- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-1567-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06004-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Trečiasis asmuo
- Kredito unija "Taupa"
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kredito unija „Taupa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo IES1 (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei ATS1 (toliau – ir atsakovė) dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kredito unija „Taupa“. 2026 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl įrodymų gavimo ir procesinio termino pratęsimo, kuriame prašoma: 1) įpareigoti atsakovę pateikti teismui visus atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas atsiliepimas; 2) tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų 5 ir 6 punkto prašymus: įpareigoti atsakovę pateikti teismui ir ieškovui atsakovės su Kredito unija „Taupa“ sudarytą paskolos sutarties su visais jos priedais kopijas ir išrašą apie negrąžintą paskolos likutį informacijos pateikimo dienai; išduoti teismo liudijimą suteikiantį teisę ieškovo atstovei advokatei Vilijai Gražulytei gauti iš Finansų rinkos dalyvių, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme (Lietuvoje ir užsienyje esančių draudimo bendrovių, kredito įstaigų, komercinių bankų, užsienio bankų filialų, užsienio bankų atstovybių, finansų maklerio įmonių) pažymas su informacija (pagal galimybes šią informaciją papildomai pateikiant elektroniniu būdu *RTF ar EXCEL formatu) apie tai: kokios sąskaitos (nurodant jų pavadinimą ir numerį) yra / buvo atidarytos atsakovės vardu laikotarpiu nuo 2021-08-01 dienos iki pažymos rengimo dienos; gauti atsakovės vardu atidarytų (uždarytų) banko sąskaitų detalizuotus išrašus nuo 2021-08-01 dienos iki pažymos rengimo dienos, pagal galimybes šią informaciją papildomai pateikiant elektroniniu būdu *RTF ar EXCEL formatu; 3) išduoti teismo liudijimą suteikiantį teisę ieškovo atstovei advokatei Vilijai Gražulytei gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Laisvės pr. 28, LT-04540 Vilnius, pažymą su informacija apie atsakovės gautas pajamas ir išmokas už laikotarpį nuo 2021-08-01 dienos iki pažymos rengimo dienos; 4) įpareigoti atsakovę su ieškovu suderintu laiku įleisti ieškovą ir jo pasirinktą ekspertą-turto vertintoją į namą adresu: (duomenys neskelbtini), ir nekliudyti bei sudaryti visas sąlygas jiems atlikti ginčo namo ir žemės sklypo rinkos vertės šiai dienai vertinimą; įpareigoti atsakovę pateikti ieškovo pasirinktam ekspertui-turto vertintojui visus vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją; 5) pratęsti ieškovui nustatytą terminą dublikui pareikšti per 14 dienų nuo šio prašymo 1-2 punktuose nurodytų rašytinių įrodymų gavimo ir ginčo turto vertinimo atlikimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo IES1 prašymą dėl įrodymų gavimo ir procesinio termino pratęsimo atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovo prašyme pateiktus reikalavimus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turi pareigą pateikti įrodymus dėl jo pateiktame ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumo. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą informaciją, pagrindžiančią ieškinyje keliamus reikalavimus, sprendžia apie ieškovo teisių pažeidimo egzistavimą. Taip pat būtent teismas, matydamas, kad ieškovo pateiktų įrodymų neužtenka, gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl įrodymų gavimo ir procesinio termino pratęsimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai suprato apelianto prašymo dalyką. Apeliantas neprašė perkelti atsakovei pareigos įrodinėti apelianto ieškinio pagrindą. Prašymu buvo siekiama užtikrinti, kad atsakovė laikytųsi CPK reikalavimo su atsiliepimu pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus, ir, jog apeliantui būtų sudaryta reali galimybė į tokius atsikirtimus atsakyti dublike. Taigi prašymas yra skirtas ne įrodinėjimo naštai perkelti, bet užtikrinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą.
6.2. Skundžiamos nutarties motyvai taip pat neatsako į esminę apelianto prašymo dalį dėl turto vertinimo būtinybės. Vertinimas prašytas ne abstrakčiai, o siekiant nustatyti ginčo turto rinkos vertę ir apelianto investicijų reikšmę bei jų įtaką turto vertei. Šios aplinkybės turi tiesioginį ryšį su galimu ginčo išsprendimo būdu ir galimu ieškinio tikslinimu. Todėl teismo skundžiamos nutarties išvada, kad apeliantas pats turi įrodyti ieškinio pagrįstumą, nepaneigia pareigos sudaryti proceso priemones tokiems įrodymams gauti, kai jie objektyviai priklauso nuo atsakovės valdomo turto ir jos disponuojamų duomenų.
6.3. Teismas neįvertino, kad be prašomų duomenų ir be galimybės atlikti turto vertinimą apeliantas negali visapusiškai suformuluoti savo procesinės pozicijos. Apeliantas aiškiai nurodė, kad atlikus ginčo turto vertinimą būtų sprendžiamas klausimas dėl ieškinio tikslinimo, įskaitant alternatyvų kompensacijos reikalavimą tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas reikalavimas dėl dalinės nuosavybės pripažinimo. Tokia procesinė situacija reiškia, kad vertinimas yra reikšmingas ne abstrakčiai, o konkrečiai bylos faktiniam ir teisiniam pagrindui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kredito unija „Taupa“ prašo ieškovo IES1 atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Apelianto atskirajame skunde prašomi duomenys nėra aiškiai identifikuoti. Dalis jų apima visus atsakovės atsiliepime minimus rašytinius įrodymus, kita dalis, visų atsakovės vardu atidarytų sąskaitų duomenis bei visų banko sąskaitų detalizuotus išrašus už ilgą laikotarpį, dar kita dalis, visos paskolos sutarties su Kredito unija „Taupa“ ir jos priedų kopijas, taip pat prašymą įleisti apeliantą ir jo pasirinktą vertintoją į atsakovės gyvenamąjį būstą. Tokio pobūdžio procesinių prašymų visuma rodo apelianto mėginimą pasirengimo stadijoje atlikti plataus masto atsakovės finansinių ir faktinių aplinkybių patikrinimą.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad negali parengti visaverčio dubliko, nes atsakovė atsiliepime nurodė tam tikrus dokumentus, tačiau jų kartu su atsiliepimu nepateikė. Šis argumentas nėra pakankamas panaikinti skundžiamą nutartį. Aplinkybė, kad kita proceso šalis tam tikrų savo teiginius pagrindžiančių dokumentų nepateikė kartu su atsiliepimu, savaime nereiškia, kad apeliantui užkertamas kelias pateikti dubliką. Priešingai, jeigu atsakovė remiasi tam tikrais dokumentais, bet jų nepateikia, apeliantas turi teisę dublike būtent ir nurodyti, kad atitinkami atsakovės teiginiai nėra pakankamai pagrįsti. Be to, apeliantas nepateikė konkretaus ir detalizuoto paaiškinimo, kokie tiksliai atsakovės nurodyti, tačiau nepateikti dokumentai yra būtini būtent dabar, kokias konkrečias faktines aplinkybes kiekvienas jų patvirtintų ir kodėl šių aplinkybių jis negali ginčyti kitu būdu. Teismas, organizuodamas pasirengimą nagrinėti bylą, neprivalo vien dėl galimo būsimo procesinio patogumo vienai iš šalių įpareigoti kitą šalį pateikti visus jos dispozicijoje galinčius būti dokumentus. Toks aiškinimas neatitiktų rungimosi principo ir nepagrįstai pakeistų CPK 199 straipsnio paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl įrodymų gavimo ir procesinio termino pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kredito unija „Taupa“.
2026 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl įrodymų gavimo ir procesinio termino pratęsimo, kuriame prašoma: 1) įpareigoti atsakovę pateikti teismui visus atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas atsiliepimas; 2) tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų 5 ir 6 punkto prašymus: įpareigoti atsakovę pateikti teismui ir ieškovui atsakovės su Kredito unija „Taupa“ sudarytą paskolos sutarties su visais jos priedais kopijas ir išrašą apie negrąžintą paskolos likutį informacijos pateikimo dienai; išduoti teismo liudijimą suteikiantį teisę ieškovo atstovei advokatei Vilijai Gražulytei gauti iš Finansų rinkos dalyvių, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme (Lietuvoje ir užsienyje esančių draudimo bendrovių, kredito įstaigų, komercinių bankų, užsienio bankų filialų, užsienio bankų atstovybių, finansų maklerio įmonių) pažymas su informacija (pagal galimybes šią informaciją papildomai pateikiant elektroniniu būdu *RTF ar EXCEL formatu) apie tai: kokios sąskaitos (nurodant jų pavadinimą ir numerį) yra / buvo atidarytos atsakovės vardu laikotarpiu nuo 2021-08-01 dienos iki pažymos rengimo dienos; gauti atsakovės vardu atidarytų (uždarytų) banko sąskaitų detalizuotus išrašus nuo 2021-08-01 dienos iki pažymos rengimo dienos, pagal galimybes šią informaciją papildomai pateikiant elektroniniu būdu *RTF ar EXCEL formatu; 3) išduoti teismo liudijimą suteikiantį teisę ieškovo atstovei advokatei Vilijai Gražulytei gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Laisvės pr. 28, LT-04540 Vilnius, pažymą su informacija apie atsakovės gautas pajamas ir išmokas už laikotarpį nuo 2021-08-01 dienos iki pažymos rengimo dienos; 4) įpareigoti atsakovę su ieškovu suderintu laiku įleisti ieškovą ir jo pasirinktą ekspertą-turto vertintoją į namą adresu: (duomenys neskelbtini), ir nekliudyti bei sudaryti visas sąlygas jiems atlikti ginčo namo ir žemės sklypo rinkos vertės šiai dienai vertinimą; įpareigoti atsakovę pateikti ieškovo pasirinktam ekspertui-turto vertintojui visus vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją; 5) pratęsti ieškovui nustatytą terminą dublikui pareikšti per 14 dienų nuo šio prašymo 1-2 punktuose nurodytų rašytinių įrodymų gavimo ir ginčo turto vertinimo atlikimo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo IES1 prašymą dėl įrodymų gavimo ir procesinio termino pratęsimo atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovo prašyme pateiktus reikalavimus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turi pareigą pateikti įrodymus dėl jo pateiktame ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumo. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą informaciją, pagrindžiančią ieškinyje keliamus reikalavimus, sprendžia apie ieškovo teisių pažeidimo egzistavimą. Taip pat būtent teismas, matydamas, kad ieškovo pateiktų įrodymų neužtenka, gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo prašymą atmetė.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas IES1 pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai suprato apelianto prašymo dalyką. Apeliantas neprašė perkelti atsakovei pareigos įrodinėti apelianto ieškinio pagrindą. Prašymu buvo siekiama užtikrinti, kad atsakovė laikytųsi CPK reikalavimo su atsiliepimu pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus, ir, jog apeliantui būtų sudaryta reali galimybė į tokius atsikirtimus atsakyti dublike.
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį atskirasis skundas nepriimamas, jei skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
CPK 199 straipsnyje neįtvirtinta šalių teisė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria šalis įpareigota pateikti rašytinius įrodymus arba netenkintas prašymas išreikalauti duomenis. Taigi, šis atvejis nepatenka į tiesiogiai CPK numatytus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo.
Teismo nutartis, kuria netenkintas šalies prašymas išreikalauti duomenis, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Nutartis, kuria netenkintas šalies prašymas išreikalauti duomenis, šių kriterijų neatitinka.
Nurodytą apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina teismų praktika, pagal kurią pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai dėl rašytinių įrodymų (ne)išreikalavimo, priimti CPK 199 straipsnio pagrindu, negali būti skundžiami atskiraisiais skundais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-912/2025, 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-910/2025, 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-20-330/2021, 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1777-241/2020, 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-882-241/2020, 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-335-407/2019, 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018, 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015).
Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018 išaiškino, jog tokiu atveju, kai nutarties turinys faktiškai CPK 199 straipsnio normos nuostatų neatitinka, turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, ir svarstomas klausimas, ar dėl tokios nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo pateiktas išaiškinimas, kad teismo nutartis išreikalauti įrodymus pagal CPK 199 straipsnį nėra laikoma užkertančia kelią tolesnei proceso eigai, o kasacinis teismas minėtoje byloje galimybę teikti atskirąjį skundą pripažino padaręs išvadą, jog tuo konkrečiu atveju skųsta nutartis savo turiniu negalėjo būti laikoma pagal CPK 199 straipsnį priimta nutartimi dėl įrodymų išreikalavimo, nes nurodytu atveju teismo nutartimi buvo sudaryta galimybė suinteresuotai šaliai atlikti ginčo sklypų kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos registre, kas savo ruožtu sukelia ne procesines teisines pasekmes, kaip įrodymų išreikalavimas į bylą, o materialines teisines pasekmes, nes taip buvo sudarytos galimybės pasikeisti sklypų savininko teisių apimčiai. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tokios situacijos nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria teismas atmetė apelianto prašymą išreikalauti duomenis, negali būti apeliacijos objektas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties, nutraukti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.