- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-1679-945/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05776-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- J. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė V. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė pripažinti neteisėtais antstolės V. D. (toliau – antstolė) veiksmus, atsisakius priimti 2026 m. gegužės 26 d. pranešimą į 2026 m. gegužės 22 d. raštą Nr. S-26-4-25182 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, įpareigoti antstolę priimti 2026 m. gegužės 26 d. pranešimą ir atsakyti įstatyme nustatyta tvarka, išreikalauti iš antstolės vykdomąsias bylas, kurios susijusios su 2026 m. gegužės 22 d. raštu Nr. S-26-4-25182.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolę su 2026 m. gegužės 26 d. pranešimu, kuriame jis nurodė, kad antstolė, piktnaudžiaudama padėtimi, pasisavino pareiškėjo įmonės turtą ir dokumentus, pareiškėjas nepasitiki antstolė ir nesutinka su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, taip pat pranešime prašoma įteikti vykdomosios bylos dokumentus ir pateikti vykdomosios bylos numerį. Susipažinęs su aptariamo pranešimo turiniu, teismas konstatavo, kad jis neatitinka skundui dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų, jame abstrakčiai reiškiamas nepasitikėjimas antstole, prašoma dokumentų ir informacijos. Teismas nurodė neturintis pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju antstolei buvo pateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis skundas dėl jos veiksmų, kurio ji būtų neišnagrinėjusi ir (ar) neperdavusi teismui. Dėl to teismas nusprendė, kad pareiškėjui neatsirado CPK 510 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas kreiptis į teismą dėl antstolės neveikimo. Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nesilaikydamas įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad antstolė piktnaudžiauja savo teisėmis, pareiškėjui atvykus į antstolės kontorą, antstolė kreipėsi į kontoros darbuotojus, jog šie nepriimtų dokumentų iš pareiškėjo. Antstolė atsisakė priimti procesinius dokumentus ir elektroninio paštu, nors buvo sudarytas rašytinis susitarimas. Antstolė nepriėmė ir procesinių dokumentų, siunčiamų per kurjerį. Pareiškėjas neturėjo kitos išeities, kaip su skundu kreiptis tiesiogiai į teismą. Teismas turėtų grąžinti skundą antstolei, kad ši skundo pagrindu priimtų sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymą motyvuodamas siekiu, kad skundas būtų išnagrinėtas objektyviai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 322 straipsnis). Atskirajame skunde išdėstyti prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas skundą padavė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).
Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).
Pagal CPK 510 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi; patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Taigi teismas, išnagrinėjęs bylą dėl antstolio veiksmų, nutartimi, pripažinęs skundą nepagrįstu, jo netenkina, o pripažinęs skundą pagrįstu, jį tenkina ir antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021).
Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu darytina išvada, jog tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę apskųsti antstolio veiksmus, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolei turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas pateikė antstolei 2026 m. gegužės 26 d. pranešimą, kuriame išreiškė nepasitikėjimą antstole ir nemotyvuotą nesutikimą su antstolės 2026 m. gegužės 22 d. atliktu vykdymo išlaidų apskaičiavimu, taip pat prašė įteikti jam visus neįteiktus procesinius dokumentus ir pateikti vykdomosios bylos numerį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo antstolei įteiktas 2026 m. gegužės 26 d. pranešimas, kurį antstolė atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui, nėra įstatyme numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymosi įrodymas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi pateikti antstolei teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą dėl konkrečių jos veiksmų, pavyzdžiui, antstolės priimto patvarkymo, kuriuo netenkinamas konkretus pareiškėjo prašymas, o ne abstraktų nemotyvuotą nesutikimą su neįvardintais antstolės atliekamais veiksmais. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad jis teikė tokį skundą, todėl pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog jis tinkamai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad antstolė neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolės neveikimo pateikti tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjui, kad pareiškėjui prašant antstolės atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti skundžiamas antstolės patvarkymas, kuriuo atsisakoma atlikti tokius veiksmus, o ne pakartotinai antstolei teikiami panašaus turinio prašymai arba kreipiamasi tiesiogiai į teismą.
CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, antstolio ir teismo įgalinimai, kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė antstoliui ar teismui savo iniciatyva atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, 2026 m. birželio 8 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Dėl procesinės bylos baigties
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.