Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT3 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo NUT3 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir NUT3 paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

NUT3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo dienos, kai savanoriškai prisistatęs NUT3 faktiškai pradės atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, arba nuo faktinio NUT3 sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT3 pripažintas recidyvistu.

NUT3 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš NUT3 nuspręsta nepriteisti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti NUT2 ir NUT1, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Violeta Naujokienė palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, pabrėžė, kad NUT3 yra teistas 11 kartų, naujas sunkus nusikaltimas buvo padarytas neišnykus teistumui. NUT1 vykdė nurodymus dėl narkotinių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT3 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo NUT3 apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam NUT3 parinkta bausmė, tiek jos rūšis, tiek ir jos dydis, atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, teisingumo ir proporcingumo principus, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina. Taip pat nėra pagrindo naikinti NUT3 pripažinimą recidyvistu.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nepagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę neduoti parodymų ar duoti tik tokius parodymus ir tik tada, kada nori, tačiau jis taip pat turi prisiimti pasekmes, kylančias dėl neprisipažinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu NUT3 nepripažino savo kaltės. Nuteistasis kaltę pripažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kuomet visi jo kaltę patvirtinantys duomenys jau buvo surinkti ir pateikti teismui. Tam, kad būtų pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti konstatuojamas ne tik kaltės pripažinimas, bet ir nuoširdus gailėjimasis. Analizuojamu atveju, kaltės pripažinimas teisiamojo posėdžio metu, kuomet yra surinkti visi kaltę pagrindžiantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad asmuo nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nenustatyti NUT3 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nes bylos duomenys ir NUT3 parodymai nepatvirtina nuoširdaus gailėjimosi aplinkybės. Kaip jau minėta, NUT3 kaltės pripažinimas teisiamojo posėdžio metu buvo atitinkamai įvertintas atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad teismas netinkamai įvertino NUT3 poziciją ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu ir nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis NUT3 prašo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę bausmę. Visų pirma, pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato išimtinai laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam NUT3 už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta šiek tiek didesnė nei minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Antra, teismas kaltam dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintam asmeniui skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis NUT3 pats savo noru atvyko ar pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Nors teisme nuteistasis pripažino kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, todėl nėra pagrindo spręsti, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo NUT3 pripažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi. Taigi, šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.

BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1 - 6 punktuose numatytų aplinkybių. Kaip jau minėta, nebuvo nustatyta nei viena NUT3 atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, nėra nustatytos nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose numatytų sąlygų, kuri yra būtina siekiant skirti nuteistajam švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio taisykles.

BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, draudžiama atidėti bausmės vykdymą net ir iš dalies. BK 260 straipsnio 1 dalis patenka į šį draudimą, nes tai yra sunkus nusikaltimas, numatytas BK XXXVII skyriuje. Vis dėl to, BK 75 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas klausimą dėl naujos redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, vertindamas, ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, teismas turi vadovautis tais pačiais teismų praktikoje jau suformuluotais kriterijais.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamuoju atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo NUT3 padaryto nusikaltimo pavojingumą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirtos kitos rūšies, nei numatyta įstatyme, bausmės ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su įvykdyto nusikaltimo pobūdžiu ir pavojingumu, nuteistojo charakteristika, nesuteikia pagrindo spręsti apie NUT3 padarytos nusikalstamos veikos daug mažesnį pavojingumą, nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad jo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomi deklaratyvūs teiginiai apie esminius gyvenimo pokyčius, darbo susiradimą, nepilnamečio sūnaus išlaikymą ir pažadai, kad nusikalstamų veikų darymas nebepasikartos.

Spręsdamas dėl NUT3 skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis susirado darbą. Vis dėlto, ši aplinkybė, net ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis siekia išlaikyti nepilnametį sūnų, nėra išskirtinė ir pakankama BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad NUT3 padaryta veika nėra pavojingesnė nei kitų bendrininkų, o pačių narkotinių medžiagų jis net nelaikė, tik padėjo kitam nuteistajam jų gauti. Iš pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų matyti, kad NUT3 kartu su NUT2 organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, jie ragino NUT1 padaryti nusikalstamą veiką. Taigi apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, nemažina NUT3 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

Apeliaciniame skunde, pabrėždamas, kad jo veiksmai nebuvo pavojingesni nei kitų bendrininkų, NUT3 nurodo, kad vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų – NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, NUT1 nusikalstamą veiką padarė raginamas kitų dviejų nusikalstamos veikos bendrininkų, tame tarpe ir NUT3, po nusikalstamos veikos padarymo jis padėjo pareigūnams išaiškinti kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertino savo elgesį ir pripažino kaltę, nusikalstamą vieką padarė būdamas jauno amžiaus. NUT3 šiuo atveju organizavo nusikalstamos veikos padarymą, ragino NUT1 padaryti nusikalstamą veiką, aiškiai suprasdamas savo neteisėtų veiksmų esmę, būdamas 14 metų vyresnis už NUT1. Šiuo atveju sutampa tik aplinkybė, kad abu nuteistieji, atlikę ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, susirado darbą ir darbdavių yra apibūdinami teigiamai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad vienam nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nesudaro pagrindo šį institutą taikyti ir kitam nusikalstamos veikos bendrininkui, kadangi kiekvienam asmeniui yra skiriama individualizuota bausmė. Įvertinus tai, kad NUT3 padaryta nusikalstama veika buvo didesnio pavojingumo, organizuojant psichotropinių medžiagų platinimą, nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vien todėl, kad vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų jis buvo atidėtas.

Pažymėtina, kad vien tai, jog nusikalstamais NUT3 veiksmais nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala nemažina BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pavojingumo. BK 260 straipsnio 1 dalies sudėtyje nėra numatyta, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti konstatuojama padaryta turtinė ar neturtinė žala. Įstatymų leidėjas disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti laiko pakankamai pavojingu, kad už šiuos veiksmus būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė net ir tuo atveju kuomet nusikalstamos veikos padarymas nesukelia turtinės ar neturtinės žalos. Platinant narkotines ar psichotropines medžiagas yra kėsinamasi į visuomenės sveikatą, todėl vien žalos nebuvimo faktas nemažina NUT3 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir NUT3 asmenybę, neturi pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos apelianto atžvilgiu netaikytinos. Nusikalstama veika buvo padaryta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Anksčiau NUT3 buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą, taip pat jis buvo atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jam buvo skiriamos ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nesustabdė NUT3 nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taigi, nuteistojo NUT3 elgesys patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos, ciniškos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Nuteistasis jau ne pirmą kartą susiduria su teisėsaugos institucijomis, tad akivaizdu, kad jis iš savo klaidų nepasimoko, elgesio nekeičia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, teisingumo principo vykdymą, kolegijos vertinimu, NUT3 turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, praeityje, kaip minėta, jau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis, todėl, pakartotinai darydamas nusikalstamas veikas, puikiai žinojo apie gresiančią atsakomybę ir riziką būti įkalintam. Teisėjų kolegijos nuomone, NUT3 padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, kurią lėmė nepalankiai susiklosčiusių jo gyvenimo aplinkybių visuma ar beviltiška finansinė padėtis. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra laikomos išimtinėmis, kurioms esant būtų galima skirti švelnesnę bausmę, nei numato inkriminuojamo straipsnio sankcija ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Dėl pripažinimo recidyvistu

Apeliaciniu skundu NUT3 prašo nepripažinti jo recidyvistu, motyvuodamas tuo, kad anksčiau jis nebuvo teistas už analogiškos numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad NUT3, veikdamas tiesiogine tyčia, sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimu padarė esant neišnykusiam teistumui ir neatlikęs jam paskirtos bausmės už baudžiamojo nusižengimo (turto sunaikinimas ar sugadinimas), dviejų nesunkių nusikaltimų (viešosios tvarkos pažeidimas) ir vieno apysunkio nusikaltimo (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), padarymą. NUT3 praeityje buvo ne kartą teisiamas, jam buvo skiriamos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šios bausmės nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė. NUT3 ir toliau atsisako rinktis teisėtais būdais ir priemonėmis grįstą gyvenimo kelią, savo elgesio nekeičia, daro smurtinius nusikaltimus. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas nuteistąjį NUT3 pripažinti recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, jam padarius naują nusikalstamą veiką, jis turi būti teistas už analogišką nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas pilnametis. Teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu. Tai, kad ankstesni teistumai nėra susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, keli – priskiriami baudžiamiesiems nusižengimams, neužtraukiantiems teistumo (BK 12 straipsnis, 97 straipsnio 1 dalis), jokios teisinės reikšmės NUT3 pripažįstant recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme neturi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti NUT3 recidyvistu yra motyvuotas, priimtas atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Teismas įvertino ankstesnius NUT3 teistumus: anksčiau jis buvo teistas 11 kartų, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Ankstesnius tyčinius nusikaltimus NUT3 padarė ir būdamas pilnametis. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir ankstesnius NUT3 teistumus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį recidyvistu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 7 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad NUT3 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 83,33 Eur. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad NUT3 yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, anksčiau jis taip pat atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, dirbo sąlyginai trumpą laikotarpį, todėl valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT3 apeliacinį skundą atmesti. Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo NUT3. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.