- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-1507-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05271-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Burbiškis“, VšĮ „Burbiškis"
- Suinteresuotas asmuo
- notaras M, Kredito unija "Taupa"
- Kategorijos
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.4.6.12Bylų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.4.6.17Bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimas
- 3.5.21.3Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko turto
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Burbiškis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Burbiškis“ patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras M. K. ir kredito unija „Taupa“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėja VšĮ „Burbiškis“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro M. K. 2026 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad 2024 m. sausio 2 d. ji ir kredito unija „Taupa“ (kreditorė) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 49 000 Eur dydžio kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2033 m. gruodžio 25 d. 2024 m. sausio 4 d. buvo sudaryta ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro M. K. patvirtinta sutartinė hipoteka – maksimalioji hipoteka, skolininko daikto hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, įkaito davėja (pareiškėja) įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius septynis nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) Hipoteka užtikrinta prievolė – įsipareigojimai, kylantys iš kredito sutarties su visais galimais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais. Hipotekos sutarties 7.2 punkte nurodyta maksimaliosios hipotekos dydis – 93 770 Eur. Hipotekos sutarties 7.3 punkte nustatyta, jog skolos dydžio fiksavimo data nenustatoma. Tai reiškia, kad šalys nenustatė konkrečios skolos fiksavimo datos, todėl skolos dydis ginčo vykdomojo įrašo atlikimo metu nebuvo užfiksuotas. 2025 m. vasario 6 d. kreditorė išsiuntė jai pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „apie paskolos sutarties nutraukimą“, kuriame nurodoma, kad tai yra „pakartotinis“ pranešimas. Tai reiškia, kad ankstesnis pranešimas nesudarė pagrindo konstatuoti sutarties pažeidimą kaip esminį, kreditorė ankstesnio pranešimo pagrindu nebuvo inicijavusi priverstinio išieškojimo, t. y. pati kreditorė faktiniais veiksmais pripažino, kad ankstesnis nutraukimas nesukėlė teisėtų pasekmių ir nebuvo pagrįstas. Be to, kredito sutartį ir hipotekos sutartį kredito unijos vardu pasirašė visiškai kitas asmuo (administracijos vadovas K. V.) nei pranešimą apie sutarties nutraukimą. Skirtingų asmenų dalyvavimas sudarant ir nutraukiant sutartį bei valdybos sprendimo nebuvimas pareiškėjai kelia abejones dėl nutraukimo teisėtumo. Šiuo atveju nutraukimo pranešime nurodyta apie dviejų skirtingų šalių sudarytų paskolos sutarčių nutraukimą vienu pranešimu. Pranešime nėra atskirta, kokia konkreti įsiskolinimo dalis tenka kiekvienai paskolos sutarčiai atskirai. 2025 m. gruodžio 16 d. kredito unija pateikė notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. 2025 m. gruodžio 24 d. notaras išsiuntė pareiškėjai pranešimą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktą, kuriame turėjo būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas per 20 dienų sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras M. K. 2026 m. sausio 23 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomajame įraše nėra nurodyta, ar skolos dydis yra užfiksuotas ar ne, nors Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 9 dalis aiškiai ir imperatyviai reikalauja, kad jeigu maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, notaras tai pažymi vykdomajame įraše. Notaras privalėjo tai pažymėti, tačiau to nepadarė. Nors ginčo vykdomojo įrašo „kita informacija“ skyriuje nurodyta maksimaliojo įkeitimo suma (93 770 Eur), ši informacija nėra integruota į pagrindinę ginčo vykdomojo įrašo dalį – skolinio įsipareigojimo sumos aprašymą. Ši informacija turi būti esminė vykdomojo įrašo dalis, ribojanti išieškojimo apimtis. Be to, ginčo vykdomajame įraše nėra jokių įkeisto turto identifikacinių duomenų. Dėl šios priežasties antstolis neturi galimybės nustatyti, kurie konkretūs objektai yra įkeisti, ir gali vykdyti išieškojimą iš bet kokio turto. Pareiškėja vykdomąjį įrašą gavo tik po to, kai antstolė A. M. 2026 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-104-9529 ir išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, nors buvo nurodyta, kad notaro pranešimas skolininkui buvo išsiųstas 2025 m. gruodžio 24 d., pats vykdomasis įrašas (išduotas 2026 m. sausio 23 d.) pareiškėjai nebuvo įteiktas iki antstolės veiksmų pradžios. Tai reiškia, kad pareiškėja neturėjo galimybės: (a) susipažinti su vykdomojo įrašo turiniu; (b) įvertinti jo teisėtumą; (c) apskųsti vykdomąjį įrašą teismui iki priverstinio vykdymo veiksmų pradžios; (d) pasinaudoti teise įvykdyti prievolę sumokant į notaro depozitinę sąskaitą (pats vykdomasis įrašas nurodo: „vykdomasis įrašas yra panaikinamas, jeigu iki vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui vykdyti skolininkas prievolę įvykdo sumokėdamas pinigus į notaro depozitinę sąskaitą“). Tokiu būdu esmingai pažeistos pareiškėjos procesinės ir materialinės teisės. Suinteresuotas asmuo notaras M. K. prašė skundą dėl notaro veiksmų atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad vadovaujantis Aprašu patvirtinta vykdomųjų įrašų forma, vykdomajame įraše aprašomas tik hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 4 dalimi, patikrinus, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka viešojo registro duomenis, prieš atliekant vykdomąjį įrašą, skolininkui ir įkaito davėjui buvo išsiųstas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pareiškėja kaip vieną iš atlikto ginčo vykdomojo įrašo neteisėtumo motyvų nurodo, kad šis pranešimas pareiškėjai nebuvo įteiktas. CK 4.192 straipsnio 4 dalyje numatyto pranešimo (ne)įteikimas hipotekos skolininkui ir / ar hipotekos įkaito davėjui nėra pagrindas atliktą vykdomąjį įrašą naikinti, nes notaro pareiga, prieš atliekant vykdomąjį įrašą, skolininkui ir įkaito davėjui pranešimą išsiųsti, bet ne įsitikinti, kad jis (ne)buvo aukščiau nurodytiems asmenims įteiktas. Kadangi (duomenys neskelbtini) notaro biurui buvo pateikti visi ginčijamam vykdomajam įrašui išduoti reikalingi dokumentai, hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitiko viešojo registro duomenis, neviršija maksimalios įkeičiamu turtu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo sumos (93 770 Eur); hipotekos kreditorius turėjo pagrindą reikalauti prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą (hipotekos sutartyje numatyta kreditoriaus teisė kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, jei nevykdoma kredito sutartis, kredito sutartyje numatyta galimybė ją nutraukti prieš terminą), buvo atliktas ginčo vykdomasis įrašas (pagrindo jo neatlikti notaras neturėjo). Ginčo vykdomajame įraše maksimalios įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo sumos dydis, kuris apsprendžia antstolio veiklos ribas, nurodytas, skolos dydžio fiksavimo data nenurodyta, nes hipotekos sandorio šalys susitarė tokios datos nenustatyti. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai turėtų būti nagrinėtini ne ypatingąja teisena, o skolininkui ar kreditoriui kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka. Suinteresuotas asmuo kredito unija „Taupa“ prašė pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos argumentai tiek, kiek jais siekiama ginčyti kredito sutarties nutraukimo pagrįstumą, vidaus kreditoriaus sprendimų priėmimo procedūras, skolos paskirstymą tarp skirtingų sutarčių ar pačios prievolės materialųjį dydį, peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas. Nors pareiškėja nurodo, kad 2025 m. vasario 6 d. pranešime apie paskolos sutarčių nutraukimą nebuvo atskirta, kokia konkreti įsiskolinimo dalis tenka kiekvienai paskolos sutarčiai atskirai, tačiau ginčo vykdomajame įraše Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai identifikuota, kad išieškojimas vykdomas pagal hipotekos sutartį, kuri siejama su įsipareigojimais pagal kredito sutartį. Hipotekos sutarties 7.2. punkte aiškiai nustatyta, kad maksimaliosios hipotekos dydis yra 93 770 Eur. Ta pati suma aiškiai nurodyta ir vykdomajame įraše, skiltyje „kita informacija“. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad išieškojimo ribos nebūtų nustatytos. Vykdomasis įrašas siejamas su konkrečiu hipotekos sandoriu, iš kurio turinio matyti, kad tai – maksimalioji hipoteka ir kad skolos dydžio fiksavimo data nenustatyta. Net jeigu ši aplinkybė galėjo būti vykdomajame įraše išdėstyta dar detaliau, vien toks formalus priekaištas, neįrodant realios teisinės žalos ar vykdomojo įrašo neįvykdytinumo, nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų neteisėtumą. Ginčo vykdomajame įraše aiškiai nurodytas hipotekos sandoris, jo data, identifikavimo kodas ir notarinio registro numeris. Būtent su šiuo hipotekos sandoriu yra susietas visas pareiškėjos nurodomas turto individualizavimas skunde ir kredito dokumentuose. Byloje yra duomenys, kad pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad kreditorė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Be to, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus reikalavimo savaime nestabdo vykdomojo įrašo atlikimo procedūros.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai, susiję su kredito sutarties nutraukimo teisėtumu, kredito unijos vidaus sprendimų priėmimo procedūromis bei kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumu, peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Notaro veiksmų teisėtumas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti tikrinamas tik notaro kompetencijai priskirtų aplinkybių apimtimi, o ginčai dėl kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėtini ieškinio teisenos tvarka. Be to, pati pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, nurodė, kad kredito sutarties nutraukimo teisėtumo šioje byloje neginčija. Teismas nustatė, kad kreditorė notarui pateikė teisės aktuose reikalaujamus duomenis ir dokumentus, o notaras patikrino kreditorės prašyme nurodytų duomenų atitiktį viešųjų registrų duomenims ir išsiuntė pareiškėjai pranešimą apie gautą prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Pareiškėja per nustatytą terminą nepateikė notarui duomenų apie prievolės įvykdymą ar kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumą. Aplinkybė, kad notarui nepavyko pranešimo pareiškėjai įteikti, vykdomojo įrašo teisėtumui reikšmės neturi, nes pagal Aprašo 12 punktą pranešimo neįteikimas nesustabdo vykdomojo įrašo išdavimo. Be to, byloje esantys notaro pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėjai 2025 m. vasario 6 d. pranešimas dėl kredito sutarties nutraukimo buvo įteiktas pasirašytinai tą pačią dieną, taigi pareiškėjai buvo žinoma apie tai, jog hipotekos kreditorei atsirado pagrindas reikalauti prievolės įvykdymo. Nors ginčijamame vykdomajame įraše nebuvo nurodyta, kad maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, teismas šio trūkumo nelaikė pagrindu vykdomajam įrašui panaikinti, nes nenustatyta, kad dėl jo būtų pablogėjusi pareiškėjos teisinė padėtis. Vykdomajame įraše buvo nurodyta maksimali 93 770 Eur hipotekos suma, o teisės aktai nenustato, kurioje konkrečioje vykdomojo įrašo vietoje ši suma turi būti nurodyta. Teismas taip pat nenustatė pareigos vykdomajame įraše nurodyti įkeisto turto identifikacinius duomenis, kadangi tokia pareiga taikoma, kai išieškojimas vykdomas perduodant įkeistą daiktą kreditoriaus nuosavybėn, o nagrinėjamu atveju toks išieškojimo būdas nebuvo taikomas. Be to, ginčo vykdomasis įrašas aiškiai susietas su hipotekos sutartimi, kurioje pateikti visi įkeistą turtą identifikuojantys duomenys. Teismas konstatavo, kad ginčo vykdomąjį įrašą atlikęs notaras šiuo atveju patikrino visus CK 4.192 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 49¹ straipsnyje ir Aprašo 7 punkte numatytus duomenis ir jo veiksmai atitiko tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Nenustatęs notaro procesinių veiksmų pažeidimo, dėl kurių būtų buvusios pažeistos pareiškėjos teisės, teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja VšĮ „Burbiškis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad paties teismo nustatytas CK 4.192 straipsnio 9 dalies ir Aprašo 14 punkto pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti vykdomąjį įrašą, yra nepagrįsta. Pareiga vykdomajame įraše nurodyti, kad maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, yra imperatyvi, todėl jos nesilaikymas negali būti pateisinamas tuo, kad neįrodyta konkreti neigiama įtaka pareiškėjos teisinei padėčiai. Be to, ši informacija turi būti nurodyta pačiame vykdomajame įraše, o ne nustatoma iš hipotekos sutarties ar kitų dokumentų, nes būtent vykdomasis įrašas yra savarankiškas vykdomasis dokumentas, kuriuo vadovaujasi antstolis.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad maksimaliosios hipotekos 93 770 Eur sumos nurodymas vykdomojo įrašo skiltyje „kita informacija“ yra pakankamas, taip pat yra nepagrista. Ši suma nėra vien informacinio pobūdžio duomuo, bet nustato maksimalią išieškojimo iš įkeisto turto ribą, todėl turi būti aiškiai susieta su vykdomajame įraše nurodyta skolinio įsipareigojimo suma. Tai ypač reikšminga dėl to, kad vykdomajame įraše nurodytos skolos, palūkanų, delspinigių ir kitų mokėtinų sumų bendra suma gali viršyti maksimaliąją hipotekos sumą.
Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomajame įraše nebuvo būtina nurodyti įkeisto turto identifikacinių duomenų. Teismas pernelyg siaurai aiškino Aprašo 15¹ punktą, nes vykdomasis dokumentas turi būti savarankiškas, aiškus ir pakankamas priverstiniam vykdymui. Kadangi hipoteka buvo įkeisti septyni skirtingi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto objektai, jų nenurodžius vykdomajame įraše, antstoliui nėra aiškiai apibrėžtas konkretus turtas, iš kurio turi būti vykdomas išieškojimas. Nuoroda į hipotekos sutartį, pareiškėjos vertinimu, šio trūkumo nepašalina.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nors Aprašo 12 punkte nustatyta, kad pranešimo neįteikimas nesustabdo vykdomojo įrašo išdavimo, ši nuostata negali paneigti CK 4.192 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 10 punkte įtvirtinto pranešimo instituto paskirties – suteikti skolininkui realią galimybę sužinoti apie pradėtą priverstinio išieškojimo procedūrą, įvykdyti prievolę arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pareiškėjai nebuvo įteiktas nei notaro pranešimas, nei vykdomasis įrašas iki jo pateikimo antstolei, todėl ji neturėjo realios galimybės pasinaudoti šiomis teisėmis.
Pareiškėja teigia, kad tiek kiekvienas nurodytas pažeidimas atskirai, tiek jų visuma patvirtina, jog notaras nesilaikė jam keliamų didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, o ginčo vykdomasis įrašas pažeidžia pareiškėjos procesines ir materialines teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo kredito unija „Taupa“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Pareiškėja nepagrįstai siekia bet kokį formalų aspektą paversti savaime pakankamu pagrindu vykdomajam įrašui panaikinti. Toks aiškinimas neatitinka nei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nei kasacinio teismo praktikos, pagal kurią notaro atliktų veiksmų vertinimas siejamas su tuo, ar buvo patikrinti įstatyme nurodyti duomenys ir ar konkretus trūkumas turėjo realią teisinę reikšmę. Dėl to pareiškėjos argumentas, kad vien nustatytas formalus netikslumas savaime turėjo lemti vykdomojo įrašo panaikinimą, laikytinas nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad hipotekos sutartyje aiškiai nustatyta maksimaliosios hipotekos suma 93 770 Eur ir ši pati suma aiškiai įrašyta vykdomajame įraše. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog taikytinas teisinis reguliavimas reikalauja nurodyti maksimaliosios hipotekos sumą vykdomajame įraše, tačiau nenustato konkrečios techninės vietos, kurioje ši informacija turi būti išdėstyta. Vykdomajame įraše aiškiai identifikuotas konkretus hipotekos sandoris, jo rūšis ir maksimaliosios hipotekos suma. Dėl to vien pareiškėjos nesutikimas su tuo, kurioje vykdomojo įrašo vietoje ši informacija įrašyta, nesudaro pagrindo pripažinti notaro veiksmus neteisėtais. Pareiškėjos teiginiai apie tariamai „neribotą“ išieškojimą yra deklaratyvūs ir prieštarauja tiek pačiam vykdomojo įrašo turiniui, tiek maksimaliosios hipotekos esmei.
Vykdomajame įraše aiškiai nurodyta konkreti išieškotina suma vykdomojo įrašo atlikimo dienai, identifikuota hipoteka, nurodytas maksimaliosios hipotekos dydis ir kiti reikšmingi duomenys. Vykdomasis įrašas tiesiogiai susietas su konkrečiu hipotekos sandoriu, iš kurio turinio matyti, kad tai yra maksimalioji hipoteka ir kad skolos dydžio fiksavimo data nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad net jei ši aplinkybė galėjo būti išdėstyta aiškiau, vien toks formalus priekaištas, neįrodant jokios realios teisinės žalos ar vykdomojo įrašo neaiškumo, nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų neteisėtumą. Dėl to pareiškėjos argumentas dėl skolos dydžio fiksavimo aplinkybės nepažymėjimo negali būti laikomas pakankamu pagrindu panaikinti vykdomąjį įrašą ar pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kasacinis teismas yra aiškiai išaiškinęs, kad vykdomajame įraše aprašomas hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, ir nėra reikalavimo jame pakartotinai nurodyti visų konkrečiu hipotekos sandoriu įkeistų turto objektų individualių duomenų. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai rėmėsi Aprašo 15¹ punktu ir pagrįstai konstatavo, kad įkeisto daikto identifikaciniai duomenys vykdomajame įraše privalomai nurodomi specialiu atveju, kai išieškojimas vykdomas perduodant įkeistą daiktą kreditoriaus nuosavybėn, o nagrinėjamu atveju tokios situacijos nėra. Vykdomajame įraše aiškiai nurodytas hipotekos sandoris, jo data, identifikavimo kodas ir notarinio registro numeris. Būtent su šiuo hipotekos sandoriu yra susieta visas įkeisto turto individualizavimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdomajame įraše nurodyta notaro pranešimo skolininkei išsiuntimo data, t. y. 2025 m. gruodžio 24 d.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad notaras pranešimą išsiuntė teisės aktuose nustatyta tvarka, taip įvykdydamas jam tenkančią pareigą. Be to, pagal Aprašo 12 punktą, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio, teisinio pagrindo ar pats pranešimo neįteikimas nesustabdo vykdomojo įrašo išdavimo procedūros. Tai reiškia, kad pareiškėjos argumentas iš esmės grindžiamas notaro pareigų išplėtimu už įstatymo ribų, tai yra reikalavimu užtikrinti ne pranešimo išsiuntimą, o jo faktinį gavimą. Pati aplinkybė, jog pareiškėja pasinaudojo teise paduoti skundą dėl notaro veiksmų, o vėliau ir atskirąjį skundą, patvirtina, kad jos teisė į teisminę gynybą faktiškai buvo įgyvendinta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų (vykdomojo įrašo atlikimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja VšĮ „Burbiškis“ (skolininkė) su kredito unija „Taupa“ (kreditorė) 2024 m. sausio 2 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kreditorė pareiškėjai suteikė 49 000 Eur dydžio kreditą, numatant kintamą palūkanų normą bei turto (septynių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto objektų) įkeitimą ir maksimalią hipoteką 93 770 Eur sumai; galutinis grąžinimo terminas 2033 m. gruodžio 25 d.. Tarp pareiškėjos ir kreditorės 2024 m. sausio 4 d. sudaryta ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro M. K. patvirtinta sutartinė hipoteka, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ja susitariama dėl maksimalios hipotekos. Hipotekos objektais nurodyti žemės sklypas, butai, ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai – šulinys ir transporto priemonė, bendra hipotekos objektų vertė 39 967 Eur. Hipotekos sutarties 7.1. papunktyje nurodyta, kad hipoteka užtikrintas skolininkės įsipareigojimas, kylantis iš 2024 m. sausio 2 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir visais jos vėlesniais pakeitimais bei papildymais. Maksimalios hipotekos, kuria užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės nevykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas, suma – 93 770 Eur; skolos dydžio fiksavimo data – nenustatyta; prievolės įvykdymo terminas – 2033 m. gruodžio 25 d..
Pareiškėjai, nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kredito unijos „Taupa“ prašymu, notaras M. K. 2026 m. sausio 23 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro M. K. 2026 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs notaro veiksmų, atlikus vykdomąjį įrašą, neteisėtumo, skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja (apeliantė) VšĮ „Burbiškis“, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jos skundą dėl notaro veiksmų patenkinti.
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Ši nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Apskundimo pagrindas yra tai, kad notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas. Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja skundžia notaro veiksmus, šiam atlikus notarinį veiksmą – pagal kreditorės prašymą išdavus vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal 2024 m. sausio 2 d. kredito sutartį ir 2024 m. sausio 4 d. sutartinės (maksimalios) hipotekos sutartį priverstinio išieškojimo: 53 000,51 Eur skolos, iš kurios 45 186,32 Eur negrąžinta paskolos suma, 4 345,48 Eur palūkanos ir 3 468,71 Eur delspinigiai; taip pat nurodyta 9,380 procentų dydžio metinių palūkanų apskaičiavimo tvarka bei 0,20 procentų dydžio delspinigių apskaičiavimo tvarka; vykdymo įrašo atlikimo išlaidos – 158,71 Eur; maksimalios hipotekos dydis – 93 770 Eur. Atskirasis skundas yra grindžiamas atlikto notarinio įrašo formos trūkumais: 1) vykdomajame įrašė nėra nurodyta, kad skolos dydis nėra užfiksuotas; 2) maksimalioji įkeičiamu daiktu užtikrinama įsipareigojimų apsaugojimo suma nurodyta „kita informacija“ dalyje, bet ne dalyje prie pagrindinės ginčo vykdomojo įrašo dalies apie įsipareigojimų dydį; 3) ginčo vykdomajame įraše nėra nurodyta jokių įkeisto turto identifikacinių duomenų; o taip pat paties vykdomojo įrašo atlikimo procedūrų teisėtumu, pareiškėjai teigiant, kad jai nebuvo įteiktas notaro pranešimas ir pats vykdomasis įrašas.
Pažymėtina, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms CK IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra. Nustatyta, kad kreditorius, turintis teisę inicijuoti išieškojimo iš jo naudai sutartine hipoteka įkeisto turto procedūrą, gali gauti vykdomąjį dokumentą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo padarymo. Taigi buvo atsisakyta kreipimosi į hipotekos teisėją, nes teismai, įsigaliojus naujoms nuostatoms, nedalyvauja hipotekos (įkeitimo) registravimo ir priverstinio išieškojimo procese. Hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo tuo atveju, kai per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiradus kitiems hipotekos sandoryje nustatytiems pagrindams (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekė vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas.
Remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir forma. Notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena, taip pat notaras atlieka tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako. Teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo, kad, atliekant vykdomąjį įrašą, buvo laikytasi teisės aktuose nustatytų jo išdavimo procedūrinių veiksmų, išskyrus, kaip minėta, pareiškėjos keliamą klausimą dėl jai siųsto pranešimo ir paties vykdomojo įrašo neįteikimo teisinių padarinių.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarui išsiųsto pranešimo neįteikimas neturi įtakos ginčo vykdomojo įrašo teisėtumui, teigdama, jog toks vertinimas neatitinka CK 4.192 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 10 punkte įtvirtinto pranešimo instituto paskirties. Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo faktiškai įteiktas notaro siųstas pranešimas ir pats vykdomasis įrašas, todėl ji neturėjo realios galimybės per nustatytą terminą įvykdyti prievolę arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, o taip pat negalėjo iki priverstinio vykdymo pradžios susipažinti su vykdomojo įrašo turiniu, jį apskųsti ar įvykdyti prievolę sumokėdama pinigus į notaro depozitinę sąskaitą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems pareiškėjos argumentams.
Pažymėtina, kad tiek CK 4.192 straipsnio 4 dalis, tiek ir Aprašo 10 punktas įtvirtina vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką aiškiai nustatydami, jog siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui skaičiuojamas nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo, o ne įteikimo dienos. Vykdomąjį įrašą notaras atlieka pasibaigus imperatyviai įstatyme nurodytam dvidešimties dienų terminui, tuo tarpu skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Vadinasi, vykdomasis įrašas atliekamas pasibaigus 20 dienų terminui, nepriklausomai nuo to, gavo skolininkas siūlymą, ar ne.
Bylos duomenys patvirtina, kad tiek 2025 m. gruodžio 24 d. pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas notaro pranešimas, tiek 2026 m. sausio 29 d. pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas vykdomasis įrašas. Pareiškėja atskiruoju skundu šių aplinkybių neginčija ir jas pati pripažįsta. Taigi šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarui išsiųsto pranešimo neįteikimas neturi įtakos ginčo vykdomojo įrašo teisėtumui. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai dėl ginčo vykdomojo įrašo neįteikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Teisės aktai nustato notarui pareigą išsiųsti vykdomąjį įrašą skolininkui, tačiau nenustato pareigos užtikrinti, kad jis būtų faktiškai įteiktas (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Aprašo 22 punktas). Minėta, kad, vertinant notaro pareigos informuoti skolininką įvykdymą, reikšminga yra tai, ar notaras teisės aktuose nustatyta tvarka išsiuntė skolininkui atitinkamus dokumentus, o ne tai, ar skolininkas juos faktiškai gavo. Todėl vien tai, kad pareiškėja ginčo vykdomąjį įrašą faktiškai gavo jau pradėjus vykdymo procesą, savaime nedaro šio vykdomojo įrašo neteisėto. Taigi, pareiškėjos taip akcentuojamas notaro siųsto pranešimo ir ginčo vykdomojo įrašo faktinis neįteikimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti notaro veiksmus neteisėtais ar panaikinti ginčo vykdomąjį įrašą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo vykdomojo įrašo atitikties CK 4.192 straipsnio 9 dalies ir Aprašo 14 punkte nustatytiems jo turinio reikalavimams. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė esminiu pažeidimu aplinkybės, kad vykdomajame įraše nebuvo nurodyta, jog maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, be to, taip pat nepagrįstai pripažino tinkamu maksimaliosios hipotekos 93 770 Eur sumos nurodymą vykdomojo įrašo skiltyje „kita informacija“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems pareiškėjos argumentams.
CK 4.182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta maksimaliosios hipotekos samprata. Maksimalioji hipoteka – nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai hipotekos sandoryje nurodoma tik maksimali įkeistu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų suma. Hipotekos sandoryje privalo būti nurodyta, kad tai yra maksimaliosios hipotekos sandoris. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad maksimaliosios hipotekos skolos dydžio fiksavimo data gali būti nustatyta šalių susitarimu; vėliau prisiimtų skolinių įsipareigojimų ši hipoteka neapsaugo; hipotekos kreditoriaus prašymu skolos dydį taip pat fiksuoja antstolis išieškojimo procedūros metu.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m, vasario 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020, 28 punktas) yra pažymėta, jog maksimaliosios hipotekos ypatybė ta, kad sudarant sandorį nenurodomas konkretus (esamas ar būrimas) turtinės prievolės dydis, bet susitariama dėl maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės sumos (CK 4.182 straipsnio 1 dalis, 4.186 straipsnio 1 dalis). Turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąja ginčo teisena. Teisės doktrinoje nurodoma, kad maksimaliąją hipoteką paprastai šalys renkasi tada, kai nėra aiškus vykdytinos turtinės prievolės dydis ir šalys susitaria dėl turtinės prievolės maksimalios sumos, kurios sumokėjimas bus užtikrintas hipoteka. Maksimaliosios hipotekos sandoriu gali būti užtikrinama netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl to, kad hipotekos skolininkas neįvykdė hipoteka užtikrintų įsipareigojimų ar juos įvykdė netinkamai, atlyginimas (Smaliukas, A., ir kiti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI skyrius. Hipoteka. Vilnius: Justitia, 2013).
CK 4.192 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką, notaras vykdomąjį įrašą atlieka, nesvarbu, ar skolos dydis yra užfiksuotas, ar ne; jeigu maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, notaras tai pažymi vykdomajame įraše. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko hipotekos kreditoriaus nurodytą per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Aprašo 14 punkte taip pat numatyta, kad kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką (įkeitimą), notaras vykdomąjį įrašą atlieka nepriklausomai nuo to, ar skolos dydis yra užfiksuotas. Jeigu maksimaliosios hipotekos (įkeitimo) skolos dydis nėra užfiksuotas, notaras tai nurodo vykdomajame įraše. Vykdomajame įraše nurodomas maksimalios įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo sumos dydis.
Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma ir maksimaliosios hipotekos skolos dydžio fiksavimas nėra tapačios sąvokos ir atlieka skirtingas teisines funkcijas. Kaip matyti iš CK 4.182 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinio reguliavimo, maksimali apsaugojimo suma apibrėžia didžiausią hipotekos suteikiamos daiktinės apsaugos apimtį, o skolos dydžio fiksavimas yra reikšmingas nustatant momentą, po kurio vėliau prisiimtų skolinių įsipareigojimų ši hipoteka nebeapsaugo. Aprašo 14 punkto paskirtis yra užtikrinti, kad vykdomajame įraše būtų nurodyta maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma. Būtent šios sumos nurodymas apibrėžia antstolio veiklos ribas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Nagrinėjamu atveju 93 770 Eur maksimali apsaugojimo suma ginčo vykdomajame įraše yra aiškiai nurodyta, todėl vien aplinkybė, kad ji įrašyta skiltyje „kita informacija“, nesudaro pagrindo spręsti, jog maksimaliosios hipotekos nustatyta riba vykdomajame įraše nėra apibrėžta.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad vykdomajame įraše nėra nurodyta, jog maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, kaip tai numato CK 4.192 straipsnio 9 dalis ir Aprašo 14 punktas, tačiau tokio vykdomojo įrašo trūkumo nelaikė esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti vykdomąjį įrašą. Tačiau su tokiu vertinimu nesutinka pareiškėja. Minėta, kad nuo skolos dydžio fiksavimo momento maksimalioji hipoteka nebeapsaugo vėliau prisiimtų skolinių įsipareigojimų (CK 4.182 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, vykdomajame įraše pateikiama informacija, kad skolos dydis nėra užfiksuotas, teparodo, jog vykdomojo įrašo atlikimo metu nėra įvykęs CK 4.182 straipsnio 2 dalyje nustatytas skolos dydžio fiksavimas ir nėra atsiradę su tokiu fiksavimu siejami teisiniai padariniai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad maksimalios hipotekos sutartyje buvo nurodyta, jog skolos dydžio fiksavimo data yra nenustatyta. Vadinasi, aplinkybė dėl skolos dydžio fiksavimo datos nenustatymo yra aiški iš pačios maksimalios hipotekos sutarties. Be to, vykdomajame įraše yra nurodyta tiek nesumokėtos skolos dydis, palūkanų bei delspinigių apskaičiavimo tvarka, tiek ir maksimalia hipoteka užtikrinta suma. Taigi notaro vykdomajame įraše, kuris yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 8 punktas), yra aiškiai apibrėžtos antstolio veiklos ribos, kuriose jis privalo veikti vykdymo procese atlikdamas CPK nustatytus veiksmus. Tuo tarpu tai, kad ginčo vykdomajame įraše nebuvo konkrečiai nurodyta, jog skolos dydis nėra užfiksuotas, iš esmės faktinės ir teisinės maksimaliosios hipotekos būklės nepakeitė, o CK 4.182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai savaime neatsirado. Nustatytas vykdomojo įrašo trūkumas taip pat nepakeitė ir maksimalios 93 770 Eur apsaugojimo sumos, kuri ginčo vykdomajame įraše yra aiškiai nurodyta. Priešingų aplinkybių atskirajame skunde neįvardijo ir pati pareiškėja. Taigi ginčo vykdomajame įraše nenurodžius, jog skolos dydis nėra užfiksuotas, tai, apeliacinio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju savaime nelaikytina esminiu vykdomojo įrašo trūkumu, sudarančių pagrindą jį panaikinti.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo vykdomajame įraše nebuvo būtina nurodyti įkeisto turto identifikacinių duomenų. Pareiškėjos teigimu, vykdomasis įrašas turi būti savarankiškas ir pakankamas vykdomasis dokumentas, iš kurio turinio antstoliui būtų aišku, iš kokio konkretaus hipoteka įkeisto turto vykdomas išieškojimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais pareiškėjos argumentais, kadangi vykdomojo įrašo formoje nėra nustatyto reikalavimo vykdomajame įraše nurodyti konkretų hipotekos sandorio pagrindu įkeistą turtą – vykdomajame įraše aprašomas hipotekos sandoris, kurio pagrindu jis išduodamas, nenurodant konkretaus šio sandorio pagrindu įkeisto turto. Vykdomojo įrašo turinys negali būti vertinamas izoliuotai, neatsižvelgiant į jame nurodytą hipotekos sandorį, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Nagrinėjamu atveju ginčo vykdomajame įraše nurodyti konkretų Hipotekos sandorį identifikuojantys duomenys – jo data, identifikavimo kodas ir notarinio registro numeris, o Hipotekos sutartyje įkeisti turto objektai yra individualizuoti. Todėl vien aplinkybė, kad šie duomenys nėra pakartoti pačiame vykdomajame įraše, nesudaro pagrindo spręsti, kad vykdomasis įrašas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų ar kad antstoliui nėra apibrėžtos vykdymo ribos. Šią išvadą papildomai patvirtina Aprašo 15¹ punktas, kuriame pareiga vykdomajame įraše nurodyti įkeistą daiktą ir jį identifikuojančius duomenis tiesiogiai nustatyta tuo atveju, kai išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas perduodant jį įkeitimo kreditoriaus nuosavybėn. Byloje nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju būtų taikomas toks išieškojimo būdas. Taigi šiuo atveju ginčo vykdomajame įraše nenurodžius įkeisto turto identifikacinių duomenų, kaip tą pagrįstai skundžiamoje nutartyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tai nelaikytina jo turinio trūkumu.
Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pareiškėjos VšĮ „Burbiškis“ atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylos dėl notarinių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas). Pagal bendrąją taisyklę, tokio pobūdžio bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų nepateikė, apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidaro, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas ir plačiau dėl to nepasisakoma.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.