- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eA-524-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03795-2024-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. prašymą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. sausio 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-210113-00002 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2026 m. liepos 13 d.
Pareiškėjas prašyme nurodė:
Pareiškėjas nuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini); toliau – ir Žemės sklypas). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. sausio 13 d. atliko patikrinimą Žemės sklype, nustatė savavališkos statybos faktą ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210113-00001 (Versija Nr. 2) (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-210113-00001 ir Privalomąjį nurodymą.
Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio (t. y. sandėlio) dalis, įvykdymo terminas – 2021 m. liepos 13 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas teismo nutartimi buvo pratęstas iki 2022 m. liepos 13 d. Pareiškėjas aktyviai veikė, siekdamas įteisinti statinio, kuriame yra jam ir jo sutuoktinei I. D. nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, priestato dalies (t. y. 2018 m. ant priestato dalies pastatytos medinės stoginės; toliau – ir Stoginė) statybos darbus, bet pareiškėjui nepavyko tai padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Šalies argumentai
2022 m. liepos 12 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo iki 2024 m. liepos 13 d., tačiau Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-705-1066/2024 pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti panaikintas išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą, o 2024 m. liepos 13 d. baigiasi terminas, iki kurio pareiškėjas prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, prašoma šį terminą pratęsti.
Siekiant Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Stoginę, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra laikytina I grupės nesudėtingu statiniu, nėra būtinas statinio rekonstrukcijos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, pakanka parengti Stoginės kadastrinių matavimų bylą ir gauti Žemės sklypo savininkų – Lietuvos valstybės, individualios įmonės O. P. firmos „Olstoma“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, O. P. firma „Olstoma“) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Galio Group – sutikimus. I. D. 2021 m. liepos 21 d. išsiuntė O. P. firmai „Olstoma“ ir Galio Group, UAB pranešimus (pridėta Stoginės kadastrinių matavimų bylos kopija), kuriuose prašė informuoti, ar šie subjektai neprieštarauja Stoginės įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, ir nurodė, kad, negavus atsakymo per 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo, bus laikoma, jog jie neprieštarauja Stoginės įregistravimui. Pranešimas Galio Group, UAB buvo įteiktas 2021 m. liepos 26 d., nebuvo gauta atsakymo į jį.
Šalies argumentai
O. P. firma „Olstoma“ 2021 m. liepos 30 d. pateikė pareiškimą dėl nesutikimo, kuriame nurodė, jog turi būti pateikta gana išsami informacija apie planuojamus atlikti statybos darbus, pakankama nuspręsti, ar jos teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Šis pareiškimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, pavyzdžiui, nenurodyta, kokios šios įmonės teisės ir / ar teisėti interesai buvo pažeisti, pastačius Stoginę. O. P. firmai „Olstoma“ buvo pateikta kadastrinių matavimų bylos kopija, kurioje yra visi Stoginės kadastro duomenys: vieta, aukštis, plotis ir kt.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2024 m sausio 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) atsisakė išduoti sutikimą Lietuvos valstybės vardu, nes nepateikti kitų bendraturčių sutikimai, 2021 m. spalio 12 d. kreipėsi į O. P. firmą „Olstoma“ ir Galio Group, UAB su prašymais pateikti rašytinius sutikimus Stoginės įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. O. P. firma „Olstoma“ 2021 m. gruodžio 22 d. rašte atsisakė suteikti pareiškėjo pageidaujamą sutikimą, nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Stoginė, kaip atskiras statinys, gali būti laikoma I grupės nesudėtingu statiniu, todėl jos statybai nėra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, bei nurodė, kad, rekonstruojant sandėlį be statybą leidžiančio dokumento ir O. P. firmos „Olstoma“ sutikimo, buvo pažeista Žemės sklypo naudojimo tvarka ir šios įmonės teisės, nes neįvertinta pastato konstrukcijų būklė, gaisrinės saugos rodikliai ir kt. Galio Group, UAB 2022 m. gegužės 17 d. rašte nesutiko su Stoginės įregistravimu, nes Stoginė yra daugiau nei 3 m aukščio ir yra pastatyta ant Žemės sklypo ir Galio Group, UAB priklausančio žemės sklypo ribos, todėl tai ateityje neišvengiamai turės tiesioginės įtakos šios įmonės interesams, pavyzdžiui, galbūt turės neigiamos įtakos įmonės suplanuotų statyti pastatų insoliacijai.
Pareiškėjas savalaikiai ir aktyviai ėmėsi veiksmų, jog būtų įteisinta Stoginės statyba, tačiau įteisinimo procedūra užtruko dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių svarbių priežasčių (dėl dabar vykstančių ir ateityje galinčių vykti teisminių ginčų, tarp jų – ir dėl Savavališkos statybos akto bei Privalomojo nurodymo panaikinimo), todėl Privalomojo nurodymo vykdymo terminą būtina pratęsti iki 2026 m. liepos 13 d.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą. Inspekcija atsiliepime į prašymą nurodė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme išvardijo veiksmus, kuriuos atliko per pratęstą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (nuo 2021 m. liepos 13 d.): Žemės sklypo bendraturčiams išsiuntė prašymus dėl sutikimo, Inspekcijai pateikė prašymą dėl pakartotinio statinio statybos įvertinimo. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2022 m. liepos 28 d. Rašte išnagrinėjo pastarąjį pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad nustatyti pastato statybos darbai (naujų pastato laikančiųjų konstrukcijų (stogo) keitimas / įrengimas ir pastato išorės matmenų keitimas) atitinka rekonstravimo sąvoką, o statybos darbai, atlikti ne statinių neužimtame žemės paviršiaus plote, bet virš pastato pirmo aukšto patalpų, negali būti traktuojami kaip naujo statinio statyba.
Pareiškėjas į bendraturčius kreipėsi su prašymu išduoti sutikimą įregistruoti Stoginę, t. y. atskirą pastatą, kuriam, jo nuomone, nereikia statybos leidimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų parengęs rekonstrukcijos projektą. Taigi, pareiškėjas nesiekė statybos įteisinimo pagal faktines aplinkybes ir sąlygas, kurios užfiksuotos Žemės sklypo patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme. Taip pat svarbu, kad bendraturčiai aiškiai išreiškė nesutikimą su statybų įteisinimu. Pareiškėjas nuo 2021 m. pabaigos, kai pakartotinai kreipėsi į bendraturčius, realiai neatliko aktyvių veiksmų statybos įteisinimui.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas Inspekcijos nustatytų įpareigojimų terminą pratęsti iki 2022 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pratęsė terminą iki 2022 m. liepos 13 d.
Pareiškėjas dar kartą kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2024 m. liepos 13 d. Regionų administracinio teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-705-1066/2024 prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apskundė šį teismo sprendimą apeliacine tvarka, jis dar nėra įsiteisėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas ir jame esantis sandėlis, ant kurio plokščiojo stogo įrengta iš medinių konstrukcijų terasa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Galio Group, UAB ir O. P. firmai „Olstoma“. Siekiant įteisinti pareiškėjo savavališkai pastatytą terasą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, būtinas bendraturčių rašytinis sutikimas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. išsiuntė Galio Group, UAB pranešimą, prašydamas per 30 dienų informuoti, ar įmonė neprieštarauja Stoginės įregistravimui. Pareiškėjas negavo atsakymo į šį pranešimą. 2021 m. liepos 30 d. gautas O. P. firmos „Olstoma“ pareiškimas dėl nesutikimo. Pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. tokį patį pranešimą išsiuntė ir O. P. firmai „Olstoma“.
Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 15 d. Galio Group, UAB ir O. P. firmai „Olstoma“ buvo išsiųsti pakartotiniai prašymai dėl sutikimo davimo, kuriais buvo prašoma per 10 darbo dienų nuo šių prašymų įteikimo dienos duoti pareiškėjui rašytinius sutikimus įregistruoti Stoginę Nekilnojamojo turto registre. Galio Group, UAB ir O. P. firma „Olstoma“ atsakė, kad nesutinka su tuo, jog Stoginė būtų įregistruota.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašė sutikimų dėl atskiro statinio – Stoginės – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 22 dalimi, akcentavo, kad statinio rekonstrukcijai įteisinti reikia parengti statinio rekonstravimo projektą.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su 2022 m. birželio 9 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl pakartotinio statinio statybos įvertinimo, teigdamas, kad Stoginė yra I grupės nesudėtingas statinys ir statybą leidžiantis dokumentas jam neprivalomas, tačiau Inspekcija pareiškėjui pateiktame Rašte nurodė, kad šiuo atveju atlikta pastato rekonstrukcija. Teismo vertinimu, pareiškėjo kreipimasis į teismą, siekiant panaikinti Inspekcijos Raštą, patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas šiuo metu net neketina rengti minėtą rekonstrukcijos projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į bendraturčius su prašymu duoti sutikimą įregistruoti Stoginę, t. y. atskirą pastatą, kuriam, jo nuomone, nereikia statybos leidimo. Nei iki kreipimosi į teismą, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog jis parengė rekonstrukcijos projektą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesiekė statybos įteisinimo pagal faktines aplinkybes ir sąlygas, kurios užfiksuotos Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme; bendraturčiai aiškiai išreiškė nesutikimą su statybos įteisinimu. Teismas nurodė, kad net ir vertinant kreipimąsi kaip tam tikras pastangas, pareiškėjas nuo 2021 metų pabaigos, kai pakartotinai kreipėsi į bendraturčius, realiai neatliko aktyvių veiksmų statybai įteisinti. Nuo to momento iki bylos nagrinėjimo iš esmės praėjo daugiau nei 3 metai. Be to, pareiškėjas prašyme išdėstė tik deklaratyvius pasvarstymus apie galimą tolesnę įvykių eigą, tačiau jų nepagrindė konkrečiais veiksmais.
Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų tikslingam ir tikėtinam savavališkos statybos įteisinimui. Pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą dar kartą iki 2026 m. liepos 13 d. prieštarautų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos tikslui, todėl šis prašymas negali būti patenkintas.
III.
Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamą sprendimą priėmė neįsigilinęs į bylos medžiagą bei neįvertinęs kitose bylose nustatinėjamų aplinkybių svarbos nagrinėjamai bylai. Teismas turėjo vertinti, dėl kokių priežasčių užtruko Statinio savavališkos statybos įteisinimo procesas, tačiau, neįsigilinęs į bylos medžiagą, be pagrindo padarė kategorišką išvadą dėl rekonstrukcijos projekto būtinumo.
Tarp pareiškėjo ir Inspekcijos kilo ginčas dėl atliktų statybos darbų vertinimo, t. y., ar buvo atlikti rekonstrukcijos darbai, ar naujo statinio statybos darbai. Pareiškėjas apskundė Inspekcijos Raštą – atsakymą į jo prašymą pakartotinai įvertinti statybos aplinkybes. Nors Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-755-860/2024 atmetė pareiškėjo skundą, šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir buvo apskųstas apeliacine tvarka. Pateiktame skunde pareiškėjas kelia klausimą, ar Inspekcija tinkamai kvalifikavo pareiškėjo atliktus statybos veiksmus kaip statinio rekonstrukciją, o ne atskiro statinio statybą. Kadangi teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, nėra pagrindo vienareikšmiai teigti, jog vis dėlto buvo atlikta Statinio rekonstrukcija, o ne statyba.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime neįsigilino į visas bylos aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos, neatsižvelgė į administracinės bylos Nr. eI3-755-860/2024 aplinkybes, nepagrįstai konstatuodamas kaip neginčijamą faktą, jog buvo atlikta Statinio rekonstrukcija, ir nepagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus, kuriuos jis turėtų atlikti siekdamas būtent Statinio rekonstrukcijos, o ne statybos įteisinimo. Skundo pateikimo administracinėje byloje Nr. eI3-755-860/2024 aplinkybė yra neabejotinai svarbi nagrinėjamai bylai, nes: 1) šioje administracinėje byloje teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas turėtų galimybę kreiptis į teismą dėl Savavališkos statybos akto ir jo pagrindu priimto Privalomojo nurodymo (atitinkamai, dėl termino tokiam skundui paduoti atnaujinimo); 2) administracinėje byloje Nr. eI3-755-860/2024 nustačius, jog buvo atlikta ne statinio rekonstrukcija, o atskiro statinio – Stoginės – statyba, pasikeistų Stoginės įteisinimo tvarka; 3) pareiškėjo veiksmai rodo, jog jis nėra pasyvus, priešingai – jis ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų, siekdamas, kad būtų tinkamai kvalifikuoti atlikti statybos darbai ir nustatyta jiems įteisinti reikalinga tvarka.
Pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad administracinės bylos Nr. eI3-755-860/2024 nagrinėjimas užtruko ilgiau nei 1,5 metų, kas iš esmės paralyžiavo pareiškėjo galimybes atlikti tolesnius veiksmus statybos darbams įteisinti. Rekonstrukcijos projekto rengimas šioje stadijoje nėra tikslingas, nes yra didelė tikimybė, jog jo net nereikės, jei teismas konstatuotų, kad buvo atlikti ne statinio rekonstravimo darbai, o naujo statinio statybos darbai.
Netenkinus prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, susiklosto situacija, kai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-755-860/2024 įvykdymas nebebus įmanomas. Šioje byloje teismas, nevertindamas visų aplinkybių, priėmė itin formalų sprendimą, užkertantį kelią įteisinti statybos darbus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2026 m. liepos 13 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo, nustatęs, kad pareiškėjas nesiekė statybos įteisinimo pagal faktines aplinkybes ir sąlygas, kurios užfiksuotos Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme, Žemės sklypo bendraturčiai yra aiškiai išreiškę nesutikimą su savavališkos pastato statybos įteisinimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus atliktus veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą, nurodė, jog pareiškėjas nuo 2021 metų pabaigos, kai pakartotinai kreipėsi į bendraturčius Lietuvos Respubliką, kuriai atstovauja NŽT, Galio Group, UAB ir O. P. firmą „Olstoma“, realiai neatliko aktyvių veiksmų statybai įteisinti, o prašyme išdėstė tik samprotavimus apie galimą tolimesnę įvykių eigą, tačiau jų nepagrindžia konkrečiais veiksmais.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neteisingai įvertino jo (pareiškėjo) nuoseklų elgesį ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jo (pareiškėjo) neaktyvių veiksmų siekiant įteisinti statybos darbus.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2021 m. liepos 13 d. pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2021 m. sausio 13 d. surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius; išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato dalis, ant plokščiojo stogo įrengtą iš medinių konstrukcijų terasą, kurios plotis yra 5,58 m, ilgis, kur terasos aukštis 3,70 m, yra 20,53 m ir ilgis, kur terasos aukštis 3,10 m, yra 15,58 m, taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pažymėtina, kad Savavališkos statybos akte nurodyta, jog pareiškėjas savavališkai be statybą leidžiančio dokumento rekonstravo pastatą-sandėlį (sandėliavimo paskirties pastatą).
Pagal pareiškėjo prašymą Vilniaus apygardos administracinis 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pratęsė pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. liepos 13 d., tačiau pareiškėjas nustatytu terminu savavališkos statybos padarinių nepašalino bei neįteisino savavališkos statybos, ir pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2024 m. liepos 13 d. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą. Apskundus šį sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje eA-502-520/2025 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2026 m. liepos 13 d.
Pareiškėjas 2022 m. birželio 9 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pakartotinai įvertinti Stoginės statybos teisėtumą, teigdamas, kad Stoginei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Inspekcija 2022 m. liepos 28 d. Rašte akcentavo, kad pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, įrengė Stoginę, ir šie darbai negali būti traktuojami kaip naujo statinio statyba. Apskundus Raštą teismui, Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-755-860/2024 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2025 paliko galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą.
Vertinant, ar dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių turėjo būti pratęstas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti, t. y. pratęstas terminas pareiškėjui įteisinti Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme nustatytą savavališką pastato statybą, pažymėtina, kad Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi Privalomojo nurodymo priėmimo metu) buvo įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; kt.).
Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras, siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020; kt.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių per nustatytą terminą negalėjo (ir negali) įvykdyti Privalomojo nurodymo, yra aktualūs jo pateikti įrodymai, susiję su tuo, kokias teisės aktuose nurodytas procedūras jis pradėjo vykdyti (vykdo) iki jam nustatyto paskutinio termino, t. y. iki 2022 m. liepos 13 d., siekdamas įteisinti savavališką statybą, ir kurių trukmė nepriklauso nuo jo valios, t. y. šių procedūrų trukmei pareiškėjas negali daryti jokios įtakos.
Pagal šios bylos duomenis pareiškėjas teikė įrodymus, kad jis yra parengęs Stoginės kadastrinių matavimų bylą (parengta iki pirmojo pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikimo teismui); kreipėsi Žemės sklypo bendraturčius, t. y. į NŽT, kuri valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį, į Galio Group, UAB ir O. P. firmą „Olstoma“, ar jie neprieštarauja Stoginės įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; 2021 m. spalio mėnesį išsiuntė pakartotinius pranešimus Galio Group, UAB ir O. P. firmai „Olstoma“. Byloje nustatyta, kad O. P. firma „Olstoma“ ir Galio Group, UAB atsisakė duoti sutikimą įregistruoti Stoginę Nekilnojamojo turto registre, o NŽT išaiškino, kad prieš kreipiantis sutikimo į NŽT reikia turėti kitų bendraturčių sutikimą.
Pažymėtina, jog pareiškėjas savo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą siejo su jo 2022 m. birželio 9 d. pateiktu prašymu Inspekcijai dėl pakartotino statinio statybos įvertinimo, kuriuo prašė pakartotinai įvertinti Stoginės statybos teisėtumą, nes Stoginei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su šio prašymo nagrinėjimu, taip ir su tuo, kad Regionų administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-755-860/2024 dėl Inspekcijos Rašto, priimtas teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimas yra neįsiteisęs, o pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje į tai nepagrįstai neatsižvelgė, neįvertino pareiškėjo veiksmų ginčijant atliktų statybos darbų pobūdį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Inspekcijai teiktą prašymą, taip pat Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-755-860/2024 nagrinėtas aplinkybes, pažymi, jog pareiškėjo 2022 m. birželio 9 d. prašymo Inspekcijai pateikimas nebuvo susijęs su Privalomojo nurodymo įvykdymu, t. y. pastato savavališkos statybos įteisinimu, juo pareiškėjas siekė nuginčyti Privalomąjį nurodymą, o ne įteisinti nustatytą savavališką pastato statybą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su jo 2022 m. birželio 9 d. pateiktu prašymu Inspekcijai, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo kreipimasis į teismą, siekiant panaikinti Inspekcijos Raštą, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas šiuo metu net neketina rengti Stoginės rekonstrukcijos projekto.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymus, turėjo jį ginčyti Priežiūros įstatyme nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta, šiuo metu Privalomasis nurodymas yra galiojantis, nenuginčytas. Pareiškėjo akcentuojamas susirašinėjimas su Inspekcija nėra procedūra, susijusi su nustatytos savavališkos statybos įteisinimu. Kaip jau minėta, pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, terminas pratęsiamas, kai atliekamos procedūros siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan., kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, jog teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020; kt.). Pratęsiamas terminas privalomiesiems nurodymams įvykdyti turi būti nustatomas protingas, realus ir pagrįstas, skatinantis operatyvų neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju ilgo termino nustatymas mažins statytojo (statinio naudotojo) suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-639-525/2023; kt.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo per jame nustatytą ir teismo pratęstą terminą, nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas dar ilgesniam laikui, kai pareiškėjas nesiima aktyvių veiksmų, kad būtų įteisinta pastato savavališka statyba, būtų nesuderinamas su Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintu tikslu laiku ir nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Pareiškėjas yra pareiškęs prašymą priteisti jam iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas netenkinamas, nes pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, be to, Inspekcija nėra atsakovas, pareiškėjas byloje nėra pareiškęs Inspekcijai jokių reikalavimų (šiuo atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimą sprendė ne Inspekcija, o pirmosios instancijos teismas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.