Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovo Ž. V. ieškinys atsakovui ATS1 dėl netesybų (delspinigių) ir palūkanų sumažinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaras TAR1 .

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Ieškovas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė skundžiamos nutarties kopiją, žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentus, patikslintą ieškinį.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl ieškovo pateiktų papildomų duomenų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartis ir patikslintas ieškinys yra byloje, todėl jų pakartotinis priėmimas būtų perteklinis. 2026 m. gegužės 26 d. žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas atsižvelgiant į jo parengimo datą negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su patikslintu ieškiniu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas iš prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų priima 2026 m. gegužės 26 d. žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuris bus vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais kiek tai yra būtina tinkamai klausimui dėl ieškovo ieškinio priėmimo išspręsti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, šiam per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė.

Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, o to nepadarius yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi, kai pareiškimo trūkumai yra neesminiai ir nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas, kai dėl bylos ypatumų esami pareiškimo trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartyje ieškovui buvo pakankamai aiškiai nurodyta, kad jis turi sukonkretinti ieškinio reikalavimus, aiškiai nurodyti jų faktinį pagrindą, apibrėžti ginčo objektą, išspręsti vykdomųjų įrašų ginčijimo klausimą bei sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį šių reikalavimų visa apimtimi neįvykdė.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2026).

Bylos duomenys patvirtina, kad pradiniame ieškinyje ieškovas prašė sumažinti delspinigius nuo 10 644 Eur iki 1 500 Eur, o palūkanas – nuo 9 336 Eur iki 2 000 Eur. Tačiau patikslintame ieškinyje šie konkretūs dydžiai pašalinti ir nurodyta, kad delspinigius ir palūkanas prašoma sumažinti „iki teismo nustatyto protingo, teisingo ir proporcingo dydžio“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškinio reikalavimo formuluotė neleidžia nustatyti konkrečios materialinio teisinio reikalavimo apimties. Ieškovas nepasako, kokio konkretaus rezultato siekia, o galutinio reikalavimo dydį pavedama nustatyti teismui. Teismas gali teisiškai kvalifikuoti šalių nurodytas faktines aplinkybes ir parinkti taikytinas teisės normas, tačiau negali už ieškovą suformuluoti materialiojo teisinio reikalavimo. Vien aplinkybė, kad iš ieškinio galima suprasti bendrą ieškovo siekį sumažinti delspinigius ir palūkanas, savaime nereiškia, kad ieškinio dalykas yra tinkamai suformuluotas.

Patikslintame ieškinyje ieškovas reiškia naują reikalavimą ir prašo pripažinti vykdomųjų įrašų Nr. K1ES-1544 ir Nr. K1ES-1546 dalį nevykdytina „ginčijamoje dalyje“. Tačiau konkreti ginčijama kiekvieno vykdomojo įrašo dalis nėra nurodyta, todėl nėra aišku, kokia konkreti suma ar kokia konkreti vykdomojo įrašo dalis turėtų būti pripažinta nevykdytina. Vykdomieji įrašai yra vykdymo pagrindas, todėl jų ginčijamos dalies apibrėžimas tiesiogiai lemia bylos nagrinėjimo ribas ir galimo teismo procesinio sprendimo turinį.

Nesutiktina su apeliantu, kad ieškinio reikalavimų esmė buvo aiški ir likę trūkumai galėjo būti pašalinti parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju trūkumai yra susiję su esminiais ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir faktiniu pagrindu. Ieškovas neapibrėžė iki kokio konkretaus dydžio prašo sumažinti delspinigius ir palūkanas, taip pat nenurodė, kokia konkreti vykdomųjų įrašų dalis turi būti pripažinta nevykdytina. Šių esminių ieškinio trūkumų pašalinimas reikštų ne ieškinio dalyko patikslinimą, o iš esmės naują ieškinio dalyko suformulavimą. Dėl šios priežasties negalima pritarti apelianto argumentui, kad nustatyti ieškinio trūkumai yra formalūs ar neesminiai.

2026 m. gegužės 8 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nesumokėjo viso privalomo žyminio mokesčio. Ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 60 Eur žyminio mokesčio dalį ieškovas sumokėjo 2026 m. gegužės 26 d., t. y. jau po skundžiamos 2026 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo. Tai, kad ieškovas žyminio mokesčio trūkumą faktiškai pašalino jau po skundžiamos nutarties priėmimo, negali paneigti aplinkybės, jog 2026 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo metu teismo nustatytas trūkumas nebuvo pašalintas. Apelianto argumentas, kad 60 Eur suma yra nedidelė ir vėliau buvo sumokėta, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo. Žyminio mokesčio sumokėjimas po procesinio dokumento grąžinimo gali būti reikšmingas sprendžiant klausimą dėl naujo kreipimosi į teismą, tačiau savaime nesukuria pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytų teisinių pasekmių ieškovo atžvilgiu.

Apeliantas nurodo, kad patikslintas ieškinys elektroniniu paštu buvo pateiktas dėl objektyvių techninių kliūčių naudojantis EPP sistema ir kad toks formos trūkumas neturėtų būti vertinamas pernelyg formaliai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys ieškovui buvo grąžintas ne vien dėl netinkamo procesinio dokumento pateikimo būdo, o dėl to, kad liko nepašalinti pagrindiniai ieškinio trūkumai, susiję su ieškinio dalyku, jo apimtimi ir vykdomųjų įrašų ginčijamos dalies apibrėžimu.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti papildomą terminą trūkumams pašalinti, kad ieškinio grąžinimas neatitinka teisės į teisminę gynybą, proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir teisingumo principų. Nagrinėjamu atveju ieškovui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme. Pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti ieškinio iš karto, bet 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti ir aiškiai nurodė, kokius veiksmus šalindamas trūkumus ieškovas turi atlikti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui nebuvo suteikta reali galimybė pateikti tinkamą ieškinį. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, tačiau jame nepašalino esminių trūkumų. Nagrinėjamu atveju ieškinio grąžinimas nėra ieškovo teisės į teisminę gynybą paneigimas. Tai yra procesinė pasekmė, kilusi dėl to, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino esminių ieškinio trūkumų.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išaiškino, jog ieškinio grąžinimas neužkerta kelio ieškovui, pašalinus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą bendra tvarka. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai negali būti aiškinami taip, kad teismas privalėtų priimti ieškinį, kuriame nėra tinkamai apibrėžtas pats ginčo dalykas. Priešingai, aiškus ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas sudaro prielaidas tinkamai organizuoti procesą, užtikrinti atsakovo teisę į gynybą ir išvengti proceso metu kylančio ginčo ribų neapibrėžtumo.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tai, jog ieškovas patikslintame ieškinyje aiškiau išdėstė bendrą savo poziciją dėl delspinigių ir palūkanų, nereiškia, jog jis tinkamai pašalino pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus. Priešingai, patikslintame ieškinyje konkretus reikalavimas sumažinti delspinigius ir palūkanas pakeistas į reikalavimą sumažinti juos iki teismo nustatyto dydžio, o papildomas reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų dalies pripažinimo nevykdytina yra neapibrėžtas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nepašalino visa apimtimi pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų, o patikslinto ieškinio trūkumai yra esminiai ir negali būti pašalinti parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinus tai, kas išdėstyta pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK teisės normas, reguliuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino ieškovui. Atskirajame skunde pateikti argumentai nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo Ž. V. atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.