- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-1708-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02673-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- M. Ž.
- Ieškovas
- ERGO Insuarance SE, Lietuvoje
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-189-570/2026, pagal ieškovės ERGO Insuarance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insuarance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje S. P. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ERGO Insuarance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insuarance SE Lietuvos filialą (toliau – ir ieškovė, draudimo bendrovė, draudikas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. Ž. (toliau – ir atsakovas) subrogacijos tvarka 4 340,62 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. sudarė su S. P. (toliau – trečiasis asmuo, draudėjas) draudimo sutartį Nr. 710-300-666441, kuria buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Remdamasi minėta draudimo sutartimi, ieškovė atlygino draudėjui 4 340,62 Eur dydžio nuostolius, kuriuos pastarasis patyrė dėl 2024 m. lapkričio 25 d. įvykusio draudiminio įvykio – apdrausto turto (buto) užliejimo vandeniu iš duomenys neskelbtini), 4 aukšte esančio buto, nuosavybės teise priklausančio atsakovui M. Ž.. Trečiojo asmens buto užliejimo priežastis – atsakovo bute (virtuvėje) trūkusi vandens padavimo žarnelė. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jam priklausančiame bute duomenys neskelbtini) inžinerinių sistemų vandentiekio avarija įvyko netikėtai, dėl nežinomų priežasčių, bet vandens pratekėjimas buvo nedelsiant sustabdytas ir pradėtas ištekėjusio vandens surinkimas bei džiovinimo procesas. Šie veiksmai buvo atliekami ne tik jam priklausančiame bute, bet ir visose patalpose, kur buvo pratekėjęs vanduo. Atsakovo nuomone, žalos dydis įvertintas neteisingai (yra per didelis). Jo skaičiavimais, daugiausiai tai galėtų būti apie 600 Eur suma, kurią jis sutinka atlyginti. Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. buvo aplietas jo butas ir apie tai informuotas jo draudikas (ieškovė). Draudikas 2024 m. lapkričio 27 d. užregistravo žalos įvykį ir 2025 m. sausio 8 d. davė trečiajam asmeniui leidimą pradėti buto remonto darbus. Remonto darbus atliko rangovas M. R., turintis individualios veiklos pažymėjimą Nr. duomenys neskelbtini). Šalinant buto užliejimo padarinius, už medžiagas buvo sumokėta: 1084,09 Eur ir 201 Eur, rangovui už medžiagas ir darbą sumokėta 3080 Eur, iki remonto darbų už drėgmės surinkėjo nuomą sumokėta 35,10 Eur. Atsakovas visiškai nesidomėjo butui padarytos žalos apimtimi ir remonto eiga iki tol, kol neprasidėjo teismo procesas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 4 340,62 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 340,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98, 86 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje S. P. iš atsakovo M. Ž. 1808,95 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 12,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad:
ieškovė ir trečiasis asmuo 2024 m. balandžio 30 d. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 710-300-666441, pagal kurią ieškovė apdraudė trečiojo asmens butą, esantį duomenys neskelbtini), turto draudimas galiojo nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. Nepriklausomai nuo draudimo liudijime pasirinktos besąlyginės išskaitos, kiekvieno šio draudžiamojo įvykio atveju yra taikoma 100 Eur išskaita;
trečiasis asmuo S. P. kreipėsi į ieškovę, informuodamas ją, kad 2024 m. lapkričio 27d. buvo užlietas jo butas ir prašydamas atlyginti patirtą žalą. Iš trečiojo asmens pateiktos vaizdo medžiagos (DOK-7647) teismas nustatė, kad jo butas buvo gausiai užlietas vandeniu, įskaitant baldų, kitų daiktų ir elektros instaliacijos užliejimus;
ieškovės įgalioto asmens UAB „Smart Claims“ atstovų 2024 m. lapkričio 29 ir 2024 m. gruodžio 16 d. nukentėjusio asmens S. P. buto apžiūros aktuose nustatyta, kad minėtos patalpos 2024 m. lapkričio 27 d. buvo užlietos iš atsakovui M. Ž. priklausančio buto, esančio duomenys neskelbtini) detaliai nurodant turto pažeidimus (DOK-3942). Buto apliejimo priežastis – atsakovo bute (virtuvėje) trūkusi vandens žarna.
UAB „Smart claims“ specialistų 2024 m. spalio mėn. kainomis sudaryta buto remonto lokalinė sąmata (žalos Nr. 666441-0301_1-001) patvirtina, kad trečiojo asmens butui yra padaryta 4 405,52 be PVM žala plius 35,10 Eur paskaičiuota už drėgmės surinkėjo nuomą.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl turto užliejimo šaltinio. Pasisakydamas dėl padarytos žalos dydžio ir jos pagrįstumo, teismas nurodė, kad ieškovė savo poziciją grindė turto apžiūros aktais, lokaline sąmata, ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis, mokėjimo pavedimu. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su prašomu priteisti žalos dydžiu, jokių šį dydį paneigiančių įrodymų į bylą neteikė, išskyrus savo paties sudarytą sąmatą, teismui nurodydamas, kad jis turi patirtį statybos darbų srityje, nors jokių savo kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Be to, atsakovo sąmatą-paskaičiavimai parengta neapžiūrėjęs nukentėjusio buto po jo užliejimo.
Atsakovo nuomone, 2024 m. lapkričio mėn. kainomis nukentėjusiojo bute reikėtų atlikti tokius darbus: pažeistų tapetų/dangos nuėmimas – 19 kv. m., vieneto kaina 3 Eur, iš viso 57 Eur; sienų paruošimas (gruntavimas, lokalus glaistymas, šlifavimas – 19 kv. m., vieneto kaina 6 Eur, iš viso 114 Eur; sienų apdailos atnaujinimas (tapetavimas arba dažymas lokaliai) – 19 kv. m., vieneto kaina 7 Eur, iš viso 133 Eur; smulkūs apdailos darbai ir medžiagos – iš viso 150 Eur. Atsakovo nuomone, visa žalos atlyginimui reikalinga suma galėtų būti 454 Eur. Atsikirsdama į šiuos atsakovo argumentus, ieškovas teigė, jog bute buvo reikalinga išardyti ir sudėti naujas laminato grindis, kas sudaro didžiausią darbų kainą, atlikti baldų pernešimą ir sumontavimą (kas realiai ir buvo atlikta), elektros instaliacijos patikrą, nes akivaizdu, jog vanduo tekėjo per elektros lizdus, perdažyti sienas, sutvarkyti ir sumontuoti duris ir kt.
Vertindamas atsakovo argumentus, teismas nurodė, kad atsakovo sąmatoje numatyti darbai yra lokalūs ir apima tik pažeistas vietas (19 kv. m), kai tuo tarpu iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog buvo apsemtas beveik visas butas. Anot teismo, atsakovo sąmatoje nurodytos kainos taip pat yra nerealios (pvz. tapetai – 3 Eur) už vienetą, į sąmatą neįtrauktą patalpų džiovinimo, statybinių šiukšlių išvežimo ir kt. kaštai, sąmatoje iš viso nenumatyta grindų laminato pakeitimo, elektros instaliacijos patikros ir kt. darbai. Todėl teismas nusprendė nesivadovauti atsakovo pateikta sąmata. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį kitais tai patvirtinančiais įrodymais.
Teismas atkreipė dėmesį, kad iki ieškinio padavimo atsakovas nesidomėjo nukentėjusiojo butu, nesiekė atlyginti žalą, nebendravo su S. P.. Nors bylos narinėjimo metu atsakovas išreiškė norą apžiūrėti butą, tačiau, kaip nurodė teismas, po užliejimo jau buvo praėję beveik metai, butas buvo suremontuotas 2025 metais, todėl tokia apžiūra būtų nedavusi jokios naudos. Kaip patvirtino liudytoja V. K. ir su tuo sutiko ir pats atsakovas, iš karto po buto užliejimo į įvykio vietą buvo atvykę M. Ž. tėvai ir jie apžiūrėjo nukentėjusį butą. Apklausta byloje liudytoja bendrijos pirmininkė V. K. patvirtino, kad ji pranešė atsakovui apie įvykį, pasiūlė susisiekti su nukentėjusiu S. P., tačiau atsakovas į tai nereagavo, apžiūrėti butą ir atlyginti žalą nepageidavo.
Vertindamas bylos įrodymus, teismas nusprendė, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, jog ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui per didelę draudimo išmoką ar kad patirtų nuostolių dydis buvo mažesnis. Todėl teismas konstatavo, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu buvo sugadintas draudėjo turtas, ieškovė pagrįstai išmokėjo draudėjui draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę subrogacijos tvarka priteisti iš atsakingo už padarytą žalą atsakovo 4 340,62 Eur žalos atlyginimą (CK 6.266, 6.1015 straipsniai).
Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo S. P. veikė ieškovo pusėje, todėl nusprendė, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovas kaip bylą pralaimėjusi šalis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. Ž. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba pakeisti sprendimą ir sumažinti priteistos žalos dydį iki objektyviai pagrįsto, sumažinti arba nepriteisti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas ginčijo ieškovo įrodymus, siekė jų patikrinimo (Dok. Nr. 31939, 2129, 43580). Teismas nustatė ieškovei terminą pateikti dėl to savo nuomonę, papildomus dokumentus, asmens, atlikusio apžiūras, paaiškinimus atsakyti į paruoštus klausimus, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė. Nepaisant to, teismas šio ieškovės procesinio neveikimo neįvertino ir sprendime dėl to nepasisakė.
Atsakovas prašė sudaryti galimybę atlikti objekto apžiūrą, tačiau teismas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas laiko tarpu, praėjusiu nuo įvykio. Ši aplinkybė atsirado ne dėl atsakovo kaltės, tačiau buvo vertinta jo nenaudai. Tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi principą ir šalių lygiateisiškumo principą ( CPK 17 straipsnis).
Ieškovė neįrodė žalos dydžio tokia apimtimi, kokia buvo priteista. Faktas, kad įvykio metu patalpose buvo vandens, savaime neįrodo konkrečių konstrukcinių buto pažeidimų ar jų masto, nes trumpalaikis vandens poveikis, kuris pašalinamas nedelsiant, nebūtinai sukelia ilgalaikius defektus ar būtinybę atlikti viso objekto kapitalinį remontą. Visos byloje pateiktos nuotraukos fiksuoja tik momentinį ir trumpalaikį vandens buvimą, tačiau neparodo konkrečių pažeidimų. Apžiūros akte nurodyta, kad pažeidimų nesimato. Pažeidimai objektyviai nenustatyti. Drėgmės matuoklio duomenys patvirtina normalią grindų dangos drėgmę, kas paneigia ilgalaikio poveikio ir realios žalos atsiradimo galimybę. Žala apskaičiuota pagal plotus (~47 kv. m grindų, ~38 kv. m sienų), nors nėra pažeidimų lokalizacijos, nėra pagrindimo tokiems plotams, nėra įrodymų, kad negalimas lokalus remontas. Žala apskaičiuota naudojant naujų medžiagų modelį, neįvertinant nusidėvėjimo.
Nors teismas nurodė, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, tačiau šios teisės normos netaikė ir sprendimą grindė būtent išmokėjimo faktu bei išlaidomis, ieškovei neįrodžius pirminio žalos atsiradimo etapo. Atsakovui negali būti perkeliama pareiga paneigti neįrodytas aplinkybes, kai pati ieškovė nepateikė pakankamų pirminių įrodymų. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys. Remonto sąnaudos savaime neįrodo nei žalos fakto, nei jos priežastinio ryšio su konkrečiu įvykiu, jeigu nėra nustatyta, kokie konkretūs pažeidimai buvo ir ar jie apskritai egzistavo. Subjektyvūs liudytojų vertinimai ar bendro pobūdžio vaizdo įrašai negali pakeisti objektyvių techninių duomenų apie konkrečius pažeidimus.
Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ieškovės iniciatyva, atsakovui tam neprieštaraujant, tačiau jo dalyvavimas nebuvo būtinas tinkamam bylos išnagrinėjimui. Trečiojo asmens dalyvavimas nesukūrė jokios papildomos reikšmingos įrodomosios vertės, todėl jo patirtos išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Be to, teismas faktiškai perkėlė neigiamas procesinių pažeidimų pasekmes atsakovui, nors jas sukėlė pats trečiasis asmuo (per teismo nustatytą terminą jis nepateikė papildomų įrodymų, juos pateikė pavėluotai, atsakovui tam prieštaraujant, tačiau teismas juos priėmė). Priteisdamas trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, teismas apsiribojo tik formaliu jų priskyrimu ieškovo pusei, tačiau nevertino jų būtinybės, protingumo ir proporcingumo, kaip to reikalauja teismų praktika. Dėl to trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos arba iš viso nepriteistinos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ERGO Insuarance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insuarance SE Lietuvos filialą, prašo skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
Nukentėjusiojo butas iš apelianto buto buvo gausiai užlietas vandeniu, apgadinant baldus, asmeninius daiktus bei elektros instaliaciją. ERGO įgalioto asmens UAB „Smart Claims“ atstovai 2024 m. lapkričio 29 d. ir gruodžio 16 d. atliko nukentėjusiojo asmens buto apžiūras ir apžiūros aktuose detaliai užfiksavo visus pažeidimus. Vadovaujantis 2024 m. spalio mėnesio kainomis sudaryta lokaline sąmata (žalos Nr. 666441-0301_1-001), UAB „Smart Claims“ specialistai apskaičiavo, kad žalos dydis trečiojo asmens butui atkurti yra 4 405,52 Eur (be PVM), papildomai įtraukiant 35,10 Eur išlaidas už drėgmės surinkėjo nuomą. Ieškovė, atsižvelgusi į draudimo sutarties sąlygas ir išskaitas, išmokėjo draudėjui draudimo išmoką ir pateikė apeliantui pretenziją subrogacijos tvarka. Į bylą taip pat pateikti duomenys apie remonto darbus, kuriuos S. P. faktiškai atliko bute po jo užliejimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimą priėmė įvertinęs ne tik fotofiksacijas ir vaizdo medžiagą, bet ir oficialią UAB „Smart Claims“ ekspertų lokalinę sąmatą bei realias išlaidas (įskaitant mokėjimo kvitą už drėgmės surinkėją). Tuo tarpu apelianto teikiami skaičiavimai yra tik subjektyvi nuomonė, kuri nepaneigia specialistų atlikto vertinimo ir nukentėjusiojo pateiktų duomenų apie atliktus remonto darbus.
Apelianto pateikta lokali sąmata neatitinka įrodymų patikimumo bei pakankamumo kriterijų (CPK 177, 185 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas civilinės atsakomybės apimtį, pagrįstai atsisakė ja vadovautis. Minėtame dokumente numatyti restauracijos darbai yra fragmentiški ir apima tik izoliuotas patalpų vietas (19 kv. m), kas tiesiogiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, fotofiksacijai bei liudytojų parodymams, patvirtinantiems faktinį viso nekilnojamojo turto objekto apsemtį. Be to, sąmatoje deklaruotos statybinių medžiagų kainos (pavyzdžiui, tapetų kaina – 3 Eur/vnt.) yra akivaizdžiai neadekvačios ir neatitinka realių rinkos verčių. Be to, apeliantas nepagrįstai ignoravo technologiškai būtinus procesus bei su jais susijusias išlaidas: patalpų sausinimą, statybinių atliekų utilizavimą, grindų dangos (laminato) demontavimą bei keitimą, taip pat privalomą elektros instaliacijos saugumo patikrą. Kadangi apelianto skaičiavimai yra selektyvūs ir dirbtinai devalvuoja padarytos žalos mastą, jie negali paneigti ERGO ekspertų sudarytos ir faktiniais duomenimis pagrįstos nuostolių kalkuliacijos.
Ieškovas įrodė žalos dydį, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo pateikti teismui nuostolių dydį paneigiančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį). Tokių įrodymų atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 26 d. (27 d.) vandeniu buvo užlietas daugiabučiame name trečiajam asmeniui S. P. (toliau – ir nukentėjusiajam, draudėjui) nuosavybės teise priklausantis butas, esantis duomenys neskelbtini). Užliejimo šaltinis – aukštu aukščiau esantis ir atsakovui M. Ž. (apeliantui) nuosavybės teise priklausantis butas duomenys neskelbtini).
Nukentėjusysis ir ieškovė (draudimo bendrovė) 2024 m. balandžio 30 d. buvo sudarę turto draudimo sutartį (draudimo polisą) Nr. 710-300-666441, kuria remiantis draudikas buvo apdraudęs draudėjo butą, esantį duomenys neskelbtini).
Draudimo bendrovė, atlikusi patikrinimą pagal nukentėjusiojo 2024 m. lapkričio 27 d. pranešimą dėl žalos ir nustačiusi žalos dydį, 2025 m. sausio 8 d. pranešimu apie draudimo išmoką išmokėjo nukentėjusiajam 4 340,62 Eur dydžio draudimo išmoką.
Atsakovui atsisakius atlyginti draudiko nurodytą žalos dydį, ieškovė 2025 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovo 4 340,62 Eur žalos atlyginimą ir kitas išmokas.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškinio pagrįstumą patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai ir jų liudytojų parodymai, tuo tarpu atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių įrodymų nepaneigė ir prieštaravimus grindė savo subjektyvia nuomone ir žalos dydžio skaičiavimais.
Apeliacinį skundą padavė atsakovas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą arba panaikinti ir ieškinį atmesti, arba sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą žalą, arba panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir atsakovo procesines teises, kadangi be pagrįsto pagrindo ignoravo jo prašymus dėl tiriamų aplinkybių nustatymo ir įrodymų išreikalavimo.
Taigi, apeliacijos dalykas – įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, galinčių turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pažeidimų patikrinimas ir įvertinimas nustatant žalos dydį.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar jo įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo nei dėl užliejimo šaltinio, nei dėl atsakovo kaltės, nei dėl žalos fakto (šią aplinkybę, kaip ir paminėtas kitas aplinkybes, pripažįsta ir pats atsakovas). Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio nustatymo ir šios deliktinės atsakomybės sąlygos pagrindimo atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.).
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą dėl žalos dydžio kildino vadovaudamasi iš esmės tokiais įrodymais: 2024 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. gruodžio 16 d. Turto apžiūros aktais, lokaline sąmata, 2025 m. sausio 8 d. pranešimu apie draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjęs, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (sprendimo 25 punktas), dėl šių ieškovės įrodymų (atsižvelgiant į atsakovo prieštaravimus) išsamiau nepasisakė, jų įrodomosios reikšmės netyrė ir padarė apibendrintą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visetas aptvirtina ieškovės konstatuotą žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiu įrodymų vertinimu nesutinka. Visų pirma, vienas pagrindinių įrodymų, kuriuo ieškovė grindė žalos dydį – lokalinė sąmata. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš minėtos sąmatos turinio ir formos nėra aišku, kada ši sąmata parengta, kas ją parengė, ar ją parengęs asmuo turi tinkamą tam kvalifikaciją, sąmata nėra pasirašyta. Kitaip tariant, ieškovė pateikė į bylą rašytinį įrodymą, kuris neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus (CPK 177 straipsnis). Aptartą šio dokumento trūkumą savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir atsakovas, prašydamas iškviesti apklausai lokalinę sąmatą ir Turto apžiūros aktus rengusius asmenis, tačiau teismas šio trūkumo nepašalino ir tokiu įrodymu vadovavosi priimdamas sprendimą.
Antra, netirdamas lokalinės sąmatos (joje nurodytų darbų) atitikties Turto apžiūros aktuose užfiksuotiems turto apgadinimams, teismas nenustatė realaus turto apgadinimo masto ir jo ištaisymui (remontui) reikalingų darbų, medžiagų ir kainos apimties. Pvz, kodėl 7,96 kv. m ploto luboms reikalingas dvigubas glaistymas (sąmatos 3, 4 p); kodėl 2024-11-24 Turto apžiūros akte nurodyta, kad aplietos grindys patalpose 8-1, 8-4, 8-3, o aplietų grindų laminto plotis yra 47,81 kv. m, nors nurodytų patalpų plotas neatitinka nurodomam 47,81 kv. m plotui).
Trečia, nagrinėjamu atveju trečiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydžiui nustatyti buvo taikomas prarasto turto atkuriamosios vertės metodas, todėl svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakenkimo metu turto esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Jeigu pagal tokį skaičiavimą atkūrimo išlaidas visa apimtimi padengs žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikš turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nustatant padarytos žalos dydį pagal turto vertintojo apskaičiuotą atstatomąją objekto vertę, turto atkūrimo sąnaudos turi būti mažinamos sugadinto turto nusidėvėjimo dalimi (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnis, Turto vertinimo metodikos 40, 48 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Minėtas aiškinimas atitinka ir ginčo teisinio santykio metu galiojusį teisinį reglamentavimą (LR finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 67 punktas). Nagrinėjau atveju pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, turto nusidėvėjimo nenustatinėjo ir dėl šių atsakovo argumentų sprendime nepasisakė.
Ketvirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo teikti įrodymai (skaičiavimai dėl žalos dydžio) buvo nepakankami žalos dydžiui nustatyti, arba, kitaip tariant, atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovo įrodinėtinų aplinkybių dėl žalos dydžio nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žalos atlyginimo bylose teismas nėra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, nustačius, kad atsakovo pateikti įrodymai yra nepakankami, teismas turėjo pasiūlyti atsakovui pateikti papildomus įrodymus (pvz., nepriklausomų specialistų, ekspertų išvadas, kt.), nustatyta tvarka išspręsti ieškovo prašymus dėl naujų įrodymų (atsakovo DOK Nr. 31939, 2129), tačiau to nepadarė.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas nutarties 25, 27 punktuose, netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių, nurodytų šios nutarties 29-32 punktuose, ir dėl to liko neatskleista bylos esmė.
Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
Nagrinėjamu atveju aptartas pirmosios instancijos teismo byloje pateiktų įrodymų vertinimas buvo nepakankamas teismo išvadoms dėl ieškinio pagrįstumo.
Nepašalinus aukščiau nurodytų trūkumų ir neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišklausius naujų liudytojų pirmosios instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą tenkinti. Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.