- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eAS-918-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00635-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. V., Širvintų rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – R. V. ir Širvintų rajono savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2026 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 1SDds-4701-(15.5.48 Mr.) „Dėl kelio servituto panaikinimo“ (toliau – ir 2026 m. sausio 19 d. sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. sausio 14 d. prašymą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. V. skundą; nutarčiai įsiteisėjus, grąžino už skundą sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia panaikinti jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantis daiktas) nustatytus 452 kv. m ir 453 kv. m ploto kelio servitutus, išnykus jų būtinybei ir suėjus senaties terminui. Pareiškėjas siekia, kad žemės servitutas būtų panaikintas, pripažinus jį pasibaigusiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose įvardintais pagrindais.
Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.135 straipsnio 2 dalį ir CK 4.136 straipsnio 6 dalį, sprendimą dėl servituto pabaigos, išnykus servituto būtinumui ir suėjus senaties terminui, priima teismas. Jokių ginčijamus servitutus nustačiusių administracinių aktų pareiškėjas neginčija.
Teismas vertino, kad šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, pareiškėjui siekiant servituto pabaigos teismo sprendimu, o tai lemia šio ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018; 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2023). Teismas pažymėjo, kad dėl panašaus pobūdžio ginčo priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-584-1047/2024.
Nustatęs, kad ginčas nepriskirtinas Regionų administracinio teismo kompetencijai, teismas skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme pagal žemės sklypo buvimo vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 str. 1 d.), t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose Širvintose, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas M. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. V. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.10-89-12297 buvo nustatyti 752 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), servituto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 453 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), servituto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Servitutai), kurie, vėliau šį žemės sklypą sujungus su besiribojančiu žemės sklypu, išliko (Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 9-594 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, 2025 m. balandžio 28 d. turto sujungimo sutartis Nr. 2121). Taigi, Servitutai buvo nustatyti administraciniu aktu. Pareiškėjas 2026 m. sausio 14 d. pateikė prašymą NŽT dėl Servitutų panaikinimo, tačiau NŽT 2026 m. sausio 19 d. sprendimu prašymo netenkino.
Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Pagal minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas akcentuoja, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, nurodyta, jog, kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2026; 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-61/2025; 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-46/2025; 2025 m. liepos 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2025; 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje T-28/2025; 2025 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2025; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2024 ir jose nurodytą praktiką). Šios Specialiosios teisėjų kolegijos bylos yra naujesnės negu tos, kuriomis pasirėmė pirmosios instancijos teismas.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šioje byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, byloje turi esminės reikšmės tiek skundžiamame NŽT 2026 m. sausio 19 d. sprendime, tiek ir Širvintų rajono savivaldybės 2023 m. vasario 3 d. rašte Nr. 40-47 „Dėl kelio servituto panaikinimo“ išdėstytos aplinkybės dėl Specialiojo plano ir jame patvirtintos kelių schemos, kuriuo vadovaujantis administraciniu aktu buvo nustatyti Servitutai. Byloje būtų nagrinėjamas ne tik viešojo administravimo subjekto priimto Sprendimo pagrįstumas, bet ir viešojo administravimo subjektų administracinio akto (Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 2.10-89-12297) bei savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento (Specialiojo plano) turinys.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei siekiant išvengti teisiškai ydingų situacijų, pirmosios instancijos teismas, remiantis ABTĮ 22 straipsnio 3 ir 4 dalimis, klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo motyvuota nutartimi turėjo paduoti per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą Specialiai teisėjų kolegijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas dėl kelio Servitutų panaikinimo yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas ne administraciniame teisme, o bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir laikosi pozicijos, kad ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d., ABTĮ 22 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui suformulavo reikalavimą panaikinti NŽT 2026 m. sausio 19 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą (NŽT) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. sausio 14 d. prašymą. Šiuo Sprendimu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2026 m. sausio 14 d. prašymą dėl Servitutų panaikinimo. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, tai, be kita ko, nurodyta ir ginčijamame Sprendime, kad Servitutai buvo nustatyti administraciniu aktu, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.10-89-12297 ir atlikus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) sujungimą pagal Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 9-594 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, 2025 m. balandžio 28 d. turto sujungimo sutartimi Nr. 2121. Taigi, iš skundo ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija Sprendimą, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto (NŽT) valia atsisakyti panaikinti Servitutus, nustatytus administraciniu aktu.
Aktualioje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, nurodyta, jog, kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-4/2026 ir Nr. T-8/2026 bei jose nurodytą praktiką, 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2025; 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-61/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2025 ir kt.). Specialioji teisėjų kolegija taip pat akcentuoja aplinkybę, kas yra patrauktas atsakovu byloje, t. y. atsižvelgia į tai, kad atsakovu yra patraukta NŽT, bet ne atitinkami privatūs fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys. (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2026; kt.).
Tokios Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos nuosekliai laikomasi tiek 2025 m., tiek 2026 m. ir ja turi būti vadovaujamasi, o ne Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-41/2023 ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-584-1047/2024. Kadangi teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, nėra pagrindo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją (ABTĮ 22 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir Specialiosios teisėjų kolegijos naujausią praktiką, konstatuoja, kad kilusio ginčo atveju dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju ginčo rūšinio teismingumo savaime nekeičia tai, kad pagal expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suformuluotus skundo reikalavimus, pats administracinis aktas, kuriuo nustatyti Servitutai, nėra ginčijamas, taip pat tai, kad skundas inter alia (be kita ko) grindžiamas civilinės teisės normomis.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo M. V. skundo priėmimo klausimą. Nutartis neskundžiama.