- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- e2-3120-1256/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12297-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Aistė Kričenaitė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Akademinė kredito unija, KB
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.4.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aistė Kričenaitė, sekretoriaujant Karolinai Valiukaitei, dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovui advokatui Arūnui Justeikai, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kooperatinė bendrovė Akademinė kredito unija, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė L. K. (toliau – ieškovė) prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo A. K. (toliau – atsakovas) (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 1874, dėl atsakovo A. K. (toliau – atsakovas) kaltės; 2) netaikyti taikinimo priemonių; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“; 4) neskirti šalims vienai iš kitos išlaikymo; 5) nepilnamečių vaikų K. K. (toliau – duktė arba dukra) ir B. K. (toliau – sūnus) (toliau dukra ir sūnus kartu – vaikai) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 6) nustatyti neribotą bendravimą atsakovui su vaikais, įpareigojant atsakovą informuoti ieškovę ne vėliau kaip 24 val. prieš vaikų paėmimą iš jų gyvenamosios vietos. Jei pasimatymai vyksta darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio ir sekmadienį, nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą įpareigoti grąžinti ne vėliau kaip 18.00 val. Jei pasimatymai vyksta šeštadienį arba nepilnamečių vaikų kasmetinių ugdymo įstaigos atostogų metu arba kasmetinių kalendorinių švenčių metu, vaikus atsakovas į jų gyvenamąją vietą turi grąžinti ne vėliau kaip 20.00 val. Matymosi tvarka švenčių ir kitų atvejų metu: atsakovas kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. praleidžia su nepilnamečiais vaikais. Jei dėl darbo ar kitų aplinkybių nurodytu laiku atsakovas vaikų paimti negali, informuoja ieškovę ne vėliau, kaip 24 val. prieš tai. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikai praleidžia su ieškove, o kiekvienų metų Tėvo dieną praleidžia su atsakovu; 7) įpareigoti atsakovą mokėti po 388,50 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis dukrai ir sūnui. Šias išmokas uzufrukto teise valdo ieškovė savo nepilnamečių vaikų interesais. Išlaikymas mokamas į ieškovės asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno einamojo mėnesio penkioliktos dienos; 8) ieškovės vardu registruotą transporto priemonę BMW 525D Touring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, o transporto priemonę Lexus RX450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; 9) padalinti ieškovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: butas / patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka asmeninė ieškovės nuosavybė; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalimi; pastatas – gyvenamasis namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalimi; butas / patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka asmeninė ieškovės nuosavybė; 10) padalinti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalimi; pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalimi. Ieškovė ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-70102) ir 2026 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu, taip pat jos atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie yra nepilnamečiai. Ieškinio pagrindas yra sutuoktinio pareigų pažeidimas, nesirūpinimas šeima ilgiau kaip vienerius metus. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje iš pradžių buvo viskas gerai, sutuoktiniai bandė sukurti darnią šeimą, tačiau ilgainiui išryškėjo visapusiškas charakterių nesuderinamumas, skirtingas požiūris į esmines šeimos vertybes. Sutuoktiniai pradėjo nesutarti dėl gyvenimo būdo, dėl bendro ūkio vedimo klausimų, piniginių klausimų, laisvalaikio leidimo ir kitų gyvenimiškų situacijų. Atsakovas naudojo psichologinį smurtą, žemindamas ieškovę, engdamas ją kaip moterį, žmoną. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas 2024 m. pradžioje (2026 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2024 m. lapkričio mėn.) paliko šeimą ir išsikraustė iš bendrų namų, šalių santykiai visiškai nutrūko. 2024 m. lapkričio mėn. ieškovė sužinojo, kad atsakovo ieško policija, jam paskelbta tarptautinė paieška. Ieškovės manymu, nėra jokios galimybės šalims vėl pradėti gyventi šeimyninį gyvenimą. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, jie šiuo metu kartu gyvena, vaikai pripratę prie ieškovės, yra stiprus emocinis ryšys. Automobilį Lexus atsakovas po išsikraustymo pasiėmė, 2026 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad jis parduotas 2025 m. rugsėjo mėn., rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-70102) pažymėta, kad transporto priemonė perleista atsakovo nurodytiems asmenims jo naudai. Priveolė kreditoriui Akademinei kredito unijai nemodifikuojama. Ieškovė pažymėjo, kad dukrai yra reikalingi korepetitoriai, kurie kainuoja apie 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovė vykdo individualią veiklą ir dirba, turi indėlių už 5 000,00 Eur sumą. Santuokos liudijimo originalo pateikti negali, nes jo neturi. Ieškovės atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu papildomai nurodė, kad pritaria išvadą duodančios institucijos pozicijai, kad į bendravimo tvarką reikėtų įtraukti bendravimą nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteikti 2026 m. kovo 3 d. viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Trečiasis asmuo kooperatinė bendrovė Akademinė kredito unija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai (pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas, pranešimas) įteikti tinkamai. Išvadą duodanti institucija byloje pateiktoje rašytinėje išvadoje (DOK-70934) nurodė, kad šalių šeima dėl galimo vaikų teisių pažeidimo nėra žinoma, jai nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Išvadą duodančios institucijos specialistė išklausė nepilnamečių vaikų nuomones, ištyrė gyvenamosios aplinkos sąlygas. Išvadoje pažymėta, kad atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančius duomenis, vaikų nuomonę, į tai, kad ieškovė viena rūpinasi ir augina nepilnamečius vaikus, užtikrina jų poreikius ir interesus, tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, tarp vaikų ir motinos yra susiformavęs artimas emocinis ryšys, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jų interesus. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja vaikų interesams. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, tačiau yra atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma atsakovo galimybės ir noras bendrauti su vaikais, siekiant nesukelti vaikams nepagrįstų lūkesčių, galimybę planuotis tiek ieškovei, tiek vaikams veiklas, siūloma nustatyti sąlygą, kad „Atsakovas norėdamas susitikti su vaikais (visais atvejais: darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis, vaikų atostogų metu) ne vėliau kaip prieš 24 val. turi informuoti Ieškovę. Bendravimas turi vykti atsižvelgiant į vaikų ugdymosi procesą, popamokines veiklas, iš anksto suplanuotus vaikų užsiėmimus“. Bendravimo tvarkoje taip pat tikslinga aptarti Atsakovo bendravimą su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis“. 2026 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1874. Santuokos liudijimo originalas byloje nepateiktas – ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis dingęs.
Šalys turi nepilnamečius vaikus – K. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgiję šį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), esančius (duomenys neskelbtini).
Ieškovės asmeninės nuosavybės teise yra registruotas šis nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis buto / patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butas / patalpa – kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Apie šalims nuosavybės teise užsienyje registruotą turtą byloje duomenų nėra.
Santuokos metu ieškovės vardu registruota ši transporto priemonė – BMW 525D Touring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – BMW). Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (2026 m. gegužės 21 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) išrašas apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones).
Santuokos metu ieškovė su Akademine kredito unija sudarė 2016 m. balandžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 16-00085 dėl 110 000,00 Eur kredito. Atsakovas šią paskolos sutartį pasirašė kaip skolininkės sutuoktinis. Tai yra vienintelis kreditorius, apie kurį byloje turima duomenų.
Ieškovė nuo 2026 m. gegužės 26 d. yra mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, taip pat vykdo individualią veiklą (DOK-70102). Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba.
Atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Daniją. Atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo ir savo pozicijos nepateikė, atsakovo nepavyko surasti ir 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi jam paskelbus paiešką.
Ieškovė nagrinėjamoje byloje, be kita ko, prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinant santuokos metu įgytą turtą, ieškovės asmeninės nuosavybės teise esantį nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, taip pat nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti jų bendravimo tvarką su atsakovu ir priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnis).
CK 3.26–3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010).
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis, be kita ko, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką vadovaujantis pirmiau nurodyta prezumpcija – atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, įvertinęs ieškovės tiek teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, tiek procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2024 m. lapkričio mėn. (ieškinyje nurodyta nuo metų pradžios) paliko šeimą ir ja nebesirūpino, ieškovė sprendimo priėmimo metu apie atsakovą nieko nebežino jau daugiau nei vienerius metus, byloje nėra duomenų, kurie leistų šiomis aplinkybėmis abejoti, daro išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, šiam palikus šeimą ir ilgiau nei vienerius metus ja nesirūpinant (CPK 3.60 straipsnio 3 dalis). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovo nepavyko surasti netgi su teismo paskelbta paieška, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Daniją.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, šis reikalavimas yra tenkinamas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui prigimtinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.
CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovė išlaikymo vienas iš kito neprašo priteisti, todėl teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).
Dėl turto padalijimo ir kitų turtinių klausimų.
Minėta, kad santuokos metu šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas ir žemės sklypas (sprendimo 8 punktas), taip pat santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė (sprendimo 11 punktas). Ieškinyje taip pat buvo prašyta padalinti ir transporto priemonę Lexus RX450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ji buvo perleista (2026 m. gegužės 21 d. Liteko išrašas apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, ieškovės paaiškinimai 2026 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu ir rašytiniai paaiškinimai DOK-70102), todėl dėl šios transporto priemonės padalijimo teismas sprendime nepasisako.
Ieškovė prašo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą padalinti šalims po ½ dalį kiekvienam.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Teismas neturi pagrindo nukrypti nuo pirmiau nurodytos prezumpcijos dalijant gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, o ieškovė to ir neprašo, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas – minėtas nekilnojamasis turtas priteisiamas šalims asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam.
Ieškovė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę BMW, motyvuodama, kad Lexus automobilis (sprendimo 22 punktas) buvo perleistas atsakovo naudai jo nurodytiems asmenims. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus motyvus, byloje nesant atsakovo pozicijos dėl pateikto reikalavimo, įvertinus, kad transporto priemonė ieškovės naudojama buityje, kurioje auga ir du nepilnamečiai vaikai, o santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, teismas nusprendžia šį reikalavimą tenkinti, atsakovui nepriteisiant jokios kompensacijos.
Ieškovė prašo sprendimo 9 punkte išvardintą nekilnojamąjį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis nekilnojamasis turtas buvo ieškovės įgytas iki santuokos (atitinkamai 2007 m. ir 1996 m.), vertina, kad reikalavimo esmė yra ne jo priteisimas, bet pripažinimas ieškovės asmenine nuosavybe. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes dėl turto įgijimo momento, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas būtų jį kaip nors pagerinęs, nusprendžia šį reikalavimą tenkinti, kartu panaikinant nekilnojamojo turto registre 1/3 daliai buto – kambario, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotą juridinį faktą „Šeimos turtas“.
Byloje yra duomenys apie ieškovės turimus kreditorinius įsipareigojimus Akademinei kredito unijai, paskolos sutartį atsakovas pasirašė kaip ieškovės sutuoktinis (sprendimo 12 punktas). Ieškovė nurodo, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai nekeičiami (ieškinio 28 punktas). Teismas, įvertinęs šį reikalavimą, taip pat tai, kad paskolos sutarties pagrindu hipoteka įkeisti žemės sklypas ir gyvenamasis namas dalinami šalims lygiomis dalimis, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ir toliau priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, kreditoriui dėl tokio reikalavimo prieštaravimų nepareiškus, jį tenkina.
Dėl klausimų, susijusių su šalių nepilnamečiais vaikais.
Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 388,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką (sprendimo 1 punktas), ją pakoreguojant pagal išvadą duodančios institucijos išvadą.
CK 3.169 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kai tėvas ir motina gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje atsakovo pozicijos dėl pateiktų reikalavimų nėra, išvadą duodančios institucijos teiktoje rašytinėje išvadoje nurodyta, kad šio reikalavimo tenkinimas atitinka vaikų interesus, tai patvirtino ir išvadą duodančios institucijos atstovė 2026 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu pateiktoje išvadoje, ieškinio reikalavimą dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkina.
CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-70102) nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį yra šie: 250,00 Eur maistui, 40,00 Eur dienpinigiai, 40,00 Eur su sveikata susijusioms reikmėms, 120,00 Eur aprangai ir avalynei, 40,00 Eur higienos reikmėms, 100,00 Eur būstui, komunalinėms paslaugoms, telefono sąskaitai, transporto išlaidoms, 50,00 Eur ugdymui ir kanceliarinėms išlaidoms, 100,00 Eur korepetitoriams, 110,00 Eur laisvalaikiui ir atostogoms. Iš viso ieškovės nurodomi poreikiai sudaro po 850,00 Eur kiekvienam vaikui.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad jos nėra nepagrįstai didelės, ypač įvertinus tai, kad ieškovės prašoma priteisti dalis yra mažesnė nei pusė nurodomos poreikių sumos.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinio priėmimo metu (2025 m. rugpjūčio 4 d.) minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) atskaičius mokesčius buvo 777,00 Eur, valstybės išmoka vaikui buvo 122,50 Eur. Sprendimo priėmimo metu MMA atskaičius mokesčius sudaro 846,00 Eur, o valstybės išmoka vaikui yra 129,50 Eur. Taigi, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (388,50 Eur) orientacinį išlaikymo dydį, kuris ieškinio priėmimo metu buvo apie 327,25 Eur (777,00 Eur – 122,50 Eur) ÷ 2), o sprendimo priėmimo metu yra apie 358,25 Eur (846,00 Eur – 129,50 Eur) ÷ 2), neviršija ženkliai. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymas vaikams negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis, juo labiau, kad atsakovas nuo vaiko auginimo iš esmės yra nusišalinęs. Ieškovei iš esmės tenka ne tik visa finansinė našta užtikrinant nepilnamečių vaikų gerovę, tačiau ir visos buitinio gyvenimo pareigos, susijusios su vaikų priežiūra ir auklėjimu, kurias įprastai dalijasi abu tėvai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad savo lėšomis tenkina jos poreikius, ir tokiu būdu viena vykdo abiejų tėvų pareigas, todėl prašoma priteisti suma nėra laikytina nepagrįstai didele. Nors teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, bet šiuo sprendimu jam yra priteisiama pusė santuokos metu įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, todėl teismas vertina, kad atsakovo finansinė padėtis turėtų būti pakankama priteistam išlaikymui teikti.
Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir / ar vaiko poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė paskiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis).
Ieškovei išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dėl išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Vaiko interesų svarba pabrėžiama Vaiko teisių konvencijoje (3, 9, 18 straipsniai), o Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašoma bendravimo tvarka atsakovo bendravimo su vaikais iš esmės neprašo kaip nors riboti, tik nurodo, kad pageidauja, jog atsakovas apie bendravimą praneštų prieš 24 val., taip pat prašo nustatyti konkretų vaikų grąžinimo laiką (valandą). Išvadą duodantis institucija šiai tvarkai iš esmės neprieštaravo, nurodė, kad ji neprieštarauja vaikų interesams, tik pasiūlė ją pakoreguoti dėl išankstinio informavimo ir bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis (sprendimo 5 punktas), ieškovė šiems pasiūlymams neprieštaravo. Įvertinus ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, kuri yra pakankamai plati, atsižvelgus į vaikų amžių, išvadą duodančios institucijos pasiūlymus, teismas iš esmės tenkina ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir ją nustato su tokiais patikslinimais: 1) atsakovas, nepriklausomai nuo toliau nurodomos bendravimo tvarkos, prieš susitikdamas bendrauti su vaikais apie tai privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 24 val., nurodydamas tikslų vaikų paėmimo iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos laiką, taip pat numatomo bendravimo trukmę. Šis reikalavimas taikomas nepriklausomai nuo to, kada atsakovas nori susitikti bendrauti su vaikais – darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis, per Tėvo dieną, savo ar vaikų gimtadienius, švenčių dienomis, vaikų atostogų metu ar kita; 2) tuo atveju, jeigu atsakovo susitikimai su vaikais vyksta darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) arba sekmadienį, jis privalo iš anksto su ieškove suderintą laiką pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinti juos tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val.; 3) atsakovas turi teisę kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną susitikti ir bendrauti su vaikais, pasiimdamas juos iš gyvenamosios ar kitos faktinės buvimo vietos 11.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 4) kiekvienų metų Motinos dieną vaikai praleidžia su ieškove, o kiekvienų metų Tėvo dieną praleidžia su atsakovu; 5) atsakovo bendravimas su vaikais turi vykti atsižvelgiant į jų ugdymosi procesą, popamokines veiklas, suplanuotus užsiėmimus ir laisvalaikį; 6) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, bendravimo laiką ir būdą (telefonu, vaizdo konferencijų ar kitomis programomis) suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš 12 val.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 924,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus, jos priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis – 210,00 Eur (388,50 Eur × 2 vaikai × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteisiamas nurodyto dydžio (210,00 Eur) žyminis mokestis. Teismas turėjo 4,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl yra nepriteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismo sprendimas atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1874, dėl atsakovo A. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui A. K.– prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Po santuokos nutraukimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nepriteisti.
Pripažinti ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe 1/3 dalį buto / patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butą / patalpą – kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Panaikinti nekilnojamojo turto registre 1/3 daliai buto / patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotą juridinį faktą „Šeimos turtas“.
Priteisti ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę BMW 525D Touring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nepriteisiant atsakovui kompensacijos.
Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Nemodifikuoti kreditorinio įsipareigojimo kooperatinei bendrovei Akademinei kredito unijai pagal 2016 m. balandžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 16-00085.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 388,50 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 50 ct) kiekvienam dydžio išlaikymą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 4 d.) iki atitinkamai kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši suma turi būti sumokėta į ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno einamojo mėnesio penkioliktos dienos.
Paskirti ieškovę L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau tvarkoje – atsakovas), ir nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau tvarkoje kartu – vaikai), bendravimo tvarką:
1) atsakovas, nepriklausomai nuo toliau nurodomos bendravimo tvarkos, prieš susitikdamas bendrauti su vaikais apie tai privalo informuoti ieškovę L. K. (toliau tvarkoje - ieškovė) ne vėliau kaip prieš 24 val., nurodydamas tikslų vaikų paėmimo iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos laiką, taip pat numatomo bendravimo trukmę. Šis reikalavimas taikomas nepriklausomai nuo to, kada atsakovas nori susitikti bendrauti su vaikais – darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis, per Tėvo dieną, savo ar vaikų gimtadienius, švenčių dienomis, vaikų atostogų metu ar kita;
2) tuo atveju, jeigu atsakovo susitikimai su vaikais vyksta darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) arba sekmadienį, jis privalo iš anksto su ieškove suderintą laiką pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinti juos tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val.;
3) atsakovas turi teisę kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną susitikti ir bendrauti su vaikais, pasiimdamas juos iš gyvenamosios ar kitos faktinės buvimo vietos 11.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
4) kiekvienų metų Motinos dieną vaikai praleidžia su ieškove, o kiekvienų metų Tėvo dieną praleidžia su atsakovu;
5) atsakovo bendravimas su vaikais turi vykti atsižvelgiant į jų ugdymosi procesą, popamokines veiklas, suplanuotus užsiėmimus ir laisvalaikį;
6) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, bendravimo laiką ir būdą (telefonu, vaizdo konferencijų ar kitomis programomis) suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš 12 val.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 924,00 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 210,00 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.
Atsakovui A. K. sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant apie sprendimo priėmimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. liepos 8 d. išnagrinėta civilinė byla
Nr. e2-3120-1256/2026 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kooperatinė bendrovė Akademinė kredito unija, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovas A. K. informuojamas, kad sprendimas jam laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas informuojamas, kad jis turi teisę per 30 dienų sprendimą apskųsti Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio reikalavimus, skundą pateikiant per sprendimą priėmusį teismą – Kauno apylinkės teismą. Teismo sudėtis: teisėja Aistė Kričenaitė. Informacijos teirautis tel. (0 37) 321 578.“
Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai bei Vedybų sutarčių registrui, kad šie Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, Nekilnojamojo turto registrui, taip pat akcinei bendrovei „Regitra“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.