutarties kontekste.

Teismas nustatė, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija – 244 290,33 Eur sumai (10 proc. darbų kainos pagal sutartį), turėjo galioti iki Pirkimo sutarties įvykdymo (Pirkimo sutarties 5.24 papunktis). Taigi, sutarties įvykdymo garantijai pasibaigus 2021 m. gegužės 31 d., o pirkimo sutarčiai pasibaigus tik 2023 m. vasario 10 d. mokėjimu, reiškė, kad šį laikotarpį Pirkimo sutartis galiojo be Pirkimo sutartyje nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas nepagrįstai kėlė klausimą dėl to, kad jo išreikštos valios pakeisti Pirkimo sutarties sąlygas nebuvo, todėl negalėjo būti ir konstatuojamas Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai, kai jis sutiko su Pirkimo sutarties vykdymu, kai jis vykdymo sąlygos dėl įvykdymo užtikrinimo faktiškai pasikeitė, buvo pakankama aplinkybė pripažinti, kad Pirkimo sutarties vykdymo procese Pirkimo sutarties sąlygos buvo pakeistos. Tačiau, teismo vertinimu, vien šis faktas nereiškė, kad buvo pagrindas pripažinti buvus antrąjį pažeidimą.

Iš Projektų taisyklių 457 punkto nuostatų teismas sprendė, kad pareiškėjas, kaip ne perkančioji organizacija, pirkimus turėjo vykdyti vadovaudamasi Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat Projektų taisyklių reikalavimais. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir Projektų taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas. Be kita ko, kaip nustatyta Projektų taisyklių 460.8 papunktyje, ne perkančioji organizacija, vykdydama sutartį, negalėjo keisti esminių pirkimo sutarčių sąlygų <...>.

Teismas akcentavo, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog laidavimo raštai, kuriais buvo užtikrintas Pirkimo sutarties vykdymas, negaliojo nuo 2021 m. birželio 1 d., nors galutinis atsiskaitymas, t. y. sutartinių santykių pabaiga pagal Pirkimo sutarties 1.20 papunktį, įvyko 2023 m. vasario 10 d. Iš pareiškėjo pateikto šiuo klausimu vykusio susirašinėjimo (2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 14 d. elektroniniai laiškai) buvo matyti, kad pasibaigus laidavimo rašto galiojimui, rangovas kreipėsi į draudimo brokerius dėl laidavimo pratęsimo, tačiau buvo pasibaigęs sutarties įgyvendinimo laikotarpis, kurio pratęsimas buvo negalimas, o draudimo bendrovė sutiko pratęsti draudimą tik su sąlyga, jei pareiškėjas atsisakys bet kokių pretenzijų (tuo metu buvo nustatyti trūkumai dėl sutarties vykdymo termino, defektų). Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas, o ir rangovas, vykdydami Pirkimo sutarties 5.24 papunkčio reikalavimus, dėjo pastangas Pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimui pratęsti, tačiau dėl to susitarti su draudiku nepavyko, tad darbai baigti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui negaliojant.

Teismas pažymėjo ir tai, kad iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, jog jau 2021 m. vasario 26 d. pagal Pirkimo sutartį rangovo neatliktų darbų dalis buvo 3,24 proc. Pirkimo sutartyje numatytų darbų, o 2023 m. liepos 31 d. – 1,27 proc., todėl Pirkimo sutarties nutraukimas jos 11 skirsnio nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad darbai užsitęsė ir padidėjo statybos sąnaudų elementų kainų indeksas, būtų lėmęs nuostolius. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas, tačiau iš Sprendimo buvo matyti, kad jo vertinimu, šios aplinkybės nebuvo svarbios, vis tik teismas su tuo nesutiko.

Teismas nustatė, kad darbų atlikimui pagal Pirkimo sutartį nustatytas 10 mėnesių terminas, su galimybe jį pratęsti dviem mėnesiams (Pirkimo sutarties 3.4, 6.1, 6.4 papunkčiai) (sutartis pasirašyta 2019 m. rugsėjo 27 d., statybvietės priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas 2019 m. rugsėjo 28 d.), taigi, įvertinus darbų sustabdymo laikotarpius, 2020 m. lapkričio 7 d. baigėsi Pirkimo sutartyje numatytas darbų įgyvendinimo laikotarpis; Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas pasibaigė 2021 m. gegužės 31 d., pareiškėjui, rangovui ir draudikui dėl pasibaigusio darbų įgyvendinimo laikotarpio ir draudiko iškeltų sąlygų nepavyko pasiekti susitarimo dėl sutarties įvykdymo garantijos pratęsimo; 2021 m. gegužės 31 d., kai pasibaigė laidavimo raštų galiojimas, likusi neįvykdyta Pirkimo sutarties dalis buvo ne didesnė nei 3,24 proc. Byloje nebuvo aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad šios aplinkybės susiklostė dėl pareiškėjo netinkamų veiksmų, jos nerūpestingumo ar neapdairumo. Visa tai teismui leido spręsti, kad Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti. Pirkimo sutarties sąlyga dėl sutarties vykdymo užtikrinimo pakeista likus neįvykdytai 3,24 proc. Pirkimo sutarties daliai ir tai iš esmės nepakeitė Pirkimo sutarties pobūdžio. Pirkimo sutarties tęsimas nurodytomis sąlygomis atitiko Projektų taisyklių 457 punkte nustatytos ekonomiškai pagrįstos Pirkimo sutarties sąlygą, leidžiančią įsigyti pareiškėjui reikalingų darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas, o taip pat atitiko proporcingumo principą. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo pripažinti, kad aptartas Pirkimo sutarties sąlygos pakeitimas nustatytu mastu baigiamajame pirkimo sutarties įvykdymo etape, gali būti vertinamas kaip potenciali galimybė, galėjusi pritraukti daugiau dalyvių pirkime, jei ji būtų nustatyta pirkimo dokumentuose; nustatytas Pirkimo sutarties sąlygos pakeitimas tokia apimtimi baigiamajame sutarties vykdymo etape nepakankamas, kad nulemtų ekonominės sutarties pusiausvyros pasikeitimą rangovo naudai, vertinant ją pirminių Pirkimo sutarties sąlygų kontekste. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendimu ir Komisijos sprendimu nepagrįstai nustatytas antrasis pažeidimas, kadangi atlikti pareiškėjo veiksmai neleido pripažinti, jog Pirkimo sutarties sąlygos buvo pakeistos pažeidžiant Projektų taisyklių 460.8.1 ir 460.8.4 papunkčiuose nustatytus reikalavimus bei Projektų taisyklių 457 punkte įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Teismas sprendė, jog nenustačius nacionalinio teisės akto, įgyvendinančio ES teisinį reguliavimą (šiuo atveju – Projektų taisyklių), pažeidimo, nebuvo pagrindo spręsti, kad padarytas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytas pažeidimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į Projektų taisyklių 407–408 punktų nuostatas, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant Projekto taisyklių ar pirkimų reikalavimus ir kad jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti, todėl taikyti Projektų taisyklių 25 skirsnio nuostatų ir spręsti dėl finansinės korekcijos vadovaujantis Gairėmis, nebuvo pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad finansinė korekcija pareiškėjui Sprendimu pritaikyta ir Komisijos sprendimu palikta galioti nepagrįstai.

Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai nebuvo esminiai sprendžiant kilusį ginčą, nekeitė teismo sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Būtent dėl aiškių ir išsamių argumentų, pareiškėjas pateikė motyvuotą skundą tiek Komisijai, tiek teismui, jį pagrindė vertindamas ginčui aktualių teisės normų analize. Atsižvelgęs į tai, teismas nematė pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ir VAĮ reikalavimų kontekste. Taigi, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimą ar pažeidžia gero administravimo principą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 7 284,20 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo patirtas išlaidas, konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę į 5 612,70 Eur.

III.

Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Agentūra nesutinka su teismo argumentais ir išvadomis, kadangi šios išvados nustatytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikius ginčui aktualias materialiosios teisės normas bei suformuotą kasacinio teismo praktiką.

Projektų taisyklių 457 punkte nurodyti pirkimų principai iš esmės atitinka viešųjų pirkimų principus, nurodytus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, todėl vertinant, ar Pirkimo sąlygų pakeitimas buvo esminis, galėjęs pritraukti kitus tiekėjus, būtina įvertinti ir teismų formuojamą praktiką dėl viešųjų pirkimų sąlygų pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas turinio viršenybės prieš formą principą bei nepagrįsdamas ir nedetalizuodamas jo taikymo nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, ir neįvertinęs turinio viršenybės prieš formą principo taikymo ribų, nepagrįstai daro išvadą, kad nebuvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos. Siekiant nustatyti, ar Projekto vykdytojas nepakeitė esminių Pirkimo sąlygų, jas palengvindamas, atkreipiant dėmesį, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, toks sąlygų pakeitimas, jeigu jis būtų buvęs nurodytas pradinėse Pirkimo sąlygose būtų pritraukęs daugiau tiekėjų, reikia išanalizuoti konkrečias pirkimo sąlygas ir pirkimo laimėtojo pateiktus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimus. Sistemiškai vertinant pirkimo sąlygas, pirkimą laimėjęs dalyvis privalėjo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriuo būtų garantuojama, jog jam netinkamai vykdant Pirkimo sutartį, Projekto vykdytojas turės teisę gauti 10 proc. nuo Pirkimo sutarties (darbų kainos) dydžio sumą. Tiek pirkimo sąlygose, tiek Pirkimo sutarties projekto sąlygose, kurios yra sudėtinė pirkimo sąlygų dalis, nebuvo nustatyta jokių išimčių, kurios leistų mažinti užtikrinimo sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenustatė, kad Pirkimo sutarties sąlygose ir / ar Pirkimo sutarties projekto sąlygose būtų nustatytos išimtys, kurios leistų mažinti užtikrinimo sumą. Taigi, Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, o jį pratęsus, turi būti pratęstas ir užtikrinimo galiojimas. Projekto vykdytojas tiek pirkimo sąlygose, tiek Pirkimo sutartyje, aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas privalo galioti visą Pirkimo sutarties galiojimo terminą, įpareigojant, kad Pirkimo sutarties įvykdymo garantinis arba laidavimo raštas būtų 10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM, nenumatant išimties, kad užtikrinimo suma gali būti mažesnė.

Pirmosios instancijos teismas neįvertinęs laidavimo raštuose nurodytų aptartų aplinkybių, darė nepagrįstą išvadą, jog ,,<...> pagal šiuos tris laidavimo raštus, pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimas buvo užtikrintas 244 290,30 Eur bendra draudimo suma, kuri sudaro 10 proc. pagal pirkimų sutartį nustatytų pirkimo darbų vertės, į kurią galėjo pretenduoti projekto vykdytoja rangovui netinkamai atlikus darbus <...>“. Vertinant aplinkybę, kad buvo pateiktas netinkamas, t. y. pirkimo sąlygų neatitinkantis Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas (Nr. 6100000055/2019), todėl, vadovaujantis pirkimo sąlygų 2.8. ir 11.5 papunkčiais, projekto vykdytojas tokį dalyvio veiksmą turėjo vertinti kaip atsisakymą sudaryti Pirkimo sutartį, ir, esant poreikiui, turėjo skelbti naują pirkimą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į Pirkimo sutarties projekto ir atitinkamai pirkimo sąlygų 2.8 papunktį, kuriame apibrėžta, kad Pirkimo sutartis įsigalioja, kai pirkimo laimėtojas pateikia tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, daroma išvada, kad Projekto vykdytojas, priėmęs pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkančius, t. y. netinkamus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, nesilaikė savo paties pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį iš esmės pakeitė pirkimo dokumentuose nustatytas esmines pirkimo sąlygas, todėl pažeidė Projektų taisyklių 460.7 papunkčio nuostatas, bei 457 punkte nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes, susijusias su esminių Pirkimo sutarties sąlygų keitimo pagrįstumu, darytina išvada, kad teismas, nevertindamas su tuo susijusio teisinio reglamentavimo, t. y. neatskleisdamas Projektų taisyklių 460.8.1 ir 460.8.4 papunkčių turinio, daro teisiniu reglamentavimu nepagrįstą išvadą, jog susirašinėjimas su draudimo bendrove yra pakankamas pagrindas vertinti, kad nebuvo pakeistos esminės Pirkimo sutarties sąlygos. Teismo nurodomos aplinkybės, t. y. pastangos pratęsti laidavimo draudimus ir / ar projekto vykdytojo nerūpestingumas, neapdairumas ar aplinkybės, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti, nėra Projekto taisyklių nuostatomis pagrįstos aplinkybės, pateisinančios Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimų teisėtumą. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirkimo laimėtojas privalėjo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą (10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM), galiojantį nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2023 m. vasario 10 d. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į Pirkimo sutarties 5.24 papunktį, įpareigojantį, jog Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, darytina išvada, kad projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimo sutartį nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2023 m. vasario 10 d., nesant Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nesilaikė savo paties pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl atsakovo vertinimu, projekto vykdytojas, Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu, pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas, todėl pažeidė Projektų taisyklių 460.8.1 ir 460.8.4 papunkčių nuostatas bei 457 punkte nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Pareiškėjui nebuvo jokio poreikio naudotis advokato pagalba, todėl teismui pareiškėjo atžvilgiu priėmus palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo neturėjo būti priteisiamas, nes kaip nustatyta, pareiškėjas skunde nepagrindė, jog pareiškėjas neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad:

Atsakovo procesinis elgesys patvirtina ir įrodo, kad tiek paties pažeidimo procedūra, tiek ir Sprendimas buvo priimti nesant teisėto tikslo, kurio privalo siekti atsakovas, vykdydamas iš ES lėšų finansuojamų projektų priežiūrą. Ši atsakovo procesinė pozicija įpareigoja vertinti, ar pradėta administracinė byla neturėtų būti nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėta administraciniame teisme, atsakovui neturinti teisinio ir teisėto suinteresuotumo, susijusio su žalos ES biudžetui atlyginimu.

Atsakovas, atlikdamas tariamo pažeidimo tyrimą ne tik nenustatė, kad laidavimo draudimo sąlygos būtų turėjusios ne hipotetinę, tačiau realią įtaką kitų rangovų apsisprendimui dalyvauti pirkime, bet ir netyrė ir nevertino kokią ekonominę naštą (sąnaudas) patiria rangovas, siekdamas gauti vienokio ar kitokio turinio laidavimo draudimo sutartį, kuria būtų užtikrinamas sutarties vykdymas. Atsakovo nebuvo tiriama ir tai, ar jo nurodytos laidavimo draudimo sąlygos yra laikytinos esminėmis sąlygomis, dėl kurių nustatymo tam tikri rangovai apskritai neturi galimybės gauti laidavimo draudimo ar laidavimo draudimo kaštai ženkliai išauga ir dėl to, rangovo teikiamas pasiūlymas konkrečiame pirkime tampa nekonkurencingu arba mažiau konkurencingu. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas padarė Projektų taisyklių 457 punkto ir 460.8 papunkčio pažeidimą ar ne, atsakovas tiek pažeidimo tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, privalėjo pateikti įrodymus, kad net ir nustačius pažeidimą, jis turėjo konkrečius, objektyviai pamatuojamus padarinius, kurie leistų vertinti, kad buvo pažeisti Projektų taisyklių 457 punkte įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Be to, nors atsakovas ir skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad tariamai teismas netinkamai aiškino Projektų taisyklių 457 punkto nuostatas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tačiau ir apeliaciniame skunde, išskyrus hipotetinius ir deklaratyvius pasvarstymus, nenurodo jokių neigiamų padarinių, kuriuos sukėlė arba galėjo sukelti pareiškėjo veiksmai. Taigi, vien tik šiuo pagrindu, atsakovui neįrodžius, kad buvo padarytas, jei ir būtų buvęs, ne formalus viešojo pirkimo taisyklių pažeidimas, kuris turėjo konkrečius padarinius, susijusius skaidrumo ir lygiateisiškumo principų tariamu pažeidimu, apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Nors apeliaciniame skunde yra nurodyta, tariamai pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino laidavimo draudimo raštų turinį, tačiau nenurodyta, kas konkrečiai buvo netinkamai įvertinta. Atsakovas kritikuoja teismą, kad jis vadovavosi draudikų pateiktais paaiškinimais, juos vadindamas prieštaringais, tačiau pareiškėjas pažymi, jog būtent atsakovui, dar atliekant pažeidimo tyrimo veiksmus, teko pareiga pašalinti šiuos tariamus prieštaravimus. Agentūra draudimo bendrovių pateiktų paaiškinimų visiškai nevertino vien tik dėl to, kad tariamai šie raštai buvo pasirašyti neįgalioto asmens, tačiau atsakovas pažeidimo tyrimo metu jokių veiksmų neatliko, papildomos informacijos iš draudimo bendrovių neprašė. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad šiuose raštuose nėra patvirtinimo, jog būtų išmokėta visa užtikrinimo suma. Viena vertus, šio argumento atsakovas niekada nebuvo nurodęs, nei ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, nei nagrinėjant pirmoje instancijoje. Kita vertus, jei atsakovas vertino, kad šis nutylėjimas yra teisiškai reikšmingas, būtent atsakovas privalėjo šį neaiškumą pašalinti dar pažeidimo tyrimo metu, tačiau jokių veiksmų dėl to nesiėmė, formaliai šiuos draudikų pateiktus raštus laikydamas nepatikimais. Pareiškėjas pažymi, kad turi būti atmesti ir apeliacinio skundo argumentai, kad tariamai sutartis neįsigaliojo, nes laidavimo draudimo raštai buvo pateikti pavėluotai. Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, kad, atsakovo Sprendime buvo labai aiškiai nurodyta, kad pažeidimas buvo ne dėl laidavimo draudimo raštų pateikimo termino, tačiau dėl jų turinio. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat visiškai nepagrįstai, nepateikdamas jokių įrodymų, nurodo, kad pareiškėjo priimtuose draudimo laidavimo raštuose nebuvo nurodytas nuostolių, kuriuos privalo atlyginti rangovas pobūdis, kaip ir visiškai nepagrįstai laidavimo raštus ir jų teikiamą apsaugą sieja su žalos tretiesiems asmenims atlyginimu. Pareiškėjas pažymi, kad nėra (atsakovas neįrodė) jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad laidavimo raštuose draudiko prisiimtas sutarties vykdymo užtikrinimas iš esmės buvo mažesnės apimties nei nurodyta išviešintose ir sutartose Pirkimo sutarties sąlygose ir kad tai galėjo lemti potencialių pirkėjų apsisprendimą (ne)dalyvauti skelbtame pirkime.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs sutarties vykdymo aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepadarė Projektų taisyklių 457 punkto ir 460.8.1 papunkčio ir 460.8.4 papunkčio nustatytų pažeidimų, o atsakovas apeliaciniame skunde net nenurodo, kokį pažeidimą padarė teismas. Pareiškėjas nuosekliai įrodinėjo, kad jokių padarinių Europos Sąjungos biudžetams jo veiksmai nesukėlė. Atsakovas faktinių, objektyviai pamatuojamų padarinių nenustatė ne tik pažeidimo tyrimo metu, tačiau nesistengė jų įrodyti ir bylos nagrinėjimo metu. Jokių neigiamų padarinių atsakovas nenurodo ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai taikė finansinę korekciją.

Apeliaciniame skunde atsakovo gausiai cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektams, kurie turi vidinius teisės padalinius arba valstybės tarnautojus (darbuotojus), kuriems yra pavestos funkcijos atstovauti teismuose. Tačiau pareiškėjas ne tik, kad nėra viešojo administravimo subjektas, tačiau neturi ir jokio asmens, kuriam būtų pavesta atstovauti pareiškėją teismuose. Visais atvejais, kuomet pareiškėjas turi ginčą teisme, jis kreipiasi dėl advokato teisinės pagalbos. Taigi, viena vertus, atsakovo nurodyta praktika negali būti laikoma precedentu, o kita vertus, pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Galiausiai, atsakovas neginčija paties priteistų išlaidų dydžio, nenurodo, kad yra nepajėgus jų sumokėti, tačiau reikalauja jį visiškai atleisti nuo įstatymo nustatytos pareigos jas atlyginti. Tokie apeliacinio skundo argumentai bei reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. IT01 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustačius nacionalinio teisės akto, įgyvendinančio ES teisinį reguliavimą (šiuo atveju – Projektų taisyklių), pažeidimo, nebuvo pagrindo spręsti, kad padarytas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytas pažeidimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į Projektų taisyklių 407-408 punktų nuostatas, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant Projekto taisyklių ar pirkimų reikalavimus ir kad jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti, todėl taikyti Projektų taisyklių 25 skirsnio nuostatų ir spręsti dėl finansinės korekcijos vadovaujantis Gairėmis, nebuvo pagrindo.

Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Agentūra nesutinka su teismo argumentais ir išvadomis, kadangi šios išvados, atsakovo teigimu, nustatytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikius ginčui aktualias materialiosios teisės normas bei suformuotą kasacinio teismo praktiką.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 23 d. tarp pareiškėjo (projekto vykdytojas) ir atsakovo (įgyvendinančioji institucija) pasirašyta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0010 ,,Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Švč. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ sutartis. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Europos Sąjungos fondų investicijų internetiniame tinklalapyje www.esinvesticijos.lt paskelbtas pirkimas „Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios, Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčios ir galerijos tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai“. Pasiūlymą dalyvauti projekte pagal paskelbtas pirkimo sąlygas pateikė vienas dalyvis UAB „HSC Baltic“, su kuriuo 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, pasirašė statybos rangos sutartį Nr. PS/243. Laidavimo draudimo polisas Nr. 610 0000055/2019 ir 2019 m. rugsėjo 27 d. Atlikimo laidavimo raštas Nr. 610 0000055AT patvirtino, kad draudimas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. spalio 9 d. išdavė naudos gavėjui (pareiškėjui) 244 290,33 Eur atlikimo laidavimo draudimo raštą; draudimo apsauga pratęsta draudimo liudijimu Nr. 610 00000459, nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d.; draudimo apsauga pratęsta nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (draudimo liudijimas Nr. 610 0000873). 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjas teikė pirkimų dokumentus paskesnei patikrai, atsakovas pažeidimų nenustatė. 2023 m. balandžio 23 d. atsakovas pateikė pranešimą pareiškėjui apie įtariamą pažeidimą Projekte. 2023 m. gegužės 19 d. ir 2024 m. vasario 2 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl pradėto įtariamo pažeidimo.

Byloje ginčijamu Sprendimu Agentūra konstatavo du pažeidimus: 1) atsižvelgusi į Pirkimo sutarties ir pirkimo sąlygų 2.8 papunktį, kuriame apibrėžta, kad sutartis įsigalioja, kai pirkimo laimėtojas pateikia tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą, darė išvadą, kad projekto vykdytojas, priėmęs pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkančius sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, nesilaikė savo paties pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį pakeitė pirkimo dokumentuose nustatytas esmines pirkimo sąlygas, todėl pažeidė Projektų taisyklių 460.7 papunkčio nuostatas, bei Projektų taisyklių 457 punkte nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus; 2) atsižvelgusi į Pirkimo sutarties 5.24 papunktį, įpareigojantį, jog sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį, darė išvadą, kad projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimo sutartį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d., nesant sutarties įvykdymo užtikrinimo, nesilaikė savo paties pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl darė išvadą, kad projekto vykdytojas, Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu, pakeitė esmines pirkimo sutarties sąlygas, todėl pažeidė Projektų taisyklių 460.8 papunkčio 1 ir 4 dalių nuostatas, bei Projektų taisyklių 457 punkte nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atsižvelgusi į tai, taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. – 533 359,07 Eur.

Sprendimo pirmasis pažeidimas Agentūros nustatytas todėl, kad laidavimo raštuose Nr. 610 0000055AT, Nr. 610 00000459, Nr. 610 0000873 nustatytas įsipareigojimas – išmokėti naudos gavėjo patirtus tiesioginius nuostolius, neviršijant bendros 244 290,30 Eur draudimo sumos; draudimo suma lygi 10 proc. nuo draudėjo pagal sutartį neatliktų darbų, tačiau draudimo išmokama suma visais atvejais negali viršyti aukščiau nurodytos bendros draudimo sumos, – atsakovo vertinimu, neatitiko pirkimų sąlygų 2.8 papunktyje bei Pirkimo sutarties 3.4 papunktyje įtvirtintos sąlygos, kad pirkimo sutarties įvykdymas užtikrinamas 244 290,33 Eur, 10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM. Tai buvo pakankamas pagrindas spręsti apie neteisėtą pirkimo sąlygų pakeitimą sudarant Pirkimo sutartį (Projektų taisyklių 460.7 papunktis), o tuo pačiu ir Projektų taisyklių 457 punkte įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus.

Projektų taisyklių 460.7 papunktyje nustatyta, kad pirkimo sutartis sudaroma su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju arba su vienintelį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, kurio galutinis pasiūlymas atitinka ne perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo galutinio pasiūlymo kaina ir sąlygos, taip pat ne perkančiosios organizacijos kvietime dalyvauti pirkime nustatytos pirkimo sąlygos, išskyrus atvejus, kai buvo vykdomos derybos.

Projektų taisyklių 457 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas ar projekto vykdytojas, partneris, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal VPĮ reikalavimus ar perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimus (toliau kartu – ne perkančioji organizacija), pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat Taisyklių reikalavimais. Ne perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama atsižvelgti į Europos Komisijos Aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (2006/C 179/02), nuostatas. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas.

Byloje nustatyta, kad pirkimo sąlygose (2.8 papunktis) buvo išviešinta sąlyga, jog užtikrinimo suma – 10 proc. nuo sutarties kainos. Iš Pirkimo sutarties 3.4 punkto matyti, kad sutarties vertė – 2 442 903,28 Eur, taigi, 10 proc. sudaro – 244 290,328 Eur (2 442 903,28 Eur x 10 proc.). Pirkimo sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad įvykdymo užtikrinimas – 244 290,33 Eur 10 proc. nuo visų darbų kainos su PVM. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad tokios sąlygos reiškė, jog Pirkimo sutartis turi būti užtikrinta suma, kurios dydis – 10 proc. nuo visų darbų kainos, kurie sudaro 2 442 903,28 Eur. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Laidavimo raštuose Nr. 610 0000055AT, Nr. 610 00000459, Nr. 610 0000873 draudikas naudos gavėjui įsipareigojo išmokėti patirtus tiesioginius nuostolius, neviršijant bendros 244 290,30 Eur draudimo sumos; draudimo suma lygi 10 proc. nuo draudėjo pagal sutartį neatliktų darbų, tačiau draudimo išmokama suma visais atvejais negali viršyti aukščiau nurodytos bendros draudimo sumos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygas, matyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis privalėjo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriuo būtų garantuojama, jog jam netinkamai vykdant Pirkimo sutartį, Projekto vykdytojas turės teisę gauti 10 proc. nuo Pirkimo sutarties (darbų kainos) dydžio sumą. Tiek Pirkimo sąlygose, tiek Pirkimo sutarties projekto sąlygose, kurios yra sudėtinė Pirkimo sąlygų dalis, nebuvo numatyta jokių išimčių, kurios leistų mažinti užtikrinimo sumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad Pirkimo sutarties sąlygose ir / ar Pirkimo sutarties projekto sąlygose būtų nustatytos išimtys, kurios leistų mažinti užtikrinimo sumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą Laidavimo raštuose nurodytą sąlygą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išviešintoji ir sutarta sąlyga dėl Pirkimo sutarties užtikrinimo – 244 290,33 Eur sumos (10 proc. darbų vertės), kuri buvo esminė vertinant pirkimą ir potencialių rangovų galimybes, išliko laidavimo raštuose visą jų galiojimą laikotarpį, ir kad rangovui nebuvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad kitų potencialių rangovų teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jose nebuvo pažeistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; kt.).

ESTT 2017 m. balandžio 5 d. prejudicinio sprendimo, priimto byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C-298/15 (toliau – ir Prejudicinis sprendimas), 70 punkte išaiškinta, kad iš ESTT jurisprudencijos matyti, jog vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C 368/10, 55 p. ir 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, 27–29 p.). Vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis (žr. Prejudicinio sprendimo 71 p.).

Perkantysis subjektas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (pagal analogiją žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C 599/10, 40 p.); šiam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos (žr. Prejudicinio sprendimo 72–73 p.).

Prejudicinio sprendimo 74–76 punktuose nurodyta, jog šis reikalavimas reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Antra, šis reikalavimas reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuoti ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus. Pažymėtina teismų praktikoje šie kriterijai įvardijami kaip Borta kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-258-378/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmasis Borta kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius (žr., pvz., 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-258-378/2017 37 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendime nustatyto pirmojo pažeidimo aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sutinka su Sprendime ir Komisijos sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjui priėmus laidavimo raštus kaip tinkamą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, buvo atliktas esminis pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas ir pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, todėl nagrinėjamu atveju, Sprendime pagrįstai nustatyti Projektų taisyklių 460.7 papunkčio ir 457 punkto pažeidimai.

Sprendimo antrasis pažeidimas Agentūros nustatytas todėl, kad pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d. vykdydamas Pirkimo sutartį be sutarties įvykdymo užtikrinimo, pakeitė esmines pirkimo sutarties sąlygas (Projektų taisyklių 460.8 papunktis) ir šis pakeitimas sąlygojo Projektų taisyklių 460.8.1 ir 460.8.4 papunkčiuose nurodytas pasekmes: jos pakeistos numatant naujas sąlygas, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams (Projektų taisyklių 460.8.1 papunktis); ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose (Projektų taisyklių 460.8.4 papunktis); tuo pačiu pažeisti Projektų taisyklių 457 punkte įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

Projektų taisyklių 460.8 papunktyje nustatyta, kad ne perkančioji organizacija, vykdydama sutartį, negalėjo keisti esminių pirkimo sutarčių sąlygų, jeigu: jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams (460.8.1. papunktis); ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose (460.8.4. papunktis).

Byloje nustatyta, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija – 244 290,33 Eur sumai (10 proc. darbų kainos pagal sutartį), turėjo galioti iki Pirkimo sutarties įvykdymo (Pirkimo sutarties 5.24 papunktis). Byloje nėra ginčo, kad laidavimo raštai, kuriais buvo užtikrintas Pirkimo sutarties vykdymas, negaliojo nuo 2021 m. birželio 1 d., nors galutinis atsiskaitymas, t. y. sutartinių santykių pabaiga pagal Pirkimo sutarties 1.20 papunktį, įvyko 2023 m. vasario 10 d. Iš pareiškėjo pateikto šiuo klausimu vykusio susirašinėjimo (2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 14 d. elektroniniai laiškai) buvo matyti, kad pasibaigus laidavimo rašto galiojimui, rangovas kreipėsi į draudimo brokerius dėl laidavimo pratęsimo, tačiau buvo pasibaigęs sutarties įgyvendinimo laikotarpis, kurio pratęsimas buvo negalimas, o draudimo bendrovė sutiko pratęsti draudimą tik su sąlyga, jei pareiškėjas atsisakys bet kokių pretenzijų (tuo metu buvo nustatyti trūkumai dėl sutarties vykdymo termino, defektų).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nebuvo pagrindo pripažinti, kad aptartas Pirkimo sutarties sąlygos pakeitimas nustatytu mastu baigiamajame Pirkimo sutarties įvykdymo etape, gali būti vertinamas kaip potenciali galimybė, galėjusi pritraukti daugiau dalyvių pirkime, jei ji būtų nustatyta pirkimo dokumentuose; nustatytas Pirkimo sutarties sąlygos pakeitimas tokia apimtimi baigiamajame sutarties vykdymo etape nepakankamas, kad sąlygotų ekonominės sutarties pusiausvyros pasikeitimą rangovo naudai, vertinant ją pirminių Pirkimo sutarties sąlygų kontekste. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Projektų taisyklių nuostatos įpareigoja ne perkančiąsias organizacijas griežtai laikytis jų paskelbtų pirkimo sąlygų ne tik pasiūlymų vertinimo metu, bet ir iki sutarties įvykdymo pabaigos, todėl daroma išvada, kad Pirkimo sutarties neteisėtas pakeitimas lemia lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Taigi, Projekto vykdytojas Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatęs visiems tiekėjams reikalavimus būsimos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui ir jo galiojimui, vėliau privalėjo pats jais vadovautis, kitaip yra paneigiamas vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs reikalavimą tiekėjams būsimos Pirkimo sutarties vykdymą užtikrinti Pirkimo sąlygose nurodytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, Projekto vykdytojas, atlikdamas Pirkimo procedūras ir įgyvendindamas Pirkimo sutartį, privalo jomis vadovautis. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į Pirkimo sutarties 5.24 punktą, įpareigojantį, jog Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį, daroma išvada, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimo sutartį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 10 d., nesant Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimu ir Komisijos sprendimu pagrįstai nustatytas antrasis pažeidimas, kadangi atlikti pareiškėjo veiksmai leido pripažinti, jog Pirkimo sutarties sąlygos buvo pakeistos pažeidžiant Projektų taisyklių 460.8.1 ir 460.8.4 papunkčiuose nustatytus reikalavimus bei Projektų taisyklių 457 punkte įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl finansinės korekcijos, rėmėsi Projektų taisyklių 311 punkto nuostata – kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nenustačius nacionalinio teisės akto, įgyvendinančio Projektų taisyklių pažeidimo, nebuvo pagrindo spręsti, kad padarytas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytas pažeidimas, o nepripažinus, kad projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant Projekto taisyklių ar pirkimų reikalavimus ir kad jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti, nėra pagrindo taikyti Projektų taisyklių 25 skirsnio nuostatų ir spręsti dėl finansinės korekcijos vadovaujantis Gairėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad finansinė korekcija pareiškėjui Sprendimu pritaikyta ir Komisijos sprendimu palikta galioti nepagrįstai, remdamasis iš esmės tik tuo, jog Sprendime netinkamai nustatyti Projektų taisyklių pažeidimai.

Teisėja kolegija pažymi, kad Reglamente Nr. 1303/2013 nustatyta, jog pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (2 str. 36 p.). Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (143 str. 1 d.). Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą (143 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, kad finansinio koregavimo mechanizmas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo. Pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. VPĮ principai, kurių laikymasis užtikrina ir tarptautinės svarbos viešojo pirkimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms bei bendriesiems principams, gali būti atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimo bei nustatymo pagrindas ir atitinkamai pripažinus pažeidimą, – pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo.

ESTT jurisprudencijoje pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatavimo aspektu pažymima, jog „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui (žr., pvz., 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov, C-175/23, ECLI:EU:C:2024:853, 27 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026 yra pasisakiusi, jog tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnį ir Projektų taisyklių 307 punktą, turi būti nustatyta, kad ūkio subjekto padarytas viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimas padarė arba galėjo padaryti žalos Europos Sąjungos biudžetui. Pažymėtina, kad nors tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio dydžio, žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, pavyzdžiui, nustatant tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą, taip pat tai, kokiu būdu viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti atitinkamo fondo lėšų panaudojimą, iškreipti konkurenciją, lemti mažiau ekonomiškai naudingo pasiūlymo pasirinkimą, įvertinant tikėtiną pirkimo rezultatą, jei pažeidimas nebūtų padarytas, ir pan. Vien formalus viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimo konstatavimas, neatskleidžiant jo (galimo) poveikio Europos Sąjungos biudžetui, t. y. nepagrindus žalos Sąjungos biudžetui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir taikyti finansinę korekciją.

Nagrinėjamu atveju ginčijamame Sprendime apskritai nebuvo vertinta, ar pareiškėjo veiksmais buvo padaryta finansinė žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus, tačiau nevertino, ar pareiškėjo veiksmais buvo padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, taigi atsakovas nepagrindė sankcijos skyrimo būtinųjų sąlygų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias fiksuotos finansinės korekcijos taikymą, neatsižvelgė, kad atsakovo Sprendime nėra duomenų, pagrindžiančių realią žalą Europos Sąjungos biudžetams, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kuriais panaikintas atsakovo Sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo, laikytini nepagrįstais, kaip ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais spręsta dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo vertinimo, t. y. skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pripažįstami nepagrįstais ir netinkamais visa apimtimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, jog ginčijamas Agentūros Sprendimas nėra pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui ir jį panaikinus, pradėto pažeidimo tyrimo procedūra lieka neužbaigta. Užbaigusi minėtą procedūrą, Agentūra dėl to turės priimti naują sprendimą.

Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus, jog yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus tiek dėl pažeidimo nustatymo, tiek dėl finansinės korekcijos taikymo iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas ir netinkamais motyvais argumentavo savo sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, pakeičiant tik sprendime išdėstytus motyvus.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui. Pareiškėjas atsiliepime sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais ir nesutiko su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Kadangi teismo sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, iš esmės yra keičiami motyvai (tiek dėl pažeidimų nustatymo, tiek dėl finansinės korekcijos taikymo) dėl kurių naikinamas Sprendimas ir Komisijos sprendimas, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos priteistos pirmosios instancijos teismo sprendimu lieka nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta PelienėMilda VainienėDalia Višinskienė