Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje, BK 260¹ straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 neteisėtai įgijo ir per valstybės sieną siuntė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: 2025 m. gegužės 11 d., būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis, pasinaudodamas savo asmeniniu kompiuteriu ,,Asus FX506H“, serijos Nr. M5NRCX05R63021G, iš Nyderlandų Karalystės internetinės parduotuvės www.heldcbd.nl nusipirkdamas su pristatymu ir iš savo UAB ,,REVOLUT'' banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 108,90 EUR bei nurodydamas gavėjo duomenis: (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų – 4 vnt. SWAGER firmos įkraunamų elektroninių cigarečių su 3,5154 g skysčio, kurio sudėtyje yra 0,0671 g grynos psichotropinės medžiagos HHC heksahidrokanabinolio, kurio kiekis pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, viršija nedidelį kiekį, bet neviršija didelio kiekio ir psichotropinės medžiagos HHC acetato, kurio grynas kiekis nenustatytas, taip pat susitarė su psichotropinių medžiagų pardavėju, kad minėtas medžiagas atsiųstų paštu, siuntos pristatymui nurodė gavėjo duomenis – (duomenys neskelbtini), tokiu būdu inicijavo šių psichotropinių medžiagų siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šias psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą Nr. LA690529223NL, išsiuntė nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, kur 2025 m. gegužės 16 d. apie 14 val. 58 min. ją patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai narkotines medžiagas surado. Šiais savo veiksmais KAL1 padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260¹ straipsnio 2 dalyje. Taip pat, KAL1, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 2 vnt. elektroninių cigarečių su psichotropinėmis medžiagomis – HHC acetato skysčiu 1,393 g, kur grynas psichotropinės medžiagos – HHC acetato kiekis nenustatytas, taip pat laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė – 0,094 g, jose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,1 proc., taip pat laikė 1 vnt. nuorūką, kurioje nedidelis kiekis tabako ir narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) mišinio su psichotropinėmis medžiagomis – tetrahidrokanabinoliu mišiniuose ir tirpaluose, kur tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinio masė 0,090 g, o grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišiniuose yra 0,0009 g, (1,0%), taip pat laikė 1 vnt. elektroninę cigaretę, kurioje psichotropinių medžiagų – delta-9-THCP-O-acetato skysčio 1,678 g, o grynas delta-9-THCP-O-acetato kiekis nenustatytas, kol 2025 m. rugsėjo 4 d. 10 val. 05 min. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), visas šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai. Šiais veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo KAL1 prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse bei BK 260¹ straipsnio 2 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Iš 2025 rugsėjo 30 d. KAL1 savanoriškai 2025 rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyti, kad KAL1 pateikė užsakymo lapus anglų kalba iš elektroninės parduotuvės https://heldcbd.nl bei mokėjimo išrašą iš ,,REVOLUT'' banko (t. 1, b. l. 51–55).

Teismas konstatuoja:

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

BK 259 ir 260 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Baudžiamoji atsakomybė yra diferencijuojama pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, nedideliu, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės/psichotropinės medžiagos kiekis.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai daiktai, kurie turi būti pateikti muitinei, nėra pateikiami muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiama. Tokiais atvejais kontrabandos baigtumas sutampa su momentu, kai išaiškėja, kad privalomi pateikti muitinei daiktai nebuvo pateikti muitinės kontrolei (pavyzdžiui, muitinės pareigūnai rado paslėptus nuo kontrolės daiktus) ar kitaip šios kontrolės išvengta (pavyzdžiui, kontrolei pateikiami melagingi gabenamų prekių dokumentai, daiktai gabenami susitarus su atsakingu pareigūnu dėl kontrolės nebuvimo ir pan.) arba be leidimo gabenami daiktai, kuriems reikalingas leidimas (šaunamieji ginklai, šaudmenys, narkotinės medžiagos ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2003, 2K-430/2014, 2K-7-97-895/2019). Tais atvejais, kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą, nusikaltimas laikomas baigtu neatsižvelgiant į tai, ar pažeidėjui pavyko pergabenti daiktus per valstybės sieną.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo narkotines ar psichotropines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines ar psichotropines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba tokios medžiagos perdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2014, 2K-1-719/2020, 2K-86-654/2025).

Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgiant į KAL1 užsakytų ir siųstų bei pas jį namuose rastų psichotropinių ir narkotinių medžiagų rūšį, teismui nekyla abejonė dėl nusikalstamos veikos dalyko bei dėl KAL1 neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos.

Kaltinamasis pripažino Nyderlanduose įsigijęs elektroninių cigarečių su psichotropinėmis medžiagomis, kurias vartojo savo reikmėm. Iš pradžių jis dvi elektronines cigaretes su psichotropinėmis medžiagomis jis įsigijo 2022 ir 2023 metais, pats būdamas Nyderlanduose ir jas parsivežęs laikė namuose. Kitas elektroninės cigaretes su HHC medžiaga jis siuntėsi iš internetinės parduotuves Nyderlanduose, tačiau jos buvo sulaikytos muitinėje patikrinimo metu.

Tai, kad kaltinamojo užsakytos ir pas kaltinamąjį rastos aukščiau paminėtos medžiagos yra narkotinės psichotropinės, neabejotinai patvirtina 2025 m. birželio 12 d. ir 2025 m. lapkričio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados.

Teismas atkreipia dėmesį, kad epizode dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kaltinamajam buvo inkriminuojamas psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas, nurodant, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste esančioje tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje ,,Coffeshop“ parduotuvėje, pardavėjui sumokėjo ne mažiau kaip 80 eurų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo ir laikė adresu (duomenys neskelbtini), 2 vnt. elektroninių cigarečių su psichotropinėmis medžiagomis – HHC acetato skysčiu 1,393 g, kur grynas psichotropinės medžiagos – HHC acetato kiekis nenustatytas. Teismas atkreipia dėmesį, kad BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų sudaro savarankišką nusikaltimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nurodytos veikos turi savarankišką teisinę reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti „išvedama“ iš kitų BK 260 straipsnyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2012, 2K-201/2012).

Byloje, be paties kaltinamojo paaiškinimų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes Nyderlandų Karalystėje, nėra jokių neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą patvirtinančių duomenų. Dar daugiau, pagal duomenis, kur buvo įgytos psichotropinės medžiagos, negalima spręsti dėl BK taikymo kaltinamojo atžvilgiu galimumo. Teismas įrodymų pakankamumo aspektu vertina, kad alternatyvus neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. šių medžiagų įgijimas, yra neįrodytas, todėl šalinamas iš kaltinimo.

Teismui nekyla jokios abejonės, kad kaltinamasis padarydamas visas nusikalstamas veikas, veikė tyčia. Nors teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad psichotropines medžiagas įgijo ir siuntėsi bei laikė pas save namuose dėl to, kad šių medžiagų vartojimas jam padeda numalšinti jo turimą sveikatos sutrikimą, jis pripažino, kad tokio gydymo joks medikas jam nėra skyręs. Tai, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį ir prasmę pagrindžia ir tai, kad, kaip jis pats teigė, Nyderlanduose įgijęs psichotropines medžiagas, jis tikrino ar aš šių medžiagų turėjimą Lietuvoje yra baudžiama. Neradęs informacijos, galvojo, kad už disponavimą tokiomis medžiagomis atsakomybė nekyla. Tokia kaltinamojo pozicija negali paneigti galimybės jį traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes vienas pagrindinių baudžiamosios atsakomybės taikymo principų yra tai, kad įstatymo nežinomas nuo atsakomybės neatleidžia (2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į kratos metu rastus daiktus (smulkintuvą, didelio jautrumo svarstykles), ant kurių rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, teismui nekyla jokios abejonės dėl narkotinių medžiagų vartojimo, o tuo pačiu ir dėl kaltinamojo suvokimo apie savo neteisėtą elgesį įgyjant psichotropines medžiagas, jas siunčiant per Lietuvos Respublikos sieną, jas laikant savo namuose ir norint taip veikti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžią, kad KAL1 veiksmuose yra visi būtinieji nusikalstamų veikų, nustatytų BK 259¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse 260¹ straipsnio 2 dalį, sudėčių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl KAL1 už šių nusikalstamų veikų padarymą galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

IV. Dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo doktorantūros studijų vadovas prof. dr. LAI1 pareiškė, kad laiduoja už KAL1, prašydamas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atsisakymas kaltą asmenį teisti ir skirti jam bausmę. Taikydamas tokį institutą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą kaltininko atžvilgiu teismas tiki, kad teisingumas konkrečioje byloje ir prevencinis baudžiamosios teisės tikslas bus pasiekti nepasmerkiant nusikalstamą veiką padariusio asmens, neskiriant jam bausmės ir nesukeliant dėl teistumo atsirandančių padarinių. Tai – išimtinė bylos užbaigimo forma, nes nusikaltimo padarymo pagrindinė ir natūrali teisinė pasekmė yra atsakomybės taikymas, o ne jos netaikymas, t. y. atleidimas nuo atsakomybės.

BK 40 straipsnis nustatyto galimybę baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, ir jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima atleisti tik egzistuojant BK 40 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Vis dėlto, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip neprivaloma taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma arba ne priklausomai tik nuo bylą nagrinėjančio teismo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2008, 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). Vadinasi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, gavęs prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinęs BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir pagrindų egzistavimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, turi apsispręsti ar kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (pripažinti kaltu ir skirti bausmę) ar baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti laidavimo pagrindu.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu reiškia teismo priimamą sprendimą atsisakyti kaltą dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenį teisti ir bausti (patraukti baudžiamojon atsakomybėn), nes bylos aplinkybių visuma apibūdinanti kaltininką, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, rodo nusikalstamo (pavojingo ir priešingo teisei) elgesio atsitiktinumą, bet ne dėsningą ar tendencingą kaltininko gyvenimo būdo rezultatą. Nutraukti dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiradusius baudžiamuosius teisinius santykius reiškia, kad į bylą savanoriškai įstojęs trečiasis asmuo (laiduotojas), kurį teismas laiko patikimu, garantuoja už atsakingą ir nepriekaištingą, visuomenės interesus atitinkantį kaltininko elgesį ateityje. Tačiau laidavimo pagrindas yra pirmiausia teismo pasitikėjimas kaltininku, o ne laiduotoju. Todėl teismas iš visų byloje surinktų duomenų turi turėti pagrindą išvadai, kad kaltininkas, atitinkantis visas BK 40 straipsnio taikymo sąlygas, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, o jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra teisimas, būtų neteisingas. Tik konstatavus, kad teismas pasitiki kaltininku ir jo elgesiu ateityje, galima spręsti dėl bylos nutraukimo išimtine forma – atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas neturi pagrindo abejoti galimo laiduotojo – prof. dr. LAI1 autoritetu, patikimumu, galimybėmis būti tinkamu savo studento – KAL1 laiduotoju. Teismas vertina LAI1 teisme išreikštą pasitikėjimą kaltinamuoju ir mano, kad kaltinamasis būdamas nuolatiniame ryšyje su savo doktorantūros studijų vadovu, daugiau nusikalstamų veikų nepadarytų, nes tai reikštų ne tik pakartotinį įstatymų nesilaikymą, bet ir jam suteikto pasitikėjimo sulaužymą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kaltės prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tiki, kad jo nusikalstamas elgesys buvo ne piktavališkas veiksmas, bet daugiau neapdairumas dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų neišmanymo. Teismas teisiamojo posėdžio metu galėjo tiesiogiai įsitikinti kaltinamojo motyvacija ateityje laikytis tik nepriekaištingo elgesio standarto, jam suvokiant kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti dėl panašaus neapdairumo. Toks laidavimo santykis, koks susiklostė šioje baudžiamojoje byloje atspindi visą šio instituto esmę – didelį autoritetą ne tik kaltinamajam, bet ir visuomenėje turintis ir gerbiamas asmuo, pats savanoriškai pasiūlė garantuoti teismui už kaltinamojo elgesį ateityje tam, kad šiam būtų atleista ir jis dėl savo nusikalstamo poelgio nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kuri nulemtų kaltinamajam itin sunkių neigiamų padarinių atsiradimą. Nepaisant to, šioje byloje laidavimo instituto taikymas yra teisiškai neįmanomas.

Įstatymų leidėjas galimybę atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą susieja su formalia – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kategorijos – sąlyga. Pagal veikos padarymo ir šiuo metu galiojančią BK 40 straipsnio redakciją, asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą (šiuo atveju tai – BK 260¹ straipsnio 2 dalis) nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 3 dalies punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Šiuo atveju nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinių medžiagų įsigijimu ir siuntimusi iš Nyderlandų Karalystės, atitinkamai kvalifikuotos pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes KAL1, įgyvendindamas vieningą sumanymą, viena veika (psichotropinių medžiagų įsigijimu su pristatymu iš užsienio valstybės) padarė du nusikaltimus, nustatytus skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tačiau baudžiamasis nusižengimas, kurį KAL1 padarė laikydamas narkotines ir psichotropines medžiagas savo namuose yra savarankiška, trunkamoji nusikalstama veika, pradėta daryti ir padaryta iki BK 260¹ straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. BK 40 straipsnio taikymas už dvi ar daugiau nusikalstamas veikas, sudarančias realią nusikalstamų veikų sutaptį, negalimas, kadangi kiekviena iš nusikalstamų veikų yra savarankiška viena kitos atžvilgiu. Esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, antrą ir visas kitas nusikalstamas veikas asmuo atlieka pakartotinai pirmosios atžvilgiu, todėl jis negali būti laikomas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą. Tai užkerta galimybę KAL1 atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Vis dėlto, teismas atlikdamas savo pagrindinę konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, negali nevertinti priežasčių ir motyvų, dėl ko apskritai buvo siekiama KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir, tik apsiribojęs formaliu pagrindu, patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, t. y. nuteisti ir nubausti.

KAL1 yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. KAL1 yra Kauno technologijos universiteto doktorantas, kaip patvirtino jo studijų vadovas prof. dr. LAI1, išleidęs ne vieną mokslinę publikaciją ir kitais metais žadantis gintis daktaro disertaciją. KAL1 nurodė, kad teistumas už nusikalstamas veikas gali neigiamai paveikti tiek jo buvimą Lietuvoje, tiek galimybes užbaigti studijas – jo leidimas gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas arba nepratęstas, jis gali būti pašalintas iš universiteto. KAL1 teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nėra baustas. KAL1 teisiamojo posėdžio metu nurodė norintis ir toliau gyventi ir kurti savo gyvenimą Lietuvoje, dirbti mokslinį darbą ir kurti verslą. Leidimo gyventi panaikinimas reikštų jo grąžinimą į gimtinę, kurioje šiuo metu vyksta karas. Teismas teisiamojo posėdžio metu galėjo tiesiogiai įsitikinti, kad kaltinamasis yra motyvuotas toliau dirbti ir kurti Lietuvoje, bando čia integruotis. Taigi, KAL1 suinteresuotas nepriekaištingos reputacijos išsaugojimu. Asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos jį nuteisus už nusikalstamos veikos padarymą.

BK 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad baudžiamasis įstatymas nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra vienintelė Lietuvos baudžiamojoje teisėje egzistuojant reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką forma, leidžianti nusikalstamą veiką padariusio asmens nepripažinti kaltu viešai jį pasmerkiant Lietuvos Respublikos vardu ir neturint teistumo. Kaltinamo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas tik formaliais pagrindais. Valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė taip pat sutiko, kad, jei nebūtų padarytos kelios savarankiškos nusikalstamos veikos, kaltinamasis galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu. Teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo priežastis ir aplinkybes, t. y. kad nusikalstamas veikas KAL1 padarė nepiktybiškai, bet labiau netinkamai įvertinęs Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą, jo nuoširdų gailėjimąsi, bendradarbiavimą su ikiteisminio tyrimo institucijomis ir teismu, autoritetingo asmens laidavimą už jį, sprendžia, kad KAL1 yra vertas nebūti nuteistas už savo padarytas nusikalstamas veikas, bet būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

KAL1 iš viso padarė tris nusikalstamas veikas: vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir vieną tyčinį nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Visos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kaip paaiškino pats kaltinamasis, kartą pabandęs šių medžiagų jis suprato, kad jos padeda malšinti jo turimų sveikatos problemų simptomus. Narkotines medžiagas, kurios buvo rastos jo bute, jis prieš kelis metus įsigijo Nyderlandų Karalystėje ir atsivežė į Lietuvą, vartojo kelis kartus tik savo reikmėms. Psichotropines medžiagas, kurias užsisakė internetu ir siuntėsi į Lietuvą, taip pat planavo naudoti tik savo reikmėms. Nors šių medžiagų kiekis viršija Rekomendacijomis nustatytą nedidelio kiekio ribą, teismas atsižvelgia, kad faktinis neteisėtai įsigytų ir per valstybės sieną siųstų psichotropinių medžiagų kiekis nėra didelis ir negalėtų būti skirtas platinti kitiems asmenims. Visomis padarytomis nusikalstamomis veikomis kaltinamasis žalos niekam nepadarė ir nesiekė jos padaryti. Šios aplinkybės, kartu su teismo jau aptartais kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis, atsižvelgiant į teisingumo ir humaniškumo principus, kad kaltinamasis nebūtų nuteistas, o tuo pačiu pašalintas iš universiteto ir grąžintas į savo kilmės šalį, leidžia teismui priimti sprendimą atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės jo padarytas nusikalstamas veikas pripažinus mažareikšmėmis (BK 37 straipsnio pagrindu).

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teisinio poveikio priemonės, kuriomis iš esmės siekiama tapačių tikslų kaip ir bausmėmis, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Šiomis priemonėmis, be kita ko, siekiama atkurti teisingumą, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutarimai). BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi tokiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinęs, kad tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įgyvendinti BK paskirtį ir užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti jam proporcingas ir individualizuotas teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.). Teismas šioje byloje kaltinamojo atžvilgiu priėmė išimtinį sprendimą jo nenuteisti ir nenubausti, bet atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, skirtingai nei laidavimas, nėra sąlyginė ir terminuota atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Tai reiškia, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, jam nėra taikomas bandomasis laikotarpis, per kurį sprendimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas. Nors kaltinamasis padarė mažareikšmes nusikalstamas veikas, tačiau viena jų yra nesunkus nusikaltimas, kita – baudžiamasis nusižengimas. Teismas mano, kad net ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltimasis turi patirti tam tikras savo neteisėto elgesio teisines pasekmes, kurias teismas įgyvendins paskirdamas kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones. Vertindamas padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat, kad buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu bei jų kontrabanda, teismas kaltinamajam skiria BK 71 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 80 MGL, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu kaltinamajam taip pat skiriama pareiga dalyvauti narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje ar kursuose per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje yra gauta informacija apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas (2 t., b. l. 115–117), kurios susidarė dėl kaltinamojo gynėjos dalyvavimo procese. Vis dėlto, teismas vertina tai, kad gynėja kaltinamajam buvo skirti būtinuoju gynėjo dalyvavimo pagrindu, t. y. kaltinamajam nemokant proceso kalbos, ne paties kaltinamojo iniciatyva, dėl to išlaidų už jo gynybą nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Vokas, kuriame po LTEC tyrimo likę: 0,864 g (pakuotė Nr. KB0710489) ir 0,425 g (pakuotė Nr. KB0710488) skysčio su HHC acetatu, 1,466 g skysčio su delta-9-THCP-O-acetatu; Dėžutė, kurioje likusios medžiagos, objektai ir pakuotės, saugoma Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje (1 t., b. l. 134), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

Nešiojamas kompiuteris ASUS FX506H, serijos numeris M5NRCX05R63021G su pakrovimo laidu saugoma Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje. (1 t., b. l. 79), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas KAL1;

Kartoninė siuntos dėžutė, 1 vnt., du skaidrūs buteliukai su 2,296 g. skysčio turinčio psichotropinės medžiagos – HHC acetato, 4 vnt. elektroninių cigarečių ,,SWAGER“ be skysčio, popieriniai vokai, 3 vnt., saugomi Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje. (1 t., b. l. 50), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1, padariusį nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąją nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimties) MGL, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš KAL1 nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

voką, kuriame po LTEC tyrimo likę: 0,864 g (pakuotė Nr. KB0710489) ir 0,425 g (pakuotė Nr. KB0710488) skysčio su HHC acetatu, 1,466 g skysčio su delta-9-THCP-O-acetatu; dėžutę, kurioje likusios medžiagos, objektai ir pakuotės, saugoma Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje (b. l. 134, 1 tomas), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

nešiojamąjį kompiuterį ASUS FX506H, serijos numeris M5NRCX05R63021G su pakrovimo laidu saugoma Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje. (b. l. 79, 1 tomas), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti KAL1;

kartoninę siuntos dėžutę, du skaidrius buteliukus su 2,296 g. skysčio turinčio psichotropinės medžiagos – HHC acetato, 4 vnt. elektroninių cigarečių ,,SWAGER“ be skysčio, popieriniai vokai, 3 vnt., saugomus Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje. (b. l. 50, 1 tomas), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.