Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant NUT1 dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam NKA1 padarytą žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmę nuspręsta įskaityti NUT1 laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 23 d. iki 2026 m. kovo 23 d.

Nukentėjusiojo NKA1 civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų NUT1 ir NUT2 solidariai nukentėjusiojo NKA1 naudai priteistas 269,81 Eur turinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 500 Eur advokatės atstovavimo išlaidų atlyginimas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir NUT2, tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl bausmės

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama NUT1 kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašoma skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmę už jo padarytą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Skiriant apeliantui bausmę, taip pat buvo įvertintos jo atsakomybę lengvinančios ir ją sunkinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog NUT1 atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, suprato savo neigiamo elgesio pasekmes, dirba (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje, be to, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Motyvuodamas bausmės skyrimą NUT1, apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad kaltinamasis NUT1, kuris jau yra teistas, nusikalto teistumui neišnykus, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, teisminio nagrinėjimo metu nesilaikė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygų, todėl ji buvo pakeista į griežtesnę. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė, nustatant jos dydį didesnį už minimalų – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, suprato savo neigiamo elgesio pasekmes, dirba, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas NUT1 BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo atidėtas, paskiriant įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su nuteistajam skirtos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą aplinkybę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas buvo teistas 2021 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimu su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusios asmens arčiau, nei 100 m atstumu ir jo gyvenamosios vietos.

Atsižvelgus į ankstesnės nusikalstamos veikos pobūdį, apelianto NUT1 asmenybė neabejotinai vertintina kaip linkusi nusikalsti, o taip pat nustačius, kad šioje byloje jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, kurį jis įvykdė būdamas pilnametis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, vadovaujantis BK 27 straipsniu, pripažinti NUT1 recidyvistu.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol recidyvisto statuso neturi. Taip pat kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė gali būti taikoma tik tada, kai asmuo, jau būdamas pripažintas recidyvistu, teisiamas už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Įvertinusi aptartą kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, taip pat atsižvelgusi į tai, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais, kurie buvo priimti iki šioje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, NUT1 nebuvo pripažintas recidyvistu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą aplinkybę sunkinančia apelianto atsakomybę, ir ją pašalina, šioje dalyje keisdama pirmosios instancijos nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Nors aukštesnės instancijos teismas nusprendė pašalinti pirmosios instancijos teismo pripažintą NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau vien tai, įvertinus kitas byloje esančias bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti apeliantui paskirtosios bausmės. NUT1 paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nei savo rūšimi, nei dydžiu, nelaikytina netinkama, per griežta, neproporcinga bei neteisinga. Konstatuodama šią išvadą, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo apeliantas buvo teistas. NUT1 neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir Administracinių nusižengimų registro išrašas apie jam registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus), kuriuo remiantis nustatyta, kad apeliantas buvo ne kartą baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro.

Šią išvadą patvirtina ir tai, jog NUT1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau, nagrinėjant baudžiamąją bylą, NUT1 į teisiamuosius posėdžius neatvyko, taip pažeidė jam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, pasislėpė nuo teismo, trukdė nagrinėti bylą, dėl ko teismas paskelbė jo paiešką ir skyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuteistasis teigia, kad teismas, paskirdamas bausmę, turėjo įvertinti tai, kad NUT1 yra dirbantis, turi vaikų, todėl bausmės tikslų būtų galima pasiekti ir švelnesnėmis bausmėmis nei terminuotas laisvės atėmimas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šiuos nuteistojo argumentus, nurodo, jog paskirtas įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, niekaip netrukdys NUT1 dirbti ir auginti vaikus, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino lengvinančia aplinkybe to, kad nukentėjusiajam buvo padengta patirta žala, yra atmetamas kaip išimtinai deklaratyvaus pobūdžio, nes žalą nukentėjusiajam NKA1 atlygino apelianto bendrininkai, o duomenų, kad žalą būtų atlyginęs nuteistasis NUT1, nepateikta.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Nuteistasis NUT1 apeliaciniame skunde taip pat prašo nukentėjusiojo NKA1 civilinį ieškinį dėl 269,81 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos, priteistą solidariai, atmesti, kadangi pagal 2025 m. rugsėjo 2 d. sudarytą taikos sutartį buvo atlyginta nukentėjusiajam NKA1 3 000 Eur suma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo privalomumas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui (tiek fiziniam, tiek ir juridiniam) padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. , 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. BPK 109 straipsnyje įtvirtinamas vienas iš teisės į patirtos žalos atlyginimą realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Dėl turtinės žalos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Tiesioginę žalą, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nukentėjusysis NKA1 nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 269,81 Eur suma. Kadangi NKA1 gyvena ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), todėl nėra draustas Lietuvoje ir už suteiktą pagalbą turėjo sumokėti medicinos įstaigai už pirminės pagalbos suteikimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, pripažino nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą kuri yra patirta realiai ir pagrįsta rašytiniais įrodymais – 2023 m. gruodžio 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininio dokumentų išrašo / siuntimo. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad tokių gydymo išlaidų, kokias patyrė nukentėjusysis dėl pirminės pagalbos suteikimo, būtinumas yra akivaizdus, išlaidos susijusios būtent su nusikaltimu padarytu sveikatos sutrikdymu ir yra realios. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad dėl neteisėtų apelianto ir jo bendrininkų veiksmų nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą bei remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, ir kad byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį, teisėjų kolegija kaip visiškai nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog išlaidos už pirminės pagalbos suteikimą, kurias patyrė NKA1, nebuvo būtinos ir reikalingos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusysis NKA1 patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, jog neturtinę žalą sudaro tai, kad nukentėjusysis NKA1 dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, jam reikėjo lankytis gydymo įstaigose. Jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą. Po sužalojimų turėjo lankytis reabilitacijose. Nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl patyrė nepatogumus grįžti, esant sužalojimams, nes skrydžiai truko virš 15 val. Liekamieji reiškiniai juntami iki šiol, jis turi gerti nuskausminamuosius vaistus.

2025 m. rugsėjo 2 d. NKA1 su NUT2 ir K. K. sudarė taikos sutartis, kuriomis NUT2 ir K. K. įsipareigojo sumokėti NKA1 po 1 500 Eur kompensaciją dėl įvykio patirtoms išlaidoms, nepatogumams ir kitai žalai atlyginti. NKA1 patvirtino, kad šią sumą gavo grynaisiais pinigais ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 3 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, įvertino tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias, sužalojimų gydymas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus, apribojo galimybę bendrauti ir dalyvauti viešame gyvenime. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš kaltinamųjų NUT1 ir NUT2 3 000 Eur sumą nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai, kai jau yra sumokėta 3 000 Eur suma, atlyginti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas išspręstas tinkamai, objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei nepažeidžiant bei teisės aktų reikalavimų bei pagrindinių teisės principų.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal teismų praktiką, už tokio pobūdžio žalą, kokią patyrė NKA1, dažniausiai teismas priteisia nuo 1 000 Eur iki 2 500 Eur neturtinės žalos, o didesnė žala priteisiama tik išskirtiniais atvejais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicija numato dvi alternatyvias veikas, už kurias kyla atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, todėl net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, kas tiesiogiai įtakoja ir padarytos neturtinės žalos dydį. Taigi, kaip ir nurodyta teismų praktikoje, mažesni nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžiai paprastai nustatomi ir priteisiami už fizinio skausmo sukėlimą, nepadarant jokių konstatuotų sužalojimų bei padarinių (2K-83-788/2019, trenkė nukentėjusiajai kumščiu du kartus į nugarą ir sukėlė fizinį skausmą, priteista neturtinė žala – 350 Eur, 2K- 141-696/207, trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, priteista neturtinė žala – 150 Eur, ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo vaidmenį, jo įtaką smurtinių veiksmų jo atžvilgiu panaudojimui, t. y. ar jo paties veiksmai padėjo žalai atsirasti. Tokiais atvejais, teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, kadangi, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, NKA1 buvo užpultas ir sužalotas be jokios priežasties, NUT1, NUT2 ir K. K. buvo stipriai neblaivūs, NKA1 sudavė smūgius tik gindamas save ir draugus. Taigi, šiuo atveju nukentėjusiojo elgesys nebuvo agresyvus ar provokuojantis, kas turėjo įtakoti teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio nustatymo. Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, įvertino kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį.

Nuteistasis NUT1 nesutinka su priteista neturtine žala, kadangi pagal 2025 m. rugsėjo 2 d. sudarytą taikos sutartį nukentėjusiajam NKA1 buvo atlyginta 3 000 Eur suma už padarytą žalą. Pažymėtina, kad NKA1 po 1 500 Eur kompensaciją dėl įvykio patirtoms išlaidoms, nepatogumams ir kitai žalai atlyginti įsipareigojo sumokėti NUT2 ir K. K., tokiu būdu jie prisiėmė savo veiksmų pasekmes. Apeliantas NUT1, tuo tarpu, taikos sutarties nesudarė ir pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo privalomumas. Už žalą atsakingas asmuo NUT1 taip pat privalo nukentėjusiam asmeniui NKA1 atlyginti jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, taip prisiimdamas atsakomybę už savo veiksmų pasekmes.

Įvertinus aptartą, darytina išvada, jog teismo priteista 3 000 Eur suma, priteista solidariai iš NUT1 ir NUT2 neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, todėl nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį NUT1 apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Kauno apygardos teisme 2026 m. liepos 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant NUT1, sudaro 170,83 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl NUT1 gynimo apeliacinės instancijos teisme iš jo nepriteistinos, įvertinus gynėjo jam paskyrimo teisinį pagrindą bei teiktos teisinės pagalbos apimtį. Šiuo atveju pats apeliantas skirti jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą advokatą neprašė, antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo – BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Be to, nuteistojo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas vieno posėdžio metu, jo gynėjas trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies NUT1 pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.